Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-976/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51602-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nuteistajam M. S. (M. S.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Laimos Milevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti, pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti. Procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutrauktas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nukentėjusiojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 5 d. apie 15.40 val. viešoje vietoje, Kaune, Islandijos pl. ir Jonavos g. sankryžoje, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties, kerštaudamas dėl to, kad nukentėjusysis A. Z. prieš tai tariamai netinkamai vairavo transporto priemonę, tyčia rankomis sudavė mažiausiai tris smūgius į automobilio,,Volkswagen Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą ir jį sudaužė, po to tyčia rankomis sudavė mažiausiai aštuonis smūgius automobilio,,Volkswagen Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Z. į galvą, taip padarydamas jam kairės akies traumą, pasireiškusią kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kaktoje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, dėl regėjimo aštrumo kaire akimi sumažėjimo ir su tuo susijusio didelės dalies – 30 proc. – bendro darbingumo praradimo A. Z. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei, tęsdamas veiką, mažiausiai keturis kartus kojomis spyrė į automobilio,,Volkswagen Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių išorinę bei vidinę puses, t. y. sunkiai sutrikdė A. Z. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Milevičienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams su įpareigojimais, ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę; bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti jas apimant ir jam galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose; į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. kovo 20 d. iki birželio 15 d. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas; ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nurodytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137- 693/2017).
2.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis iš bendros taisyklės, leidžianti teismui, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas negali būti interpretuojamas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.
2.4. Galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsiranda tik nustačius ypatingas, itin išskirtines aplinkybes.
2.5. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš išimtinių aplinkybių, lėmusių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą nuteistajam, nurodė tai, kad M. S. atlygino žalą. Tačiau ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teismas, skirdamas bausmę, negali tos pačios aplinkybės vertinti kaip išimtinės.
2.6. Kita pirmosios instancijos teismo įvardyta kaip išimtinė aplinkybė buvo tai, kad, paskyrus M. S. laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti sutuoktinės interesai, nes sutuoktinei nustatytas 60 proc. prarastas darbingumas, ir nuteistasis ją išlaiko, moka už jų bendrai nuomojamą butą. Taigi, teismas nuteistojo sutuoktinės interesus iškėlė aukščiau nukentėjusiojo interesų, nevertindamas net to, kad nėra duomenų, jog M. S. dirbtų ir gautų pajamas.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo apeliacinį skundą, taip pat pabrėžė nuteistojo sutuoktinės interesus, sumenkindamas nukentėjusiojo interesus, daug dėmesio skyrė nuteistojo asmenybės analizei, vėl paminėdamas aplinkybes, kad nuteistasis M. S. prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir atlygino žalą, nors šios aplinkybės, kaip minėta, nuosprendyje jau įvertintos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
2.8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo M. S. nusikalstami veiksmai buvo padaryti neplanuotai, spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia, nenaudojant priemonių, specialiai pritaikytų žmogui žaloti, sužalojimas, lėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą, padarytas vienu smūgiu. Tai nėra išskirtinės aplinkybės, suteikiančios teisę skirti švelnesnę bausmės rūšį, juolab kad nuteistasis M. S. nukentėjusiajam sudavė mažiausiai aštuonis smūgius, nusikalstamą veiką įvykdė įžūliai, dėl menkavertės dingsties, ši veika sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajam – jis praktiškai prarado galimybę matyti viena akimi.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės L. Milevičienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-337-489/2017).
5. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017 ir kt.).
6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. S. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo apeliacinį skundą, patvirtino kaip pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas M. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Abiejų instancijų teismai, priešingai, negu tvirtinama prokurorės skunde, pateikė išsamų aplinkybių, svarbių skiriant bausmę, vertinimą ir išvadą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrindė ne sureikšmindamas prokurorės skunde akcentuojamas aplinkybes – smurto vartojimą prieš nukentėjusįjį, sukėlusį sunkias pasekmes, ir nuteistojo šeimos interesus, bet aptardamas reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių šioje byloje nustatytų veikos aplinkybių ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, visumą, vertindamas jas teisingumo principo užtikrinimo ir nukentėjusiojo interesų dermės kontekste.
7. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų matyti, kad teismai, svarstydami bausmės skyrimo klausimą, išsamiai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, reikšmingas bausmei parinkti, ir, vadovaudamiesi kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojamais BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kriterijais, padarė išvadą, kad nusikaltimo padarymo aplinkybių visuma leidžia šios veikos ir nuteistojo M. S. asmenybės pavojingumą vertinti kaip mažesnius.
8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, nustatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, – labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimams. Vertindami nusikaltimo pavojingumą, t. y. M. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes sugretinę su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, teismai pagrįstai pažymėjo, kad nors M. S. veiksmai buvo atlikti įžūliai bei dėl menkavertės dingsties, jie buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, neplanuoti, padaryti spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia. Nenustatyta, jog nuteistasis, sužalodamas nukentėjusįjį, būtų panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones, specialiai pritaikytus žmogui žaloti. Sužalojimas (kairės akies trauma, pasireiškusi kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta), lėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą (neatitaisomas regėjimo aštrumo kaire akimi sumažėjimas, 30 procentų bendro darbingumo praradimas), padarytas vienu smūgiu (vienu trauminiu poveikiu).
9. Vertindami nuteistojo asmenybę, be kita ko, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo proceso metu, teismai konstatavo dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte, t. y. M. S. pripažinimą padarius veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (viso proceso metu nuosekliai pripažino kaltę, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai, nesistengė sumenkinti savo paties vaidmens, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo) bei visišką nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad nuteistasis atlygino valstybei visas išlaidas, susijusias su jo paties perdavimu į Lietuvos Respubliką, ir Kauno teritorinei ligonių kasai –nukentėjusiojo gydymo metu turėtas išlaidas. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismai taip pat vertino aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko tarpas, per kurį negauta duomenų apie M. S. daromus teisės pažeidimus, iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas.
10. Pažymėtina, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2013">2K-26/2013</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-337-489/2017). Vertinant šį aspektą ir kartu atsakant į prokurorės skundo argumentą, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį yra sumenkinami nukentėjusiojo interesai, pažymėtina, kad byloje vertinta ir nukentėjusiojo, kuris patvirtino, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala visiškai atlyginta, ateityje jis neketina reikšti nuteistajam materialinių pretenzijų, pozicija. Ne mažiau svarbi yra ir nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu išreikšta nuomonė, kad nors dėl patirto sužalojimo jam nuoskauda liko, visgi kaltininkui jis atleidžia.
11. Kasaciniame skunde ginčijama ir tai, kad teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai suteikė prioritetą nuteistojo ir jo šeimos interesams. Kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai vertino ir duomenis apie nuteistojo šeiminę padėtį ir socialinius ryšius, būtent tai, kad nuteistasis rūpinasi savo sutuoktine, kuriai nuo 2016 m. birželio 30 d. buvo nustatytas prarastas 60 procentų darbingumo lygis ir kurios būklė, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistasis, nuolat blogėja, išlaiko ją bei būstą, kuriame šeima gyvena. Tačiau šios aplinkybės, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, kaip ir tai, kad M. S. yra užsienio valstybės pilietis, buvo vertinamos nuteistojo asmenybės ir jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo (žalos nukentėjusiajam ir valstybei atlyginimas, proceso išlaidų atlyginimas) kontekste, o ne atsietai nuo bylos aplinkybių. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad nuteistojo ir jo šeimos interesai yra tokios aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir vertina kaip vieną iš veiksnių, padedančių nustatyti teisingą bausmę ar kitas baudžiamosios atsakomybės priemones.
12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojama nuostata, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nagrinėjamoje byloje taikyta pagrįstai, nenukrypstant nuo teismų praktikos, išsamiai išanalizavus ir įvertinus visas bausmei parinkti ir paskirti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir nuteistajam paskirta tinkama – švelnesnė, negu sankcijoje nustatyta, bausmė. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį yra motyvuotas, todėl keisti jį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Laimos Milevičienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė
