V. M. pagal BK 184 str. 2 d., 24 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-137-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00007-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1;

1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3; 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

išteisintųjų L. S., V. Č., D. S., R. S. gynėjams advokatams Rolandui Tilindžiui, Ugniui Čižiūnui, Edgarui Dereškevičiui, Adomui Liutvinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukevičiaus ir nuteistojo V. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu:

L. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką; baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ turto – 651 000 Lt (188 542,63 Eur) iššvaistymo) išteisintas, nes nepadarė šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl sunkvežimio „Iveco“) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl su miežių pirkimu susijusių dokumentų) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. M. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio iššvaistymo) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su miežių pirkimu susijusių dokumentų) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ didelės vertės – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) turto pasisavinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl sunkvežimio „Iveco“) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ turto – 651 000 Lt (188 542,63 Eur) iššvaistymo) išteisintas, nes nepadarė šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. buvo nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytos pagal šiuos teismų baudžiamuosius įsakymus atliktos bausmės – 16 MGL ir 30 MGL dydžio baudos ir nustatyta, kad yra atlikta 20 MGL dydžio bauda bei 13 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. U. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 25 MGL dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta pagal šį baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė – 25 MGL dydžio bauda, 2 MGL dydžio baudą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų) ir BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. Č. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. P. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. S. buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. S. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką.

Priteista iš V. M. 38 439,23 Eur, iš V. M. ir D. S. solidariai 10 785,45 Eur, iš V. M. ir R. S. solidariai 14 762,19 Eur civilinei ieškovei ŽŪB „A.“ turtinei žalai atlyginti.

ŽŪB „A.“ ieškinio reikalavimas dėl 29 664,33 Eur (už sunkvežimį „Iveco“) priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalys ir:

L. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

V. M. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio iššvaistymo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ didelės vertės – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su miežių pirkimu susijusių dokumentų), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

E. P. išteisinta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

V. U. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

V. Č. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

R. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (dėl su A. ŽŪB turto iššvaistymu susijusių dokumentų), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

D. S. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl su miežių pirkimu susijusių dokumentų), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

R. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio iššvaistymo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų laisvės atėmimo; taikytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas sutrumpintas iki vienerių metų, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą įpareigojimą (BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo pakeista ir ŽŪB „A.“ civilinio ieškinio dalys: dėl 10 785,45 Eur žalos, padarytos pagal miežių pirkimo–pardavimo sutartį, priteisimo iš D. S. ir V. M. solidariai D. S. atžvilgiu atmesta; dėl 38 439,23 Eur patirtos žalos už negrąžintą avansą priteisimo iš V. M. ir dėl 14 762,19 Eur patirtos žalos už buldozerį priteisimo solidariai iš V. M. ir R. S. paliktos nenagrinėtos.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu:

1.1. L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugsėjį–lapkritį, tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą iššvaistyti didelės vertės A. ŽŪB turtą, veikdami bendrininkų grupe, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugpjūčio 4 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas iš pajininko R. P. nupirkti A. ŽŪB vardu 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajų už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. rugpjūčio 6 d. A. ŽŪB pajų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią R. P. pardavė 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajų A. ŽŪB už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. rugsėjo 24 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas parduoti A. ŽŪB 600 karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt (260 658,02 Eur), 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad ūkininkas V. U. iš A. ŽŪB nupirko 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) sumą, 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC, Nr. 00002, dėl ūkininkui V. U. už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) parduodamų 600 karvių ir telyčių, 2008 m. rugsėjo 30 d. prašymą ūkininkui V. U., kad jis už neva pirktus galvijus pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC, Nr. 00002, sumokėtų ne A. ŽŪB, o R. P., 2008 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A.“ 600 galvijų už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur), 2008 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VURN, Nr. 0000030, dėl ūkininko V. U. ŽŪB „A.“ už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) parduodamų 600 galvijų, taip pat kasos pajamų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d., serija VURN, Nr. 0000162, 2008 m. lapkričio 25 d., serija VURN, Nr. 0000151, 2008 m. lapkričio 26 d., serija VURN, Nr. 0000163, 2011 m. lapkričio 27 d., serija VURN, Nr. 0000164, ir 2008 m. lapkričio 28 d., serija VURN, Nr. 0000165, patvirtinančius, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A.“ direktoriaus V. M. grynaisiais pinigais 2008 m. lapkričio 24 d. gavo 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt, 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt, 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt, ŽŪB „A.“ kasos išlaidų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 194, 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 196, 2008 m. lapkričio 26 d. Nr. 198, 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 199 ir 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 200, kuriuose nurodyta, kad kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 2008 m. lapkričio 24 d. – 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), ūkininko V. U. ūkio kasos išlaidų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 148, 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 149, 2008 m. lapkričio 26 d. Nr. l50, 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 151 ir 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. l52, pagal kuriuos ūkininkas V. U. išmokėjo R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008 m. lapkričio 24 d. – 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. pranešimą A. ŽŪB, kad R. P. gavo iš ūkininko V. U. 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, pagal kurią J. S. ŽŪB „A.“ paskolino 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) sumą, ŽŪB „A.“ kasos pajamų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d., serija ART, Nr. 449, 2008 m. lapkričio 25 d., serija ART, Nr. 450, 2008 m. lapkričio 26 d., serija ART, Nr. 451, 2008 m. lapkričio 27 d., serija ART, Nr. 452, ir 2008 m. lapkričio 28 d., serija ART, Nr. 453, patvirtinančius, kad kasininkė I. A. iš J. S. gavo 2008 m. lapkričio 24 d. 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), dėl to A. ŽŪB buvo padaryta didelė – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) dydžio turtinė žala bei iššvaistytas A. ŽŪB direktorės E. P. žinioje esantis didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės A. ŽŪB turtas, nes, panaudojus netikrus dokumentus, tariamaisiais sandoriais dėl galvijų pirkimo ir pardavimo tarp (duomenys neskelbtini) rajono A. ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A.“, A. ŽŪB priklausantis didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių – buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A.“. Byla kaltinamiesiems L. S., E. P., V. U., V. Č., R. P. ir R. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

1.2. Byla V. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad, būdamas ūkininkas, atsakingas už ūkio buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą, įtraukdamas faktiškai neįvykusias atsiskaitymo už galvijus 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) ūkines operacijas, dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. U. ūkio 2008 m. turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

1.3. V. M. ir R. S. buvo nuteisti už tai, kad 2008 m. spalio 21–23 d. Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, organizatoriui R. S. nurodžius, V. M., būdamas ŽŪB „A.“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2008 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSP 2007-110025 iš UAB „SEB lizingas“ už 147 500 Lt (42 718,95 Eur), paimtų iš ŽŪB „A.“ kasos, įgijo ŽŪB „A.“ vardu buldozerį „T170M1“ ir perdavė jį R. S., kuris buldozerį naudojo savo reikmėms, taip iššvaistė V. M. patikėtą didelės vertės – 147 500 Lt (42 718,95 Eur) ŽŪB „A.“ turtą – buldozerį „T170M1“.

1.4. V. M. ir D. S. buvo nuteisti už tai, kad 2010 m. rugpjūtį, tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), ir Radviliškio rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus: 2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 76 t miežių pirkimo iš D. S., miežių perdavimo–priėmimo aktą (be datos), 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. l, 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį, pagal kuriuos D. S. buvo neatlygintinai perduoti 37 240 Lt (10 785,45 Eur), taip iššvaistė V. M. žinioje esantį didelės vertės ŽŪB „A.“ turtą.

1.5. V. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A.“ direktorius, atsakingas už ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. liepos 31 d. organizavo apgaulingą ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes į ŽŪB „A.“ buhalterinę apskaitą įtraukė netikrus dokumentus, susijusius su tariamai iš J. S. gauta 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskola, galvijų iš ūkininko V. U. už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) pirkimu, taip pat paslaugų ŽŪB „M.“ iš viso už 294 823 Lt (85 386,64 Eur) pardavimu, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio; iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad į apskaitą nebuvo įrašyta gautų 24 200 Lt (7008,80 Eur) įplaukų pagal PVM sąskaitą faktūrą už parduotą automobilį „Iveco“ ūkinė operacija, nes šių įplaukų bendrovė realiai negavo.

1.6. V. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 31 d. iš ŽŪB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip atskaitingas asmuo pasiėmė 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šios sumos negrąžino į ŽŪB „A.“ kasą, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A.“ turtą – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur).

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad:

2.1. Baudžiamoji atsakomybė dėl A. ŽŪB didelės vertės turto iššvaistymo suklastojant dokumentus L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. taikyta nepagrįstai. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis – ūkinio finansinio tyrimo specialistų išvados kelia abejonių savo pagrįstumu dėl tyrimo metodikos. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes šiuo atveju buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai, kurie jau išspręsti civilinio proceso tvarka, ir ne formaliai, o realiai atkuriant pažeistas šalių teises. Byloje nepaneigta, jog galvijų ir pajų pirkimo–pardavimo sandoriai bei jų pagrindu išrašyti dokumentai buvo realūs, iš esmės atitiko tikrąją šalių valią, kad už galvijus ir pajus buvo atsiskaityta, niekas neturėjo pretenzijų dėl nesumokėtų pinigų. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „A.“ įformino kasos pajamų orderiais, kad gavo pinigus iš J. S. kaip paskolą, bei kasos išlaidų orderiais, kad šiuos pinigus sumokėjo V. U., o V. U. išrašė kasos pajamų orderius, kad gavo pinigus iš ŽŪB „A.“, bei kasos išlaidų orderius, kad sumokėjo pinigus R. P., bet realiai ŽŪB „A.“ V. U. pinigų nesumokėjo, o V. U. realiai pinigų nesumokėjo R. P., nes pinigus už pajus R. P. gavo tiesiogiai iš L. S., tačiau tai nereiškia, kad šiuose dokumentuose buvo įtvirtinti netikri duomenys ir jie buvo suklastoti. Nuteistieji, pasirinkę pirmiau nurodytą tarpusavio atsiskaitymo būdą ir dokumentų buhalterinį įforminimą, iš esmės žalos nei kuriai nors bendrovei, nei valstybei nepadarė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės, jiems ar valstybei būtų sukelti neigiami teisiškai reikšmingi padariniai. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl nuteistųjų sąmoningų, tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sumenkintos kreditoriaus galimybės atkurti galimai pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis, priešingai, šiuo metu pagal 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį ŽŪB „A.“ yra visiškai atsiskaičiusi už galvijus su bankrutavusia A. ŽŪB, kuri, išsprendusi ginčą civiline tvarka, visa apimtimi atsisakė 2012 m. birželio 14 d. pareikšto šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio.

2.2. Išteisinus V. U. dėl visų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo, negalima ir V. U. atsakomybė už tai, kad jis įtraukė į ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą tuos pačius finansinius buhalterinius dokumentus, nes byloje nenustatyta, jog juose užfiksuota žinomai neteisinga informacija, realiai nevykusios ūkinės operacijos, jų įtraukimas į ūkininko V. U. buhalterinę apskaitą neturėjo įtakos ūkininko V. U. buhalterinės veiklos nustatymui, nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

2.3. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus buldozeris „T170M1“ formaliai buvo įgytas ir užrašytas ŽŪB „A.“ vardu bei įtrauktas į jos ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą, bet R. S. ir V. M. parodymai, kad buldozeris buvo nupirktas už asmeninius R. S. pinigus, nepaneigti. R. S. duoti pinigai buldozeriui įsigyti formaliai pagal kasos pajamų orderį buvo įnešti į ŽŪB „A.“ kasą ir pagal kasos išlaidų orderį iš jos paimti, tačiau iš to negalima daryti išvados, jog R. S. buldozeriui įsigyti duoti pinigai tapo ŽŪB „A.“ turtu ir buldozeris buvo nupirktas už ŽŪB „A.“ pinigus. Nors taip įforminant dokumentus buvo sumažintas V. M. avansinis įsiskolinimas bendrovei, tai nereiškia, jog taip V. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A.“ priklausantį turtą – 147 500 Lt (42 718,95 Eur) vertės buldozerį „T170M1“ ir buvo padaryta reali turtinė žala. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad R. S. ir V. M. suprato, kad iššvaisto ŽŪB „A.“ turtą, numatydami įmonei daromą žalą ir to norėdami, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Priešingai, darytina išvada, kad V. M., kaip ŽŪB „A.“ direktorius, buldozerį R. S. perdavė sąžiningai manydamas, kad juo faktiškai turėtų disponuoti R. S., nes V. M. jį nupirko už R. S. asmeninius pinigus. Taip pat bylos duomenys rodo, kad formaliai ŽŪB „A.“ vardu užrašytą buldozerį rado policijos pareigūnai ir perdavė ŽŪB „A.“, todėl klausimą dėl buldozerio identifikavimo ir jo realaus priklausymo nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (tikrojo savininko nustatymo) galima išspręsti civilinio proceso tvarka.

2.4. Byloje nustatyta, kad D. S. žemėje miežiai realiai buvo pasėti ir užauginti, 76 tonų miežių už 37 240 Lt (10 785,45 Eur) pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko, D. S. miežius už atlygį perdavė V. M. kaip ŽŪB „A.“ direktoriui, bet byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų žinojusi, jog V. M. nepristatys miežių į ŽŪB „A.“ sandėlį, dėl to nėra pagrindo daryti išvadas, kad ŽŪB „A.“ didelės vertės turtas – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) buvo neatlygintinai perduotas D. S.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. M. tyčia iššvaistė savo žinioje esantį didelės – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) vertės ŽŪB „A.“ turtą, nes žinodamas, kad miežiai nepristatyti į ŽŪB „A.“ sandėlį, išmokėdamas D. S. ŽŪB „A.“ pinigus, suprato, jog bendrovė neteks turto – pinigų, sumokėtų už miežius, ir to norėjo.

2.6. Byloje esant nepaneigta, kad miežių pirkimo–pardavimo sandoris tarp D. S. ir V. M. realiai įvyko ir sutarties turinys atitiko tikrąją šalių valią – D. S. už piniginį atlygį (37 240 Lt (10 785,45 Eur)) pardavė V. M. 76 tonas miežių, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadas, kad D. S. ir V. M. pagamino ir panaudojo netikrus grūdų pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančius dokumentus.

2.7. Byloje nepaneigti V. M. parodymai, kad dalies pinigų pagal avanso apyskaitą jis realiai negavo ir jais nedisponavo, nes, pradėjus dirbti bendrovės direktoriumi, jam buvo perrašyti buvusio bendrovės vadovo R. A. atsiskaitytinai paimti 30 000 Lt (8688,60 Eur), o kita dalis pinigų buvo panaudota mokant neoficialius atlyginimus ir priedus A. ŽŪB darbuotojams bei kitiems bendrovei darbus atlikusiems ir paslaugas suteikusiems asmenims, t. y. buvo panaudoti tenkinant ŽŪB „A.“ interesus ir poreikius, nes A. ŽŪB patalpose buvo laikomi ŽŪB „A.“ galvijai. Byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčytinų duomenų, kad nuteistasis V. M. sąmoningais, tyčiniais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas pasisavinti jam pagal avanso apyskaitą perduotus ŽŪB „A.“ pinigus ir padaryti didelę – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) turtinę žalą ŽŪB „A.“, o visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai.

2.8. Byloje nėra patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad ŽŪB „A.“ išrašytose ŽŪB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose įtvirtinti netikri duomenys, dėl to negalima daryti neginčytinos išvados, kad, įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į ŽŪB „A.“ buhalteriją, buvo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, t. y. kad buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „A.“ apskaita. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad V. M. tyčia nepateikė ŽŪB „A.“ buhalterijai automobilio „Iveco“ pardavimo už 24 200 Lt (7008,80 Eur) PVM sąskaitos faktūros. Tai, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo pateikta viena sąskaita faktūra, šiuo atveju vertinama kaip formalus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuris nelaikomas tokia pavojinga veika, kuri turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Byloje yra duomenų, kokiai sumai buvo išrašyta sąskaita faktūra, todėl negalima daryti neginčytinos išvados, kad atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio. Šiuo atveju galima svarstyti klausimą tik dėl administracinės atsakomybės taikymo. Išteisinus V. M. dėl visų netikrų dokumentų, susijusių su iš J. S. gauta 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskola, galvijų iš ūkininko V. U. už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) pirkimu, pagaminimo ir jų panaudojimo, negalima ir V. M. atsakomybė už tai, kad jis įtraukė į ŽŪB „A.“ buhalterinę apskaitą tuos pačius finansinius buhalterinius dokumentus, nes byloje nenustatyta, kad juose užfiksuota žinomai neteisinga informacija, realiai nevykusios ūkinės operacijos.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius BPK 20 straipsnio reikalavimus ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, t. y. padarė esminius BPK pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nesilaikė formuojamos teismų praktikos, kokiais įrodymais privaloma remtis, kai įmonėje nustatomas lėšų trūkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2009">2K-163/2009</a>, 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012 ir kt.), nes tik dėl akių sudarytus tariamus, akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus sandorius, kurie iš esmės prieštaravo A. ŽŪB įstatams, interesams ir buvo šiai bendrovei visiškai nereikalingi ir nenaudingi, laikė teisėtais civiliniais santykiais, nutylint apie esminę reikšmę šiai baudžiamajai bylai teisingai išspręsti turinčius teismų sprendimus ir juose nustatytus faktus, kurie negali būti kvestionuojami, nes jie šioje byloje turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, t. y. jais apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis ir vadovautis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE5LTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-219-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-219-693/2016">2K-219-693/2016</a> ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

3.2. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią A. ŽŪB pardavė 600 galvijų V. U., net trimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindais: pagal CK 1.82 straipsnį (kaip prieštaraujančią juridinio asmens teisnumui), CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana (Pauliano ieškinį), kaip sandorį, pažeidžiantį kreditorių teises, o A. ŽŪB atsakingi asmenys apie tai žinojo) bei CK 1.86 straipsnį kaip tariamąjį sandorį. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo R. P. ir pirkėjo A. ŽŪB, pagal kurią A. ŽŪB įsipareigojo iš R. P. nupirkti 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės A. ŽŪB pajų už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) taip pat trimis Civilinio kodekso pagrindais: pagal CK 1.81 straipsnį (kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana, kaip sandorį, pažeidžiantį kreditorių teises, o A. ŽŪB atsakingi asmenys apie tai žinojo) bei pagal CK 1.86 straipsnį kaip tariamąjį sandorį. Jeigu Lietuvos Respublikos vardu priimtais ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais civiliniai sandoriai pripažinti negaliojančiais, darytina išvada, kad realiai jokių civilinių sandorių ir nebuvo, o kadangi A. ŽŪB neteko didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto, šis turtas buvo neteisėtai perleistas, t. y. iššvaistytas, ir bendrovei padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala. Teismams konstatavus, taip pat ir šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu padarius išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo bei 2008 m. rugsėjo 26 d. galvijų pirkimo–pardavimo sutartys yra tariamieji sandoriai, tokiu pripažintinas ir 2008 m. spalio 9 d. galvijų pirkimo–pardavimo sandoris tarp V. U. ir ŽŪB „A.“, nes šių sandorių objektas yra tas pats – A. ŽŪB 600 galvijų, t. y., realiai neįvykus 2008 m. rugsėjo 26 d. sandoriui, negalėjo įvykti ir 2008 m. spalio 9 d. sandoris. Kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo bei 2008 m. rugsėjo 26 d. galvijų pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, o ŽŪB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai L. S. nurodymu, patvirtino ir sutartis pasirašę R. P., R. P., V. U., teikę rašytinius dokumentus teismams, ir V. M., L. S., R. S., duodami parodymus bylos proceso metu, liudytojai J. V., R. P. Taigi R. P. ir E. P. kaip A. ŽŪB direktorė, savo parašais 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtindami tariamąjį sandorį dėl 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės A. ŽŪB pajų už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) įgijimo A. ŽŪB vardu, V. U. ir E. P. kaip A. ŽŪB direktorė, savo parašais 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtindami tariamąjį sandorį dėl A. ŽŪB 600 galvijų pardavimo V. U., V. M. kaip ŽŪB „A.“ direktorius ir V. U., savo parašais 2008 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtindami tariamąjį sandorį dėl 600 galvijų pirkimo iš V. U., taip pat pasirašydami kitus su šiais tariamaisiais sandoriais susijusius PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų ir išlaidų orderius, pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo įtraukdami į buhalterinę apskaitą. Išteisintieji, tarpusavyje įvairiais (giminystės, verslo, darbo) ryšiais susiję asmenys, siekdami išvengti A. ŽŪB kreditorių reikalavimo nukreipimo į šios žemės ūkio bendrovės turtą, sukūrė sudėtingą nusikalstamos veikos schemą, imituodami sandorių sudarymą ir vykdymą, didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės A. ŽŪB turtą 600 galvijų bandą neteisėtai, nepagrįstai ir neatlygintinai perkėlė į susijusį, bendrininkų kontroliuojamą kitą ūkio subjektą – ŽŪB „A.“, taip A. ŽŪB padarė didelę – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) turtinę žalą, be to, išvengė A. ŽŪB kreditorių turtinių reikalavimų, nes panaikinta galimybė ne tik juos užtikrinant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnis), bet ir apskritai apginti savo turtines teises bei interesus, antstoliams, vykdantiems turto paiešką bei skolų išieškojimus, į ką nukreipti tuos išieškojimus. Tai patvirtina išnagrinėtose Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/TDItMTI2Ny0xNzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'L2-1267-173/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="L2-1267-173/2008">L2-1267-173/2008</a>, 2-1673-42/2008, Panevėžio apygardos teismo civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItNDI2LTI3OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-426-278/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-426-278/2008">B2-426-278/2008</a>, B2-636-425, 2-1138-198/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-438-99/2012 nustatyti faktai, A. ŽŪB 2008 m. spalio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuria už 200 000 Lt (57 924 Eur) skolas įformino pasėlių pardavimą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovei „V.“, atstovaujamai direktoriaus V. Č., Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo medžiaga, liudytojų J. V., R. K., I. B., išteisintųjų V. U., V. M., R. S., R. P., E. P., L. S. parodymai, prie kasacinio skundo pridėti įgaliojimai V. Č. atstovauti A. ŽŪB byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2008–2009 m. iš viso vyko net 58 procesai, kuriuose atsakovė buvo A. ŽŪB. Iš antstolio J. K. patvarkymo, 2009 m. sausio 30 d. patvirtinto Kėdainių rajono apylinkės teismo, matyti, kad jis pagal 14 vykdomųjų bylų vykdė 1 856 417,91 Lt (537 655,79 Eur) išieškojimus iš A. ŽŪB. Iškėlus bankroto bylą antstoliai J. K. bei R. M. bankroto bylą nagrinėjantį Panevėžio apygardos teismą informavo apie ne mažiau kaip 130 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš A. ŽŪB. Likvidavus A. ŽŪB liko nepatenkinti 76 kreditorių 625 787,16 Eur (2 160 717,91 Lt) reikalavimai. Taigi L. S., V. Č., R. P., R. P. buvo tiesiogiai suinteresuoti, kad dar likęs likvidus 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas galvijai iš jų valdomos bei kontroliuojamos nemokios ir bankrutuojančios A. ŽŪB būtų perkeltas į kitą, susijusią, ŽŪB „A.“, taip didelės vertės turtas išliktų jų valdomas ir kontroliuojamas. E. P. ir V. M. buvo bendrovių vadovai, pavaldūs bendroves valdžiusiems bei kontroliavusiems R. ir R. P., L. S. bei V. Č. ir vykdė jų nurodymus. V. U., susijęs verslo ryšiais, dalyvavo nusikalstamoje schemoje kaip tarpinis fiktyvus turto (galvijų) įgijėjas, kad būtų nuslėptas turto (galvijų) perkėlimas iš vienos susijusios žemės ūkio bendrovės į kitą. A. ŽŪB direktorė E. P. vadovavo bendrovei, suvokė ir žinojo apie jos sunkią ekonominę padėtį, nes 2008 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItNDI2LTI3OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-426-278/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-426-278/2008">B2-426-278/2008</a> dėl bankroto bylos A. ŽŪB iškėlimo pateikė bendrovės nemokumą patvirtinančius finansinius duomenis, prašymą skirti A. ŽŪB bankroto administratoriumi K. Š., bendrovės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad teismo priteista iš R. P. skola 2008 m. rugpjūčio 4 d. A. ŽŪB yra 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur). Nepaisant to, E. P. kaip A. ŽŪB direktorė 2008 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praktiškai tuo pat metu, su šios bendrovės pajininku R. P. sudarė nemokios bei bankrutuojančios A. ŽŪB pajų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią A. ŽŪB vardu už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) perka 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės A. ŽŪB pajus, o 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą ūkininkui V. U., kad šis 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) už galvijus, pirktus iš A. ŽŪB, sumokėtų ne bendrovei, o R. P., kuris buvo skolingas A. ŽŪB dar didesnę pinigų sumą. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima vadovautis įtariamųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi bei tarpusavyje susipykę, linkę vienas kitą apkalbėti bei melagingai apkaltinti, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti I. B., V. M., V. U. bei L. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 276 straipsnio 4 dalis), todėl ši teismo išvada prieštarauja teismų praktikai dėl teismo galimybės grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-489/2017">2K-107-489/2017</a>, 2K-7-30-788/2017 ir kt.).

3.3. Pirmosios instancijos teismas išvadų dėl A. ŽŪB turto iššvaistymo bei dokumentų klastojimo negrindė specialisto išvadomis dėl ŽŪB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, t. y. sprendė, kad kaltinamųjų kaltei pagrįsti užteko ir kitų surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šias išvadas vertino ir konstatavo, kad jomis negalima besąlygiškai vadovautis, nes tyrimo metodika, pagrindimas ne specialiomis žiniomis ir finansinių buhalterinių dokumentų informacija, o asmenų parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimais administracinėse ir civilinėse bylose ir pan. kelia abejonių jų pagrįstumu. Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 4 d. Nr. 5-4/67 ir 2013 m. spalio 16 d. Nr. 5-4/99 ŽŪB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai atlikti bei specialisto išvados pateiktos vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73. Specialistės teisėtai ir pagrįstai susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei rėmėsi ir įtariamųjų bei liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimais, priimtais civilinėse ir administracinėse bylose, juos tikrino lyginimo ir kryžminio dokumentų tikrinimo metodais, vadovaudamosi specialisto išvadose nurodytais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat nurodė, kokių buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų būtų nesilaikyta, jeigu faktiškai ūkinės operacijos, užfiksuotos dokumentuose, neįvyko arba buvo ne tokios (vyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta dokumente), pateikdamos sąlygines išvadas. Specialistė R. Č. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad dalis jos pateiktos išvados yra kategoriška, o kita sąlyginė, teikiama vadovaujantis liudytojų parodymais (netikrinant jų teisingumo), ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat VMI medžiaga, teismų sprendimais, kuriuose nurodyta, jog dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko; jeigu vadovautųsi tik buhalterinės apskaitos dokumentais, tai jos išvada būtų kitokia, būtų konstatavusi, kad nepadaryta buhalterinės apskaitos pažeidimų; kai specialistas pateikia sąlyginę išvadą, įvertinus įrodymų visetą, sprendžiamas klausimas, ar buhalterinėje apskaitoje fiksuoti teisingi duomenys, t. y. ar buhalterinėje apskaitoje fiksuoti sandoriai realiai įvyko, ar nevyko, tik buvo fiktyviai įforminti buhalterinės apskaitos dokumentuose.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad negalima daryti išvados apie sandorių ir dokumentų fiktyvumą, nes R. P. ir I. B. savo parašu patvirtino, kad dokumentų turinys atitinka jų tikrąją valią, neįvertino 2014 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvados Nr. 11Š-120(14), kurioje nurodyta, jog A. ŽŪB 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. protokoluose, tikėtina, pasirašė ne R. P. ir ne I. B., o kiti asmenys, liudytojo I. B. parodymų, kad šiuose dokumentuose nepasirašė, susirinkimuose tikrai nedalyvavo, liudytojos J. V. parodymų, kad L. S. nurodymu ji surašė A. ŽŪB pajininkų 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. susirinkimų protokolus, bet realiai jokių susirinkimų nebuvo, I. B., E. P., J. V., L. S., R. P. parodymų, kad I. B. buvo formalus pajų savininkas, bendrovėje nebūdavo ir nevadovavo, realiai sprendimus priiminėjo L. S., o V. Č. (L. S. uošvis) buvo L. S. nurodymų vykdytojas, R. P. bendrovės veikloje taip pat nedalyvavo, su bendrove susijusius dokumentus pasirašinėjo tėvui patarus, nes visus su A. bendrove susijusius klausimus sprendė jo tėvas R. P.. Pažymėtina, kad L. S., R. P. bei V. U. dalyvavo sudarant 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį, kuria pripažino, kad ŽŪB „A.“ yra likusi skolinga V. U. 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) už nupirktus galvijus pagal 2008 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, A. ŽŪB neteko galvijų ir su ja nebuvo atsiskaityta, todėl reali galvijų įgijėja ŽŪB „A.“ atsiskaitydama už įgytus galvijus perleido A. ŽŪB nekilnojamąjį turtą; kad negaliojanti tarp J. S. ir ŽŪB „A.“ 2008 m. lapkričio 24 d. sudaryta 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskolos sutartis, taip pat kad J. S. yra grąžinusi ŽŪB „A.“ visas sumas, gautas pagal šią sutartį, t. y. pripažino, jog A. ŽŪB galvijai neteisėtai, nepagrįstai ir neatlygintinai buvo perleisti susijusiai ŽŪB „A.“, dėl to A. ŽŪB patyrė 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) turtinės žalos. Pagal šią taikos sutartį perimtas ŽŪB „A.“ turtas buvo realizuotas varžytinėse už 145 990,27 Eur (504 075,20 Lt), o A. ŽŪB neatlygintinai, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai, perleisdama galvijų bandą ŽŪB „A.“ neteko 1 180 000 Lt ((341 751,62 Eur) vertės turto, taigi A. ŽŪB vis tiek patyrė 675 924,79 Lt (195 761,35 Eur) turtinę žalą.

3.5. Nagrinėjamoje byloje nustatyti konkretūs A. ŽŪB direktorės E. P., L. S., V. M., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip nusikalstamus. E. P. kaip A. ŽŪB direktorė priėmė ekonomiškai nepagrįstus, bendrovės finansinę padėtį pasunkinančius sprendimus. L. S., perleidęs A. ŽŪB pajus I. B., bet ir toliau faktiškai valdęs šią bendrovę, suorganizavo nemokiai A. ŽŪB priklausiusio didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto (600 galvijų) neatlygintiną perleidimą susijusiai, savo paties bei uošvio V. Č. per ŽŪB „M.“ pajus valdomai ir kontroliuojamai ŽŪB „A.“. V. Č. palenkė E. P. iššvaistyti didelės vertės A. ŽŪB turtą, o V. M., V. U., R. P. bei R. P. teikė E. P. priemones, reikalingas padėti iššvaistyti didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės svetimą A. ŽŪB turtą, ir iš A. ŽŪB žemės ūkio bendrovės „A.“ naudai įgijo 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės galvijus, bet už juos A. ŽŪB nesumokėjo. Būtent minėti pirmosios instancijos teismo nustatyti L. S. veiksmai, kai jis organizavo, V. Č., kai jis kurstė ir palenkė, o V. M., V. U., R. P. ir R. P. veiksmai, kai jie teikė E. P. priemones, reikalingas padėti iššvaistyti didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės svetimą A. ŽŪB turtą, laikytini tokiais, kurie sudarė sąlygas kitiems bendrininkams iššvaistyti turtą, todėl pripažintini atitinkamai organizavimu, kurstymu bei padėjimu daryti BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Tai, kad L. S., V. Č., V. M., V. U., R. P. bei R. P. A. ŽŪB turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, savaime nešalina jų atsakomybės už bendrininkavimą iššvaistant turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-895/2017">2K-123-895/2017</a>).

3.6. Kaip minėta pirmiau, civilinio proceso tvarka išnagrinėtose bylose teismai visus sandorius pripažino tariamaisiais ir juos panaikino, t. y. iš esmės konstatavo, kad civiliniais sandoriais buvo siekiama pridengti nemokios ir bankrutuojančios A. ŽŪB likvidaus turto neteisėtą ir nepagrįstą perleidimą (iššvaistymą) susijusiai ŽŪB „A.“. ŽŪB „A.“ turtas už pagal 2008 m. spalio 9 d. sutartį iš A. ŽŪB neteisėtai įgytus galvijus A. ŽŪB buvo perleistas (buvo atsiskaityta) tik po daugiau nei penkerių metų – 2014 m. vasario 12, kovo 6 bei 10 dienomis, t. y. jau po visiems įtariamiesiems pareikštų įtarimų ir jų apklausų, todėl veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, o gali būti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos žalos atlyginimas, bet nusikalstamos veikos baigtumo, jos teisinis įvertinimas dėl to nekinta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2009">2K-163/2009</a>, 2K-430/2013). Tai, kad A. ŽŪB atsisakė šioje baudžiamojoje byloje 2012 m. birželio 14 d. pareikšto civilinio ieškinio, negali pašalinti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a>).

3.7. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina visiškai reali, neteisingai grindžiamos A. ŽŪB dar dirbant pelningai tarp dviejų susijusių fizinių asmenų 2007 m. gegužės 7 d. sudarytoje pajų pirkimo sutartyje nurodyta verte, prieštarauja bylos įrodymams (R. P., R. P. parodymams, 2009 m. vasario 21 d. A. ŽŪB mokestinio tyrimo ataskaitai Nr. AU 18-12), ištirtoms aplinkybėms ir teismų išnagrinėtose bylose nustatytiems faktams, kurių kontekste ir turi būti vertinama kaina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2017">2K-120-511/2017</a>, 2K-196-788/2017).

3.8. Nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ūkininkas V. U. turėjo iš AB „P.“ gauti paskolą ir už ją pirkti galvijus iš A. ŽŪB, bet dėl įsiskolinimo ir pieno kainų kritimo negavęs paskolos, galvijus pardavė ŽŪB „A.“. Byloje nėra įrodymų, jog ūkininko V. U. įsiskolinimai AB „P.“ susidarė būtent 2008 m. rugsėjį–spalį, be to, kaip skelbiama oficialioje Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, būtent rugsėjį–spalį, kai V. U. sudarė sandorius su A. ŽŪB (2008 m. rugsėjo 26 d.) ir su ŽŪB „A.“ (2008 m. spalio 9 d.), pieno supirkimo kaina didėjo.

3.9. Apeliacinės instancijos teismo, pripažinusio, kad pinigai nebuvo mokami, bet išrašomi dokumentai, patvirtinantys neva įvykusias ūkines operacijas, išvada, kad tai nereiškia, jog šiuose dokumentuose buvo įtvirtinti netikri duomenys ir jie buvo suklastoti, prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 11 punktų, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 14 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies reikalavimams, VMI surašytame ŽŪB „A.“ 2010 m. vasario 12 d. mokestinio patikrinimo akte Nr. 35-213 (patvirtintame VMI 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 14.4-26-25, išnagrinėjus ŽŪB „A.“ skundą, VMI 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 69-205, dėl kurių pareiškėjos ŽŪB „A.“ paduoti skundai buvo atmesti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-775-562/2011, paliktu galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-99/2012) konstatuotoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, formuojamai praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018).

3.10. Kaltinimas V. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl V. U. ūkio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tiesiogiai susijęs su kaltinimais dėl A. ŽŪB didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo, kai dėl to buvo padaryta didelė žala. Kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, iš dalies pripažino ir pats V. U.. Specialisto išvadoje Nr. 5-4/67 nurodyta, kad jeigu ūkininkas V. U. pagal PVM sąskaitą faktūrą nepirko 600 galvijų, faktiškai jų negavo ir už juos nesumokėjo, tai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukęs į ūkio apskaitą nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, dėl į ūkininko V. U. ūkio buhalterinę apskaitą įtrauktų PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderių, kuriais užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, negalima iš dalies nustatyti 2008 m. ūkininko ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. M. ir R. S. dėl ŽŪB „A.“ turto (buldozerio „T170M1“) iššvaistymo, remdamasis V. M. ir R. S. parodymais, kad šį buldozerį ŽŪB „A.“ vardu pirko už R. S. asmeninius pinigus, kurie formaliai pagal kasos pajamų orderį buvo įnešti į ŽŪB „A.“ kasą, vėliau pagal kasos išlaidų orderį iš jos paimti, liudytojų V. D., V. J. L., R. K., L. B., tiesiogiai nedalyvavusių perkant ir sumokant už buldozerį, parodymais. Tačiau šis teismas nevertino reikšmingų bylai nagrinėti liudytojų I. A., atsakingos už ŽŪB „A.“ kasą, L. B. parodymų ir juos patvirtinančių ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, rodančių, kad buldozeriui pirkti V. M. paėmė iš ŽŪB „A.“ kasos 147 562 Lt (42 736,91 Eur) pagal ŽŪB „A.“ išrašytą kasos išlaidų orderį ir pagal 2008 m. spalio 23 d. banko grynųjų pinigų priėmimo kvitą į UAB „SEB lizingas“ sąskaitą banke įnešė 147 500 Lt (42 718,95 Eur). V. M. turėjo galimybę iš ŽŪB „A.“ kasos paimti 147 562 Lt (42 736,91 Eur), nes į ŽŪB „A.“ kasą pagal 2008 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį grynaisiais grąžino 142 200 Lt (41 183,97 Eur) nepanaudoto avanso. Taigi, V. M. pirmiausia sumažino savo avansinį įsiskolinimą, vėliau, šiems pinigams tapus ŽŪB „A.“ nuosavybe, jie buvo panaudoti buldozeriui „T170M1“ pirkti, ir jis ir buvo apskaitytas kaip ilgalaikis ŽŪB „A.“ turtas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. į ŽŪB „A.“ kasą 142 200 Lt (41 183,97 Eur) įnešė kaip grąžinamą nepanaudotą avansą, tokia suma buvo sumažintas jo avansinis įsiskolinimas bendrovei, ir šiuo atveju nesvarbu, iš kur V. M. gavo pinigus avansui grąžinti, į bendrovės kasą įnešti pinigai pagrįstai buvo apskaityti kaip ŽŪB „A.“ turtas, ir kad V. M. buldozerį nupirko už ŽŪB „A.“ pinigus. V. M. ir R. S. suprato, kad R. S. buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas ŽŪB „A.“ turtas, ir numatė, jog ŽŪB „A.“ šio turto neteks, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, jų veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas buvo nenuoseklus vertindamas V. M. pinigų įnešimus į ŽŪB „A.“ kasą, nes paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl ŽŪB „A.“ turto – neįneštų į kasą 24 200 Lt (7008,80 Eur), gautų už K. Š. parduotą krovininį automobilį „Iveco ML140“, kaip teigė išteisintieji, taip pat neva pirkto už R. S. pinigus, iššvaistymo (dėl šių V. M. veiksmų byla pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), iš kasos paimtų 37 240 Lt (10 785,45 Eur), išteisintojo V. M. teigimu, duotų L. S., kuris tokių aplinkybių nepripažino, už kuriuos buvo neva nupirktos 76 tonos miežių iš D. S. (šie V. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį). Be to, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M., nesprendė ir dėl galimo jo padarytos nusikalstamos iššvaistymo veikos perkvalifikavimo į sukčiavimą ar turto pasisavinimą (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 255, 256 straipsniai).

3.12. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, D. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) ŽŪB „A.“ turto iššvaistymo panaudojus suklastotus dokumentus. Tokios teismo išvados, padarytos atsižvelgus tik į perdavimo–priėmimo aktą, 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą, nors šiuose dokumentuose užfiksuoto turinio nepatvirtino ne tik juos pasirašę D. S. ir V. M., viso proceso metu davę nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, bet ir liudytojos D. B., L. B., kurios nurodė, kad miežių pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, nes ŽŪB „A.“ iš D. S. grūdų negavo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija tik dėl iššvaistyto ŽŪB „A.“ turto, dėl kurio V. M. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad 2010 m. pirkimo–pardavimo sandoris tarp D. S. ir ŽŪB „A.“ dėl 76 tonų miežių nevyko, todėl 2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, perdavimo–priėmimo akte, 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitoje faktūroje, kasos išlaidų orderyje, kuriuos V. M. nurodymu išrašė L. B., I. A. bei pasirašė D. S. ir V. M., buvo įtvirtinti netikri duomenys. V. M. ir D. S. suvokė kartu su bendrininku daromos veikos pobūdį, žinojo, jog pasirašo dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti netikri duomenys, numatė, kad dėl šių suklastotų dokumentų panaudojimo ŽŪB „A.“ neteks turto, ir to norėjo. Taip D. S. padėjo V. M. iššvaistyti ŽŪB „A.“ turtą, nes suklastotų dokumentų pagrindu V. M. neteisėtai išmokėjo 37 240 Lt (10 785,45 Eur) D. S. Dėl to teisingas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

3.13. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl ŽŪB „A.“ didelės – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) vertės turto pasisavinimo. Tai, kad, dirbdamas ŽŪB „A.“ direktoriumi, kaip atskaitingas asmuo ėmė iš bendrovės kasos pinigus ir negrąžino į kasą 132 722 (38 438,95 Eur), o šios sumos panaudojimo bendrovės reikmėms patvirtinančių dokumentų nepateikė, V. M. pripažino apklausiamas 2016 m. balandžio 26 d., šį faktą patvirtina ir ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei 2013 m. spalio 16 d. specialisto išvada Nr. 5-4/99. Liudytojų L. B., V. D., L. L., B. Ž., N. D., D. A., L. B., I. A. parodymai, specialisto išvados Nr. 5-4/67 duomenys nepatvirtina V. M. nurodytų aplinkybių apie neva neoficialiai mokėtus atlyginimus ir kitas ŽŪB „A.“ naudai išleistas lėšas. Net ir nustačius, kad V. M. mokėjo neapskaitytus atlyginimus (vokeliuose), pagal formuojamą teismų praktiką tokie veiksmai kvalifikuotini kaip svetimo turto pasisavinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-489/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad nors liudytoja L. B. patvirtino V. M. parodymus, kad jam buvo perkeltas 30 000 Lt (8688,60 Eur) R. A. avansinis įsiskolinimas, tačiau R. A. nepripažino, kad jo avansinis įsiskolinimas buvo perkeltas V. M., kitų tai patvirtinančių objektyvių įrodymų V. M. nepateikė. Be to, V. M. buvo kaltinamas pasisavinęs 132 722 Lt (38 438,95 Eur), taigi, netgi padarius prielaidą, kad R. A. 30 000 Lt (8688,60 Eur) V. M. neperdavė, lieka 102 722 Lt (29 750,35 Eur), kurie nebuvo panaudoti ŽŪB „A.“ interesams ir poreikiams tenkinti, ir nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeistų.

3.14. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. M. kaltu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl netikrų buhalterinių dokumentų, susijusių su parduotomis ŽŪB „M.“ paslaugomis, iš J. S. gauta 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskola, galvijų pirkimu–pardavimu iš ūkininko V. U., įrodymais, be kitų pirmiau aptartų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių, laikė V. M. parodymus, kad organizavo apgaulingą ŽŪB „A.“ buhalterinę apskaitą, 2016 m. balandžio 8 d. parodymus, kad į bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą įtrauktuose dokumentuose nurodytos paslaugos bendrovei „M.“ buvo teikiamos, darbai buvo atliekami, tik dėl darbų apimties gali būti neatitikimų, 2010 m. vasario 12 d. mokestinio patikrinimo aktą Nr. 35-213 ir jį patvirtinantį 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 14.4-26-25, 2013 m. spalio 16 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/99, L. S., V. U., R. P., liudytojų L. B., J. V., R. A. parodymus. V. M. sistemingai pažeidinėjo Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tvarkant ŽŪB „A.“ buhalterinę apskaitą, apskaitos dokumentais buvo įforminamos faktiškai neįvykusios finansinės operacijos, dėl to, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio. Atsižvelgus į tai, ir už ŽŪB „A.“ buhalterijai nepateiktą automobilio „Iveco“ pardavimo už 24 200 Lt (7008,80 Eur) PVM sąskaitą faktūrą yra visos sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o ne taikyti administracinę atsakomybę.

3.15. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl R. S., V. M., D. S. išteisinimo naikintinas, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kartu ir jame nurodyti sprendimai dėl ŽŪB „A.“ civilinio ieškinio.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir jį pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl ŽŪB „A.“ turto iššvaistymo, perkant 76 tonas miežių iš D. S., išteisinti; ŽŪB „A.“ civilinius ieškinius dėl 14 762,19 Eur už buldozerį priteisimo bei 38 439,23 Eur už negrąžintą avansą priteisimo atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Viso proceso metu jis nurodė, kad buvo tik formalus ŽŪB „A.“ vadovas ir vykdė visus bendrovės pajininkų nurodymus. Teismas nevertino 2018 m. sausio 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų I. A. parodymų, kad kasatorius buvo statytinis ir iš esmės jokių sprendimų nepriiminėjo, o vadovavosi tik tais I. A. ir L. S. parodymais, kurie neva patvirtina jo kaltę. Kasatorius niekada neneigė, kad pasakė bendrovės darbuotojoms L. B. ir I. A. išrašyti sąskaitą faktūrą ir kasos išlaidų orderį, nes tiesiogiai bendravo su bendrovės darbuotojomis ir perduodavo visus gautus pajininkų nurodymus. Kasatorius patvirtina, kad bendrovės pajininko L. S. nurodymu pasirašė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri jam buvo pateikta jau paruošta, o kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis paruošė šią sutartį, jam net nebuvo žinoma, šią sutartį jam reikėjo tik patvirtinti savo kaip pirmininko parašu ir bendrovės antspaudu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu net nebuvo nustatytos visos šios aplinkybės. Sutartį kartu su grynaisiais pinigais jam perdavė pats L. S. ir liepė nuvežti D. S., vykdydamas visus šiuos gautus nurodymus, tai kasatorius ir padarė. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad į bendrovės sandėlį nėra atvežti miežiai, išmokėjo D. S. pinigus. Viso bylos proceso metu nebuvo nustatyta, kas tuos miežius nukūlė, kas juos ir kokiu transportu išvežė iš lauko ir kur jie buvo nuvežti, jeigu nebuvo pristatyti į ŽŪB „A.“ grūdų sandėlį. Be to, byloje nustatyta, kad jokios naudos neva iššvaistydamas ŽŪB „A.“ priklausančius pinigus, kuriuos perdavė D. S. už parduotus grūdus, kasatorius negavo. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius V. M. viso miežių sandorio metu faktiškai disponavo bendrovės turtu, kadangi po 2010 m. birželio 28 d. neeilinio visuotino pajininkų susirinkimo bendrovės pirmininku nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas L. S., šie duomenys Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. rugpjūčio 10 d., t. y. iki sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderio išrašymo. Duomenis registrui teikė pats L. S., o tai, kad kasatorius buvo paskirtas tuo metu pirmininko pavaduotoju, tik patvirtina, kad jis vykdė kitų asmenų nurodymus.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas ŽŪB „A.“ civilinius ieškinius dėl 14 762,19 Eur turtinės žalos priteisimo (už buldozerį) solidariai iš kasatoriaus ir R. S., taip pat dėl 38 439,23 Eur (dėl negrąžinto avanso) priteisimo iš kasatoriaus paliko nenagrinėtus, nes kasatorius V. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas dėl to, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių, dėl šių aplinkybių, jo manymu, ŽŪB „A.“ civiliniai ieškiniai dėl 14 762,19 Eur už buldozerį bei 38 439,23 Eur už negrąžintą avansą priteisimo turi būti atmesti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokuroro kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, nuteistojo V. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo, apgaulingos apskaitos

6. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje priėmęs išteisinamąjį nuosprendį dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius BPK 20 straipsnio reikalavimus ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, t. y. padarė esminius BPK pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas teismui įrodymus vertinti po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti atliekamas sutrumpintas bylos aplinkybių nagrinėjimas (supaprastintas, pagreitintas procesas). Visais kitais atvejais teismas privalo išnagrinėti visas bylai išspręsti teisingai reikšmingas aplinkybes, nes, išnagrinėjus tik dalį ar neišsamiai reikšmingus bylos duomenis, įrodymų vertinimas bus neišsamus, o tai gali turėti įtakos neteisingam teismo sprendimui priimti.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.

10. Nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo imtasi priemonių išnagrinėti bylos proceso metu surinktus liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei kitus bylos duomenis, tačiau ne visi bylos duomenys, kurie yra reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti, buvo išnagrinėti ir įvertinti išsamiai bei visapusiškai.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

12. Pirmosios instancijos teismo L. S., V. M., E. P., V. Č., V. U., R. P. ir R. P. buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pripažįstant teismo nuosprendžiu įrodyta tai, kad, turėdami tikslą iššvaistyti didelės vertės A. ŽŪB turtą, veikdami bendrininkų grupe, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugpjūčio 4 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas iš pajininko R. P. nupirkti A. ŽŪB vardu 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajų už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. rugpjūčio 6 d. A. ŽŪB pajų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią R. P. pardavė 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajų A. ŽŪB už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. rugsėjo 24 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas pajininkų sprendimas parduoti A. ŽŪB 600 karvių ne mažiau kaip už 900 000 Lt (260 658,02 Eur), 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad ūkininkas V. U. iš A. ŽŪB nupirko 360 karvių ir 240 telyčių už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) sumą, 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC, Nr. 00002, dėl ūkininkui V. U. už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) parduodamų 600 karvių ir telyčių, 2008 m. rugsėjo 30 d. prašymą ūkininkui V. U., kad jis už neva pirktus galvijus pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ANC, Nr. 00002, sumokėtų ne A. ŽŪB, o R. P., 2008 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ūkininkas V. U. parduoda ŽŪB „A.“ 600 galvijų už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur), 2008 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VURN, Nr. 0000030, dėl ūkininko V. U. ŽŪB „A.“ už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) parduodamų 600 galvijų, taip pat kasos pajamų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d., serija VURN, Nr. 0000162, 2008 m. lapkričio 25 d., serija VURN, Nr. 0000151, 2008 m. lapkričio 26 d., serija VURN, Nr. 0000163, 2011 m. lapkričio 27 d., serija VURN, Nr. 0000164, ir 2008 m. lapkričio 28 d., serija VURN, Nr. 0000165, patvirtinančius, kad ūkininkas V. U. iš ŽŪB „A.“ direktoriaus V. M. grynaisiais pinigais 2008 m. lapkričio 24 d. gavo 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt, 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt, 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt, ŽŪB „A.“ kasos išlaidų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 194, 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 196, 2008 m. lapkričio 26 d. Nr. 198, 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 199 ir 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 200, kuriuose nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 24 d. kasininkė I. A. išdavė ūkininkui V. U. 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), ūkininko V. U. ūkio kasos išlaidų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 148, 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 149, 2008 m. lapkričio 26 d. Nr. l50, 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 151 ir 2008 m. lapkričio 28 d. Nr. l52, pagal kuriuos ūkininkas V. U. išmokėjo R. P., veikiančiam pagal R. P. įgaliojimą, 2008 m. lapkričio 24 d. – 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. pranešimą A. ŽŪB, kad R. P. gavo iš ūkininko V. U. 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2008 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, pagal kurią J. S. ŽŪB „A.“ paskolino 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) sumą, ŽŪB „A.“ kasos pajamų orderius: 2008 m. lapkričio 24 d., serija ART, Nr. 449, 2008 m. lapkričio 25 d., serija ART, Nr. 450, 2008 m. lapkričio 26 d., serija ART, Nr. 451, 2008 m. lapkričio 27 d., serija ART, Nr. 452, ir 2008 m. lapkričio 28 d., serija ART, Nr. 453, patvirtinančius, kad kasininkė I. A. iš J. S. gavo 2008 m. lapkričio 24 d. 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008 m. lapkričio 25 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008 m. lapkričio 26 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. lapkričio 27 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), 2008 m. lapkričio 28 d. – 250 000 Lt (72 405 Eur), dėl to A. ŽŪB buvo padaryta didelė – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) dydžio turtinė žala bei iššvaistytas A. ŽŪB direktorės E. P. žinioje esantis didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės A. ŽŪB turtas, nes, panaudojus netikrus dokumentus tariamaisiais sandoriais dėl galvijų pirkimo ir pardavimo tarp (duomenys neskelbtini) rajono A. ŽŪB, ūkininko V. U., ŽŪB „A.“, A. ŽŪB priklausantis didelės – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turtas – 360 karvių ir 240 telyčių buvo neatlygintinai perduotas ŽŪB „A.“. Baudžiamoji byla kaltinamiesiems L. S., E. P., V. U., V. Č., R. P. ir R. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

13. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, neįvertindamas duomenų, turinčių res judicata galią, (teismų išnagrinėtose bylose nustatytus faktus) ir nepagrįstai pripažino bylos įrodymais tik dėl akių sudarytus tariamus akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus sandorius, kurie iš esmės prieštaravo A. ŽŪB įstatams, interesams ir buvo šiai bendrovei visiškai nereikalingi ir nenaudingi, juos laikė teisėtais civiliniais santykiais, nutylėdamas apie esminę reikšmę šiai baudžiamajai bylai teisingai išspręsti turinčius teismų sprendimus ir juose nustatytus faktus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo (A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo) bei apgaulingos apskaitos, rėmėsi pirmosios instancijos teismo atlikto bylos proceso metu surinktų įrodymų vertinimo kritika, pateikdamas prieštaravimus dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto ūkinio finansinio tyrimo specialistų išvadų bei teismo posėdžio metu duotų šį tyrimą atlikusių specialisčių paaiškinimų.

15. Apeliacinės instancijos teismas motyvuose dėl pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nurodė, kad iš užduočių atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadų ir specialisčių paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad specialistės savo išvadas dėl sutarčių ir buhalteriniuose finansiniuose bei kituose dokumentuose įformintų ūkinių operacijų fiktyvumo grindė iš esmės ne savo specialiosiomis žiniomis, ne informacija, esančia buhalteriniuose finansiniuose dokumentuose, o įtariamųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi bei tarpusavyje susipykę, linkę vienas kitą apkalbėti bei melagingai apkaltinti, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, VMI patikrinimo aktu, teismų sprendimuose, priimtuose civilinėse ir administracinėse bylose, padarytomis išvadomis, kurios iš esmės neturi prejudicinės galios šioje baudžiamojoje byloje, užduotyse atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis bei išvestinėmis loginėmis prielaidomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

16. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai neatitinka pirmosios instancijos teismo atlikto bylos aplinkybių išnagrinėjimo bei bylos proceso metu gautų duomenų įrodomojo turinio vertinimo išvadų.

17. Pirmosios instancijos teismas atskirai išnagrinėjo kaltinamųjų, liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje ir su parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu. Taip pat šie duomenys buvo palyginti su byloje gautais rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis bei kitais bylos duomenimis ir nė vienai iš įrodymų rūšių nebuvo teikiama prioritetinė reikšmė prieš kitus įrodymus, o jie buvo vertinami atsižvelgiant į jų tarpusavio darną ir atitiktį įrodinėjamų aplinkybių visumai. Teisingi pirmosios instancijos teismo motyvai, grindžiant nusikalstamų veikų padarymą bei atskleidžiant kaltinamųjų paskatas, yra argumentai dėl sąžiningo verslo logikai ir ekonominiam racionalumui prieštaraujančio sandorio sudarymo, kai A. ŽŪB iš R. P. už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) pirko A. ŽŪB 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajus. Šis pajų pirkimo sandoris akivaizdžiai patvirtina, kad buvo siekiama A. ŽŪB galvijus perduoti ŽŪB „A.“ nuosavybėn neatlygintinai, nes bendrovei, kuriai gresia bankrotas, pirkti savo pačios dėl gresiančio bankroto praktiškai beverčius pajus buvo jokia sąžiningo verslo logika nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio sandorio neatitiktį civilinės teisės reikalavimams ir A. ŽŪB interesams, pagrįstai rėmėsi 2010 m. liepos 16 d. FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/113, 2012 m. liepos 4 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, 2012 m. vasario 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, kuriuo 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, iš V. U. priteisiant 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) A. ŽŪB, 2012 m. balandžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, kuriuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, VMI 2010 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu ir VMI 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 14.4-26-25, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, iš kurios matyti, kad ŽŪB „A.“ skundai dėl VMI patikrinimo akto ir sprendimų atmesti kaip nepagrįsti.

18. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai eliminavo šių teisminių institucijų sprendimų reikšmę, nurodydamas, jog jie neturi prejudicinės reikšmės. Šie teismų sprendimai ir teismų sprendimais patvirtinti VMI patikrinimo aktai neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltės klausimą ar nustatant veikos požymius, tačiau jie nustato teisiškai reikšmingus faktus, kurie turi būti nagrinėjami kartu su kitais bylos įrodymais nustatant veikos požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais administracinės teisenos tvarka nustatytais faktais, kaip bylos duomenimis dėl bendrovės nemokumo, sandorių sudarymo bei jų pagrįstumo ir atitikties šalių tikrajai valiai bei interesams, kartu su kitais bylos įrodymais, nes šie faktai buvo įrodinėjami ir šioje byloje.

19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo šių bylos duomenų, iš esmės nenagrinėdamas sudarytų sandorių realaus pagrįstumo ir nepatikrindamas, ar sudaromi sandoriai dėl galvijų perleidimo atitiko šalių ketinimus ir valią sukurti tikrus pirkimo–pardavimo sutarties teisinius santykius, rėmėsi nuteistojo R. P. parodymais apie tai, kad siekiant išvengti formalaus pinigų perdavimo vieno kitam, t. y. kad ŽŪB „A.“ sumoka pinigus V. U., V. U. sumoka pinigus R. P., buvo nuspręsta realiai grynuosius pinigus sumokėti tiesiogiai R. P., bet buhalterinėje apskaitoje įforminti, kad visi subjektai pinigus gavo (įforminant kasos pajamų orderiais), o paskui perdavė vienas kitam pinigus (įforminant kasos išlaidų orderiais). Be pagrįstų motyvų atmesdamas pirmosios instancijos teismo argumentus, jog A. ŽŪB 2008 m. rugpjūčio 6 d. nupirko savo pačios praktiškai beverčius 5000 pajų už sutartyje nurodytą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) kainą, postuluodamas, jog kaina yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo reikalas, net nepatikrindamas ir nesiaiškindamas, ar šalys ketino sukurti realius teisinius pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintus teisinius santykius ir ar šis sandoris nepridengė kitų neteisėtų ir nusikalstamų sandorių.

20. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, jog šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu padarius išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo bei 2008 m. rugsėjo 26 d. galvijų pirkimo–pardavimo sutartys yra tariamieji sandoriai, tokiu pripažintinas ir 2008 m. spalio 9 d. galvijų pirkimo–pardavimo sandoris tarp V. U. ir ŽŪB „A.“, nes šių sandorių objektas yra tas pats – A. ŽŪB 600 galvijų, t. y., realiai neįvykus 2008 m. rugsėjo 26 d. sandoriui, negalėjo įvykti ir 2008 m. spalio 9 d. sandoris. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų R. P., R. P., V. U. teiktais rašytiniais dokumentais teismams ir V. M., L. S., R. S. duotais parodymais bylos proceso metu, taip pat liudytojų J. V., R. P. parodymais, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. pajų pirkimo–pardavimo bei 2008 m. rugsėjo 26 d. galvijų pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, o ŽŪB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

21. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokie atsiskaitymai tarp šalių realiai nevyko, pinigai nebuvo mokami, o surašomi tik fiktyvūs dokumentai – pajininkų susirinkimo protokolai, pirkimo–pardavimo sutartys, kasos išlaidų ir pajamų orderiai. A. ŽŪB vadovės E. P. prašymu V. U. tariamai gautą iš ŽŪB „A.“ 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) sumą sumokėjo R. P., iš kurio A. ŽŪB buvo už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) pirkusi A. ŽŪB 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės pajus. Šis pajų pirkimo sandoris akivaizdžiai patvirtina, kad buvo siekiama A. ŽŪB galvijus perduoti ŽŪB „A.“ nuosavybėn neatlygintinai, nes, kaip jau buvo minėta, sprendimas bendrovei, kuriai gresia bankrotas, pirkti savo pačios dėl gresiančio bankroto mažai vertingus pajus negalėjo būti paaiškinamas ar pateisinamas jokiais sąžiningo ir atsakingo verslo principais, o buvo vertingosios bendrovės turto dalies eliminavimas iš bendrovės balanso. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kurios nepaneigia apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir nuosprendyje išdėstyti motyvai, jog suderinti kaltinamųjų veiksmai patvirtina, kad L. S., veikdamas kartu su bendrininkais E. P., V. M., V. U., R. P., R. P., kurie surašė ir pasirašė galvijų bei pajų perleidimą ir apmokėjimą pateisinančius dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. 2008 m. rugpjūčio 4 d. ŽŪB „A.“ visuotinio susirinkimo protokolą, 2008 m. rugpjūčio 6 d. A. ŽŪB pajų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 24 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2008 m. rugsėjo 30 d. prašymą, 2008 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, 2008 m. lapkričio 28 d. pranešimą (duomenys neskelbtini) rajono A. ŽŪB, suorganizavo A. ŽŪB turto, buvusio šios bendrovės direktorės E. P. žinioje, iššvaistymą. Pagrįstai buvo pripažinta, jog tarp bendrininkų L. S., E. P., V. M., V. U., R. P., R. P. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jų veika, pasireiškusi dokumentų klastojimu, neteisėtu ir neatlygintinu A. ŽŪB galvijų perleidimu ūkininkui V. U., ŽŪB „A.“ bei šių nusikalstamų veikų organizavimu ir padėjimu padaryti šias nusikalstamas veikas, buvo tiesioginė žalos atsiradimo A. ŽŪB priežastis. Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bendrininkavimo turinį nusikalstamoje veikoje, nurodydamas, jog bendrininkų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams, jie veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, todėl, atsižvelgiant į kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, padarytos žalos dydį, atitinkamai kvalifikavo jų veiksmus.

22. Nesutiktina tik su pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje V. Č. nuteisimas yra motyvuojamas tuo, kad jis arba J. V., remiantis E. P. parodymais, jai atveždavo susirinkimų protokolus, nes jie, pagal E. P. parodymus, buvo pagrindinio A. ŽŪB pajininko L. S. kurjeriai. Kartu iš kaltinimo pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybę, kad V. Č. palenkė ir E. P., kad į (duomenys neskelbtini) rajono A. ŽŪB apskaitą būtų įtraukti žinomai netikri dokumentai – 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono A. ŽŪB visuotinių susirinkimų protokolai, nes susirinkimų protokolai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai ir į buhalterinę apskaitą negalėjo būti ir nebuvo įtraukti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų V. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, ir esminius kaltinime nurodytus veiksmus pašalino, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai V. Č. išteisino, pasiremdamas bylos įrodymais – E. P. parodymais, jog V. Č. jai padėdavo spręsti gamybinius klausimus, tačiau nenurodinėjo, kokius sandorius sudaryti, kokius dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir V. Č., A. ŽŪB pajininkas, ŽŪB „V.“ ir R. ŽŪB direktorius, kuris parodė, kad buvo nuvežęs E. P. vieną iš protokolų, tačiau jis to protokolo neskaitė ir nežinojo, jog A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolas netikras, E. P. neįtikinėjo, nevertė, nelenkė ir neprašė pasirašyti ar įtraukti į buhalterinę apskaitą kaltinamajame akte nurodytus dokumentus: susirinkimų protokolus, sutartis, sąskaitas faktūras. Tai, kad V. Č., kaip teigiama prokuroro kasaciniame skunde, buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad dar likęs likvidus turtas – galvijai iš nemokios ir bankrutuojančios A. ŽŪB būtų perkeltas į kitą, su juo susijusią, ŽŪB „A.“, taip išsaugant didelės vertės turto valdymą ir kontrolę, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos pažymius, negali būti kaltės įrodymas.

23. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto iššvaistymą, kartu pagrįstai pripažino, jog L. S., E. P., V. M., V. U., R. P., R. P., surašant galvijų bei pajų perleidimą ir apmokėjimą pateisinančius dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti netikri duomenys, t. y. 2008 m. rugpjūčio 4 d. ŽŪB „A.“ visuotinio susirinkimo protokolą, 2008 m. rugpjūčio 6 d. A. ŽŪB pajų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 24 d. A. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą, 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, suorganizavo ir įvykdė A. ŽŪB turto iššvaistymą. Teisingai nurodė jų dalyvavimo padarant nusikaltimą apimtį, laipsnį ir vaidmenį bei teisingai kvalifikavo jų veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bylą pagrįstai nutraukė vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

24. V. M. 2010 m. padarė kitas tyčines nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog V. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nutraukti bylą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu nėra pagrindo.

25. V. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ŽŪB „A.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes jis nurodė bendrovės buhalterijos atsakingoms darbuotojoms ŽŪB „A.“ buhalterinėje apskaitoje pagal netikrus dokumentus dėl iš J. S. gautos 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskolos, galvijų už 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) pirkimo ūkinės operacijos tarp ŽŪB „A.“ ir ūkininko V. U., parduotų ŽŪB „M.“ paslaugų iš viso už 294 823 Lt (85 386,64 Eur) užfiksuoti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, nes šiuose dokumentuose nurodyti duomenys nepatvirtina iš J. S. gautos 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) paskolos, galvijų pirkimo tarp ŽŪB „A.“ ir ūkininko V. U., paslaugų ŽŪB „M.“ iš viso už 294 823 Lt (85 386,64 Eur) pardavimo ūkinių operacijų tapatumo, kadangi juose įrašyti rekvizitai – ūkinių operacijų turinys – neatitinka tikrovės. Dėl pirmiau paminėtų dokumentų, kuriuose nurodyti netikri duomenys apie ūkines operacijas, įrašymo į buhalterinę apskaitą negalima buvo iš dalies nustatyti ŽŪB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio. Šias aplinkybes, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš esmės patvirtina V. M. parodymai, specialisto išvadoje Nr. 5-4/99, VMI 2010 m. vasario 12 d. patikrinimo akte ir 2010 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 14.4-26-25 užfiksuoti duomenys bei kiti nuosprendyje nurodyti ištirti įrodymai. V. M. pagal einamas pareigas buvo atsakingas už ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tokia V. M. veika, kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.

26. Pirmosios instancijos teismas kartu pagrįstai pripažino, jog dėl 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto iššvaistymo išdėstyti įrodymai, iš dalies V. U. parodymai bei specialisto išvada Nr. 5-4/67 patvirtina, kad ūkininkas V. U. į ūkio apskaitą įtraukė netikrus dokumentus, kuriais užfiksuota faktiškai neįvykusi atsiskaitymo už galvijus ūkinė operacija, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2008 m. ūkininko ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi V. U., atsakingo už ūkio buhalterinę apskaitą, veiksmai į apskaitą įtraukiant faktiškai neįvykusias ūkines operacijas sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, t. y. nustatyti visi apgaulingos buhalterinės apskaitos nusikalstamos veikos požymiai. Pirmosios instancijos teismas bylą V. U. pagal BK BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstai nutraukė vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Dėl V. M. ir R. S. išteisinimo dėl ŽŪB „A.“ turto (buldozerio „T170M1“) iššvaistymo

27. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis, o nustatoma konkrečiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, 2K-P-78/2012).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M. ir R. S., pagrįstai rėmėsi R. S. apklausos duomenimis apeliacinės instancijos teisme, kur jis paaiškino, kad kaltinime nurodytas buldozeris „Stalinas“ buvo nupirktas už jo asmenines lėšas, kurias perdavė V. M., kad apmokėtų už R. S. surastą buldozerį. R. S. nurodė, kad buldozerį pirko savo asmeniniam naudojimui, tačiau ŽŪB „A.“ pajininko L. S., kuris buvo geriausias R. S. draugas, prašymu buldozerį užregistravo ŽŪB „A.“ vardu. Tokiu būdu ŽŪB „A.“ galėjo susigrąžinti PVM mokestį. Analogiški parodymai buvo duoti ir pirmosios instancijos teisme. Tokias pačias aplinkybes pripažino ir V. M., kuris apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad buldozerį nupirko ŽŪB „A.“ vardu už R. S. asmeninius, o ne bendrovės pinigus. Tokiu būdu V. M. padengė dalį savo avansinio įsiskolinimo bendrovei. Tokias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir kiti liudytojai. Reikšmingi liudytojos L. B., ŽŪB „A.“ buhalterės, parodymai, kad dokumentuose nurodyta, jos buldozeris nupirktas už ŽŪB „A.“ pinigus, paimtus iš kasos, tačiau realiai įmonės kasoje nebuvo reikiamos pinigų sumos buldozeriui nupirkti. Šias aplinkybes patvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išnagrinėti įrodymai, jog ŽŪB „A.“ direktorius V. M. į ŽŪB „A.“ kasą pagal 2008 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį, serija ART, Nr. 428, grynaisiais pinigais grąžino nepanaudoto avanso sumą – 142 200 Lt (41 183,97 Eur). Kitą dieną, t. y. 2008 m. spalio 22 d., pagal ŽŪB „A.“ išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 170 V. M. atsiskaityti už buldozerį gavo iš kasos 147 562 Lt (42 736,91 Eur) ir grynaisiais pinigais pagal 2008 m. spalio 23 d. banko grynųjų pinigų priėmimo kvitą į UAB „SEB lizingas“ sąskaitą banke įnešė 147 500 Lt (42 718,95 Eur).

29. Niekuo nepagrindžia šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tiesiogiai nedalyvavusių perkant buldozerį liudytojų V. D., V. J. L., R. K., L. B. parodymais, nes reikšmingos yra ne pirkimo aplinkybės, o tai, kokios lėšos buvo buldozerio įsigijimo šaltinis.

30. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu įforminant dokumentus buvo sumažintas V. M. avansinis įsiskolinimas bendrovei, tačiau tai nereiškia, jog taip V. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A.“ priklausantį turtą – 147 500 Lt (42 718,95 Eur) vertės buldozerį „T170M1“. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad V. M., kaip ŽŪB „A.“ direktorius, buldozerį R. S. perdavė sąžiningai manydamas, kad buldozeriu faktiškai turėtų disponuoti R. S., nes V. M. jį nupirko už R. S. asmeninius pinigus.

31. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atskleidė visą veiksmų seką ir kokiu tikslu R. S. perdavė pinigus V. M., šios aplinkybės bylos proceso metu nebuvo paneigtos. Tai, kad V. M. šiuos pinigus įnešė kaip savo avanso grąžinimą, yra nuosavybės teisinių santykių klausimas tarp R. S. ir V. M., o ne tarp bendrovės bei abiejų išteisintųjų, nes tai buvo apsimestinis sandoris, siekiant sudaryti bendrovei galimybę susigrąžinti PVM mokestį. Ši pozicija bylos proceso metu nepaneigta. Šiomis aplinkybėmis svarstytinas klausimas tik dėl 5300 Lt (1534,99 Eur), nes buldozeris buvo nupirktas už tokia suma didesnę kainą, nei buvo įnešti pinigai, tačiau tai būtų kitų aplinkybių nagrinėjimas, o ne kaltinimo, kuris pareikštas byloje dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo. Tai, kad, kaip nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M., jokių sprendimų dėl nusikalstamos iššvaistymo veikos galimo perkvalifikavimo į sukčiavimą ar turto pasisavinimą nepriėmė, nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, nes dėl to nebuvo pateikta skundo ir tai nebuvo bylos apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistieji R. S. ir V. M. pagrįstai išteisinti, pripažinus, kad jų veiksmuose nėra būtinųjų BK 184 straipsnio 2 dalyje (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo) nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – didelės turtinės žalos padarymo ir tyčios.

Dėl skundo argumentų dėl D. S. kaltės iššvaisčius didelės vertės – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) ŽŪB „A.“ turtą bei kartu su V. M. klastojus dokumentus

32. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyta, jog D. S. žemėje miežiai realiai buvo pasėti ir užauginti. Šią aplinkybę patvirtina ne tik D. S. bei iš dalies V. M. parodymai, bet ir liudytojo J. B. parodymai, kad dirbdamas ŽŪB „A.“ mechanizatoriumi jis traktoriumi sėjo grūdus Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo sėti grūdų į (duomenys neskelbtini), žemė buvo paruošta sėjai. Įsakymą važiuoti sėti grūdų gavo iš direktoriaus V. M.

33. Apeliacinės instancijos teismas dėl grūdų pirkimo–pardavimo sandorio pagrįstai rėmėsi D. S. parodymais, kad ji pagal miežių pirkimo–pardavimo sutartį gavo visus pinigus iš V. M., paties V. M. parodymais, kad jis sumokėjo D. S. 37 240 Lt (10 785,45 Eur), perdavimo–priėmimo aktu, kuriuo V. M., kaip ŽŪB „A.“ direktorius, priėmė 76 tonas miežių, 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad prekes gavo V. M., liudytojos L. B. parodymais, kad V. M. pateikė sutartį su D. S. dėl 76 tonų miežių pirkimo iš D. S. ir jos išrašytą sąskaitą faktūrą dėl miežių pardavimo. Grūdus užpajamavo agronomė, nes turtas yra užpajamuojamas pagal sąskaitas. Jeigu yra sutartis, vadinasi, tie grūdai turėjo būti atvežti, todėl pagal sąskaitą juos ir užpajamavo.

34. Remdamasis šiais įrodymais bei argumentuodamas, kodėl atmeta kitus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad miežių pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko, D. S. miežius už atlygį perdavė V. M., kuris jų nepristatė į ŽŪB „A.“ sandėlį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. B., ŽŪB „A.“ vyriausioji agronomė, paaiškinusi, kad ŽŪB „A.“ negavo iš D. S. jokių grūdų.

35. Apeliacinės instancijos teismas D. S. išteisinimą motyvavo tuo, kad byloje nepaneigtas aiškinimas, jog ji buvo įsitikinusi, kad grūdai atiteko ŽŪB „A.“, nes su ŽŪB „A.“ atstovu V. M. buvo pasirašyti miežių pirkimo–pardavimo dokumentai, kad D. S. pardavė ŽŪB „A.“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt (10 785,45 Eur), bei iš dalies šias aplinkybes patvirtinančiais kitais jau pirmiau paminėtais įrodymais.

36. Kasaciniame skunde remiamasi pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų tyrimu, tačiau nėra pateikta argumentų, kurie teisės taikymo aspektu sudarytų pagrindą išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. S., padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nulėmusius netinkamą baudžiamo įstatymo pritaikymą. Todėl nėra pagrindo pripažinti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. S. žinojo, kad miežiai nepateks į ŽŪB „A.“ sandėlį, kad ŽŪB „A.“ didelės vertės turtas – 37 240 Lt (10 785,45 Eur) buvo neatlygintinai perduotas D. S.

37. Dėl pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų aplinkybių nėra pagrindo ir kasacinio skundo teiginiams, kad D. S. ir V. M. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, grūdų perdavimo–priėmimo aktą (be datos), 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą DAN Nr. 1, 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį), kuriuose įtvirtinti netikri duomenys.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl V. M. kaltės pasisavinus ŽŪB „A.“ didelės – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) vertės turtą

38. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Vertinant turto pasisavinimo veikos požymius, labai svarbus yra subjektyviojo turto pasisavinimo požymio turinys – tai, kad ši nusikalstama turto pasisavinimo veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „A.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 31 d. iš ŽŪB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip atskaitingas asmuo pasiėmė 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur), išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šios sumos negrąžino į ŽŪB „A.“ kasą, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ŽŪB „A.“ turtą – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur). Iš esmės buvo remiamasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atskaitingas asmuo V. M. panaudojo 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur), tačiau tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai apie pinigų panaudojimą. Pagal atskaitingo asmens V. M. balansinę sąskaitą Nr. 251 „Atskaitingų asmenų skolos“, V. M. skola ŽŪB „A.“ 2010 m. spalio 31 d. sudarė 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur), ji nekito ir 2011 m. gruodžio 31 d. liko 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur).

40. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M. dėl šios veikos, atliko įrodymų tyrimą ir rėmėsi paties V. M. paaiškinimais, kad jis pinigų iš bendrovės kasos nepasisavino, o naudojo būtiniesiems bendrovės veiklos poreikiams vykdyti. Šiuos nuteistojo V. M. parodymus patvirtina liudytojos L. B., ŽŪB „A.“ vyriausiosios buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ŽŪB „A.“ direktorius R. A., išeidamas atostogų, turėjo negrąžintų į kasą atsiskaitytinai paimtų pinigų, todėl buvo surašytas kasos pajamų orderis, neva R. A. grąžina tuos pinigus į kasą, ir tuo pačiu metu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, neva tuos pinigus pasiima V. M. Kaip garantą liudytoja surašė kasos pajamų orderį, kad V. M. tuos pinigus grąžino į kasą, o R. A. pagal kasos išlaidų orderį juos pasiėmė, tačiau kasos išlaidų orderis, pagal kurį R. A. paėmė pinigus iš V. M., dingo, o skola liko V. M. Liudytojų L. B., V. D., L. L., B. Ž. parodymai patvirtina, kad po galvijų perleidimo ŽŪB „A.“ V. M. buvo atvežęs grynuosius pinigus sumokėti A. ŽŪB melžėjoms, darbuotojams, šėrikams ir mokėjo atlyginimus bei priedus už darbą poilsio dienomis, nes A. ŽŪB patalpose buvo laikomos ŽŪB „A.“ karvės. Remdamasis šiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nepaneigti V. M. parodymai, kad dalies pinigų pagal avanso apyskaitą jis realiai negavo ir jais nedisponavo, o kita dalis pinigų buvo panaudota mokant neoficialius atlyginimus ir priedus A. ŽŪB darbuotojams bei kitiems bendrovei darbus atlikusiems ir paslaugas suteikusiems asmenims, t. y. kad pinigai buvo panaudoti tenkinant ŽŪB „A.“ interesus ir poreikius, nes A. ŽŪB patalpose buvo laikomos parduodamos ŽŪB „A.“ karvės ir pardavimo procesas užtruko. Byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčytinų duomenų, kad nuteistasis V. M. sąmoningais, tyčiniais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus, pasisavindamas jam pagal avanso apyskaitą perduotus ŽŪB „A.“ pinigus ir taip padarydamas didelę turtinę žalą ŽŪB „A.“.

41. Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas šių bylos aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino, o kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos išteisindamas dėl šios veikos padarymo V. M., nors skundo motyvuose teigiama, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį neturi įtakos tai, kam turtas panaudotas, jei nenustatoma, jog kaltininkas disponavo iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Jau pirmiau išdėstytais įrodymais yra patvirtinta, jog bendrovės darbuotojams buvo mokama grynaisiais, be to, dalis skolos perimta iš ankstesnio pirmininko. Nors V. M. ir nepateikė konkrečių įrodymų, kokio dydžio išlaidų jis turėjo, tačiau ir jo aiškinimai yra nepaneigti, o kasacine tvarka nagrinėjant bylą nėra galimybės tai nustatyti, kaip ir perduoti šį klausimą nagrinėti apeliacine tvarka, kai nuo šių veiksmų atlikimo praėjo daugiau nei devyneri metai ir nėra praktinių prielaidų išsamiai išnagrinėti bylą.

42. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai, pripažintina, jog nuteistasis V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) pasisavinimo) buvo pagrįstai išteisintas.

Dėl V. M. kasacinio skundo argumentų

43. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal V. M. skundą, laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, nurodytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, patikrino visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir išdėstė motyvuotas išvadas dėl skundo teiginių.

44. Jau anksčiau šioje nutartyje išdėstytais įrodymais bei argumentais yra pripažintos teisingomis apeliacinės instancijos teismo išvados, kad D. S. žemėje miežiai buvo pasėti ir užauginti ir kad miežių pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko, nes buvo pasirašyti miežių pirkimo–pardavimo dokumentai, patvirtinantys, kad D. S. pardavė ŽŪB „A.“ 76 tonas miežių už 37 240 Lt (10 785,45 Eur), o perdavimo–priėmimo aktas ir sąskaita faktūra patvirtina, jog 76 tonas miežių priėmė V. M., kaip ŽŪB „A.“ direktorius. V. M. kasaciniame skunde nėra pateikta jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą šį klausimą nagrinėti kasacine tvarka dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. V. M. kasaciniame skunde kartoja apeliacinio skundo argumentus, jog buvo tik formalus ŽŪB „A.“ vadovas ir vykdė visus bendrovės pajininkų nurodymus. Jo teigimu, bendrovės vadovas yra tik vykdantysis asmuo, kuris įgyvendina ir vykdo bendrovės savininkų (pajininkų) išreikštą valią. Šią aplinkybę, jo manymu, patvirtina I. A. parodymai, kad V. M. buvo tik marionetė, statytinis ir iš esmės jokių sprendimų nepriiminėjo.

45. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šiuos apeliacinio skundo teiginius ir argumentuotai konstatavo, jog nepaisant to, kad L. S. pagal 2010 m. birželio 28 d. visuotinį neeilinį ŽŪB „A.“ narių susirinkimo protokolą buvo paskirtas ŽŪB „A.“ pirmininku nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., t. y. prieš miežių pirkimo dokumentų pasirašymą (2010 m. rugpjūčio 2 d. miežių pirkimo–pardavimo sutartis, 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita faktūra, 2010 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderis), tačiau iš „Sodros“ duomenų matyti, kad L. S. ŽŪB „A.“ pradėjo dirbti nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. Reikšminga tai, kad V. M. ŽŪB „A.“ antspaudą L. S. perdavė 2010 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po miežių pirkimo–pardavimo dokumentų pasirašymo. ŽŪB „A.“ pirmininko pareigas laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. vykdė V. M. ir ŽŪB „A.“ turtas buvo jo žinioje, o nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. V. M. perkeltas į pirmininko pavaduotojo pareigas, t. y. taip pat į vadovaujamas pareigas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. faktiškai disponavo bendrovės turtu, taip pat V. M., kaip ir pats pripažino, buhalterėms ir kitiems darbuotojams duodavo nurodymus paruošti miežių pirkimo–pardavimo dokumentus ir sėti miežius. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad miežių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu bei išmokant D. S. pinigus ŽŪB „A.“ turtas faktiškai vis dar buvo V. M. žinioje.

46. Tai, kad, kaip teigia kasatorius, jis buvo statytinis ir vykdė pajininkų nurodymus, neatleidžia jo nuo atsakomybės už nusikaltimų padarymą, nes jis suprato savo veiksmų neteisėtumą bei nusikalstamą jų pobūdį, todėl jis yra atsakingas už savo veiksmus bei kilusius padarinius. Tai, kad kasatorius, kaip jis teigia skunde, negavo jokios naudos iššvaistydamas ŽŪB „A.“ priklausančius pinigus, nėra jo atsakomybę šalinanti ar mažinanti aplinkybė, nes gauta turtinė nauda nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos būtinasis požymis.

47. Pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ŽŪB „A.“ civilinius ieškinius dėl solidaraus 14 762,19 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl buldozerio) iš V. M. ir R. S., taip pat dėl 38 439,23 priteisimo iš V. M. (dėl negrąžinto avanso) paliko nenagrinėtus. Kaip tvirtino kasatorius, jis buvo išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių, todėl mano, kad ŽŪB „A.“ civiliniai ieškiniai dėl 14 762,19 Eur už buldozerį bei 38 439,23 Eur už negrąžintą avansą priteisimo turi būti atmesti.

48. Apeliacinės instancijos teismas išteisino V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „T170M1“ iššvaistymo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ didelės vertės turto – 132 722,98 Lt (38 439,23 Eur) pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (su miežių pirkimu susiję dokumentai), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

49. BPK 115 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti civilinio ieškinio išsprendimo atvejus baudžiamojoje byloje, nustato, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Kadangi apeliacinės instancijos teismas V. M. išteisino pastaruoju pagrindu, todėl pagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai); E. P. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), V. U. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), BK 222 straipsnio 1 dalį, R. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), R. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), paliekant dėl šios dalies galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais dėl V. Č. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai).

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su A. ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo, paliekant dėl šios dalies galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais dėl V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „A.“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) paskirtos bausmės sumažinimo iki vienerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais V. M. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

V. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis