Baudžiamoji byla Nr. 2K–204/2014
Teisminio proceso Nr. 1-69-2-00041-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.2;
1.1.8.9.2;
1.2.29.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. liepos 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R404306 suklastojimo) ir jam paskirtas areštas 20 parų, 300 straipsnio 2 dalį – areštas 30 parų, 302 straipsnio 1 dalį – areštas 30 parų, 304 straipsnio 1 dalį – areštas 15 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 70 parų.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis G. Ž. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 70 parų. Kita Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
G. Ž. nuteistas už tai, kad, turėdamas vieningą tyčią neteisėtai įgyti vairuotojo pažymėjimą, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš L. P. gavęs pastarojo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, minėtą kortelę laikė ir panaudojo, t. y. 2010 m. rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, pateikė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 76, darbuotojui ir taip gavo L. P. vardu vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 14.07 val., siekdamas įgyti L. P. vardu dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, nuėjo į VĮ „Regitra“, esančią Klaipėdoje, Šilutės pl. 50, kur pateikė VĮ „Regitra“ tarnautojui – specialistui R. K. melagingą informaciją nurodydamas, kad yra L. P., pateikdamas L. P. vardu išduotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro išduotą sveikatos patikrinimo medicininę pažymą bei prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą teigdamas, jog yra pametęs L. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ įgijo L. P. vardu vairuotojo pažymėjimą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 6.15 val., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnams V. P. ir M. A. sustabdžius patikrinti jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Transit Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudojo 2010 m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Regitra“ įgytą žinomai netikrą L. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą pateikdamas jį policijos pareigūnams.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 6.15 val., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnams V. P. ir M. A. sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Transit Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už vairavimą transporto priemonę neblaiviam surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F200334, šiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydamas L. P. vardą ir pavardę bei pasirašydamas už jį, suklastojo tikrą dokumentą – administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. F200334.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 10 d., apie 21.41 val., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnams M. G. ir D. D. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už greičio viršijimą surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 404306, šiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydamas A. K. vardą ir pavardę bei pasirašydamas, suklastojo tikrą dokumentą – administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. R 404306.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatorius teigia, kad jam paskirta arešto bausmė yra per griežta, o teismas turėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Anot kasatoriaus, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą ir, pažeisdamas BK 55 straipsnio nuostatas, jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę – areštą, nors pirmiausia turėjo apsvarstyti galimybę jam paskirti straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde pažymima, kad BK 300 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies ir 304 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda, tačiau teismai už šių nusikalstamų veikų padarymą nepagrįstai skyrė areštą.
Be to, nors BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatytų alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, tačiau BK 62 straipsnyje yra numatyta teismo teisė skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Kasatoriaus teigimu, jis išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (kasatorius pateikia Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir mažametės dukters A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatoriumi), todėl teismas turėjo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę. Taip pat kasatorius pateikia 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą darbo sutartį, iš kurios matyti, kad jis dirba šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai rodo, kad jis po nusikalstamų veikų padarymo padarė išvadas ir siekia ateityje elgtis tinkamai.
Kasatorius nurodo, kad skiriant bausmę teismai turėjo atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nusikalstamos veikos tikslus, pobūdį: buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, taip pat du apysunkiai nusikaltimai. Padarytos nusikalstamas veikos nekėlė didelės grėsmės visuomenės saugumui, jas darant siekta tik išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriui baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes pritaikytas tinkamai, todėl keisti teismų sprendimus nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, kad teismai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnis) ir tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasatorius padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Teismas nurodė, kad kasatorius padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus, ir nors buvo neteistas, tačiau nusikalstamos veikos buvo apgalvotos, siekiant įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, be to, susidėjo iš daug veiksmų, t. y. buvo pasinaudota kito asmens tapatybės kortele, gauta vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma, įmonėje „Regitra“ pateiktas prašymą ir svetimu vardu įgytas vairuotojo pažymėjimas. Be to, kasatorius netgi panaudojo įgytą vairuotojo pažymėjimą bei prisistatė policijos pareigūnams svetimu vardu, suklastojo du tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolus. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius, siekdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą, apgalvojo savo veiksmus, nes net tada, kai kasatoriui dėl anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis ir toliau ruošėsi neblaivus vairuoti transporto priemones, todėl ir nusprendė pasinaudoti svetima asmens tapatybės kortele, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą kito asmens vardu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai dėl bausmės rūšies ir jos dydžio yra pagrįsti, o kasatoriui nebuvo jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnį. Teismai tinkamai įvertino kasatoriaus akcentuojamas aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino, išlaiko mažametę dukrą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kasatorius nenurodė.
Paskirdamas kasatoriui arešto bausmes teismas pakankamai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtosios arešto bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra žymiai mažesnės negu tos bausmės rūšies vidurkis, nustatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje, o paskirtoji galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir neprieštarauja teisingumo principui.
Nuteistojo G. Ž. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės (BK 55 ir 62 straipsnių)
Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. nesutinka su paskirta, kasatoriaus manymu, per griežta bausme – areštu. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje bei BK 304 straipsnio 1 dalyje) jam skyrė arešto bausmę, nors minėtų straipsnių sankcijose buvo numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas priemones įstatymų pažeidėjams, privalo paisyti proporcingumo principo. Lygiai taip ir teismai, konkrečiose bylose priimdami sprendimus, turi užtikrinti, kad taikomos poveikio priemonės būtų teisingos, taigi ir proporcingos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, taikomos asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, turi būti teisingos: atitikti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir nusikaltusiojo asmenybę.
Bausmės skyrimas nėra savitikslis: ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. Šiuo atveju bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7–6/2013).
Kasatorius skunde prašo taikyti BK 55 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaip matyti iš BK 55 straipsnio dispozicijos formuluotės, kurioje pavartotas žodis „paprastai“ ir nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą, šios įstatymo normos reikalavimai dvejopi. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–87/2014).
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytos šios bendrosios taisyklės išimtys ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas gali taikyti BK 62 straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Be to, pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 ar kitose dalyse nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Dėl to teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323/2008">2K-323/2008</a>, 2K-435/2008, 2K-43/2014). Šių nuostatų žemesnės instancijos teismai nepažeidė.
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad, veikdamas nusikalstamai, jis turėjo tikslą ir kėlė grėsmę tik administracinės teisės uždraustoms vertybėms, kurios yra mažesnio pavojingumo nei baudžiamosios teisės saugomos vertybės. G. Ž. padarytos nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, susijusios su dokumentų suklastojimu, jų panaudojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant įgyti dokumentą atskleidžia jo tikruosius nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, parodo jo elgesio padidintą pavojingumą. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė – ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ne bet kokie duomenų atitinkamame dokumente iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama, kad jeigu dokumente surašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-316/2013).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. Ž. padarė penkias nusikalstamas veikas – du apysunkius bei du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Padarytos nusikalstamos veikos buvo iš anksto apgalvotos turint vieningą tyčią neteisėtu būdu įgyti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Žemesnių instancijų teismai nustatė ir pagrįstai konstatavo, jog G. Ž. praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir toliau ruošėsi neblaivus jas vairuoti, todėl pasinaudodamas svetima asmens tapatybės kortele, įgijo vairuotojo pažymėjimą kito asmens vardu.
Skirdami nuteistajam G. Ž. arešto bausmę teismai taip pat atsižvelgė, kad jis ankščiau neteistas, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatė sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Žemesnių instancijų teismai tinkamai įvertino nusikalstamų veikų, už kurių padarymą G. Ž. yra nuteistas, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui. Taigi, teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad paskirta arešto bausmė G. Ž. yra adekvati padarytai veikai, atitinka jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Arešto bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų ir todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo skirti dar švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paskirtosios arešto bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra gerokai mažesnės negu tos bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas pagal baudžiamojo proceso įstatymą bausmės dydžio nesprendžia, jei tai nesusiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas
