Baudžiamoji byla Nr. 2K–506/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.6.2; 2.4.2.1; 2.4.7; 2.3.7.4; 2.3.7.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko, ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,
gynėjui advokatui S. Zabitai,
išteisintajam T. Talžūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – T. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarius šias nusikalstamas veikas; D. S. civilinis ieškinys atmestas.
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu T. T. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Priteista iš T. T. 8372,25 Lt D. S.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo T. T., prašiusio kasacinį skundą atmesti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu T. T. buvo nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 5 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo psichinę prievartą, t. y. grasino panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudojo prieš nukentėjusįjį D. S.: sudavė vieną smūgį ranka į smakrą bei ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, nenustatytas asmuo įspyrė tris kartus į kairės kojos šlaunį, du kartus į dešinės kojos šlaunį, ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į kairįjį šoną, prispaudė prie lovos ir smaugė, grasino išdeginti akis, bei į kairės kojos šlaunį užgesino cigaretės nuorūką; taip nukentėjusiajam D. S. nežymiai sutrikdžius sveikatą, atvirai reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų savo turtą – 6000 EUR, bei tais pačiais veiksmais atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus už 992,25 Lt ir pinigus – 380 Lt; po to, nukentėjusiajam D. S. liepė sėstis į automobilį, kuriame grasino, kad kiti asmenys jį „užmuš“, „pakas po žemėmis“, nuvežė nukentėjusįjį prie „Ekrano užtvankos“, esančios Panevėžyje, Elektronikos g., ir pagrasino „pakišti po ledu“, jei nukentėjusysis neperduos reikalaujamų 6000 EUR; 2006 m. vasario 7 d., apie 19.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei siekdamas paveikti nukentėjusįjį paklusti neteisėtam reikalavimui ir perduoti reikalaujamus pinigus, vėl reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti prievartaujamą pinigų sumą dalimis, jei šis jos negali sumokėti iš karto.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nuosprendį T. T. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinis teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvertino byloje esančių įrodymų kaip visumos, o vertino juos atsietai vieną nuo kito.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad šis teismas nepagrįstai įvertino nukentėjusiojo D. S. parodymus kaip nenuoseklius ir nepatikimus, motyvuodamas tuo, kad protokole–pareiškime nukentėjusysis neužsiminė apie prieš jį atliktus veiksmus: tokius kaip kojos deginimą cigarete ir kitus, o jo nurodomos kojos deginimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, be to, nukentėjusiojo parodymų, kad prieš jį buvo naudojamas intensyvus smurtas, buvo suduota beveik 20 smūgių, nepatvirtinanti specialisto išvada. Kasatorius teigia, kad nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens pareiškimas (skundas), jo turinys ir priėmimo tvarka negali būti tapatinami su liudytojo apklausa. Priimant pareiškimą (BPK 166 straipsnis), teisėsaugos pareigūnai priima ir fiksuoja žodžiu pateikiamą informaciją apie nusikalstamas veikas. Šiuo atveju pareiškėjas pranešė apie esmines prieš jį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudojimą, reikalavimą perduoti turtą, turto užvaldymą), o liudytojo apklausa yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris BPK reglamentuojamas išsamiau (BPK 183, 81, 83 straipsniai). Liudytojui apklausos metu pasiūloma papasakoti viską, kas jam žinoma apie reikšmingas bylos aplinkybes, jam gali būti pateikiami klausimai, kurie prireikus fiksuojami protokole, taigi liudytojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsamiau ir smulkiau užfiksuoja jam pasakojamas nusikalstamos veikos aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo) D. S. davė nuoseklius parodymus apie esmines įvykdytų prieš jį nusikalstamų veikų aplinkybes (taip pat ir dėl kojos deginimo cigarete) bei patvirtino savo parodymus teisme. Teisme jis parodė, kad T. T. draugas užgesino cigaretę į jo koją, jog jis buvo su šortais, jei gerai pamena, bet vėliau nurodė, kad anksčiau jo duoti parodymai teisingi.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog nustatyti sužalojimai (odos nubrozdijimas smakre, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nudegimas kairėje šlaunyje) padaryti ne mažiau kaip trimis smūgiais, bet ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog kiti smūgiai nepaliko jokių žymių. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada ir dėl liudytojos J. M. parodymuose esančių prieštaravimų, jų nepatikimumo, nurodant kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė ant nukentėjusiojo smakro nubrozdijimą ir mėlynę, o teisme parodė, kad ant nukentėjusiojo kaklo pastebėjo raudoną dėmę, ir pirmosios instancijos teismui šių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teisme, teisėjui perskaičius liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad įvykiai buvo seniai ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad atlikus naują teismo medicinos ekspertizę ir nustačius, jog sužalojimų smakre ir kairėje šlaunyje lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja, kad nukentėjusysis galėjo juos pasidaryti pats griūdamas nuo laiptų, liko nepaneigta T. T. parodymų dalis, kad D. S. galėjo susižaloti pats, nes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertas teisme neatmetė galimybės, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti koja ar ranka. Be to, akivaizdu, kad kitas sužalojimas – odos nudegimas kairėje šlaunyje – negalėjo atsirasti griūnant nuo laiptų. Iš ekspertizės akto matyti, kad jis galėjo būti padarytas degančia cigarete. Ekspertas paaiškino, kad turėjo būti deginama ilgai, kad nukentėjusiajam būtų likusi nudegimo žymė, nes jeigu užkrenta kažkas karšto, žmogus refleksiškai to nusikrato. Todėl nepagrįsta teismo nurodyta kaip nuteistojo (nors neaišku, kada ir kokio procesinio veiksmo metu) išsakyta versija, kad nukentėjusysis galėjo nusideginti pats. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo ypatingą dėmesį skirti padarytų sužalojimų visumai, atsižvelgiant į visų sužalojimų padarymo laiką, lokalizaciją, galimą mechanizmą, o ne analizuoti sužalojimus atsietai.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad taip pat neteisinga apeliacinio teismo išvada apie BPK pažeidimus, atliekant atskirus procesinius veiksmus. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą teismas padarė išvadą, kad tyrimas buvo pradėtas 2006 m. vasario 11 d., tačiau D. S. kaip liudytojas buvo apklaustas ir nukentėjusiuoju pripažintas 2006 m. vasario 10 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Kasatorius pažymi, kad BPK 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas užrašius ant pareiškimo apie nusikalstamą veiką rezoliuciją. Bylos duomenimis, Panevėžio miesto VPK KP ONTT viršininkas ant 2006 m. vasario 10 d. protokolo–pareiškimo užrašė rezoliuciją pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimą. Taigi ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2006 m. vasario 10 d., o apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BPK normų pažeidimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo po procesinių veiksmų atlikimo yra nepagrįsta.
Kasatorius sutinka, kad 2006 m. vasario 10 d. liudytojo apklausos protokole apklausos pradžios laikas (14.55 val.) nurodytas neteisingai, nes protokolas–pareiškimas priimtas 2006 m. vasario 10 d. 15.30 val., bet tai gali būti paaiškinama kaip techninė klaida, nes tyrėja R. S., kuriai užrašyta prieš tai minėta rezoliucija ir buvo pavestas ikiteisminis tyrimas, negalėjo pradėti apklausos anksčiau, nei priimtas pareiškimas. Kita vertus, akcentavęs šį prieštaravimą, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių jo pašalinti – tyrėja į teismo posėdį nebuvo kviesta ir apie apklausos atlikimo laiką nebuvo apklausta. Nebuvo ši tyrėja apklausta ir apie užduoties atlikti nukentėjusiojo kūno tyrimą surašymo aplinkybes.
Nesuprantama yra apeliacinės instancijos teismo padaryta kategoriška išvada, kad taisymų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartyje negalima paaiškinti apsirikimu ar technine klaida. Bylos duomenimis, teismas išnagrinėjo prokuroro 2006 m. vasario 11 d. prašymą skirti slaptą sekimą nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2006 m. kovo 11 d., teismo nutarties nustatomojoje dalyje šis prašymas buvo išdėstytas, o rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą teisėjas ištaisė, patvirtinęs taisymą savo parašu.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas nevertino D. S. ir T. T. pokalbio įrašo, o šio pokalbio išklotinė nepaneigia T. T. paaiškinimo, kad nukentėjusiojo jis ieškojo, siekdamas pakalbėti apie netinkamą pastarojo elgesį, nepagrįsta. Kasatorius teigia, kad pokalbio įrašas šios T. T. iškeltos versijos tikrai nepatvirtina, priešingai, T. T. net nebandė kalbėti su nukentėjusiuoju apie jo elgesį. Pagrįstumo šiai versijai niekaip neprideda ir T. T. elgesys pokalbio metu ir po jo – prasegė nukentėjusiojo striukę, pamatė įrašančią aparatūrą ir pabėgo.
Kasatorius nesutinka ir dėl liudytojo P. G. parodymų įvertinimo, nes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas P. G. pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl gynėjas kreipėsi būtent į jį ir iš kur sužinojo apie tariamą sandorį. Teismas nustatė, kad liudytoja R. N. nematė DVD grotuvo P. G. kambaryje, be to, visiškai neįtikinamai atrodo tai, kad nukentėjusysis tik nupirktą grotuvą jau po kelių dienų parduotų per pusę pigiau.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodymai yra prieštaringi ir kad abejonių dėl T. T. kaltės yra itin daug, ir deklaratyviai nurodydamas, kad jų pašalinti nėra galimybės, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, nesiėmė tam jokių procesinių veiksmų (neiškvietė į teismą ir neapklausė nukentėjusiojo D. S., liudytojų J. M., R. S.), t. y. neišnaudojo visų įstatymo suteiktų galimybių.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nuosprendis T. T. byloje naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatytu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas naują nuosprendį pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, šie pažeidimai pripažintini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors T. T. neigia plėšimo būdu užvaldęs D. S. turtą bei reikalavęs kitą turtą perduoti ateityje, jo kaltė įrodyta teisme ištirtų įrodymų visetu. Savo išvadą – tai, kad T. T. su bendrininku plėšimo būdu užvaldė bei prievartavo jo turtą dėl to, kad D. S. leido iš savo namų išeiti pas jį gyvenusiai R. P. ir taip sutrukdė T. T. ją įdarbinti užsienyje, teismas pagrindė nukentėjusiojo D. S. parodymais, nurodydamas, jog jie nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti, be to, liudytojų J. M., E. Š., L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu bei G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas liudytojo P. G. parodymus pripažino melagingais ir juos atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl T. T., nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino T. T. parodymus, kurie, kad ir specifiški, BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, be to, jo parodymus patvirtino liudytojas P. G. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas net neaptarė dalies nuteistąjį teisinančių duomenų, kurie kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo kaltės, o įrodymai, kuriais šis teismas grindė nuosprendį, yra prieštaringi. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo D. S. bei liudytojos J. M. parodymus laikyti nuosekliais ir patikimais negalima, todėl pirmosios instancijos teismas jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo. Be to, kolegijos nuomone, teismo medicinos specialisto išvados ir pokalbių įrašų išklotinės duomenys nepaneigė T. T. nurodytų aplinkybių, kad D. S. sužalojimus galėjo pasidaryti pats, griūdamas ant laiptų, kad jis vartojo narkotines medžiagas ir alkoholinius gėrimus ir nešdavo iš namų parduoti daiktus.
Pagrindiniai argumentai, išteisinant T. T., nurodyta tai, kad baudžiamojoje byloje yra itin daug abejonių dėl T. T. kaltės, jų pašalinti nėra galimybės, įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuosprendį, yra prieštaringi, nuteistąjį teisinantys įrodymai byloje nepaneigti, iš D. S. namų pagrobti daiktai nerasti.
Kasacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad išteisinamasis nuosprendis kaip ir apkaltinamasis nuosprendis, turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Išteisinamasis nuosprendis gali būti priimtas abejojant įrodymų tikrumu, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, ir tik tada, kai nepavyksta to padaryti, aiškinti abejones kaltinamojo naudai. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, abejonės teismui kilo dėl prieštaravimų įrodymuose, kurių pašalinti nėra galimybės, tačiau šis teismas ir nesiėmė priemonių konstatuotiems prieštaravimams įrodymuose pašalinti, taigi esminis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
Teismo išvada dėl T. T. kaltės turėjo būti pagrįsta ne tik teisinančių, bet ir kaltinančių įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas visiškai atmetė nukentėjusiojo D. S., liudytojų J. M. ir E. Š. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi, neįvykdęs BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimo atlikti įrodymų tyrimą prieštaravimams pašalinti – nei nukentėjusysis D. S., nei J. M. apeliacinės instancijos posėdyje apklausti nebuvo. Šioje byloje teismas tik paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę ir rėmėsi jos išvada dėl sužalojimų nukentėjusiajam D. S. padarymo mechanizmo kaip paneigiančia specialisto išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu, nors ekspertas teismo posėdyje paaiškino, jog neatmetama galimybė ir dėl tokio sužalojimų padarymo mechanizmo, koks konstatuotas specialisto išvadoje.
Atlikęs tik tokios apimties įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nesiėmęs priemonių pašalinti jam kilusių abejonių ir dėl kitų įrodymų patikimumo, bei padarė išvadas, pagrįstas neišsamiai ištirtomis aplinkybėmis ir formuluotėmis, keliančiomis abejonių šio teismo priimto sprendimo teisingumu.
Kasatoriaus skundo išdėstyti argumentai patvirtina ir teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas T. T. kaltinančius įrodymus vertino atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino arba iškreipė jų prasmę. Pavyzdžiui, išteisinamajame nuosprendyje kolegija teigia, kad teisme nepavykę pašalinti prieštaravimų liudytojos J. M. parodymuose apie jos matytų D. S. kūno sužalojimų pobūdį, kai apygardos teismo posėdžio protokolo duomenys rodo priešingai. Darydamas kategorišką išvadą dėl D. S. piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, teismas rėmėsi T. T., P. G. ir A. Š. parodymais, tačiau nieko nepasisakė dėl J. M. ir E. Š. parodymų, kurie šiuo klausimu priešingi ir kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
Kasacinės instancijos teismo kolegija nepasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose išdėstoma kasatoriaus pozicija dėl atskirų įrodymų įvertinimo, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo ir pašalinus padarytus pažeidimus, įrodymai turi būti įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė
