V. C. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–541/2007

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.2.12.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

nuteistojo gynėjui advokatui I. Kaganui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. (V. C.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad nužudymo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir tai yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; V. C. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį V. C. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė J. J., būtent: 2005 m. rugpjūčio mėnesio naktį iš 20 į 21 d., tiksliai nenustatytą val. savo sugyventinės J. J. gyvenamajame name, esančiame Molėtų r., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, abiem esant apsvaigusiems nuo alkoholio, kambaryje ir ištempęs į lauką prie namo durų sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis, kojomis, grėbliu bei metalinėmis grotelėmis J. J. į galvą, įvairias kūno vietas, padarė daugybinius nubrozdinimus bei kraujosruvas veide, kakle, krūtinės srityje, žaste, dilbyje, plaštakose, menčių srityse, šlaunyje ir muštines žaizdas viršugalvyje, skruoste, kairės pusės raktikaulio bei I–III šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, atitinkančius nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, o rankomis užspaudęs viršutinius kvėpavimo takus, padarė nubrozdinimus bei kraujosruvas kaklo odoje, kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, skydinės kremzlės apatinių ragų lūžius, skydinės kremzlės suplojimą; tai sukėlė mechaninę asfiksiją – uždusimą, nuo kurio J. J. netrukus mirė įvykio vietoje – prie įėjimo į gyvenamąjį namą durų.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo nešališkai ir visapusiškai išnagrinėti jo kasacinį skundą bei bylą.

Skunde kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant apklausas nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, nors kasatorius to prašė. Pareigūnai taip pat atsisakė patenkinti jo prašymą duoti parodymus raštu, o byloje kasatorių gynęs advokatas leido ikiteisminio tyrimo pareigūnui protokole daryti tokius įrašus, kokie buvo naudingi jam. Kasatorius taip pat teigia, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su apklausos protokolu, nes iš jo buvo paimti akiniai, o jis be jų blogai mato. V. C. tvirtina, kad protokoluose užfiksuoti parodymai yra išgalvoti, ir nurodo, jog jo sugyventinė jį užsipuolė net du kartus, o jis tik šiurkščiai ją nustūmė, tačiau nemušė, sugyventinė pati susižalojo atsitrenkusi į baldus. Nuteistasis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nuslėpti daiktiniai įrodymai: prie fotelio rastas pagalys, be to, sąmoningai nebuvo atlikta geležinio grėblio su medine rankena ekspertizė, taip pat nebuvo ištirtos kambaryje ir verandoje rastos į kraują panašios dėmės. Anot kasatoriaus, įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nurodyti išgalvoti faktai, nuotraukos, pridėtos prie šio protokolo, irgi suklastotos. Nuotraukų neteisingumą patvirtina liudytojų E. B. ir K. Z. parodymai. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viena nuotrauka tyrimo metu dingo. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad liudytojai, kuriuos jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, buvo apklausti tik po 5 mėn. ir ne visi. Be to, pareigūnai neteisingai užfiksavo liudytojo E. B. parodymus. Apeliacinio nagrinėjimo metu šis liudytojas parodė, kad jis nesakė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jog nuteistasis prisipažino jam nužudęs savo sugyventinę. Pasak kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai byloje taip pat neteisingai nurodė, kad kasatorius neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, neigiamai apibūdinamas, sistemingai girtavo, praeityje vykdė nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje sąmoningai nebuvo nurodytos ir nuteistojo atsakomybę švelninančios aplinkybės: sugyventinės neteisėti veiksmai, duomenys apie tai, kad ji niekur nedirbo, girtavo, buvo agresyvi, o šeimą išlaikė kasatorius, kad būtent jis po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kad jo charakteristika yra gera, kad jis nedarydavo nusikalstamų veikų ir užsidirbdavo sąžiningu darbu. Be to, nuteistasis teigia, kad nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai atlikti pakartotines išvadas dėl jam ir jos sugyventinei padarytų sužalojimų, o eksperto K. išvados pagrįstos tik spėliojimais. Liudytojo K. Z. paaiškinimai nebuvo paskelbti nė viename teismo posėdyje. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas M. R. patvirtino jo parodymus. V. C. kategoriškai tvirtina, kad jis nekaltas dėl savo sugyventinės mirties, o apeliacinio teismo sprendimas yra šalikas, neteisingas ir neteisėtas.

Nuteistojo V. C. kasacinis skundas netenkintinas.

Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis), todėl kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka kasacijos pagrindus.

Dėl BPK normų laikymosi

Kasaciniame skunde nuteistasis V. C. pakartoja iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos jis nuolatos nurodydavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Šie kasatoriaus argumentai teisminio nagrinėjimo metu bei priimtame nuosprendyje buvo motyvuotai išspręsti. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu buvo padaryta kokių nors esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl kasatoriaus pretenzijų, susijusių su vertėjo dalyvavimo procese užtikrinimu. Pirminių apklausų metu nuteistasis V. C. pats pareiškė, kad moka lietuvių kalbą, po apklausos protokole savo ranka lietuviškai užrašė „surašyta teisingai“. Be to, apklausų metu dalyvavo gynėjas ir nei jis, nei tuo metu įtariamasis V. C. jokių pretenzijų dėl vertėjo dalyvavimo nepareiškė. K. Z. ir kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad V. C. moka lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantys V. C. pareiškimai ir skundai patvirtina, jog jis yra asmuo, gebantis reikalauti savo teisių įgyvendinimo, o ankstesnių teistumų patirtis leidžia teigti, kad neįtikėtina, jog jis, ne pirmą kartą atsidurdamas įtariamojo ar kaltinamojo situacijoje, nesuvoktų pasekmių atsisakant vertėjo, kai jo reikia, ir pasirašytų neteisingus protokolus. Be to, 2005 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu, kai buvo svarstomas suėmimo paskyrimo V. C. klausimas, jis taip pat nurodė, kad jam vertėjas nereikalingas, ir išsamiai lietuvių kalba atsakė į jam pateiktus klausimus, nedalyvaujant vertėjui. Apklausiamas vėliau 2006 m. balandžio 25 d. parodymuose esančius prieštaravimus jis aiškino, kad buvo ne taip suprastas, tačiau nurodė, jog viską suprato lietuviškai. Parodymų patikrinimo metu darytos nuotraukos taip pat patvirtina protokole užfiksuotų paaiškinimų teisingumą, nes nuotraukų turinys atitinka nuteistojo parodymus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo V. C. pirminiai parodymai yra teisingi, ir BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo proceso dalyvio teisė duoti parodymus gimtąją kalba ar kita kalba, kurią jis moka, nebuvo pažeista. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar nuteistojo interesus gynęs advokatas buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir apklausų metu sąmoningai nurodė ir užfiksavo neteisingas faktines bylos aplinkybes. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išgalvoti. Priešingai, jie atitinka kitus bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismai neturėjo jokio pagrindo jais abejoti.

Teismai įvertino nuteistojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste ir BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Liudytojo M. R. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo įvertinti, o liudytojo K. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo paskelbti pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu ir nuosprendyje dėl jų vertinimo taip pat argumentuotai pasisakyta.

Kolegija taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad, neištyrus pagalio, grėblio, kuriais sugyventinė smūgiavo nuteistajam, taip pat į kraują panašių dėmių, rastų kambaryje ir verandoje, buvo iš esmės pažeistos BPK nuostatos. Pažymėtina, kad medinis grėblio kotas, ant kurio buvo rasta kraujo dėmė, buvo ištirtas, tačiau kam priklauso kraujas, nepavyko nustatyti, nes negauta DNR reakcijos produkto (T. 1, b. l. 93–100). Tuo tarpu kitos į kraują panašios dėmės, rastos kambaryje ir verandoje, bei kasatoriaus nurodoma medžio pliauska ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti ir tirti, tačiau tai nelaikytina esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Šių duomenų neištyrimas neturėjo jokios lemiamos įtakos teisingam bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas neatmetė kasatoriaus teiginių apie tai, kad jo sugyventinė konflikto metu jį užsipuolė, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nužudymo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Be to, nuteistajam V. C. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sužalojimas ir pagal bylos duomenis nuo tokio sužalojimo intensyvaus kraujavimo neturėjo būti, todėl mažai tikėtina, kad kraujo pėdsakai, rasti namo viduje, priklausė nuteistajam. Kita vertus, jau minėta, kad šios aplinkybės nėra esminės ir neturėjo jokios bent kiek svarbesnės įtakos teisingo nuosprendžio priėmimui.

Taip pat kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad prie 2005 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos yra suklastotos. Liudytojų E. B. ir K. Z. parodymai, priešingai nei teigia kasatorius, dar neįrodo nuotraukų neteisingumo, nes šie liudytojai įdėmiai įvykio vietos neapžiūrinėjo ir daiktinių įrodymų nefiksavo. Jie ir patys patvirtino, kad ne į visas detales atkreipė dėmesį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad visos nuotraukos pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo.

Asmenys, žinoję kokių nors reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, kaip liudytojai, buvo apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kasatorius nenurodo, kokie dar konkretūs asmenys nebuvo apklausti ir kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie gali patvirtinti.

Liudytojo E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai užfiksuoti, nes šiuos parodymus jis patvirtino tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

Skunde kasatorius taip pat klaidingai nurodo, kad jo asmenybės bruožai bylos medžiagoje nurodyti neteisingai. Skirdami bausmę už padarytą veiką, teismai įvertino byloje esančias V. C. charakteristikas, kurios jam yra nepalankios, ir neteisingų faktinių duomenų apie jį nenurodė. Byloje esantys V. C. apibūdinantys duomenys patvirtina, kad jis gyveno pas savo sugyventinę J. J., nedirbo, pragyveno iš atsitiktinių darbų, gyveno netvarkingai, girtavo ir praeityje yra įvykdęs nusikaltimų.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė vieną V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė. Byloje esančios specialisto išvados dėl nuteistajam ir nukentėjusiajai J. J. padarytų sužalojimų yra aiškios, atliktos kompetentingų ekspertų, ir teismai neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu. Byloje buvo pakankamai teisės medicinos duomenų apie abiem konflikto dalyviams padarytus kūno sužalojimus, kurie leido teismams nustatyti tiek J. J. mirties priežastį, tiek ir V. C. padarytų sužalojimų mastą bei reikšmę.

Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. C. kasacinį skundą.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Vytautas Masiokas

Antanas Klimavičius