Civilinė byla Nr. 3K-3-307/2006 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos ir dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. A. patikslintu ieškiniu prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo R. A. nepilnamečiam sūnui V. A. periodine išmoka po 1/4 dalį visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, pakeisti. Ieškovė priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis prašė pakeisti išlaikymu turtu, nustatant sūnui išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį ir priteisiant sūnui 1/2 dalį atsakovui priklausančio 77 423 Lt vertės 0,1506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė tokį prašymą grindė tuo, kad atsakovas nedirbo ir išlaikymo sūnui neteikė. Sūnus gimė 1990 m. liepos 5 d., jis mokosi vidurinėje mokykloje, jo poreikiai nuolat auga. Ieškovė gauna per mėnesį 430 Lt dydžio darbo užmokestį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas R. A. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui nevykdė. Kadangi atsakovo išlaikymo skola yra 8895,16 Lt, ieškovė prašė pakeisti išlaikymo formą, vadovaudamasi CK 3.201 straipsniu ir motyvuodama vaiko interesų prioritetu. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymo poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia apie 800 Lt, vien maistui - apie 500 Lt, jam reikia pirkti drabužius, kuriuos greitai išauga, be to, reikia skirti lėšų vaiko dvasiniam ir moraliniam ugdymui. Baigęs vidurinę mokyklą vaikas, turėdamas žemės sklypą, galės jį parduoti, gautomis lėšomis mokėti už studijas.
Atsakovas R. A. su ieškiniu nesutiko. Jo teigimu, po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimo priėmimo šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, dėl to tenkinti ieškinį ir padidinti priteisto išlaikymo dydį nėra pagrindo. Ieškovė reikalauja daugiau pinigų nei yra įsiskolinta. Toks reikalavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovas prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 –asis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. liepos 28 d. vienkartinę 38 559,36 Lt sumą ieškovės naudai bylos šalių sūnaus V. A. išlaikymui ir 1156,80 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą 1/2 dalimi žemės sklypo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neatliko pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, nevykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo skola iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. siekė 8895,16 Lt. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, kad jis nežinojęs, kur gyvena ieškovė ir negalėjęs jai perduoti pinigų, ir kad antstolė nepranešusi jam apie vykdomąją bylą. Įstatymas įpareigoja skolininką per tris dienas pranešti antstoliui apie darboviečių ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nežinant išieškotojo adreso, sumos įnešamos į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Atsakovas legalaus darbo nedirbo, buvo paieškomas, dėl šios priežasties priverstinio vykdymo tvarka išieškoti išlaikymą sūnui nebuvo galimybės, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo vengimas mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis yra pakankamas pagrindas išlaikymo formai pakeisti - nustatyti konkrečią pinigų sumą sūnaus išlaikymui (CK 3.196, 3.201 straipsniai). Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo septyneri metai, per šį laiką vaiko poreikiai išaugo, todėl būtina pakeisti ir išlaikymo dydį. Ieškovės darbo užmokestis minimalus, todėl atsakovas, turintis vertingą žemės sklypą, privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo žymiai didesne dalimi, skaičiuojant po 650 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. iki sūnaus pilnametystės 2008 m. liepos 28 d., kuri sudarytų vienkartinę 38 559,36 Lt sumą.
Teismas atmetė ieškovės prašymą išlaikymą sūnui priteisti atsakovui priklausančio žemės sklypo 1/2 dalimi, motyvuodamas tuo, kad, neįkainojus sklypo rinkos kaina, nėra galimybės nustatyti, kokia dalis sklypo priteistina sūnui kaip išlaikymas, be to, priteisus dalį žemės sklypo sūnui, pastarajam tektų mokėti ir dalį 14 284 Lt skolos 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai,,Tarandė” už gyvenamojo kvartalo gatvių ir elektros linijų statybos darbus, o tai neatitinka jo, kaip nepilnamečio, turinčio teisę į išlaikymą, interesų.
Apeliacine tvarka bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė Vilniaus miesto 1 –ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo R. A. už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. liepos 28 d. vienkartinę 38 559,36 Lt sumą sūnaus V. A., gimusio 1990 m. liepos 28 d., naudai; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išlaikymui priteisiamos lėšos arba turtas vaikui yra jo nuosavybė (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Tėvų pareiga teikti išlaikymą apima visų lėšų, reikalingų vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymas - tai tėvų turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima perleisti ar atsisakyti vykdyti. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, taip pat priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas įvertino tai, kad šalių sūnui sukako 15 metų, jis mokosi Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, lanko įvairius būrelius, gyvena kartu su motina, gaunančia 430 Lt darbo užmokestį, ir yra jos išlaikomas. Vaiko išlaikymo poreikiai kiekvieną mėnesį įvertinti 1100 Lt, iš jų – 500 Lt maistui. Atsakovas nedirba, tačiau turi vertingą žemės sklypą, dėl to privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, skaičiuojant po 650 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. iki sūnaus pilnametystės 2008 m. liepos 28 d., tai sudarytų 38 559,36 Lt sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas R. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai neatsižvelgė į tai, kad bylos šalių sūnus V. yra sulaukęs keturiolika metų amžiaus ir įgijo ribotą veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Jei jis mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į teismą (CK 3.164 straipsnio 2 dalis), o pagal CPK 380 straipsnio 2 dalį vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas. Todėl teismas privalėjo įtraukti jį dalyvauti atitinkamai šalimi ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Taigi teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
2. Teismai nenustatė įrodinėjimo dalyko byloje – procesiškai reikšmingų juridinę reikšmę turinčių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai, ir tuo neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 1 dalies 2 punkto reikalavimo. Ieškovė reikalavo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimą, o nagrinėjamoje byloje teismai priteisė išlaikymą ir nepakeitė ankstesnio sprendimo, nepasisakę dėl jo tolesnio galiojimo. Šiuo metu dėl to paties subjekto išlaikymo iš to paties asmens yra priimti du skirtingi ir galiojantys teismų sprendimai.
3. Atsakovo prašymu teismai neišreikalavo atsakovo iniciatyva pradėtos santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo bylų, kuriose yra reikalingi, tiesiogiai su nagrinėjama byla susiję dokumentai. Taip teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 8.4 punktą (kai šalys remiasi įrodymais, esančiais kitose teismų jau išnagrinėtose civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, teismas paprastai tokius įrodymus išreikalauja, prašydamas atsiųsti reikalingas bylas ar jų dalis) reikalavimą.
4. Teismo antstolis pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti vykdomaisiais dokumentais, antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (1964 m. CPK 385 straipsnio 1 d.). Apie vykdomąją bylą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimo įvykdymo atsakovas (skolininkas) sužinojo tik 2004 m. kovo 16 d., kai antstolė savo kontoroje įteikė 2 dokumentus (2003 m. liepos 31 d. Turto arešto aktą ir 2004 m. kovo 16 d. Įspėjimą dėl alimentų nemokėjimo Nr. 33-1459). Antstolė nurodė išieškotojos (ieškovės) adresą, kuriuo ji negyvena. Ieškovė nesirūpino, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimas būtų vykdomas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų siekusi, jog šis sprendimas būtų vykdomas.
5. Teismai netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis, pagal kurias teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokių aplinkybių teismai nenustatė. Taigi teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002 L. B. v. V. B.) išaiškinimus, kad prašymas dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo gali būti tenkinamas tik visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 17 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003 J. J. v. P. J.) išaiškino, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti keliamas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, nes didelio įsiskolinimo nėra, periodiniai mokėjimai yra įmanomi.
6. Išlaikymą tėvai turi teikti proporcingai turtinei padėčiai. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, tuo tarpu ieškovės – pagerėjo. Ieškovė tapo namo dalies ir žemės sklypo prie jo savininke.
7. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, orientaciniu kriterijumi nustatyti minimalius vaiko poreikius į išlaikymą laikytinas socialiniu kriterijumi grindžiamas bei teisinį kriterijų turintis 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydis.
Atsiliepimu į atsakovo R. A. kasacinį skundą ieškovė D. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, priteisdami išlaikymą vaikui, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Įstatymo nenustatyta, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi būti nepilnamečio vaiko noras prisiteisti išlaikymą. Atsakovas R. A. teisme neįrodė, kad kaip tėvas jis tinkamai vykdė savo pareigą teikti sūnui V. išlaikymą, priešingai, atsakovas tokio išlaikymo geranoriškai neteikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Spręsdami ieškovės reikalavimą pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui formą ir dydį iš atsakovo, teismai nustatė, kad atsakovas savo noru nevykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas atsakovo nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, nes išlaikymo skola, antstolės N. Š. duomenimis, 2003 m. rugpjūčio 1 d. siekė 8895,16 Lt. Atsižvelgdami į atsakovo valdomą turtą, taip pat ieškovės gaunamą minimalią mėnesio algą, jos turimą registruotą turtą, teismai paskirstė bylos šalims tenkančią vaiko išlaikymo pareigą ir padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus teikti materialinį išlaikymą. Dėl to teismai sprendė, kad yra būtinumas pakeisti priteisto išlaikymo formą ir dydį, bei, įvertinę vaiko individualius poreikius ir tėvų turtinę padėtį, susumavo 650 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. iki sūnaus pilnametystės 2008 m. liepos 28 d. Už šį laikotarpį teismai priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovo 38 559,36 Lt vienkartinę sumą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimu iš atsakovo V. A. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau pagal šį sprendimą atsakovas nuolatinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė, kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaiko teisės į išlaikymą pažeidimas. Todėl esant žymiam išlaikymo įsiskolinimui bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė pakeisti mokėtino išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vienkartine pinigų suma. Atsakovas pagal turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą vienkartine suma. Išlaikymo prievolės dalių paskirstymas atsakovui ir ieškovei, atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės pajamas ir jos valdomą turtą, nepažeidžia proporcingumo principo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išlaikymo formos pakeitimas atitinka prioritetinį vaiko interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei teismų praktiką analogiškose bylose dėl išlaikymo formos pakeitimo esant žymiam skolininko mokėtinų išlaikymui sumų įsiskolinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 17 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003 J. J. v. P. J.) konstatavo, kad,,jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu”.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturi. Atsakovo turtą sudaro nuosavybės teise valdomas 0,1506 ha žemės sklypas Vilniuje, Tarandėje (b. l. 7), už kurio priežiūrą 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai,,Tarandė” įsiskolinta 14 284 Lt (b. l. 105). Šie duomenys rodo, kad atsakovo skola nuolat didėja, tuo tarpu bylą nagrinėję teismai nustatė, kad jokių skolos padengimo šaltinių atsakovas byloje nenurodė ir įrodymų apie savo galėjimą sumokėti skolas nepateikė. Esant tokiai teisinei situacijai, kai skolininkas, turintis išlaikymo prievolės įsiskolinimą, taip pat ir kitų skolų tretiesiems asmenims, ir dėl to esant paties skolininko nemokumo grėsmei, t. y. padėčiai, kai skolininko turto nepakaks skoloms padengti, kasacinio teismo vertinimu, reiškia pagrindą pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą tvirta vienkartine pinigų suma arba konkrečiu turtu ir taip išvengiant skolininko nemokumo rizikos ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis), dėl to, esant skolininko, turinčio prievolę teikti išlaikymą, realiai grėsmei ateityje tapti nemokiam, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismai pagrįstai sprendė priteisti atsakovo nuosavybėje esančio žemės sklypo dalį ne natūra, o šio sklypo dalies vertės piniginį ekvivalentą. Su tokia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, nes šis išlaikymo būdas galės geriau patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priteista iš atsakovo vaiko išlaikymui vienkartinė suma ją skaičiuojant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės yra 650 Lt. Iš tokio dydžio periodinių mokėjimų susidedanti vienkartinė suma (38 559,36 Lt) nelaikytina per didelė, nes dėl išvardytų priežasčių yra teisinis pagrindas vengiančiam mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis atsakovui pakeisti išlaikymo formą ir priteisti tvirtą pinigų sumą. Tokia išlaikymo forma leis užtikrinti vaiko poreikių finansavimo galimybę. Be to, nustačius, kad nepilnamečio vaiko tėvai proporcingai pagal savo turtinę padėtį negali teikti didesnio išlaikymo dydžio, teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis V. S. v. M. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-259; 2006 m. kovo 22 d. nutartis D. G., V. G. v. K. G. civilinėje byloje Nr. 3K-3-216 ir kt.). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas ginčą dėl išlaikymo dydžio ir atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pvz., vaiko konkrečius poreikius, tėvų turtinę padėtį, gali nežymiai nukrypti nuo nurodyto kriterijaus. Šioje byloje pripažintina, kad, pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, vaiko išlaikymo poreikiai pinigine išraiška yra 1100 Lt, tai reiškia, kad apskaičiuotas teiktinas 650 Lt išlaikymas atsakovo sąskaita nelaikytinas per didelis. Atsakovas kasaciniame skunde nurodydamas savo siūlomą vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio teiktiną išlaikymą, šios sumos nepagrindė vaiko poreikiais, nes iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad vaiko poreikiai viršija atsakovo nurodomą dydį. Taigi toks atsakovo siūlomas išlaikymas yra per skurdus ir realiai nebūtų pakankamas vaikui.
Atsakovas nurodo ir kitą argumentą, dėl ko turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis, t. y. atsakovo sunkią turtinę padėtį. Išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, taip pat atsakovas valdo 0,1506 ha žemės sklypą Vilniuje, Tarandėje. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą, nes turi pakankamai nekilnojamojo turto. Dėl to atsakovo turtinei padėčiai pripažinti sunkia nėra teisinio pagrindo.
Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su civilinio proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu byloje, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančiame CPK yra nustatyta nepilnamečių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis tvarka. Kasaciniame skunde suformuluotas argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu bylos šalių sūnų, gimusį 1990 m. liepos 28 d., kaip asmenį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, kurio civilinis veiksnumas yra apribotas, CPK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo paduotas teismui 2003 m. rugpjūčio 18 d., t. y. kai nepilnamečiam sūnui nebuvo suėję keturiolika metų, taigi nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio spręsti dėl šio asmens įtraukimo į procesą, nes asmenys, nesukakę 14 metų, procese savarankiškai pradėti dalyvauti apskritai negali (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Be to, atsakovas nepareiškė prašymo įtraukti tokio nepilnamečio asmens į procesą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų proceso stadijos pradžios, o nuo šios proceso stadijos tokia procesine teise šalys nebegali pasinaudoti (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė išlaikymo prievolę, prašydamas atmesti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, ši procesinė pozicija reiškia, kad atsakovas, procese veikdamas ne vaiko išlaikymo interesais, remiasi priešinga nepilnamečio vaiko neįtraukimo į procesą aplinkybe. Šiuo atveju kasacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje nustatyta bylos šalių pareiga naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai, kartu reiškia ir draudimą šalims naudotis ar siekti pasinaudoti tomis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir piktnaudžiauti šiomis teisėmis. Šioje byloje vaiko teisė būti išklausytam (CK 3.177 straipsnis) nebuvo pažeista, nes vaikas išreiškė savo nuomonę apie atsakovą bylos nagrinėjimo metu sudarytame Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2004 m. balandžio 8 d. akte, o vaiko charakteristika, geras mokymasis ir dalyvavimas renginiuose patvirtina šio vaiko išlaikymo poreikius (b. l. 82, 103, 104, 256-259).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kad teismai neišreikalavo ankstesnių santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo bylų, taip pat, kad teismai nepasisakė dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. kovo 4 d. sprendimo galiojimo, taip pat dėl nurodytą teismo sprendimą vykdančios antstolės veiksmų teisėjų kolegija nurodo, kad šie argumentai nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui įtakos nedaro, nes šie argumentai nesusiję su nagrinėjamoje byloje esančiomis įrodinėtinomis aplinkybėmis, taip pat šie kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu teismų padarytų teisinių išvadų byloje (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nenuginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo, ir nėra kito teisinio pagrindo bylą nagrinėjančiai kasacinio teismo teisėjų kolegijai panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ši nutartis turi būti palikta nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas
