Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-628/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31815-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.11;
2.1.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. ir A. D. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė kiekvienam iš nuteistųjų paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistuosius per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamojo rajono ribų be jų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti darbą, susijusį su paskolų ir kreditų išdavimu, kredito įstaigose ir bendrovėse dvejiems metams. A. D. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš A. D. ir D. G. solidariai priteista kooperatinei bendrovei Kauno regiono kredito unijai 30 476,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2489 Eur advokatės atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendis, kuriuo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis pakeistas. A. D. ir D. G. nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką kiekvienam iš nuteistųjų paskirtos 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudos. Be to, panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių A. D. ir D. G. subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistuosius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Iš A. D. ir D. G. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinta nuoroda į šiuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytą didelę žalą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu ištaisytas rašybos apsirikimas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. ir D. G. nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule gauti paskolą, tyčia suklastodami tikrus dokumentus ir panaudodami žinomai suklastotus tikrus dokumentus, apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), gavo 180 000 Lt (52 131,6 Eur) dydžio paskolą, būtent:
1.1. nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. A. D. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), administracijos vadovu, o nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininkas. Žinodamas, kad jo motina – O. D. yra (duomenys neskelbtini) kredito unijos narė ir pagal unijos įstatus kaip narė turi teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis – gauti iš unijos paskolą, ir žinodamas, kad O. D. realiai jokios paskolos neims, su D. G., kuri nuo 2002 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausiąja buhaltere, siekdami iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos A. D. motinos – O. D. vardu savo naudai gauti paskolą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatytoje vietoje susitarė, kad klastojant ir panaudojant žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. pateikiant (duomenys neskelbtini) kredito unijai O. D. vardu surašytą prašymą bei reikiamus laidavimo dokumentus, apgaule įgis 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 28 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė B. S., nežinančios apie vykdomą nusikalstamą veiką, leisti pasinaudoti jos asmens dokumentu, o B. S., sutikusi tai padaryti, perdavė A. D. savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. D. ir D. G. paprašė K. M., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, laiduoti už imamą paskolą. K. M., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, manančiai, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G., dalyvaujant A. D., pateikė K. M. pasirašyti D. G. užpildytą 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką, kurioje nurodyta, kad paskolos prašytoja O. D. prašo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti paskolą, paskolos suma 180 000 Lt (52 131,6 Eur), žemės ūkiui, laiduotoja K. M., bei 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotoja K. M. laiduoja už paskolos gavėjos O. D. 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą. K. M., pasitikėdama A. D. ir D. G., 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neskaičiusi pasirašė.
1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir D. G. nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paprašė V. B., dirbančio individualioje V. B. įmonėje, laiduoti už imamą paskolą. V. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, manančiam, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G. pateikė V. B. pasirašyti D. G. užpildytą 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką, kurioje nurodyta, kad paskolos prašytoja O. D. prašo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti paskolą, paskolos suma 180 000 Lt (52 131,6 Eur), žemės ūkiui, laiduotojas V. B., ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas V. B. laiduoja už paskolos gavėjos O. D. 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą, V. B., pasitikėdamas A. D., D. G. pateiktuose jam dokumentuose – 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiškoje ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) neskaitęs pasirašė.
1.4. A. D. ir D. G., tęsdami nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 28 d., pateikė nenustatytam asmeniui tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) kredito unijos firminį blanką – prašymą gauti žemės ūkio paskolą ir nenustatytam asmeniui ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 28 d. užpildžius šį prašymą gauti žemės ūkio paskolą O. D. vardu, kuriame nurodyta, kad O. D. prašo (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą žemės ūkiui, ir pasirašius O. D. vardu, klastojant jos parašą, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2012 m. gruodžio 28 d. prašymą gauti žemės ūkio paskolą – A. D. ir D. G. ne vėliau kaip 2013 m. sausio 2 d. pateikė (duomenys neskelbtini) kredito unijos, esančios (duomenys neskelbtini), paskolų komitetui svarstyti, todėl 2013 m. sausio 2 d. 7.20–8.00 val. (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komitetas, kurį sudarė posėdžio pirmininkė E. G., posėdžio sekretorė J. P., posėdžio narys A. K., posėdžio metu 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. l, kurį pirmiau nurodyti asmenys pasirašė, 1 punktu nutarė O. D. paskolos prašymą patenkinti ir patvirtinti jai 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą. 2013 m. sausio 2 d. 8–10 val. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudarė valdybos narys K. Š., posėdžio sekretorė E. M., pirmininkaujant A. D., 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. l, kurį pirmiau nurodyti asmenys pasirašė, 4 punktu nutarė O. D. prašymą, svarstytą paskolų komitete, patenkinti ir 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą suteikti.
1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, remiantis (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. l ir 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. l, 2013 m. sausio 4 d. D. G. A. D. nurodymu (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), užpildydama kompiuteriu firminius kredito unijos blankus, parengė ir surašė: 1) 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), suteikia paskolos gavėjai – narei O. D. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. sausio 4 d.; 2) paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedą Nr. 1 prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką; 3) pasinaudodama A. D. jai perduota B. S. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurią A. D. buvo paėmęs iš B. S., parengė ir surašė 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotoja B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), laiduoja už paskolos gavėjos O. D. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, jei paskolos gavėjas tinkamai nevykdys unijai visų ar dalies savo prievolių; taip pat 4) (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) išmokėjimo kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), jame nurodyta, kad (sąskaita (duomenys neskelbtini) kredito unija O. D. išmoka 180 000 Lt (52 131,6 Eur) sumą. Tą pačią dieną užpildytus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedą Nr. 1 prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, 2013 m. sausio 4 d. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) išmokėjimo kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), A. D. ir D. G. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. sausio 4 d., nenustatytoje vietoje pateikė pasirašyti nenustatytam asmeniui, po to nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. sausio 4 d., 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. priede Nr. l prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike pasirašė O. D. vardu, suklastodamas jos parašą, ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė B. S. vardu, suklastodamas jos parašą, 2013 m. sausio 4 d. kvite (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) paskolai išmokėti įrašė įrašą „pinigus gavau A. D.“ ir pasirašė A. D. vardu, suklastodamas jo parašą. Po to šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. paskolos priedą Nr. 1 prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. 180 000 Lt (52 131,6 Eur) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) išmokėjimo kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), D. G. įtraukė į (duomenys neskelbtini) kredito unijos buhalterinę apskaitą ir 2013 m. sausio 4 d. D. G. iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos išmokėjo 180 000 Lt (52 131,60 Eur), taip apgaule, veikdami bendrai, A. D. ir D. G. iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), gavo 180 000 Lt (52 131,6 Eur) dydžio paskolą, kurios dalies – (92 533,49 Lt) 26 799,55 Eur negrąžino, taip padarydami (duomenys neskelbtini) kredito unijai (92 533,49 Lt) 26 799,55 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų D. G. ir A. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistųjų veikas, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad didelė žala (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta ne dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, bet dėl kitos ekonominio pobūdžio nusikalstamos veikos – kreditinio sukčiavimo, pasireiškusio apgaule gaunant paskolą. Byloje nenustatyta, kad dėl D. G. ir A. D. įvykdytų tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo buvo padaryta didelė žala, ši aplinkybė iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina ir nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iš BK 300 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį. Pakeitus vienos iš nuteistųjų įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, už šią veiką nuteistiesiems paskirtos naujos bausmės, kurios iš naujo subendrintos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė rašymo klaidą, nurodydamas, kad kaltininkų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ją ištaisė, nurodydamas, kad kaltininkų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios D. G. gynėjas advokatas D. Mecelica prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis dėl D. G. pripažinimo kalta bei veikos kvalifikavimo ir D. G. išteisinti, nes jos veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Spręsdami dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kaip išplaukia iš teismų praktikos, esminiu BK 207 straipsnio 1 dalies požymiu, skiriančiu ją nuo nurodytos BK 182 straipsnyje, yra konkreti suma, kurios siekia kaltininkas, ir tai, kokią paskolos sumą kaltininkas gavo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-246/2011">2K-246/2011</a>, 2K-339/2013, 2K-66/2014, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016). Pagal BK 207 straipsnį veika kvalifikuojama, kai nustatoma, kad asmuo siekė sugrąžinti visą sumą, o ne ją pasisavinti. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad D. G. pasisavino paskolą kartu su A. D., todėl ji galėjo būti pripažinta kalta pagal BK 207 straipsnio 1 dalį tik nustačius, kad ji gavo bent dalį paskolos, konkretų jos dydį ar kitokią turtinę naudą, tačiau teismai to nepadarė. Priimdami nuosprendį teismai rėmėsi abstrakčiu paskolos gavimo faktu, o to nepakanka D. G. pripažinti kalta pagal BK 207 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, D. G. nėra tinkamas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų subjektas, nes ji dokumentų projektus rengė vykdydama darbines funkcijas pagal vadovo nurodymą, o darbinių funkcijų vykdymas tokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas nusikalstama veika.
3.2. Įvertindami įrodymus dėl kaltinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes ignoravo įrodymų tarpusavio prieštaravimus, suteikė skirtingą įrodomąją reikšmę tam tikriems įrodymams, skirtingais aspektais ir apimtimi lygino ir nustatė teisinę reikšmę turinčias bylos aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai nepalygino D. G. parodymų, pagal kuriuos byloje nagrinėjamo įvykio metu paskola jai nebuvo reikalinga, su dokumentais apie O. D. suteiktas paskolas, su O. D. suteiktu A. D. įgaliojimu gauti paskolą, D. šeimos finansiniais poreikiais, iš kurių akivaizdu, kad D. buvo reikalinga paskola. D. G. parodymai, kad ji paskolos negavo, turėjo būti patikrinti su liudytojų, kurie sutiko būti laiduotojais, K. M., V. B. ir kitų parodymais, iš kurių matyti, kad A. D. rūpinosi paskolos gavimu ir tuo, kad jo motinos – O. D. paraiška gauti paskolą atitiktų kredito unijos vidinių teisės aktų reikalavimus. Darydami išvadas apie bylos aplinkybes, bylą nagrinėję teismai rėmėsi ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, kurie buvo laiduotojais, parodymais, O. D. parodymais, taip pat liudytojų, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, tačiau neanalizavo, kodėl šių liudytojų parodymai turi esminių prieštaravimų, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visiškai neaišku, kodėl teismai nepasisakė dėl liudytojo V. B. parodymų, kuriais jis patvirtino pinigų išmokėjimo A. D. motinai O. D. faktą, nors liudytojo V. B. parodymus laikė patikimais ir rėmėsi jais darydami išvadas apie bylos aplinkybes. Įvertindami liudytojų V. B., E. M., B. S. parodymus, bylą nagrinėję teismai turėjo palyginti šių asmenų baudžiamojoje ir susijusioje civilinėje byloje duotus parodymus, pasisakyti dėl esminių jų parodymų prieštaravimų, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasatorius teigia, kad teismų praktikoje liudytojo parodymai turėtų būti laikomi patikimais ir teisingais tik tada, kai jais remiantis galima nustatyti įvykio detales, įvykio vietos apibūdinimą, asmenų apibūdinimą, kuris realiai atitinka apibūdinamą asmenį. Ir priešingai, negali būti laikomi patikimais asmens parodymai, jei jie pagrįsti bendrais teiginiais, frazėmis, kurios kelia abejonių dėl tokio asmens parodymų patikimumo. Šioje byloje liudytojo V. B. parodymai patvirtina pinigų išmokėjimo faktą, todėl teismai tokiems parodymams turėjo skirti didesnį dėmesį ir juos įvertinti atidžiau bei kritiškai vertinti liudytojos O. D. parodymus, kad ji pinigų negavo ir jai jie nebuvo išmokėti. Toks liudytojų parodymų vertinimas tiksliau atitiktų ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Paskolos gavimo faktas ir paskolos dydis, dokumentų suklastojimo veika, siekiant D. G. pripažinti kalta, turėjo būti neabejotinai įrodyti, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, todėl, pripažindami D. G. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, teismai pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, įpareigojančius teismą nurodyti įrodymų vertinimo motyvus, 301 straipsnio 1 dalį, draudžiančią nuosprendį grįsti prielaidomis ir teisme neišnagrinėtais įrodymais, abejones aiškino ne kaltinamosios naudai, taip nukrypdami nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos (EŽTT 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83, ir kt.). Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, vertindami liudytojų parodymus, padarė esminį BPK pažeidimą ir tuo aspektu, kad, spręsdami dėl liudytojų parodymų patikimumo, neatsižvelgė į liudytojų asmenybes, jų tarpusavio santykius, elgesį ir parodymų turinio kaitą skirtingose baudžiamojo proceso stadijose.
3.3. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas paduotuose nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, 325 straipsnio 2 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad D. G. ir A. D. buvo pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes, nors patys tiesiogiai dokumentų neklastojo, aktyviais veiksmais prisidėjo prie laidavimo sutarčių suklastojimo, t. y. rinko kitus dokumentus prie suklastotų paskolos ir laidavimo sutarčių, teikė juos kredito unijai. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas, nors to nebuvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nustatė, kad D. G. pati suklastojo dokumentus. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pats nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių nustatyti nebuvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir taip be prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo buvo pabloginta nuteistosios D. G. teisinė padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
3.4. Įvertindamas įrodymus dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, surašė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų neatitinkantį nuosprendį. Kasatoriaus teigimu, iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, ar D. G. surašė kaltinime nurodytus suklastotus dokumentus, kad jai buvo žinoma apie tai, jog dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, kad ji buvo suinteresuota tokių veikų padarymu, taigi byloje liko abejonių dėl D. G. kaltumo padarius BK 300 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo patikrinti ir įvertinti aplinkybes, kad O. D. buvo gavusi kelias paskolas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, todėl, žinodama šias aplinkybes, D. G. negalėjo manyti, kad dokumentai bus klastojami, kad paskola bus panaudota ne pagal paskirtį. Būdama darbuotoja, D. G. negalėjo kontroliuoti vadovo. Be to, ji negalėjo taip paveikti kitų žmonių, kad jie pasirašytų dokumentus. Aplinkybė, kad dokumentų pavyzdžiais disponavo ir kiti unijos darbuotojai, tarp jų ir A. D., leidžia teigti, kad dokumentas galėjo būti laikomas suklastotu tik tada, kai jis buvo pasirašytas asmens, kuriam buvo pateikti neteisingi duomenys. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo įvertinti, kad kaltinime nurodyti kaip suklastoti dokumentai nėra pasirašyti D. G. ranka. Dėl to, pripažindami D. G. kalta dėl dokumentų klastojimo, teismai abejones aiškino ne kaltinamosios naudai, nepakankamai motyvavo nuosprendžius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vertindami liudytojų V. B., B. S. ir K. M. parodymus dėl D. G. įvykdyto dokumentų klastojimo, teismai turėjo įvertinti liudytojų ryšį su kaltinamaisiais byloje. Visi liudytojai patvirtino, kad laidavimo sutartis pasirašė, nes to reikėjo A. D., kad šis to jų prašė. Savo ruožtu D. G. negalėjo taip paveikti asmenų, kurie buvo pavaldūs A. D., kad šie pasirašytų dokumentus. Reikšminga ir tai, kad byloje nustatyta, jog A. D. net gąsdino liudytoją V. B., kad šis nenurodytų teisingų bylos aplinkybių, nuslėptų bendravimą su A. D. Kasatoriaus teigimu, liudytojų, teikusių dokumentus ir pasirašiusių laidavimo sutartis, parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl bendravo su A. D. ir pasirašė sutartis, sukeliančias tik pareigas, nors buvo išsilavinę ir patyrę ūkinės komercinės veiklos dalyviai. Pagrindo pripažinti D. G. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nesuteikia ir aplinkybė, kad ji, kaip darbuotoja, buvo savo darbo vietoje, kai buvo pasirašomi dokumentai, nes atlikdama savo darbines funkcijas ji negalėjo padėti klastoti dokumentų. D. G. pati nepasirašė kaltinime nurodytų kaip suklastotų dokumentų, nepaveikė kitų asmenų elgesio, kad šie pasirašytų dokumentus. Ji suklastotų dokumentų nepanaudojo, nes tik A. D. valia dokumentai buvo suklastoti ir pateikti paskolų komitetui. Be to, byloje nenustatyta, kad D. G. žinojo, jog kiti asmenys pasirašė dokumentuose vietoj O. D. ir kitų asmenų. Iš to darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išvadas apie bylos aplinkybes padarė neįsigilinę į įrodymų teikiamus duomenis, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, neaptarė D. G. teisinančių įrodymų. Padaryti įrodymų vertinimo ir nuosprendžių surašymo reikalavimų pažeidimai vertintini kaip esminiai, nes dėl jų buvo netinkamai pritaikyta BK 207 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis. Esant tokiai teisinei situacijai, dėl šių kaltinimų D. G. turi būti išteisinta, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas A. D. gynėjo apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, jei pirmasis prašymas nebūtų patenkintas, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. pripažinimo kaltu ir baudžiamąją bylą A. D. nutraukti, pareikštus civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti įrodymų tyrimą, todėl pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, o tai suvaržė teisę į gynybą, teisingą bylos procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 1 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pagrįstus ir motyvuotus gynybos prašymus, todėl jie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius prašė apeliacinės instancijos teismo atlikti tokius įrodymų tyrimo veiksmus: 1) pavesti prokurorui per nustatytą terminą paimti arba bent jau surinkti iš institucijų D. G. sesers R. K. rašysenos pavyzdžius, taip pat papildomus D. G. rašysenos pavyzdžius; 2) paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti suklastotus dokumentus pasirašiusį asmenį; 3) išreikalauti iš Centrinės kredito unijos ir Kauno regiono unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos operacijų detalią išklotinę per aktualų bylai laiką nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., kuri suteiktų duomenis apie tikslų konkrečių piniginių operacijų atlikimo laiką (tokie duomenys gali padėti nustatyti, jog D. G., imdama fiktyvias paskolas kitų asmenų vardu, tais pinigais dengė savuosius įsiskolinimus); 4) išreikalauti iš pirmiau nurodytų kredito unijų konkrečius duomenis apie visas paskolas, kurias D. G. buvo paėmusi nuo (duomenys neskelbtini) kredito unijos įkūrimo, duomenis apie tų paskolų grąžinimą, o vėliau paskirti ūkinę-finansinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kokie buvo D. G. finansiniai įsiskolinimai įvykių byloje metu, kokiu būdu tie įsiskolinimai buvo dengiami. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti gynybos prašymus atlikti šiuos įrodymų tyrimo veiksmus, pažeidė A. D. ir jo gynėjo galimybę visiškai realizuoti teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pateikti gynybos prašymai atlikti įrodymų tyrimą yra nesusiję su byla, deklaratyvūs, nurodyti neįvertinus visos bylos medžiagos, byloje surinktų įrodymų visumos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. ir D. G. pozicijos buvo iš esmės priešingos. A. D. buvo faktinis baudžiamosios bylos iniciatorius, nuosekliai ir kategoriškai ginčijo jam pareikštą kaltinimą, kaltino D. G. ir aktyviai dalyvavo renkant įrodymus, pagrindžiančius jos kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. D. G. davė neįtikinamus parodymus, jos pozicija byloje buvo absoliučiai neatvira. A. D. ir jo gynėjo prašomais atlikti įrodymų tyrimų veiksmais būtų patikimai nustatyta D. G. kaltė dėl kaltinime nurodytų veikų padarymo ir būtų patvirtinti A. D. parodymai, kad dėl nusikalstamų veikų kalta vien tik D. G. Patenkinti gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo būtina, nes A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tik neįtikinamais liudytojo V. B. parodymais.
4.2. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas neišnagrinėjo dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 5 dalį, o į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių pasisakė priimtame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas atsakė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Paduotame apeliaciniame skunde buvo ginčijami kaip nepatikimi nukentėjusiosios B. S. ir liudytojo V. B. parodymai išdėstant detalias aplinkybes, pagrindžiančias tokią išvadą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, iškreipdamas įrodymus, konstatavo, kad nukentėjusioji B. S. ir liudytojas V. B. yra nesuinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai patvirtina A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pateikdamas tik tokią išvadą apygardos teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo nukentėjusiosios B. S. ir liudytojo V. B. parodymų vertinimo neatsakė, atmetė juos visiškai nutylėdamas, nors pateikti argumentai buvo pagrįsti, įtikinami ir svarbūs. Kasatoriaus teigimu, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojas V. B. nesuinteresuotas bylos baigtimi, nes liudytojas ilgai dirbo su D. G. (duomenys neskelbtini) kredito unijos administracijoje, jis ir D. G. neabejotinai turėjo bendrų tarpusavio interesų, o svarbiausia yra tai, kad V. B. buvo atsakingas už D. G. prašymu pasirašytą laidavimo sutartį ir, pradėjęs duoti savo parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu, jis negalėjo būti nesuinteresuotas bylos baigtimi, kai pasirašė be O. D. ir A. D. žinios laidavimo sutartį.
4.3. Darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į jų visumą, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. A. D. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo apeliacinės instancijos teismas grindė aplinkybe, kad A. D. pasirašė dokumentą apie (duomenys neskelbtini) kredito unijos veiklos patikrinimo rezultatus, todėl žinojo apie O. D. vardu paimtą paskolą. Darydamas tokią išvadą teismas neįvertino įtikinamų, logiškų ir išplaukiančių iš kitų bylos duomenų A. D. parodymų, kad jam, kaip formaliam kredito unijos vadovui, visus unijos reikalus tvarkiusi vyriausioji buhalterė D. G. pateikdavo pasirašyti daug dokumentų, todėl jis ne visus dokumentus perskaitydavo, o neskaitęs galėjo pasirašyti ir šį dokumentą. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad A. D. negalėjo nežinoti, kas vyksta unijoje, nes buvo jos vadovas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad A. D. vadovavo dideliam ūkininko ūkiui, o kredito unijoje apsilankydavo tik kartkartėmis ir buvo tik formalus unijos vadovas, tai patvirtino kredito unijos revizoriai.
4.4. Surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis, todėl pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos reikalavimų. Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad A. D. neturėjo motyvo imti paskolą byloje nurodytomis aplinkybėmis ir būdais, tačiau nuosprendyje darant prielaidą teigiama, kad iš gautų lėšų galėjo būti dengiama 2010 metais O. D. gauta paskola, todėl tikėtina, kad A. D. turėjo savo motyvų gauti paskolą.
4.5. Spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnį. Nors tiriant ir nagrinėjant bylos aplinkybes buvo atlikta daug veiksmų, byloje liko abejonių dėl A. D. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (EŽTT 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83, ir kt.). Lietuvos Respublikos teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-446/2013 ir kt.). Byloje nenustatyta A. D. tyčia, motyvas ir tikslas padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepanaikintos abejonės dėl jo kaltumo, todėl, nenustačius pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, baudžiamoji byla dėl A. D. turi būti nutraukta, įvertinant ir tai, kad procesas truko pernelyg ilgai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pažymi, kad, sprendžiant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, svarbu įvertinti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas A. D. iniciatyva, kad A. D. visą gyvenimą dirbo, vadovauja dideliam ūkininko ūkiui, yra itin teigiamai apibūdinamas, o tai irgi sudaro pagrindą abejoti A. D. priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pagrįstumu ir teisėtumu.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimais į kasacinius skundus prašo nuteistųjų gynėjų kasacinių skundų netenkinti.
6. Atsiliepime į D. G. gynėjo advokato D. Mecelicos kasacinį skundą prokuroras nurodo:
6.1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 207 straipsnio 1 dalies taikymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tikėtina, jog abu nuteistieji turėjo savų motyvų gauti paskolą. Iš BK 207 straipsnio 1 dalies dispozicijos išplaukia, kad motyvai ir tikslai nėra šio nusikaltimo sudėties požymiai, todėl tai, kad motyvas nėra nustatytas arba, kaip teigiama kasaciniame skunde, nenustatyta konkreti paskolos dalis ar turtinė nauda, kurią D. G. turėjo gauti dėl veikos padarymo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai. Kasaciniame skunde suteikiama per didelė reikšmė D. G. darbo santykiams, jos pavaldumui A. D., nes šios aplinkybės nepaneigia nuosprendžiuose nustatytų ir įvertintų D. G. veikų požymių. Visas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas galėjo būti įgyvendintas tik veikiant bendrai, todėl D. G. ir A. D. pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais.
6.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo klaidų dėl jų pakankamumo ir patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo, nuosprendį pagrindė prielaidomis, taip padarydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 304–307 straipsnių pažeidimus, nukrypdami nuo nekaltumo prezumpcijos ir suvaržydami teisę į gynybą. D. G. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodytais įrodymais. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose ne tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir paaiškino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta, kuria jų dalimi vadovaujasi, nurodė, kokie įrodymai patvirtina kitus.
6.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, 325 straipsnio 2 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad D. G. buvo pripažinta kalta pagal 300 straipsnio 3 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, kuris sukėlė didelę žalą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo pabloginta D. G. teisinė padėtis, todėl nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad tokiu atveju turėjo būti prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies, 325 straipsnio 2 dalies taisyklės.
6.4. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, nepakankamai motyvavo priimtus nuosprendžius, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė esminių BPK pažeidimų. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad teismai, nagrinėdami dokumentų suklastojimo aplinkybes, vertino ne tik nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bet rėmėsi ir 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvadomis Nr. 11-2730(16). Dėl to, kad nebuvo galima nustatyti, jog suklastotuose dokumentuose pasirašė D. G., ji ir nebuvo už tai nuteista.
6.5. Argumentai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas (taip siekiant padidinti ar sumenkinti jų įrodomąją reikšmę), pateikiamas savas jų vertinimas ir interpretavimas, prašoma atskirtus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitas išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, paliktini nenagrinėti, nes, remiantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
7. Atsiliepime į nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą prokuroras nurodo:
7.1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti įrodymų tyrimą, kaip tai nustatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. D. ir D. G. kaltė yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir paaiškino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta, kuria jų dalimi vadovaujasi, nurodė, kokie įrodymai patvirtina kitus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
7.2. Kasacinio skundo argumentas, kad buvo suvaržyta A. D. teisė į gynybą, neatitinka bylos medžiagos. Savo teise į gynybą jis aktyviai naudojosi, reikšdamas įvairius prašymus, skųsdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Visi pareikšti prašymai buvo išnagrinėti priimant BPK nurodytus sprendimus.
7.3. Nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kai kurių svarbių A. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, o į tuos argumentus, dėl kurių pasisakė nuosprendyje, atsakė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad šis argumentas yra grindžiamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimai nesudaro BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyto bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>), todėl jie paliktini nenagrinėti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistosios D. G. gynėjo advokato D. Mecelicos ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
9. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kai kurie kasacinių skundų argumentai yra susiję su tvirtinimu, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka kaltinime nurodytoms aplinkybėms nustatyti, kad kai kurie byloje surinkti įrodymai nepagrįstai įvertinti kaip nepatikimi dėl nepakankamo konkretumo, tiesiogiai neigiamos tam tikros pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo patikrintos bylos aplinkybės, o šie argumentai neatitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir dėl to paliktini nenagrinėti.
Dėl kasacinių skundų argumentų, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus
10. Nuteistųjų gynėjai kasaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai motyvavo nuosprendžius, todėl padarė esminius BPK pažeidimus.
10.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
10.2. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
10.3. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, gali apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą, tačiau gali tokio tyrimo ir neatlikti. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020, 2K-128-489/2021, 2K-2K-177-628/2021 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-113-697/2022 ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-9-976/2022 ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti.
10.4. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Jei apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, joje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Jei apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašytas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma apeliacinio skundo esmė ir motyvai, pagrindžiantys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu priimtą sprendimą (BPK 331 straipsnis).
10.5. Nuteistojo A. D. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymo atlikti įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti, kokie buvo D. G. finansiniai įsipareigojimai įvykių byloje metu ir kaip jie buvo dengiami, motyvuojant tuo, kad A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama tik neįtikinamais liudytojo V. B. parodymais.
10.6. Kaip jau minėta, sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę, todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti.
10.7. BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už paskolos gavimą apgaule. Iš BK 207 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad aplinkybės, ar paskolą apgaule gavo asmuo, jau turintis skolų, stengdamasis grąžinti kitas paskolas, ar paskolą gavo asmuo, kuris anksčiau nebuvo skolingas, teisinės reikšmės atsakomybei pagal šį straipsnį kilti neturi. Taigi teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas gynybos prašymo atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu būtų nustatoma, ar įvykių metu D. G. nebuvo skolinga ir kaip buvo dengiami jos skoliniai įsipareigojimai, neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, pagrindo nėra.
10.8. Nuteistųjų gynėjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai surinktus įrodymus vertino selektyviai, atsietus vienus nuo kitų, o ne kaip visumą. Nuteistosios D. G. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmiau nurodytas pažeidimas pasireiškė tuo, jog bylą nagrinėję teismai nepalygino D. G. parodymų apie tai, kad paskola jai nebuvo reikalinga, su liudytojų K. M., V. B. parodymais, dokumentais, iš kurių, anot kasatoriaus, matyti, kad paskolos gavimu rūpinosi tik pats A. D. Be to, kaip nurodo kasatorius, bylą nagrinėję teismai nepalygino liudytojų V. B., B. S. ir E. M. parodymų, duotų šioje byloje, su parodymais, duotais civilinėje byloje. Savo ruožtu nuteistojo A. D. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad darydamas išvadą apie tai, jog A. D. buvo žinoma apie kredito unijos patikrinimo rezultatus, teismas neatsižvelgė į A. D. parodymus, jog realiai kredito unijos reikalus tvarkė D. G., kai kuriuos D. G. pateikiamus pasirašyti dokumentus jis (A. D.) pasirašė jų neperskaitęs.
10.9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie skundų argumentai nepagrįsti, jie prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl D. G. kaltumo, analizavo D. G. parodymus lygindami juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir nurodydami jų vertinimo motyvus. Analizuoti liudytojos A. S. parodymai, kad nors paskolos bylos rengimas buvo paskolos vadybininkų pareigų dalis, jai dėl abejonių prašymo teisėtumu atsisakius rengti dokumentų paskolai suteikti bylą, pati D. G. rūpinosi bylos parengimu; liudytojo V. B. parodymai, kad pradžioje jo laiduoti už O. D. paskolą prašė D. G., tačiau po to, kai jis nesutiko to daryti, jo tiesiogiai paprašė pats A. D. ir tik po šio prašymo jis sutiko tai padaryti; liudytojos J. P., A. S. parodymai, kad grynuosius pinigus O. D. vardu paimtai paskolai grąžinti paduodavo D. G.
10.10. Atsakant į nuteistosios D. G. gynėjo kasaciniame skunde nurodomus argumentus, kad bylą nagrinėję teismai nelygino šioje baudžiamojoje byloje duotų liudytojų V. B., B. S. ir E. M. parodymų su susijusioje civilinėje byloje duotais parodymais, atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėję teismai buvo susipažinę su civilinėje byloje priimtais teismų sprendimais ir jais nustatytomis civilinės bylos aplinkybėmis. Dėl to pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami liudytojų V. B., B. S. ir E. M. parodymus, baudžiamojoje byloje padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, nėra.
10.11. Dėl A. D. gynėjo kasacinio skundo argumentų, kad teismai nevertino A. D. parodymų apie tai, jog jis susipažindavo ne su visais pasirašytais dokumentais, pažymėtina, kad šiuos parodymus bylą nagrinėję teismai vertino lygindami juos su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp kurių: liudytojo V. B. parodymai (iš šių parodymų nustatyta, kad su juo (V. B.) dėl laidavimo už paskolą kalbėjo pats A. D.; raštas dėl supažindinimo su (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 15, 29, 30 d. patikrinimo rezultatais (rašte yra ir A. D. parašas, kurio autentiškumas patvirtintas specialisto išvada Nr. 11-1602 (19)). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti selektyviai, atsietai vieni nuo kitų, o ne kaip visuma ir taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
11. Nuteistųjų gynėjai nurodo, kad teismų išvados apie bylos aplinkybes yra pagrįstos ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o spėjimu ir prielaidomis, abejonėmis, kurios aiškintos ne kaltinamųjų naudai. Nuteistosios D. G. gynėjo manymu, tik kaip spėjimas ar prielaidos vertintinos teismo išvados apie tai, kad D. G. gavo dalį paskolos; kad ji suklastojo tikrus dokumentus; kad jai buvo žinoma, jog dokumentuose nurodyti netikri duomenys; kad ji buvo suinteresuota nusikalstamų veikų padarymu; kad jai buvo žinoma apie tai, jog paskola bus panaudota ne pagal paskirtį.
12. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad išvados apie bylos faktines aplinkybes daromos vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad teismai išvadas apie bylos aplinkybes pagrindė: nukentėjusiosios O. D. parodymais, kad ji paskolos iš kredito unijos neėmė, jos parodymus patvirtinančiais prašymu suteikti paskolą, paskolos sutartimi, paskolos išmokėjimo kvitu, paskolos grąžinimo kvitais ir specialisto išvada, iš kurių matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė ne O. D.; liudytojų B. S., V. B., K. M. parodymais, kad sutikimai laiduoti iš jų buvo gauti veikiant A. D. ir D. G., o liudytojas V. B. patvirtino, kad matė, kaip paskolos pinigai buvo išmokėti A. D.; liudytojos A. S. parodymais, kad, dėl kilusių abejonių jai atsisakius rengti dokumentų paskolai suteikti bylą, to ėmėsi pati D. G.; liudytojų kredito unijos darbuotojų J. P., A. S. parodymais, kad pinigus O. D. vardu išduotai paskolai grąžinti joms paduodavo D. G., ir kitais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodytais ir aptartais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei A. D., nei D. G. nepaaiškino surinktų įrodymų viseto pagrindu nustatyto tokio savo elgesio, o tik jį neigė, tvirtindami, kad už neteisėtą paskolos suteikimą atsakingas kitas nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. D. ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš liudytoją V. B., kad šis imtų neigti bendravimo su A. D. dėl paskolos aplinkybes, dėl kurių liudytojas turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas.
13. Nuteistojo A. D. gynėjas kasaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad būtent dėl A. D. skundo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, taigi pastarasis visiškai nepagrįstai patrauktas šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn. Atsakydama į šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog A. D. inicijavo tyrimus dėl savo motinos vardu paimtos paskolos, nepaneigia jo tyčios, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad tyrimą dėl paskolos A. D. inicijavo jau po to, kai Lietuvos centrinė kredito unija 2013 m. sausio 15, 29 ir 30 d. atliko (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo dėl šių argumentų padarytoms išvadoms, kad A. D. kreipimasis ne laiku dėl tyrimo inicijavimo vertintinas ne kaip siekis nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o kaip jo siekis išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus ir perkelti įtarimus kitam asmeniui.
14. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pagrindo daryti išvadą, kad teismai padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, savo išvadas pagrindė ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, bet spėjimais ir prielaidomis, abejones aiškino ne kaltinamųjų naudai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra.
Dėl kasacinių skundų argumentų, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus
15. Nuteistosios D. G. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes, nors to nebuvo prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, priimtame nuosprendyje nustatė, kad D. G. tiesiogiai klastojo dokumentus. Nuteistojo A. D. gynėjo kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų V. B. ir B. S. parodymų vertinimo, todėl neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
15.1. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Skirtingai nei nurodoma nuteistosios D. G. gynėjo kasaciniame skunde, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokios aplinkybės, jog D. G. pati suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus. Priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta tik kitokia, nei padaryta pirmosios instancijos teismo, išvada dėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarytos žalos dydžio vertinimo ir konstatuota, kad ji pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertinta kaip didelė. Atsižvelgiant į tai, D. G. ir A. D. veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistosios D. G. gynėjo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, pagrindo teigti, kad buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimai, nėra.
15.2. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).???
15.3. Iš nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame buvo ginčijamas liudytojos B. S. parodymų reikšmingumas, tvirtinant, kad jos nurodomos aplinkybės apie asmens kortelės suteikimą A. D. yra nesusijusios su bylos aplinkybėmis; kad liudytojo V. B. parodymai apie bylos aplinkybes nepatikimi, nes liudytojas negalėjo paaiškinti, kokioje tiksliai laidavimo sutartyje pasirašė, neturėjo šios sutarties egzemplioriaus ir pan. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo.
15.4. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad nuosprendis yra vientisas teismo baigiamasis aktas, kurio visos dalys tarpusavyje suderintos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas patikrino pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, priimtame nuosprendyje nurodė įrodymų visumą, kuri, teismo požiūriu, pagrindė A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (O. D., B. S., K. M., V. B., J. P., A. S., O. S., A. F., F. D. parodymai, 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-2730(16), Lietuvos centrinės kredito unijos 2013 m. sausio 15, 29 ir 30 d. atlikto (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimo aktas). Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentų ir taip nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 207 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo
16. Nuteistosios D. G. gynėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 207 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė, kad D. G. gavo bent dalį kaltinime nurodytos paskolos. Be to, D. G. negali atsakyti už BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, nes dokumentų projektų rengimas pagal vadovo nurodymą sudarė jos darbo funkcijų dalį, o darbo funkcijų vykdymas negali būti nusikalstama veika.
17. Atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl šios dalies pažymėtina, kad didelė dalis argumentų yra teoriniai ir deklaratyvūs, nes juose iš esmės tik aprašomi BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Atsakant į argumentą, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį turi būti privalomai nustatyta konkreti paskolos suma, kurią gavo asmuo, atkreiptinas dėmesys į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, jog nuteistieji A. D. ir D. G., turėdami tyčią apgaule gauti paskolą, gavo ją veikdami bendrai, t. y. veikdami bendrininkų grupe.
18. Pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Kaip išplaukia iš sisteminio BK 16 straipsnio 4 dalies, 207 straipsnio 1 dalies aiškinimo, taip pat teismų praktikos, BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-648/2019">2K-248-648/2019</a>, 2K-101-303/2020, 2K-223-976/2020). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma veikiant asmenims kaip bendrininkams, o šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kurią kredito, paskolos dalį gavo konkretus nusikalstamos veikos bendrininkas, pakanka to, kad nustatoma, jog bendrininkai, esant kitiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, apskritai gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus apgaule (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Nagrinėjamos bylos kontekste teismai nustatė, kad O. D. vardu suteiktą 180 000 Lt (52 131,6 Eur) paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos apgaule, veikdami bendrai, gavo A. D. ir D. G..
19. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad D. G. tik vykdė vadovo nurodymus atlikdama darbuotojo funkcijas. Byloje nustatyta, kad D. G. sudarė susitarimą su A. D. gauti iš kredito unijos paskolą apgaule O. D. vardu, pateikė pasirašyti laidavimui reikalingus dokumentus surastiems laiduotojams, pateikė kartu su A. D. pasirašyti nenustatytam asmeniui prašymą išduoti paskolą O. D. vardu, panaudojo kartu su A. D. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikiant jį kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai, parengė dokumentus, reikalingus paskolai išmokėti, ir pateikė juos su A. D. pasirašyti nenustatytam asmeniui, o šiam pasirašius, vėliau šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į kredito unijos buhalterinę apskaitą ir pagal juos išmokėjo paskolą grynaisiais.
20. Dėl to konstatuotina, kad tokiais veiksmais nuteistoji D. G. įgyvendino bendrą su A. D. nusikalstamą sumanymą ir peržengė savo darbinių funkcijų ribas. Dokumentų pateikimas pasirašyti nenustatytam asmeniui už O. D., tokio žinomai suklastoto dokumento panaudojimas pateikiant jį paskolos komitetui bei valdybai ir kiti pirmiau aprašyti veiksmai aiškiai neatitinka D. G. darbinių funkcijų turinio.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neperžengiant kasacinių skundų ribų, skundžiami nuosprendžiai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o kasaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios D. G. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
