Dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 9 d. 17.52 val

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-22-594/2026

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00528-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7.5; 21.8.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu A. I. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 60 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 9 d. 17.52 val. Kauno rajono savivaldybėje, Domeikavos seniūnijoje, Kumpių kaime, Verslo g. 15, vairuodamas automobilį „Nissan Primaster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, taip buvo apgadinti abu automobiliai.

2. Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. vyriausiojo tyrėjo nutarimu, vadovaujantis ANK 625 straipsniu, panaikintas Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui tyrimo veiksmams atlikti, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nukentėjusiojo A. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis palikta nepakeista ir nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės skundas netenkintas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutartimi nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui dėl Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų skundus. Pareiškėja prašyme nurodo:

6.1. Pagal ANK 562 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos tik pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Pagal ANK 617–619 straipsnius, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija turi įgaliojimus priimti sprendimus, sukeliančius tiesiogines teisines pasekmes asmenims, kurie savo teisiniu turiniu analogiški teismo sprendimams. Institucijos sprendimai, jei neapskundžiami, įgyja teisinį privalomumą kaip ir teismo sprendimas.

6.2. Kai administracinio nusižengimo byloje yra priimtas nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, skirtingai nei baudžiamajame procese, institucija nebegali grįžti prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir atlikti naujo ar papildomo bylos tyrimo. Administracinių nusižengimų teisenoje nėra nustatytas tyrimo atnaujinimo ar papildymo institutas. Todėl situacija, kai institucija, gavusi skundą, panaikina savo nutarimą ir grąžina administracinio nusižengimo bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, savo esme prilygsta situacijai, kai teismas, gavęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog sprendimas galimai neteisingas, ir, užuot persiuntęs apeliacinį skundą aukštesniajam teismui, nusprendžia „iš naujo nagrinėti bylą“. Toks procesinis modelis administracinių nusižengimų teisenoje nėra leidžiamas.

6.3. ANK 625 straipsnis reglamentuoja institucijos procesinę teisę, gavus skundą dėl jos pačios priimto nutarimo, tą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Tačiau ši norma negali būti aiškinama kaip sukurianti savarankišką, įstatyme nenustatytą diskreciją institucijai pasirinkti bet kokio turinio procesinį sprendimą. ANK 625 straipsnio paskirtis yra sudaryti galimybę institucijai operatyviai ištaisyti padarytas klaidas, tačiau neperžengiant ANK nustatytų procesinių teisių, kurios imperatyviai apibrėžtos ANK 619 straipsnyje. ANK 619 straipsnyje imperatyviai nustatytas baigtinis sąrašas nutarimų rūšių, kurias turi teisę priimti administracinių nusižengimų bylas nagrinėjanti institucija.

6.4. Pagal ANK 619 straipsnį, institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, gali priimti šiuos nutarimus: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai ar teismui. Tačiau ANK 619 straipsnyje nenustatyta institucijos teisė grąžinti administracinio nusižengimo bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Todėl nagrinėjamu atveju Institucija, 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu panaikindama savo priimtą 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą ir nutardama bylą grąžinti papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, peržengė jai suteiktus įgaliojimus.

6.5. Be to, ANK 590 straipsnio 3 dalis nustato, jog tyrimą atlikti privalo ta institucija, kurios pareigūnai užfiksavo administracinio nusižengimo požymius arba gavo pranešimą, jei pagal ANK 589 straipsnį jie turi tokius įgaliojimus. Taigi bylos perdavimas kitai institucijai gali vykti tik tada, kai bylos tyrimo kompetencija priklauso kitam subjektui, bet negali reikšti formalaus bylos „grąžinimo pačiai sau“ ar vidaus padaliniui, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suteiktų teisę institucijai neribotai vilkinti procesą atnaujinant tyrimus.

6.6. Pažymėtina ir tai, kad ANK 39 straipsnyje yra nustatyti aiškūs ir riboti terminai, per kuriuos asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jeigu būtų pripažįstama, kad institucija, gavusi skundą, pagal ANK 625 straipsnį gali neribotai panaikinti savo nutarimus ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, tai faktiškai sudarytų prielaidas nepaisyti administracinės atsakomybės senaties terminų. Tokia praktika leistų institucijai formaliai „neužbaigti“ bylos nagrinėjimo, nuolat atnaujinant tyrimą, ir tokiu būdu vilkinti procesą iki senaties pabaigos arba net visiškai panaikinti galimybę pasiekti administracinės atsakomybės tikslus.

6.7. Apylinkės ir apygardos teismai nesprendė, ar Institucija galėjo priimti nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo byla grąžinama papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, t. y. ar toks nutarimas atitiko ANK 619 straipsnyje nustatytas nutarimų rūšis. Toks vertinimo trūkumas reiškia, kad apygardos teismas nepatikrino skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė. Motyvų nebuvimas šiuo aspektu laikytinas esminiu procesiniu teisės pažeidimu, lėmusiu neteisėtų teismo nutarčių priėmimą.

7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės prašymo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistas. Atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. Apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Su šiais teismo nutartyje nurodytais argumentais Institucija visiškai sutinka ir jiems pritaria.

7.2. Nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnas, pagal ANK 625 straipsnio nuostatas išnagrinėjęs proceso šalių skundus, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl reikia bylą grąžinti papildomam tyrimui. Įstatymų leidėjas nedraudžia priimti tokio sprendimo, kadangi ne teismas yra įgaliotas atlikti tyrimą. Pažymėtina, kad įrodymus renka administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, o byloje reikėjo atlikti didelės apimties tyrimą. Būtent institucijai tenka pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas administracinis nusižengimas ar kita teisei priešinga veika, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 625 straipsnio taikymo

9. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nukentėjusiojo atstovė advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė teigia, kad Institucija 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, neturėjo teisės grąžinti bylos Institucijai tyrimo veiksmams atlikti, nes tokia nutarimo rūšis nėra nustatyta ANK 619 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

10. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka reglamentuotas ANK XXXIII skyriuje. Atitinkamai ANK 619 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, apibrėžiantis pareigūno galimus sprendimus: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba perduoti bylą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ar teismui. Taigi ši nuostata apibrėžia, kokius konkrečius procesinius sprendimus gali priimti pareigūnas, užbaigdamas bylos nagrinėjimą.

11. Tuo tarpu ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo procesas pirmosios instancijos teismui reglamentuotas XXXIV skyriuje. Taigi, ANK 625 straipsnyje įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas, kuris taikomas administracinio nusižengimo byloje priimto institucijos nutarimo apskundimo stadijoje. Ši norma įtvirtina, jog nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, turi teisę visiškai arba iš dalies sutikti su paduotu skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama ANK 616 straipsnyje įtvirtintų procedūrų, priimti naują nutarimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje. Aptariamoje teisės normoje nėra tiesioginės nuorodos į ANK 619 straipsnį, taip pat nenurodyti ir naujame nutarime galimi priimti procesiniai sprendimai. Tai leidžia teigti, kad minėta teisės norma įtvirtina institucijos diskreciją savarankiškai ištaisyti galimai neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą neperduodant gauto skundo teismui.

12. Taigi, aptartos teisės normos reguliuoja skirtingus administracinio nusižengimo bylos proceso etapus ir negali būti tapatinamos. Todėl institucija, nustačiusi, kad tyrimas buvo neišsamus, trūksta reikšmingų faktinių duomenų sprendimui priimti, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, gali panaikinti savo ankstesnį priimtą nutarimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Tai dera ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi, nustačius paminėtas aplinkybes, analogišką sprendimą turėtų priimti ir skundą išnagrinėjęs teismas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Iš Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, kad priėmus Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriuo A. I. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 ir 3 dalis, nebuvo atlikti esminiai procesiniai veiksmai, būtini bylos aplinkybėms išsamiai nustatyti: neapklausti eismo įvykio dalyviai, nepateikta eismo įvykio schema, nenustatyta, ar eismo įvykio vieta yra filmuojama, taip pat neatlikti kiti reikšmingi tyrimo veiksmai. Be to, Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarime nurodyta, kad fotonuotraukos patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis su nukentėjusiojo transporto priemone kontaktavo kairiuoju šonu. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, ši aplinkybė prieštarauja A. I. valdytos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenims. Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad, pripažįstant A. I. kaltu, vadovaujamasi ir eismo įvykio schema, nors, kaip nustatyta Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu, ši schema byloje nebuvo pateikta.

14. Tokie bylos duomenų trūkumai ir prieštaravimai patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas buvo neišsamus, o surinkti duomenys nepakankami sprendimui dėl A. I. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, priimti. Todėl esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. I. nesutiko su jam inkriminuotais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir ginčijo eismo įvykio aplinkybes, Institucija pagrįstai panaikino 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą ir, konstatavusi tyrimo neišsamumą ir nevisapusiškumą, teisėtai ir pagrįstai grąžino bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 5- 489/2019, 2AT-33-976/2024).

16. Pažymėtina ir tai, kad, pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė taikoma tik tam asmeniui, kurio padaryta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Todėl, sprendžiant dėl asmens veiksmų atitikties administracinio nusižengimo sudėčiai ir jo kaltės, būtina visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šią pareigą pirmiausia turi vykdyti administracinį nusižengimą tiriantis institucijos pareigūnas. Tik išsamiai nustatęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam sprendimui priimti, pareigūnas gali priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

17. Teismas, gavęs skundą dėl institucijos sprendimo, tikrina tik jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar byla buvo išnagrinėta visiškai ir ar sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, taip pat ar nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą administracinei atsakomybei. Jei byla tyrimo metu buvo neišsamiai ir nevisapusiškai ištirta ir reikalauja didelės apimties papildomų tyrimo veiksmų (pavyzdžiui, nukentėjusiojo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausa, eismo įvykio schemos nubraižymas, vaizdo įrašų išsireikalavimas ir pan.), teismas negali priimti sprendimo dėl asmens kaltės ir privalo grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, materialioji tiesa negali būti nustatyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 5- 489/2019). Todėl institucijos sprendimas, kai nustatoma, kad pareigūnai tyrimą atliko neišsamiai, bylą grąžinti papildomiems tyrimo veiksmams atlikti taip pat užtikrina operatyvumo ir teisingo proceso principų įgyvendinimą.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija, panaikinusi savo 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą ir grąžinusi bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, ANK 625 straipsnio nuostatų nepažeidė.

19. Toks sprendimas, priešingai nei teigiama prašyme, nesudaro prielaidų Institucijai „neužbaigti“ bylos nagrinėjimo, nuolat atnaujinant tyrimą, ir tokiu būdu vilkinti procesą iki senaties pabaigos arba net visiškai pašalinti galimybę pasiekti administracinės atsakomybės tikslus, kadangi ANK 625 straipsnyje įtvirtintas atitinkamas draudimas: „Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui.“

20. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais. Atnaujinimas nurodytais pagrindais galimas tik tada, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (ANK 662 straipsnio 5 dalies 2 punktas). ANK vartojamos sąvokos „užbaigta“ ir „įsiteisėjusiu“ reiškia, kad byla yra baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, kuris įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir negali būti tikrinamas ANK nustatytomis procesinėmis procedūromis. Ginčijamu Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nebuvo užbaigtas, asmens kaltės klausimas neišspręstas, todėl proceso trukmę neabejotinai lėmė ir prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas ne laiku.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas Budrys

Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis