Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-21-495/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00127-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 19.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą M. Š. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 14 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad, 2024 m. spalio 29 d. nuo 19.25 val. iki 21.30 val. Čekiškės g., prie namo Nr. 146, Vilkijos k., Kauno r. sav., policijos pareigūnams dirbant įvykio vietoje dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, prie policijos tarnybinio automobilio priėjęs M. Š. trukdė policijos pareigūnams supažindinti pažeidėją su eismo įvykio medžiaga, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti savo asmens dokumentą ir pasitraukti nuo policijos tarnybinio automobilio, koja neleido policijos pareigūnams uždaryti tarnybinio automobilio duris.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundas netenkintas. Iš Institucijos 2025 m. sausio 14 d. nutarime esančios veikos aprašymo pašalinta aplinkybė – „koja neleido policijos pareigūnams uždaryti tarnybinio automobilio duris“. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta galioti.
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgaliotojo atstovo advokato O. Raščiukevičiaus apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis palikta galioti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgaliotojo atstovo advokato O. Raščiukevičiaus prašymas priimtas ir M. Š. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną M. Š. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pripažino teisėtais įstatyme nenustatytus policijos pareigūnų nurodymus, už kurių nevykdymą M. Š. nepagrįstai ir buvo nubaustas.
5.2. Teismai ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas aiškino taip, kad jei nėra duomenų apie pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nurodymo nevykdymas savaime laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Taip pareigūnų veiksmų teisėtumas yra preziumuojamas, jeigu neįrodoma kitaip, nors toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikai.
5.3. Asmuo traukiamas atsakomybėn už nusižengimo, nustatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą tik tuomet, kai nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, pagrįstų įstatymu. Šiuo atveju nė vienas iš pareigūnų nurodymų nebuvo pagrįstas įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenurodė tokių įstatymų ar teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovavosi policijos pareigūnai.
5.4. Pareigūno nurodymas eiti į savo automobilį nepagrįstas, nes tik pats asmuo turi teisę spręsti (pasirinkti) dėl savo buvimo vietos, šis nurodymas buvo beprasmis, nes asmuo gali būti tiek automobilyje, tiek atvirame lauke, tiek prie policijos pareigūnų automobilio. Aplinkybių, dėl kurių M. Š. būtų turėjęs būti savo automobilyje, nenustatyta. Teismai nepagrįstai kvalifikavo M. Š. veiksmus kaip neteisėtus nevykdant tokio nurodymo.
5.5. Nepagrįstas ir nurodymas netrukdyti policijos pareigūnų darbo, nes tuo metu policijos pareigūnai jokių konkrečių funkcijų neatliko. B. Š. jau buvo aiškiai nurodžiusi, kad neturi akinių ir negali susipažinti su jai pateiktu dokumentu, o M. Š. ginčas su pareigūnais truko ne ilgiau nei 5 minutes.
5.6. Teismas nenustatė ir kokiu tikslu M. Š. buvo prašoma pateikti asmens dokumentą. M. Š. jokie įtarimai dėl administracinio nusižengimo padarymo nebuvo pareikšti; policijos pareigūnai nenurodė, kokiu pagrindu prašo pateikti asmens dokumentą. Todėl M. Š. nepagrįstai apkaltintas tuo, kad nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti asmens dokumentą.
5.7. Teismai, spręsdami M. Š. kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis, tinkamai neatskleidė jam inkriminuoto pažeidimo požymių.
5.8. Tai, kad M. Š. paprašė leisti jam padėti senyvo amžiaus motinai susipažinti su eismo įvykio schema, nerodo jo siekio trukdyti dirbti policijos pareigūnams. B. Š. buvo šoko būsenos po eismo įvykio, sunkiai suvokė policijos pareigūnų nurodymus, nežinojo, kokius dokumentus reikia pateikti. B. Š. patirtas šokas turėjo įtakos ir regėjimui, dėl to B. Š. nurodė, kad nemato pateiktos eismo įvykio schemos ir negali jos pasirašyti. Dėl šių priežasčių M. Š. siekė B. Š. padėti, jos vardu bendravo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai nevertino situacijos adekvačiai ir konflikto ne tik kad nesprendė, bet reiškė formalius nurodymus.
5.9. Pareigūnai ne siekė supažindinti B. Š. su eismo įvykio schema, o tik nurodė ją pasirašyti. Tokie veiksmai nėra laikytini tinkamu supažindinimu su eismo įvykio schema, todėl M. Š. ir siekė jai padėti. Jis bandė susipažinti su schema pats ir ją perteikti B. Š., tačiau patys pareigūnai to neleido ir pradėjo formaliai reikalauti įgaliojimo.
5.10. Nepagrįsta ir teismų išvada, kad M. Š. siekė, kad B. Š. nepasirašytų eismo įvykio schemos. Jis tik ginčijosi su pareigūnais dėl to, kad jautėsi teisus ir argumentuotai siekė įrodyti savo teiginius, o ne trukdyti pareigūnų darbą. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad teismo sprendimuose M. Š. kaltė preziumuota, nenustačius visų ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimo požymių.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė A. Užmedzkienė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo advokato prašymą prašo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir palikti galioti priimtus sprendimus nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą, o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
6.2. Todėl Institucija, nesant byloje duomenų apie pareigūnų veiksmų pripažinimą neteisėtais, neturi pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas, ir abejoti jų parodymų patikimumu bei objektyvumu.
6.3. Surinktų byloje įrodymų visuma įrodo M. Š. kaltę ir vien tai, kad faktinę įvykio situaciją ir byloje surinktus duomenis tiek Institucija, tiek apylinkės ir apygardos teismai įvertino ne taip, kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesuponuoja išvados, kad Institucija ir teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Prašyme nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo byla. Visi prašyme pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgaliotojo atstovo advokato O. Raščiukevičiaus prašymas atmestinas.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo
8. Prašyme keliamas klausimas dėl netinkamo ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo, motyvuojant tuo, kad M. Š. veiksmuose nenustatyti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnų nurodymai buvo teisėti. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškime nurodytais argumentais.
9. Administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, nustatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-976/2025">2AT-15-976/2025</a>, 2AT-52-489/2025).
10. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vienas iš policijos uždavinių yra ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas). Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, – panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
11. M. Š. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad trukdė policijos pareigūnams supažindinti B. Š. su eismo įvykio, kuriame ji dalyvavo, medžiaga, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti savo asmens dokumentą ir pasitraukti nuo policijos tarnybinio automobilio.
12. Byloje nustatyta, kad M. Š., kuris nebuvo eismo įvykio dalyvis, nekviestas atėjo prie policijos tarnybinio automobilio kartu su eismo įvykio dalyve B. Š.. Įsiterpdamas į policijos pareigūnų pokalbį su B. Š., jis trukdė pareigūnams dirbti, supažindinti B. Š. su eismo įvykio schema, jai surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nurodė B. Š. pareigūnų teikiamų dokumentų nepasirašyti, pats reikalavo leisti jam asmeniškai susipažinti su pareigūnų užpildytais dokumentais. Pareigūnai keletą kartų M. Š. paprašė eiti į savo automobilį, netrukdyti dirbti, bet jis į tai nereagavo, aiškino pareigūnams apie teisę atstovauti savo motinai. Paprašius parodyti įgaliojimą, M. Š. paaiškino, kad jis atstovauja motinai pagal įstatymą ir jam nereikia pateikti jokio įgaliojimo. Paprašius M. Š. pateikti B. Š. paaiškinimą dėl eismo įvykio, kurį jis pats įsipareigojo padėti surašyti, M. Š. kategoriškai atsisakė jį pateikti. Pareigūnai, supratę, kad B. Š. paaiškinimas dėl įvykio nebus pateiktas, o eismo įvykio schemą ir protokolą ji atsisako pasirašyti, paaiškino, kad visos eismo įvykio įforminimo procedūros yra baigtos, ir nurodė M. Š. patraukti savo paliktą automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies. M. Š. atsisakė tai atlikti, reikalavo leisti jam atstovauti motinai. Nevykdant šio reikalavimo, pareigūnai pareikalavo, kad M. Š. pateiktų savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau jis šį reikalavimą ignoravo. Be kita ko, kilo ginčas dėl B. Š. administracinio nusižengimo protokolo įteikimo. M. Š. kategoriškai teigė, kad policijos pareigūnai šio dokumento neįteikė, išvadino juos melagiais (byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad protokolas kartu su vairuotojo pažymėjimu B. Š. buvo atiduotas). Pareigūnai pakartotinai reikalavo, kad M. Š. pateiktų asmens dokumentą, išaiškino, kad, atsisakęs vykdyti šį prašymą, jis turės vykti į policijos komisariatą. Tačiau M. Š. ir po kelių pakartotinių raginimų pateikti asmens tapatybės dokumentą pareiškė, kad atsisako šį reikalavimą vykdyti. Tik pradėjus asmens sulaikymo veiksmus, M. Š. pateikė pareigūnams asmens tapatybės dokumentą.
13. Teismai, nustatę tokias įvykio aplinkybes, konstatavo, kad M. Š. aiškiai, įvardydamas žodžiais, atsisakė vykdyti keturis kartus policijos pareigūnų duotą nurodymą eiti į savo automobilį, penkis kartus – nurodymą netrukdyti dirbti ir devynis kartus – nurodymą pateikti asmens tapatybės dokumentą. Visi policijos pareigūnų nurodymai buvo aiškūs, konkretūs, duodami nuosekliai, vienas po kito, ne kartą pakartojami, šiuos nurodymus M. Š. suprato ir tyčia atsisakė vykdyti. Tokie M. Š. veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.
14. Teisėjų kolegija pritaria tokioms teismų išvadoms. Priešingai nei teigia pareiškėjas, policijos pareigūnai teisėtai – vykdydami įstatymu nustatytą pareigą, pagal iškvietimą atvykę į įvykio vietą, atliko būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus. Tuo metu M. Š. savo aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas, todėl pareigūnai turėjo teisę M. Š. duoti privalomus reikalavimus, t. y. netrukdyti policijos pareigūnams supažindinti pažeidėją su eismo įvykio medžiaga; pasitraukti nuo tarnybinio automobilio; pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareigūnų teisėti reikalavimai buvo duodami aiškiai, nuosekliai, vienas po kito, ne kartą kartojami, o M. Š. aiškiai juos suprato, tačiau atsisakė juos vykdyti.
15. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-511/2024">2AT-37-511/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-976/2025">2AT-15-976/2025</a>).
16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kaltės klausimą, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog M. Š. suvokė jam pareigūnų duodamų reikalavimų turinį, suprato privalomumą, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Nors M. Š. siekė įrodyti, kad savo veiksmais tik siekė padėti motinai B. Š., tačiau teismai, įvertinę jo elgesį, padarė pagrįstą išvadą, kad M. Š. elgesys nebuvo tik pagalba – jis tiesiogiai įsikišo į policijos pareigūnų veiksmus, nesilaikė jų nurodymų, atsisakė pateikti dokumentus ir darė poveikį B. Š. sprendimams, liepdamas nepasirašinėti paaiškinimų, norėdamas surašyti juos pats. M. Š. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog policijos pareigūnai atlieka tarnybinius veiksmus, tačiau ne tik pats atsisakė vykdyti jų reikalavimus, bet ir aktyviai trukdė tai daryti kitam asmeniui – B. Š.. Taigi, tokie veiksmai rodo, kad M. Š. pareigūnų duotų reikalavimų nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas, kad trukdo pareigūnams vykdyti jų pareigas, nevykdydamas pareigūnų duotų teisėtų reikalavimų ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, jis sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad M. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, todėl naikinti Institucijos nutarimą, teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis prašyme išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Darius Kantaravičius
Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
