Dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-53-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01661-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.;

3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4888-715/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovo A. P. priteisti ieškovės naudai: 1) 247,56 Eur skolą, 513,70 Eur delspinigių, 24,76 Eur baudą; 2) 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo; 3) 18 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo prekę – telefoną, tačiau pagal sutartimi sutartą mokėjimų grafiką ir šalių sutartas sąlygas su ieškove neatsiskaitė ir nebendradarbiauja. Pažymėjo, jog 2007 m. vasario 16 d. tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas; šalys taip pat susitarė dėl Sutarties nevykdymo pasekmių bei kitų Sutarties sąlygų.

3. Ieškovė pažymėjo, jog nuo 2007 m. kovo 16 d. atsakovas jokių įmokų už įsigyt prekę nemokėjo, todėl yra skolingas 247,56 Eur dydžio pagrindinę skolą; be to – atsakovas Sutarties nenutraukė, turto negrąžino, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, su kreditore nebendradarbiavo, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai.

4. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“, ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 524 reikalavimas į atsakovo neįvykdytą prievolę buvo perduotas naujai kreditorei – UAB „Kapitalo valda“. Naujoji kreditorė atsakovui pagal Sutartyje nurodytą adresą išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pasikeitimą, pareikalavo atsakovą įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, taip pat įspėjo atsakovą, kad, negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau atsakovas į raginimą nesureagavo.

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui neįvykdžius savo prievolės, jam atsirado pareiga mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas ieškinio pateikimo dienai sudaro 513,70 Eur. Iškovė akcentavo, jog, skaičiuodama delspinigius, vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į paskaičiuotus reikalavimo dienai delspinigius, tačiau taip pat įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę, kurie laikytini minimaliais ieškovės patiriamais nuostoliais. Kadangi atsakovas gera valia įsipareigojimų nevykdė, ieškovė patyrė daug įvairių išlaidų po reikalavimo perėmimo, todėl už prievolės neįvykdymą nuo kreditorės pasikeitimo bei tyčinį vengimą įvykdyti prievolę atsakovui taikytinos netesybos už visas pradelstas dienas, t. y. laikotarpį nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2018 m. liepos 26 d. (4150 pradelstos dienos).

6. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis su atsakovu susisiekti nepavyko; atsakovas nepranešė ne tik apie telefono numerio, bet ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą; nepateikė dokumentų, susijusių su jo finansine būkle, todėl atsakovas yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes ir privalo sumokėti ieškovei 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto daikto vertės, kas sudaro 24,76 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė: 1) priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 247,56 Eur skolą; 22,28 Eur delspinigių; 24,76 Eur baudą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (tai yra 294,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 15 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) kitoje dalyje ieškinį atmesti.

8. Teismas nurodė, kad formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog ieškinys dalyje dėl 247,56 Eur skolos ir 24,76 Eur baudos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl visiškai tenkintinas.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; atsižvelgiant į prievolės sumą (247,56 Eur), kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma; į delspinigių susidarymo laikotarpį (ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo), laikytina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl mažintini iki 22,28 Eur (247,56 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.=22,28).

10. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo; ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis, nustatant protingą delspinigių dydį.

11. Atitinkamai teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 294,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 37,47 proc. ieškinio reikalavimų) ieškovei iš atsakovo priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių, ieškovė (apeliantė) UAB „Kapitalo valda“ prašo teismo: 1) pakeisti teismo sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 22,28 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 513,70 Eur dydžio delspinigių sumos; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 247,56 Eur skolos, 513,70 Eur delspinigių, 24,76 Eur baudos, kitų sumų; likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad ginčijamame sprendime ieškovės (apeliantės) paskaičiuotų delspinigių sumai teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą (180 d.), todėl teismo procesinis sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo praktiką. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis); ši teisės norma yra imperatyvi, todėl, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.

14. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, neatitinka šalių interesų pusiausvyros.

15. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą, kreipėsi į atsakovą, siuntė raginimus, bandė skolą išieškoti per skolų išieškojimo įmonę, tačiau teismas neįvertino, kad būtent atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Pažymėjo, jog dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo patyrė įvairių papildomų išlaidų. Ieškovės (apeliantės) manymu, teismas nevertino aplinkybės, kad pats skolininkas nevykdė savo pareigų, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo su kreditoriumi. Akcentavo, kad teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)) negali ginti vien tik skolininko interesus, o turi teisingai ir objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies (dėl delspinigių priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 16 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo A. P. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo daiktą – telefoną Nokia 6111. Sutarties 2.1. punktas numatė, jog nuomininkas (A. P.) įsipareigoja pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką mokėti lizingo įmonei (UAB „Ūkio banko lizingas“) visas mokėjimų grafike nurodytas įmokas. Sutarties 11.1. punkte buvo numatyta, jog pažeidus mokėjimų grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2. punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2. p. (nuomininkas įsipareigoja lizingo įmonei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčios reikšmės šios Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas), 5.5. p. (nuomininkas įsipareigoja informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta) nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Pagal Sutarties mokėjimų grafiką – paskutinės įmokos mokėjimo data 2008 m. vasario 16 d.

19. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovės UAB „Kapitalo valda“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė pagal Sutartyje nurodytą adresą išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditorės pagal Sutartį pasikeitimą, pareikalavo įvykdyti prievolę. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, į bylą nepateikta.

Dėl ginčo esmės

20. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis.

21. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

22. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties 11.1. p. šalys susitarė, jog pažeidus mokėjimų grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą buvo nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Ieškovė (apeliantė) savo iniciatyva sumažino iš atsakovo prašomus priteisti delspinigius iki 0,05 procento.

24. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>).

25. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

26. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.

27. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad atsakovas yra vartotojas ir, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas taip pat vertino prievolės sumą (247,56 Eur) ir nurodė, jog prievolės suma yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma. Teismas akcentavo, kad ieškovė (apeliantė) dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore. Teismas pabrėžė, kad ieškovė (apeliantė) nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės (apeliantės) prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli.

28. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nagrinėjamu atveju prievolės suma, kurią prašo priteisti ieškovė (apeliantė) (247,56 Eur) yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma (513,70 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio (dėl galimybės juos mažinti), teisiškai reikšmingu laikytinas delspinigių susidarymo laikotarpis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, jog ieškovė (apeliantė) Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. kovo 4 d., o į teismą kreipėsi tik 2018 m., nurodydama, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo Sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę. Šiuo atveju kreipimasis į teismą praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo ir prašymas priteisti netesybas už visas (perleistas pradelstas ir po prievolės neįvykdymo naujam kreditoriui pradelstas dienas) pradelstas dienas laikytinas kaip prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.

29. Ieškovė (apeliantė) skunde akcentavo, kad ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą, kreipėsi į atsakovą, siuntė raginimus, bandė skolą išieškoti per skolų išieškojimo įmonę, tačiau teismas neįvertino, kad būtent atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės (apeliantės) vykdytus aktyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus; taip pat nėra duomenų ir apie ieškovės (apeliantės) deklaruojamus patirtus nuostolius, papildomas išlaidas dėl vykdyto skolos išieškojimo. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė (apeliantė) privalėjo juos įrodyti, tačiau ji į bylą tokių įrodymų nepateikė.

30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, ieškovės (apeliantės) prašomų priteisti delspinigių sumą (513,70 Eur) sumažino iki 22,28 Eur. Delspinigių dydį teismas apskaičiavo: 247,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d. = 22,28 Eur. Ieškovė (apeliantė) skunde nurodė, jog paskaičiuotų delspinigių sumai teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą (180 d.), todėl teismo procesinis sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

31. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Akcentuotina, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavę, kad, jog ieškovės (apeliantės) prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli, juos mažino; ieškovei (apeliantei) priteistinų delspinigių dydį apskaičiavo, taikydamas 180 dienų terminą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės (apeliantės) skunde išdėstyta pozicija, jog nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Tad spręstina, kad ginčo atveju delspinigių apskaičiavimui sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas buvo taikytas nepagrįstai.

33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 524 pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė ieškovei (apeliantei), o pastaroji perėmė reikalavimą į atsakovo 854,80 Lt (247,56 Eur) skolą bei 307,73 Lt (89,12 Eur) dydžio delspinigius.

34. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 28 punkte konstatavo, jog ieškovės (apeliantės) prašomi priteisti delspinigiai (apskaičiuoti ne tik reikalavimo perleidimo dienai, bet ir po reikalavimo perleidimo momento) prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo taip pat akcentuota, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė patirtų didesnių (nei minimalūs) nuostolių. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju ieškovei (apeliantei) priteistina 89,12 Eur dydžio delspinigių suma (suma, kuri buvo perimta 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistinų netesybų dydis nepažeis šalių interesų pusiausvyros.

35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, todėl neteisingai nurodė ieškovei (apeliantei) priteistinų delspinigių dydį (juos apskaičiavo nepagrįstai taikydamas 180 dienų terminą), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas 2018 m rugsėjo 10 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 222, patvirtinantis apie 15 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovei (apeliantei) UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo A. P. priteistina 8,10 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223:

– 247,56 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 56 ct) skolą;

– 89,12 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 12 ct) delspinigius;

– 24,76 Eur (dvidešimt keturių eurų 76 ct) baudą;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 361,44 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2018 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Kitą sprendimo už akių rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Kapitalo valda“ (į. k. 126308223) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė