Dėl žalos, atsiradusios bendrijai pralošus bylas pagal tų pačių ieškovų ieškinius (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 3.1, toliau - susirinkimo sprendimas Nr. 3.1)

Civilinė byla Nr. e2A-9-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26803-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4; 2.2.2.7;

(S)

2.4.2.9.1; 2.4.2.13.; 2.6.10.2.; 3.3.1.14.1.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. Š. (pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G., G. M. teismo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus: 1) patvirtinti bendrijos valdybos 2015 m. ūkinės veiklos ataskaitą (susirinkimo protokole Nr. sprendimui suteiktas Nr. 1, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 1); 2) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1238 ir 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 66, atlikti sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinius matavimus, valdybai atrinkti tinkamą matininkų firmą ir patvirtinti tikslinio mokesčio dydį – 15,00 nuo kiekvieno sklypo, skirtus šiems darbams atlikti (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 2.1); 3) pratęsti bendrijos sutikimą bendrijos nariams, valdantiems sklypus Nr. 12, 13, 5a, 5b, 84 išsipirkti valstybinę žemę (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.2, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 2.2); 4) neleisti (nesuteikti įgaliojimų) ieškovams (ne bendrijos nariams) K. Š., L. G., G. M. atstovauti bendriją Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios bendrijai pralošus bylas pagal tų pačių ieškovų ieškinius (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 3.1, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 3.1); 5) prašyti teismo netenkinti ieškovų (ne bendrijos narių) K. Š., L. G., G. M. ieškinio dėl žalos, atsiradusios bendrijai pralošus bylas pagal tų pačių ieškovų ieškinius (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 3.2, kuriame per rašymo apsirikimą atkartotas sprendimo Nr. 3.1 turinio tekstas, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 3.2); 6) įsiskolinimus dėl mokesčių nemokėjimo bendrijai išieškoti teismine tvarka (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 3.3, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 3.3); 7) patvirtinti bendrijos 2015 m. finansinės veiklos ataskaitą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 4, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 4); 8) patvirtinti bendrijos 2016 m. pajamų ir išlaidų sąmatą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 5, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 5); 9) neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 22 d. prašymą kopijuoti visus bendrijos dokumentus (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.1, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.1); 10) neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 18 d. prašymą susipažinti su bendrijos pirminiais buhalteriniais dokumentais, pagrindžiančiais teikiamas ataskaitas (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.2, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.2); 11) nepareikšti valdybos pirmininkei V. M. nepasitikėjimo, nenušalinti bendrijos valdybos pirmininkės nuo pareigų bei nenutraukti su ja darbo sutarties pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.3, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.3); 12) nenutraukti 2013 m. rugsėjo 17 d. sutarties su uždarąja akcine bendrove „AJA Baristera“ ir 2014 m. gegužės 19 d. darbo sutarties su bendrijos juriste D. G. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.4, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.4); 13) nenutraukti darbo sutarties su bendrijos buhalteriu K. V. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.5, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.5); 14) nenutraukti darbo sutarties su bendrijos revizore S. K. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.6, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.6); 15) neorganizuoti bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos audito nuo 2008 m. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 6.7, toliau – susirinkimo sprendimas Nr. 6.7). Nurodo, kad ieškovai yra bendrijos nariai, neteisėtai pašalinti iš bendrijos, dėl ko vyksta teisminiai ginčai. Teigia, kad bendrijos susirinkimas yra neteisėtas dėl kvorumo nebuvimo, įrodinėja ir atsakovės įstatų 22.5, 37.7, 48.2, 57.5, 57.7, 57.10 punktų pažeidimus bei laiko, jog penkiolikos bendrijos susirinkimo Sprendimų 1, 2.1-2.2., 3.1., 3.2., 3.3., 4, 5, 6.1, 6.2, 6.3., 6.4., 6.5., 6.6., 6.7. yra neteisėti.

2. Atsakovė sodininkų bendrija „Vitaminas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai negali reikšti ieškinio, nes jie nėra sodininkų bendrijos nariai. Ieškovai K. Š. ir L. G. buvo pašalinti iš bendrijos narių 2014 m. vasario 8 d. susirinkimo nutarimu, o ieškovas G. M. – 2014 m. gegužės 24 d. susirinkimo nutarimu. Teigė, kad ieškovai neįvardino konkrečios teisės normos, kuri draustų susirinkime priimti keletą sprendimų ar parinkti vieną iš sprendimo priėmimo būdų. Pažymėjo, jog ieškovai, nebūdami bendrijos nariais, neturi teisės skųsti bendrijos susirinkimo sprendimų, kuriais bendrija sprendžia savo narių, bendrijos veiklos klausimus; ne bendrijos nariams nėra suteikta teisė vertinti bendrijos valdybos, revizoriaus, buhalterio ar kito asmens ataskaitų, spręsti dėl sąmatos tvirtinimo. Pabrėžė, kad ieškovai nepaaiškino kokias jų subjektyvias teises pažeidžia ginčijami sprendimai Nr. 1, 2.1-2.2, 3.3, 4-5, taip pat sprendimas dėl juristės ataskaitos tvirtinimo ir vertinimo, kiti sprendimai. Nei vienas kitas bendrijos narys nėra ginčijęs bendrijos sprendimų. Atsakovės nuomone, tik bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Pagal atsakovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles, sodininkai turi teisę susipažinti tik su bendrijos narių sąrašu, o ieškovai, kurie nėra bendrijos nariai, neturi teisės susipažinti su bendrijos veiklos dokumentais ir gauti jų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovų R. Š., L. G., G. M. ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime priimto sprendimo (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1 dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį – 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus. Likusioje dalyje ieškinį atmetė bei paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

4. Pasisakydamas dėl ieškovų teisinio statuso, teismas nurodė, kad ieškovai nebūdami sodininkų bendrijos nariais ginčijamų bendrijos susirinkimo sprendimų priėmimo metu, turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sprendimų nuginčijimo, tačiau jie turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovų (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

5. Spręsdamas dėl bendrijos susirinkimo sprendimo Nr. 2.1, kuriuo buvo nutarta atlikti sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinius matavimus, pavesti valdybai surasti matininkus bei patvirtinti 15,00 Eur mokestį už šiuos darbus nuo kiekvieno sklypo, materialinių (turinio) aspektų teisėtumo, teismas padarė išvadą, kad toje apimtyje, kur nustatytas fiksuotas 15,00 Eur žyminis mokestis nuo kiekvieno sklypo, tokiu sprendimu (sandoriu) buvo sukurti siurpriziniai ir neproporcingi ieškovų turtinių interesų suvaržymai, nenumatyti nei įstatyme, nei įstatuose dėl to yra pagrindas šį sprendimą (sandorį) dalyje panaikinti (Sodininkų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas nepripažino negaliojančiu atsakovės susirinkimo sprendimo Nr. 2.1 likusioje dalyje, kuria nutarta atlikti sodininkų bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinius matavimus bei valdybai pavesta atrinkti tinkamą matininkų firmą, nes padarė išvadą, kad ieškovams (kurie nėra bendrijos nariai) savaime jokių teisių suvaržymų ar naujų pareigų nekils dėl sklypų matavimo darbų tol, kol bendrija nenuspręs, kad už tokius matavimus turi būti paimtas iš ieškovų (ne bendrijos narių) mokestis.

6. Dėl likusių atsakovės susirinkimo sprendimų materialinių (turinio) aspektų teisėtumo, teismas padarė išvadą, kad atsakovės susirinkimo priimtais ginčijamais sprendimas Nr. 1, 2.2., 3.1., 3.2., 3.3., 4, 5, 6.3., 6.4., 6.5., 6.6., 6.7. buvo sprendžiami išimtinai su bendrijos vidaus valdymu susiję klausimai, todėl tokiu atveju pastarieji ginčijami atsakovės susirinkimo sprendimai nesukūrė ieškovams, kurie nėra bendrijos nariai, naujų teisių ar pareigų bei neįtakojo jų turimų teisių ar turtinių interesų suvaržymo. Dėl šios priežasties teismas jų nenaikino.

7. Pasisakydamas dėl ginčijamų atsakovės susirinkimo sprendimų procedūrinių aspektų teisėtumo, teismas nurodė, kad juridinio asmens valdymo organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų tik tuomet, kai tie pažeidimai yra esminiai ir tokio mąsto, kad gali nulemti paties priimto sprendimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumą. Kadangi visi ginčijami atsakovės susirinkimo sprendimai (išskyrus vieno atsakovo susirinkimo sprendimo Nr. 2.1 dalį) nesukuria ieškovams teisių ir pareigų, nepriklausomai nuo jų turinio, todėl teismas sprendė, jog jokie ginčijamų sprendimų procedūriniai pažeidimai (nepriklausomai nuo to, ar jie buvo) patys savaime nenulėmė (ir nebūtų nulėmę) ieškovams naujų pareigų susiformavimo ar neproporcingo teisių ribojimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, išskyrus teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atsakovės 2016-04-23 susirinkimo sprendimo dalis, dėl tikslinio mokesčio dydžio - 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus patvirtinimo, ir priimti naują sprendimą - ieškovų L. G., R. Š. ir G. M. ieškinį, dalyje dėl nepanaikintų atsakovės sprendimų, tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas, padarė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikė ieškovui, kuris yra sodininkas, tačiau nėra sodininkų bendrijos narys, teisę ginčyti valdymo organo sprendimus tik tuomet, kai pastarasis asmuo įrodinėja valdymo organo sprendimą esant niekiniu sandoriu (CK 1.78 str. 5 d.), įtakojančių ar nulemiančių pastarųjų asmenų neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kilimą. Būtent tai iš esmės ir lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir nepagrįsto teismo sprendimo visos bylos klausimais priėmimą.

8.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos veiklą, kontroliuoti valdymo organus, jos revizuoti ir pan. Visos pajamos ir išlaidos, išskyrus mokestį susivienijimui SODAI, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir šių bendrijos veiklos dokumentų duomenys privalo būti pagristi pateisinančiais dokumentais. Šios atsakovei imperatyviai priskirtos pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas, sąlygoja bendraturčio, nepriklausomai nuo narystės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (užkirsta teisė žinoti ir teisė tinkamai įvertinti).

8.3. Teismui panaikinus dalį dėl „tikslinio mokesčio dydžio patvirtinimo“, likusi dalis netenka prasmės, nes matavimų atlikimas nesat finansavimo yra negalimas, o tam reikalui be lėšų matininkų firmos atrinkimas tampa beprasmis, todėl teismas turėjo panaikinti atsakovės susirinkimo sprendimą visa apimtimi.

8.4. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad susirinkimo sprendimai 3.1., 3.2., 3.3., 6.2., 6.3, 6.5., 6.6., 6.7. niekaip neįtakoja ieškovų teisių ar teisėtų interesų, ar jų pareigų, todėl ieškovai negali tokių sprendimų ir skųsti. Susirinkimo sprendimai aiškiai nėra susiję su mėgėjiškos sodininkystės plėtojimu. Skundžiami sprendimai vienaip ar kitaip yra susiję su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymų ar naudojimu, bendraturčiu teisėmis ir pareigomis, arba jų interesais, konkrečiai su ieškovų teisėmis ar interesais ar pan.

9. Atsiliepimu į apelianto (ieškovo) R. Š. apeliacinį skundą, atsakovė SB „Vitaminas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1.Apeliantas, reiškiantis reikalavimą dėl 2016-04-23 bendrijos susirinkimo sprendimo panaikinimo visa apimtimi, nurodo ne konkretų susirinkimo sprendimą, o visus susirinkimo sprendimus. Apeliantas taip ir nesugebėjo įvardinti, kokią jo teisę ar interesą pažeidė kiekvienas prašomas panaikinti susirinkimo sprendimas.

9.2. Bendrijos susirinkimo sprendimai bei ataskaitos, buvo priimtos narių balsų dauguma, nei vienas iš bendrijos narių nesikreipė į teismą ar kitokiu būdu nepareiškė pretenzijų dėl informacijos trūkumo ar suklaidinimo, todėl naikinti susirinkimo sprendimus dėl ataskaitų patvirtinimo ir vertinimo, esant nenustatytiems procedūriniams pažeidimams ar klastojimams, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliantas piktybiškai klaidina teismą dėl tariamo informacijos nesuteikimo ir sąmoningai nutyli, kad jų pačių 2016-04-18 d. prašymas dėl leidimo susipažinti su ataskaitomis ir sąmatos projektu buvo patenkintas (nors tam ir nebuvo teisinio pagrindo).

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai L. G. ir G. M. prašo tenkinti apelianto R. Š. apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, išskyrus teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atsakovės 2016-04-23 susirinkimo sprendimo dalis dėl tikslinio mokesčio dydžio - 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus patvirtinimo, ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį, dalyje dėl nepanaikintų atsakovės sprendimų, tenkinti. Priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir ieškinį, sutinka su apelianto pozicija, kad asmenys (sodininkai) turintys vienodas pareigas turi ir vienodas teisės, ir tos teisės negali būti siejamos su asmens (sodininko) naryste sodininkų bendrijoje. Nurodo, jog iš skundžiamų sprendimų turinio ar (ir) sprendimų suformulavimo yra aiškiai matyti, kad pastarieji skundžiami atsakovės sprendimai nėra susiję su mėgėjiškos sodininkystės plėtojimu, o vienaip ar kitaip yra susiję su konkrečiais atsakovės valdomais bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu ar naudojimu, ir būtent todėl susiję su bendraturčių (ieškovų) teisėmis ir (ar) pareigomis arba jų teisėtais turtiniais interesais.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė SB „Vitaminas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta panaikinti atsakovės SB „Vitaminas“ 2016-04-23 d. susirinkime priimtą sprendimą (susirinkimo protokole Nr. l sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį — 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus. Apeliacinį skundą šiais esminiais argumentais:

11.1.Kiti asmenys (ne bendrijos nariai) turi vienodas pareigas, susietas su bendro naudojimo objektu naudojimu ir priežiūra bei jų eksploatacijos apmokėjimu, kaip ir bendrijos nariai. Tokiu būdu teismo sprendime cituojamos teisinės normos yra siejamos su kitų asmenų (ne bendrijos narių) pareigomis, bet ne teisėmis. Ieškovai, ginčydami bendrijos narių susirinkimo sprendimus, išplėtė savo tariamų teisių spektrą, prilygino save bendrijos nariams, neįrodę savo pareigų vykdymo faktą (mokesčių jie nemoka nuo 2010 metų) pretendavo į savo tariamų teisių užtikrinimą. Be to, paskirtas bendrijos susirinkimo nutarimu Nr.2.1 mokestis nėra susietas su bendro naudojimo objektu, todėl negali būti siejamas su žemės sklypo dydžiu.

11.2. Ieškovai nei ieškiniu, nei savo pasisakymais neįrodė, kad atsakovės susirinkimo sprendimas 2.1 kaip nors pažeidė (suvaržė) jų turimas teises ar interesus (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Net pripažinus, kad mokesčio apskaičiavimo tvarka formaliai neatitinka įstatymo nuostatų, pats skaičiavimas, nenustačius asmens teisių pažeidimo, negali būti įvardintas niekiniu. Ieškovai, nepateikę savo argumento dėl mokesčių skaičiavimo proporcingai žemės sklypo dydžiui nei savo ieškinyje, nei parengiamajame teismo posėdyje, patys suponavo siurprizinę aplinkybę ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimą Nr. 2.1 naujais argumentais - siejant mokestį su žemės sklypo dydžiu. Toks ieškovų piktnaudžiavimas savo procesine teise apribojo atsakovės galimybes pateikti teismui įrodymus, kad ieškovų valdomi žemės sklypai yra didesni, nei daugumos bendrijos narių valdomų žemės sklypų.

11.3. Teismas savo sprendimu paliko galioti bendrijos susirinkimo nutarimą Nr. 2.1 dalyje, kur nutarta atlikti sodininkų bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinius matavimus bei valdybai pavesta atrinkti tinkamą matininkų firmą. Tačiau toks teismo sprendimas yra niekinis, nes sodo bendrija yra ne pelno siekiantis subjektas, sprendžiantis savo veiklos finansinius klausimus iš surinktų nario ir tikslinių mokesčių bei mokesčių iš paslaugų. Tiksliniai mokesčiai, tokie kaip numatytas bendrijos susirinkimo nutarime Nr.2.1, yra skiriami konkrečiam darbui atlikti, todėl panaikinus galimybę surinkti nutarime numatytą mokestį, darbų - bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų atlikimas tampa neįmanomas.

12. Atsiliepimu į apeliantės SB „Vitaminas“ apeliacinį skundą apeliantas R. Š. ir ieškovai L. G. ir G. M. prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1.Remiantis Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau SBĮ) 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi sodo bendrijos teritoriją sudaro privatūs (fizinių ar kitų - juridinių asmenų) žemės sklypai ir bendrojo naudojimo žemė, kuri pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį imperatyviai yra laikoma bendrojo naudojimo objektu. Ieškovų nuomone, dėl akivaizdaus nepagrįstumo atsakovės (apeliantės) argumentas, kad neva „bendrijos teritorijos ribų matavimai nėra siejami su bendrojo naudojimo objektais“ apeliacinės instancijos teismo turi būti atmestas.

12.2. Atsakovė nepagrįstai mano, kad sodo bendrijos susirinkimas turi išimtinę teisę savo nuožiūra nustatinėti tikslino mokesčio apskaičiavimo tvarką. Bendrija savo veikloje įpareigota vadovautis Civiliniu kodeksu, SBĮ bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus tik jo kompetencijai priskirtais klausimais ir priimti sprendimai negali prieštarauti teisės aktams, t. y. bendrijos narių susirinkimas neturi teisės keisti SBĮ imperatyviai nustatytos mokesčių apskaičiavimo tvarkos. Tokiu būdu atsakovės argumentai dėl ginčo mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarkos nustatymo teisėtumo apeliacinės instancijos teismo taip pat turi būti atmesti.

12.3. Ieškovai sutinka, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas ginčo mokestis, teismas turėjo panaikinti ir likusias sprendimo dalis, nes kaip teisingai nurodo apeliantė SB „Vitaminas“, likę nutarimai panaikinus finansavimą - tiesiog tampa beprasmiais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino vienos esminės ir reikšmingos faktinės aplinkybės, kad atsakovė yra nepelno siekiantis subjektas. Įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nėra nustatytos pareigos bendrijai atlikti tam tikrus matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre skubos tvarka arba per konkretų terminą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (ieškovo) R. Š. ir SB „Vitaminas“ apeliaciniai skundai netenkinami.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje pateikti du apeliaciniais skundai. Apeliantas R. Š. ginčija teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą sekančiais aspektais. Pirma, jog jis, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu turi teisę ginčyti valdymo organo sprendimus, antra, jog jis taip pat turi teisę kontroliuoti sodininkų bendrijos valdymo organus, nes atsakovės pareigų netinkamas vykdymas, sąlygoja bendraturčio, nepriklausomai nuo narystės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (užkirsta teisė žinoti ir teisė tinkamai įvertinti). Trečia, jog teismas turėjo panaikinti atsakovės susirinkimo sprendimą 2.1. visa apimtimi. Ketvirta, jog susirinkimo sprendimai 3.1., 3.2., 3.3., 6.2., 6.3, 6.5., 6.6., 6.7. vienaip ar kitaip yra susiję su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymų ar naudojimu, bendraturčiu teisėmis ir pareigomis, arba jų interesais, kas reiškia, jog konkrečiai susiję su ieškovų teisėmis ar interesais ar pan. Tuo tarpu atsakovė ginčija teismo sprendimo (susirinkimo protokole Nr. l sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį — 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus. Teigia, jog kiti asmenys (ne bendrijos nariai) turi vienodas pareigas, susietas su bendro naudojimo objektu naudojimu ir priežiūra bei jų eksploatacijos apmokėjimu, kaip ir bendrijos nariai.

Dėl bylos esmės

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2014 m. vasario 28 d. susirinkimo sprendimu K. Š. (jo teisių perėmėjas byloje ieškovas R. Š.), L. G. pašalinti iš sodininkų bendrijos narių. Atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ bei 2014 m. gegužės 24 d. susirinkimo sprendimu G. M. pašalintas iš sodininkų bendrijos narių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (– toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis; Liteko duomenys). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExLTYxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-11-619/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-11-619/2017">e2A-11-619/2017</a>) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas dėl K. Š., L. G. ir G. M. pašalinimo iš sodininkų bendrijos narių pripažinimo negaliojančiu paliktas nepakeistas.

Dėl apelianto (ieškovo) R. Š. apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantas teigia, kad įstatymo leidėjas suteikė ieškovui, kuris yra sodininkas, tačiau nėra sodininkų bendrijos narys, teisę ginčyti valdymo organo sprendimus, taip pat teisę kontroliuoti sodininkų bendrijos veiklą, jos valdymo organus, revizuoti bendrijos sprendimus ir pan., nes ieškovo nuomone, bendrijos veikla, jos pajamos ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir sąlygoja bendraturčio, nepriklausomai nuo narystės, teises ir teisėtus interesus (teisę žinoti ir teisę tinkamai įvertinti).

17. Sprendžiant dėl apelianto teisės kontroliuoti juridinio asmens – sodininkų bendrijos veiklą, ginčyti ar revizuoti valdymo organo sprendimus ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu klausimu yra aktualios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios juridinius asmenys. Pagal (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tai reiškia, kad

ne bet kurie, o tik įstatyme numatyti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sisteminį ir loginį teisės normų aiškinimo metodus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad vienas iš tokių atvejų, kai įstatymo leidėjas suteikia asmeniui (kuris nėra juridinio asmens kreditorius, valdymo organas ar dalyvis) teisę ginčyti valdymo organo sprendimus yra tuomet, kai pastarasis asmuo įrodinėja valdymo organo sprendimą esant niekiniu sandoriu, įtakojančiu (nulemiančiu) pastarojo asmens neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Iš to seka, kad asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo (nulėmė) ieškovo (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Kadangi, kaip minėta, ieškovas yra teisėtai pašalintas iš sodininkų bendrijos narių nuo 2014 m. vasario mėnesio (CPK 182 straipsnio 2 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamų sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimų priėmimo metu (2016 m. balandžio 23 d.), ieškovas nebuvo sodininkų bendrijos nariu ir turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sprendimų nuginčijimo, tačiau jis turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovo (ne bendrijos nario) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

18. Apeliantas teigia, kad teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad susirinkimo sprendimai 3.1., 3.2., 3.3., 6.2., 6.3, 6.5., 6.6., 6.7. niekaip neįtakoja ieškovų teisių ar teisėtų interesų, ar jų pareigų, todėl ieškovai negali tokių sprendimų ir skųsti. Susirinkimo sprendimai aiškiai nėra susiję su mėgėjiškos sodininkystės plėtojimu. Skundžiami sprendimai vienaip ar kitaip yra susiję su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymų ar naudojimu, bendraturčiu teisėmis ir pareigomis, arba jų interesais, konkrečiai su ieškovų teisėmis ar interesais ar pan. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės argumentais į apeliacinį skundą, kad

19. Minėta, jog asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovai savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo/nulėmė ieškovų (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

20. Sodininkų bendrijos kaip ir bet kurio kito juridinio asmens valdymo organai pagal savo patvirtintus įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą ir kokiu būdu valdyti sodininkų bendriją, kaip vykdyti jos valdymo organų priežiūrą ir juos kontroliuoti, ką įgalioti veikti bendrijos vardu, ar kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo, kokios pozicijos laikytis teismo procese ir pan. (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnis, SBĮ 3 straipsnis). Vadinasi, joks pašalinis asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos vidaus valdymą ir veiklą, kontroliuoti valdymo organus, jos revizuoti, inicijuoti jų atstatydinimą, spręsti dėl bendrijos teisės (pareigos) bylinėtis ir pan. Juridinio asmens administraciniai, struktūriniai bei kiti vidinės veiklos klausimai ir jų išsprendimas, priimant sprendimus, yra išimtinė juridinio asmens dalyvių (sodininkų bendrijos narių) teisė. Ieškovai ginčijo atsakovės sprendimus, kuriais buvo nuspręsta:) patvirtinti bendrijos valdybos 2015 m. ūkinės veiklos ataskaitą (sprendimas Nr. 1); 2) neleisti (nesuteikti įgaliojimų) ieškovams (ne bendrijos nariams) K. Š., L. G., G. M. atstovauti bendriją Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios bendrijai pralošus bylas pagal tų pačių ieškovų ieškinius byloje (sprendimas Nr. 3.1); 3) prašyti teismo netenkinti ieškovų (ne bendrijos narių) K. Š., L. G., G. M. ieškinio dėl žalos, atsiradusios bendrijai pralošus bylas pagal tų pačių ieškovų ieškinius (sprendimas Nr. 3.2); 4) įsiskolinimus dėl mokesčių nemokėjimo bendrijai išieškoti teismine tvarka (sprendimas Nr. 3.3); 5) patvirtinti bendrijos 2015 m. finansinės veiklos ataskaitą (sprendimas Nr. 4); 6) patvirtinti bendrijos 2016 m. pajamų ir išlaidų sąmatą (sprendimas Nr. 5); 7) nepareikšti valdybos pirmininkei V. M. nepasitikėjimo, nenušalinti bendrijos valdybos pirmininkės nuo pareigų bei nenutraukti su ja darbo sutarties pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (sprendimas Nr. 6.3); 8) nenutraukti 2013 m. rugsėjo 17 d. sutarties su uždarąja akcine bendrove „AJA Baristera“ ir 2014 m. gegužės 19 d. darbo sutarties su bendrijos juriste D. G. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (sprendimas Nr. 6.4); 9) nenutraukti darbo sutarties su bendrijos buhalteriu K. V. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (sprendimas Nr. 6.5); 10) nenutraukti darbo sutarties su bendrijos revizore S. K. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (sprendimas Nr. 6.6); 11) neorganizuoti bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos audito nuo 2008 m. pagal ne bendrijos narių K. Š., L. G., G. M. 2016 m. balandžio 21 d. prašymą (sprendimas Nr. 6.7); 12) pratęsti bendrijos sutikimą bendrijos nariams, valdantiems sklypus Nr. 12, 13, 5a, 5b, 84 išsipirkti valstybinę žemę (susirinkimo sprendimas Nr. 2.2).

21. Įvertinus ginčijamų atsakovės susirinkimo sprendimų turinį (materialiniu aspektu), apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, ginčijamais sprendimais buvo sprendžiami išimtinai su bendrijos vidaus valdymu susiję klausimai (ginčijami sprendimai Nr. 1, 4-5, 6.3-6.7); išimtinai su bendrijos pajamomis (išlaidomis) dėl nemokamų skolų ar bendrijos bylinėjimusi teisme susiję klausimai (ginčijami sprendimai Nr. 3.1-3.3); išimtinai su konkrečių bendrijos narių teise išsipirkti su jų sklypais besiribojančius valstybei nuosavybės teise priklausančius sklypus (ginčijamas sprendimas Nr. 2.2). Tokiu atveju pastarieji ginčijami atsakovės susirinkimo sprendimai nesukūrė apeliantui (ir ieškovams), kurie nėra bendrijos nariai, naujų teisių ar pareigų bei neįtakojo jų turimų teisių ar turtinių interesų suvaržymo. Dėl šios priežasties, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimo išvardintų ginčijamų atsakovės susirinkimo sprendimų, apeliantui savo argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde, neįrodžius šių sprendimų kaip niekinių sandorių fakto (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei), sukėlusių jam (ir kitiems ieškovams) neteisėtas materialines pasekmes, suvaržiusių apelianto turėtas teises ar turtinius interesus (CK 1.78 straipsnis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliantas taip pat ginčija atsakovės susirinkimo priimtus sprendimus, kuriais buvo nuspręsta: neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 22 d. prašymą kopijuoti visų bendrijos dokumentų (susirinkimo sprendimas Nr. 6.1); neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 18 d. prašymą susipažinti su bendrijos pirminiais buhalteriniais dokumentais, pagrindžiančiais teikiamas ataskaitas (susirinkimo sprendimas Nr. 6.2). SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Analogiška įstatymo nuostata yra perkelta ir į atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ įstatų 22.5 punktą. Pabrėžtina, kad Sodininkų bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais negali būti aiškinama atsietai nuo to, kad į bendrijos vidaus veiklą neturi teisės kištis jokie pašaliniai asmenys bei atsietai nuo to, kad asmenys (kurie nėra sodininkų bendrijos nariai) turi teisę ginčyti tik tuos bendrijos sprendimus, kurie nepagrįstai suvaržo ne bendrijos narių teises. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su visais bendrijos veiklos dokumentais, o ne bendrijos narys - tik su tais bendrijos veiklos dokumentais, kurie įtakoja jo teises ir pareigas. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nustatyta, jog apeliantas (ir kiti ieškovai) prašė ne konkrečios informacijos, kuri būtų susijusių su jam sukurtomis pareigomis, o visos informacijos bei dokumentų kopijų, kurie pagrindžia atsakovės vidaus veikloje priimtus valdymo organų sprendimus, susijusius išimtinai su atsakovės vidaus valdymu, dėl šios priežasties, atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto (ir kitų ieškovų) prašymus dėl informacijos pateikimo ir dokumentų kopijų darymo kaip neįtakojančius jo (ne bendrijos nario) teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismui panaikinus dalį dėl „tikslinio mokesčio dydžio patvirtinimo“, likusi dalis netenka prasmės, nes matavimų atlikimas nesant finansavimo yra negalimas, o tam reikalui be lėšų matininkų firmos atrinkimas tampa beprasmis, todėl teismas turėjo panaikinti atsakovės susirinkimo sprendimą visa apimtimi. Atsakovė taip pat pasisako dėl šio sprendimo 2.1. iš dalies panaikinimo nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų šalių argumentų, susijusių su susirinkimo sprendimo 2.1 iš dalies panaikinimo ir kitos dalies nepanaikinimo pasisako kartu.

Dėl apeliantės (atsakovės) SB „Vitaminas“ apeliacinio skundo argumento

24. Atsakovė apeliaciniu skundu, kaip ir ieškovas teigia, jog teismui panaikinus sprendimo dalį dėl tikslinio mokesčio dydžio patvirtinimo, likusi dalis netenka prasmės, tačiau priešingai nei ieškovas prašo nepanaikinti sprendimą 2.1. pilna apimtimi, o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta panaikinti atsakovės SB „Vitaminas“ 2016-04-23 d. susirinkime priimtą sprendimą (susirinkimo protokole Nr. l sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti tikslinio mokesčio dydį — 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, skirtus apmokėti už sodo bendrijos teritorijos aplinkinių ribų kadastrinių matavimų darbus. Savo poziciją grindžia argumentu, jog apeliantas (ir kiti ieškovai) nei ieškiniu, nei savo pasisakymais neįrodė, kad atsakovės susirinkimo sprendimas 2.1 kaip nors pažeidė (suvaržė) jų turimas teises ar interesus (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Net pripažinus, kad mokesčio apskaičiavimo tvarka formaliai neatitinka įstatymo nuostatų, pats skaičiavimas, nenustačius asmens teisių pažeidimo, negali būti įvardintas niekiniu. Apeliantas (ir kiti ieškovai), nepateikę savo argumento dėl mokesčių skaičiavimo proporcingai žemės sklypo dydžiui nei savo ieškinyje, nei parengiamajame teismo posėdyje, patys suponavo siurprizinę aplinkybę ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimą Nr. 2.1 naujais argumentais - siejant mokestį su žemės sklypo dydžiu. Toks apelianto (ir kitų ieškovų) piktnaudžiavimas savo procesine teise apribojo atsakovės galimybes pateikti teismui įrodymus, kad apelianto (ir kitų ieškovų) valdomi žemės sklypai yra didesni, nei daugumos bendrijos narių valdomų žemės sklypų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.

26. SBĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinkti tiksliniai įnašai, infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokesčiai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje ūkio subjektai įpareigojami apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

27. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTktNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559-690/2016">3K-3-559-690/2016</a>).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 25-27 punktuose nurodytas teisės normas sisteminiu ir loginiu ir lingvistiniu aiškinimo metodais, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad asmuo, turintis žemės sklypą, sodininkų bendrijos teritorijoje, tačiau nesantis sodininkų bendrijos narys, turi vienodas pareigas kaip ir kiti bendrijos nariai, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimu ir priežiūra; taip pat turi pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Tai reiškia, kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad tiek iš bendrijos narių, tiek ne iš bendrijos narių renkamų mokesčių dydis turi būti paskaičiuotas pagal valdomo žemės sklypo dydį, nebent bendrijos įstatuose būtų nurodyta kitaip.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ įstatų 23.7 punkte įtvirtinta, jog bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, proporcingai pagal sklypo dydį; įstatų 33 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai bei už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Vadinasi, atsakovė privalėjo mokesčius tiek bendrijos, tiek ne bendrijos nariams paskaičiuoti pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvią tvarką, tai yra bendrijos renkamų mokesčių dydį paskaičiuoti proporcingai nuo kiekvieno asmens valdomo žemės sklypo ploto. Taigi, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad atsakovei priėmus sprendimą Nr. 2.1, kur nustatytas fiksuotas 15,00 Eur žyminis mokestis nuo kiekvieno sklypo, pastarasis nenumatytas nei įstatyme, nei įstatuose, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sprendimą (sandorį) dalyje dėl fiksuoto mokesčio nustatymo pripažino kaip niekinį sandorį, prieštaraujantį imperatyviai įstatymo nuostatai, įtvirtintai SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) ir teisėtai atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2016 m. balandžio 23 d. susirinkime priimto sprendimo (susirinkimo protokole Nr. 1 sprendimui suteiktas Nr. 2.1) dalį panaikino. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas ginčo mokestis, teismas turėjo panaikinti ir likusias sprendimo dalis, nes panaikinus finansavimą - tiesiog tampa beprasmiais, yra nepagrįsti. Atsakovei perskaičiavus mokestį pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvią tvarką - proporcingai nuo kiekvieno asmens valdomo žemės sklypo ploto, likusi susirinkimo sprendimo dalis lieka galiojanti ir gali būti įgyvendinama. Pabrėžtina, kad apeliantui R. Š. (ir kitiems ieškovams, kurie nėra bendrijos nariai) savaime jokių teisių suvaržymų ar naujų pareigų nekils dėl sklypų matavimo darbų tol, kol bendrija nenuspręs, kad už tokius matavimus turi būti paimtas iš ieškovų (ne bendrijos narių) mokestis.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė

Rasa Bartašienė