Civilinė byla Nr. 2S-140-368/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01253-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3971-853/2018.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. ieškiniu prašė pakeisti 2013 m. kovo 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-721/2013 priteistą nepilnamečiui vaikui E. R. iš atsakovo A. R. išlaikymo dydį, padidinant kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur iki 300 Eur, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu iš dalies sutiko.
2. Atsakovas A. R. priešieškiniu prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2013 m. kovo 18 d. sprendimu patvirtintos 2013 m. kovo 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą sąlygą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra E. R. tvarką, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti, nustatant konkrečią bendravimo tvarką bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko, nurodant, kad išlaikymo suma dukrai būtų padidinta iki 200 Eur per mėnesį.
Civilinė byla Nr. 2S-140-368/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01253-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3971-853/2018.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. ieškiniu prašė pakeisti 2013 m. kovo 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNTItNzIxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-252-721/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-252-721/2013">2-252-721/2013</a> priteistą nepilnamečiui vaikui E. R. iš atsakovo A. R. išlaikymo dydį, padidinant kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur iki 300 Eur, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu iš dalies sutiko.
2. Atsakovas A. R. priešieškiniu prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2013 m. kovo 18 d. sprendimu patvirtintos 2013 m. kovo 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą sąlygą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra E. R. tvarką, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti, nustatant konkrečią bendravimo tvarką bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko, nurodant, kad išlaikymo suma dukrai būtų padidinta iki 200 Eur per mėnesį.
3. Teismo posėdžio metu šalys pateikė pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis ir atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad taikos sutarties 6 punkte šalys sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, todėl teismas remdamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi ir tuo, kad šalys taikos sutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kurias patyrė patys, neaptarė, bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė naudojosi Valstybės garantuojama teisine pagalba, teismas paskirstė tik Valstybės patirtas proceso metu bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, apeliantas prašo nutarties dalį pakeisti ir priteisti iš ieškovės A. R. atsakovui A. R. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Kadangi šiuo atveju taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog bylinėjimosi išlaidas paskirsto teismas, tai, remiantis CPK normomis ir šalių taikos sutarties sąlygomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą paskirstyti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė būtent dėl ieškovės procesinių veiksmų.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (atsakovo) A. R. atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, priteisimo klausimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pirma, kad išlaidas turi paskirstyti teismas, buvo nurodyta taikos sutartyje. Antra, atsakovo išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamų procesinių veiksmų, dėl ko atsakovas buvo priverstas kreiptis priešieškiniu į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
9. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
11. Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties ir jos turinio matyti, kad šalys taikos sutartimi išsprendė ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų. Taikos sutarties šeštu punktu šalys susitarė, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti teismui.
12. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
13. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTE1MS04ODMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1151-883/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1151-883/2016">2S-1151-883/2016</a>).
14. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, o atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius