Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-316/2019
Teisminio proceso Nr. 1-47-3-00001-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.8.1.2;; 2.4.6.1; 2.4.7
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų ir civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,
sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Sonatai Paplauskienei,
dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,
apeliantės V. S., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, gynėjui advokatui Mariui Griciui, gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos) ir taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Iki nutarties vykdymo V. S. pratęstas buvimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. V. S. 2016 m. lapkričio 7 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir savo paskyroje (duomenys neskelbtini) 22.37 val. patalpindama pranešimą su informacija, kad: „<.............> seimo narys V. B. – d. vadovauja prekybai žmonėmis, turi viešnamių tinklą, su sūnumi <.............> invalidus iš (duomenys neskelbtini) pensionato veža veltui darbuotis ponų ūkiuose,savo socialinėse įstaigose, bei į vergiją užsienin (moteris verstis prostitucija, vyrus-prie statybų ir pan.) <.............>. <.............> seimūnas su giminaite <.............>,, <.............> socialiniu darbuotoju <................>, <................>, dirbančia soc. darbą klastoja sveikiems seneliams invalidumo pažymas, pasisavina didžiulius slaugos pinigus, turtą <.............>. <.............>, dirbanti vaikų dienos centre, su b. banditais <.............> mergaites išveža vergovėn Rusijon <.............>. <................> seimūnas V. B. prie savo viešnamio nužudė kolegės vyrą <.............>, <................> V. B. šutvė yra žmogžudžiai. <.............> ar mokesčių mokėtojų pinigais banditą V. B. išlaikysime seime? <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. lapkričio 8 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini), savo paskyroje (duomenys neskelbtini) komentuodama 2016 m. lapkričio 7 d., 22.37 val. pranešimą, ir 00.27 val., patalpindama komentarą su informacija, kad: „<.............> seimo narys V. B. - (duomenys neskelbtini) yra kilęs iš rusų šnipų B. šeimos. Jo giminaitė istorikė <.............> atskleidė jų giminės praeitį. Rusus B. rusų valdžia atsiuntė į Lietuvą vykdyti šnipinėjimo darbų. B. apsigyvenę lietuvių ūkininkų šeimoje, juos įskundė, ištrėmė į Sibirą, apsigyveno jų vietoje. Dalyvavo Rainių skerdynėse kartu su <.............> tėvu bei seimo nario <.............> tėvu. Pavardę B. susilietuvino tapo B. Dirbo saugumui tarybiniais laikais. Įsteigė pirmąjį viešnamį (duomenys neskelbtini) vienkiemyje...V. B. tapo viešnamių karaliumi, taip vykdė lietuvių tautos genocidą, skirdamas darnias šeimas, į jas atnešdamas venerines ligas, nuo kurių ne vienas mirė, vaikus palikdamas ašarose...Paskutiniu metu išnaudoja invalidus su savo draugu, teistu už mažamečių tvirkinimą <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B..
Be to, V. S. 2016 m. lapkričio 8 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir savo paskyroje (duomenys neskelbtini) 00.39 val. patalpindama pranešimą su informacija, kad: „Knyga "N" apie seimo nario V. B. nusikaltimus: prekybą žmonėmis, viešnamių tinklą, jo gaujos įvykdytas žmogžudystes, imituojant nelaimingus atsitikimus, darbas Rusijos spec. tarnyboms <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. lapkričio 11 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir savo paskyroje (duomenys neskelbtini) 15.27 val. patalpindama pranešimą su informacija, kad: „<.............> seimo narys V. B. užsiima prekyba žmonėmis, turi viešnamių tinklą, prie vieno viešnamio nužudė žmogų - mano kolegės vyrą <.............>. <.............> b. iš (duomenys neskelbtini) pensionato invalidus veža vergijon užsienin, klastoja sveikiems seneliams invalidumo pažymėjimus ir pasisavina didžiulius slaugos pinigus, jų turtą. O tai daro (duomenys neskelbtini) seimo narys V. B. su giminaičiais <.............>, <.............>, <.............>, <.............>, dirbančiomis socialinėje sferoje, taip pat banditu - socialiniu darbuotoju <.............>.... Prekyboje žmonėmis dalyvauja (duomenys neskelbtini) policininkai <.............>, <.............>, <.............> užsakinėjo ir vykdė žmogžudystes... Prekyboje žmonėmis pirmu smuiku groja garsioji <.............> ir <.............> šeimyna, priklausanti, kaip ir prokurorės sūnus <.............> likusiai bandito <.............> grupuotei... Apsimetę dora futbolo komanda, sportininkais apie 15 metų vadovauja su V. B. ne tik prekybai žmonėmis, bet ir narkotikų, vogtų mašinų prekybai... "<.............>" autoservise vogtas mašinas perdirbdavo <.............> su policininkais.... <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. lapkričio 15 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir savo paskyroje (duomenys neskelbtini) 17.22 val. patalpindama pranešimą su informacija, kad: „<.............> Kaip žiūrite į prekybą žmonėmis, viešnamius, juk nereikia nei ruso, kad sunaikinti Lietuvą? Tuom užsiima seimo narys V. B. su savo giminaičių klanu... Net iš (duomenys neskelbtini) pensionato su sūnumi <.............> sugeba invalidus išvežti vergijon užsienin, arba veltui dirbti į savo socialines įmones... Kiek vaikų išveža su draugu iškrypėliu <.............>, <.............>, <.............> iš (duomenys neskelbtini) partijos. <.............>, kad V. B. kilęs iš Rusijos šnipų B. šeimos, kuri trėmė lietuvius į Sibirą, išskerdė Rainių miškelyje su seimūno <.............> tėvu, bei sporto funkcionieriaus <.............> tėvu... Bendra šeimų paslaptis suvedė juos į (duomenys neskelbtini) partiją. Veikia prekyboje žmonėmis iš vien su Rusijos dūmos deputatu <.............>. Prieš 14 metų nepasidaliję įtakos sferų susišaudė V. B. padėjėjos <.............> giminaičiui <.............> ir gudriausiam Lietuvos banditui <.............> davė nurodymą išžudyti <.............> aplinką. Deja anapilin iškeliavo tik padėjėjas su apsauginiu. B. prieš 3 metus nurodė Rusijos kalėjime nužudyti telšiškį <.............> valdžiusį banditų obščiagą ir išplepėjusį, kad (duomenys neskelbtini) partijos pinigai - iš prekybos žmonėmis ir kad jį patį Rusijoje globojo <.............> su banditais <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. gruodžio 6 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Seimo narės A. Š. paskyroje (duomenys neskelbtini) 22.54 val. patalpindama komentarą su informacija, kad: „<.............>(duomenys neskelbtini) partijos narys, seimo narys priklauso tarptautiniam prekybos žmonėmis klanui, vadovauja viešnamių tinklui ir yra nužudęs daugybę žmonių...Ar tokie žmonės seime gali priiminėti įstatymus? Turiu omenyje seimo narį V. B.“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. gruodžio 11 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskyroje (duomenys neskelbtini) komentuodama straipsnį „Ž. P. tapo (duomenys neskelbtini) partijos naująja pirmininke“ ir 18.32 val. patalpindama komentarą su informacija: „<.............>(duomenys neskelbtini)V. B., seimūnas priklauso tarptautiniam prekybos žmonėmis klanui, vadovauja viešnamių tinklui ir yra nužudęs daugybę žmonių...“, 18.39 val. patalpindama komentarą: „Iškrypėli, pedofile, (duomenys neskelbtini) V. B., kur Lietuvoje per metus be žinios dingsta apie 2000 vaikų?, bei 19.51 val. patalpindama komentarą: „Iškrypėlis (duomenys neskelbtini) V. B., seimūnas priklauso tarptautiniam prekybos žmonėmis klanui su savo elitinėm prostitutėm-sutenerėm.“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Be to, V. S. 2016 m. gruodžio 28 d., Telšių mieste, prisijungusi asmeniniu kompiuteriu prie interneto socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) ir savo paskyroje (duomenys neskelbtini) 22.03 val. patalpindama pranešimą su informacija, kad: „<.............> kalbu apie (duomenys neskelbtini) partijos narį, seimūną V. B., kad jis vadovauja prekybai žmonėmis, viešnamių tinklui, pedofilų klanui ir yra nužudęs daugybę žmonių <.............>“, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią bei visuomenės pasitikėjimą pakertančią informaciją apie nukentėjusįjį V. B., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu ir priedu prie jo V. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės arba skirti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę. Taip pat prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą iki nutarties vykdymo V. S. pratęsti buvimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, terminą, paleidžiant V. S. iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kol bus išnagrinėtas V. S. apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme.
2.1. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas grubiai pažeidė jos teises į gynybą, nesuteikdamas teisės gintis, teikti įrodymus ir užduoti klausimus proceso dalyviams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, neįvertino ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, pažeidė teisingumo ir nešališkumo principus.
2.2. Teigia, kad negalėjo išreikšti savo pozicijos. Pažymi, kad nėra galutinai ištirtos visos aplinkybės dėl jos brolio S. S. mirties priežasties ir palaikų pagrobimo, neapklausti liudytojai I. D., V. B., R. A., S. B., todėl negalima konstatuoti šmeižto.
2.3. Nurodo, kad tapo teismo psichiatrės ekspertės N. M. netinkamo elgesio įkaite. Teigia, kad jai atvykus atlikti ekspertizės, dėl policijos pareigūnų brutualių veiksmų ir netikėtumo, buvo šoko būsenos ir emociškai sutrikusi, todėl konfliktavo su eksperte, kuri vėliau surašė ekspertizės aktą, priėmė nepagrįstas išvadas, taip suklaidino teismą, kuris nepagrįstai netikrino duomenų ir neskyrė pakartotinės ekspertizės. Taip pat teigia, kad jos netyrė 3 ekspertai, o pokalbyje buvo tik pas teismo psichiatrę-ekspertę N. M..
2.4. Teigia, jog ekspertizės akte klaidingai nurodoma, kad ji serga nuo 2011 metų. Pažymi, kad ši išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nurodo, kad teismo psichiatrė ekspertė N. M. patvirtino duomenis, nurodytus ekspertizės akte, tačiau teisme nesugebėjo pateikti įrodymų apie tai, jog apeliantė atsisakė nuo gydymo. Pažymi, kad ekspertai turi pagrįsti savo išvadas atliktais tyrimais, specialiomis žiniomis, o ne nuomonėmis.
2.5. Pasak apeliantės, iš 2018 m. vasario 21 d. – kovo 20 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 147–153) matyti, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija nenustatė jokių požymių, dėl kurių ji galėtų kelti pavojų visuomenei. Teigia, jog ekspertizės akte yra pasisakyta apie jos sveikatos būklę, tačiau visiškai nėra jokių motyvų dėl BPK 395 straipsnio, kuris numato įrodinėtinas aplinkybes dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.
2.6. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ji praeityje nesirgo jokiomis psichikos ligomis, buvo socialiai adaptuota, dirbo su vaikais, galėjo pasirūpinti savimi ir šeimos nariais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių veikų, kurios savaime neteistiems asmenims net nenumato laisvės atėmimo.
2.7. Galiausiai nurodo, kad teismas nemotyvavo galimybių taikyti BK 98 straipsnyje numatytas švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones, ir nepagrįstai pasirinko pačią griežčiausią priemonę. Nurodo, jog nepakanka teismo psichiatrės ekspertės N. M. nuomonės, jog tokia priemonė reikalinga vien tik todėl, kad padaryta nusikalstama veika. Apeliantės nuomone, priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimas galimas tik nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, tačiau ne visiems privaloma pati griežčiausia forma. Nurodo, kad ekspertė teisme patvirtino, jog apeliantė nėra agresyvi, nelinkusi smurtauti, socialiai adaptuota, sugebanti savimi pasirūpinti, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos skiriant švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones.
2.8. Apeliantė priede prie skundo aprašo savo sveikatos būklę, pasisako dėl papildomos ekspertizės reikalingumo. Taip pat aprašo santykius su broliu, kaip su ja elgėsi policijos pareigūnai veždami į ekspertizę, aprašo teismo posėdžius, prokurorų veiksmus. Nurodo faktus apie V. B..
3. Atsiliepimų į asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S., apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu apeliantės gynėja advokatė Eligija Norkienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarti, bei asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. S. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pagrindė savo išvadas, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), padarė būdama nepakaltinama ir pagrįstai jai nutarė taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo institutas yra numatytas baudžiamajame įstatyme, jų paskirtis yra ne asmenį nubausti, bet jį gydyti. Nustačius, kad asmuo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, iškyla priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, reikia nustatyti, ar veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, bet jam teismas gali taikyti baudžiamojo įstatymo 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones tam, kad būtų pasiektas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas – gydyti asmenį, padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.
8. Pirmosios instancijos teismas V. S. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nustatęs, kad V. S. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), požymius ir šias veikas ji padarė būdama nepakaltinama. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nustatytas kliedesinis sutrikimas (F 22.0), dėl kurio ji baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (II t., b. l. 44–49).
9. V. S. apeliacinio skundo priede nurodo, kad ji nepadarė jokių nusikalstamų veikų, jog ji buvo apkaltinta nepagrįstai ir V. B. nešmeižė, o (duomenys neskelbtini) paskyroje rašė tiesą, todėl prašo bylą nutraukti. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo (privataus kaltintojo) V. B. parodymai, kuriuose jis parodo, kad socialiniuose tinkluose buvo rašoma jį ir jo šeimą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, jog jis neturi nieko bendra su V. S. ir jos paminėtomis pavardėmis (I t., b. l. 116–117), liudytojos D. K. parodymai (I t., b. l. 117), byloje esantys rašytiniai įrodymai (socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. S. profilyje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Seimo narės A. Š. paskyroje, visuomenės informavimo priemonės (duomenys neskelbtini) paskyroje patalpinti straipsniai, kuriuose pateikiama informacija apie V. B. (I t., b. l. 7–15, 38, 97–107)), pačios V. S. duoti parodymai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kur ji teigė, kad visur rašiusi tiesą, bei ketina nurodyti vardus ir pavardes asmenų, kurie patvirtins jos minėtus faktus (I t., b. l. 112–116), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išvada, kad V. S. nustatytas kliedesinis sutrikimas (F 22.0), dėl kurio ji baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ekspertės N. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (II t., b. l. 72–74), patvirtina, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), todėl tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, apeliantės V. S. skunde nurodytais argumentais ir bylą nutraukti, kaip to savo skunde prašo V. S., nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės skundo argumentus, pažymi, kad Valstybinės teisino psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. – kovo 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nustatytas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir dėl to ji negali būti apklausiama teismo posėdžio metu. Dėl minėtos priežasties V. S. nebuvo pristatoma į apeliacinės instancijos teisme vykusius teismo posėdžius, o jos teisė į gynybą buvo užtikrinta per V. S. pasirinktą gynėją advokatą. Apeliantės teisė gintis, teikti įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams buvo įgyvendinta per pačios V. S. pasirinktą gynėją tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Atkreiptinas dėmesys, jog V. S. parodymus pirmosios instancijos teisme davė (I t., b. l. 112–116), todėl jos pozicija dėl jai pateiktų kaltinimų buvo išklausyta, t. y. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų buvo realizuota. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. S. teisė gintis nebuvo pažeista.
11. Apeliantė savo skunde nurodo, kad ekspertė N. M. melavo, jog ekspertizę atliko trijų ekspertų komisija, priėmė nepagrįstas išvadas, taip suklaidino teismą, taip pat prašo paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės skundo argumentus, pažymi, kad klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo išspręstas 2018 m. gruodžio 20 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kur teisėjų kolegija nutarė netenkinti minėto prašymo. Pirmosios instancijos teisiamąjąme posėdyje buvo apklausta ekspertė N. M. (II t., b. l. 72–74), kuri detaliai paaiškino ekspertizės akte pateiktas išvadas, abejoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų kompetencija, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos ekspertų išvados yra motyvuotos, aiškios, prieštaravimų jose nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertė N. M. (ar kiti ekspertai atlikę minėtą tyrimą) galėtų turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl V. S. skundo argumentai dėl ekspertės N. M. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumo yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstai apeliante skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad jį atsisakė nuo gydymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos: ekspertės N. M. duotų parodymų pirmosios instancijos metu (II t., b. l. 73), Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštų (II t., b. l. 136, 146), V. S. medikamentinio gydymo atsisako.
12. Dėl apeliantės skundo argumento, kad ekspertizės akte klaidingai nurodoma, jog ji serga nuo 2011 metų, pažymėtina, kad iš medicininėje dokumentacijoje (asmens sveikatos istorijos dublikate) (I t., b. l. 133), esančio 2011 m. balandžio 7 d. gydytojo psichiatro įrašo matyti, kad V. S. buvo įtarta diagnozė paranoidinis asmenybės sutrikimas, tačiau toliau tirtis sveikatą apeliantė atsisakė, pagrindo abejoti oficialiais psichikos sveikatos centro duomenimis nėra. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nustatytas kliedesinis sutrikimas laipsniškai vystėsi nuo 2011 m., tokia ekspertų komisijos išvada abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su V. S. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jai nepagrįstai parinko pačią griežčiausią priverčiamąją medicinos priemonę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad V. S. buvo paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ne pati griežčiausia priverčiamoji medicinos priemonė, kaip teigia apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje esantį teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), į ekspertės N. M. duotus paaiškinimus, V. S. tinkamai parinko priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jos taikymo sąlygas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis kriterijus parenkant priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Apeliantė nurodo, kad ji nėra agresyvi, nelinkusi smurtauti, socialiai adaptuota, sugebanti savimi pasirūpinti, t. y. nepavojinga visuomenei, tačiau, kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytų išvadų, V. S. nustatytas kliedesinis sutrikimas ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jai taip pat nustatomas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad šis sutrikimas nustatomas ir šiuo metu, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl V. S. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (II t., b. l. 44–49), tokią išvadą patvirtina ir ekspertės N. M. duotas paaiškinimas pirmosios instancijos teisme (t., b. l. 175 – 176). V. S. atliktos ekspertizės išvados ir ekspertės N. M. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Iš minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad V. S. rekomenduojamo, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto, stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas jos sveikatos būkle ir jos elgesio pobūdžiu tiek prieš jai įvykdant baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek po jų įvykdymo, t. y. vertinama ir tai, kad V. S. nepripažįsta, kad turi sveikatos problemų, medikamentinio gydymo atsisako.
15. Atsakant į apeliantės V. S. pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai kolegijai, pažymėtina, kad V. S. nenurodė nė vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. V. S. teiginiai, kad teisėjų kolegija yra šališka, nes gerai pažįsta S. B. tėvą, seimo narį V. B., bei netenkino jos prašymų nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantė V. S. reikšdama nušalinimą teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai bylą apeliacine tvarka, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu, bei kitų sąlygų, numatytų BPK 58 straipsnyje, kuriomis vadovaujantis teisėjų kolegija turėtų pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, todėl V. S. pareikštas nušalinimas atmetamas.
16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjant bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas V. S. pripažindamas nepakaltinama ir jai paskirdamas stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl keisti ar naikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį V. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a :
asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis
Teisėjai Vytautas Kursevičius
Laisvydas Zederštremas
