Dėl turtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-211-372/2018

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01464-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.4.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.39.2.5.1.1.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2121-344/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. S. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – P. J. ir V. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. S.: 1) 6014,62 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) 67,56 Eur palūkanų; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. užpylimo vandeniu metu buvo sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu; įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nustatyta, kad buto užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. dėl butui Nr. 32 padarytos žalos yra atsakinga buto Nr. 35 savininkė. Ieškovė pažymėjo, kad su pretenzija kreipėsi į atsakovę (buto Nr. 35 savininkę), reikalaudama atlyginti patirtą turtinę žalą, atsakovė atlygino 379,99 Eur (dalį turtinės žalos), o 6037,23 Eur žalos suma nėra atlyginta. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 6014,62 Eur žalą, kadangi, nesugebėdama naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); atsakovei nerūpestingai naudojantis savo turtu, buvo sugadintos kito buto patalpos ir atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nevykdymo rezultatas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteista 67,56 Eur kompensacinių palūkanų suma, skaičiuojama nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. 2016 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.

Atsiliepdama į ieškinį atsakovė R. S. prašė: 1) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. atsakovės bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje trūko elektrinio vandens šildytuvo pajungimo žarnelė, todėl atsakovės bute, vonios kambaryje, nežymiai nutekėjo vanduo. Pažymėjo, kad avarija buvo iš karto pastebėta ir buvo imtasi veiksmų jai likviduoti – vandens šildytuvo žarnelė tą pačią dieną buvo pakeista, šis faktas paneigia aplinkybes, kad vandens nutekėjimas atsakovės bute galėjo trukti ilgą laiką. Atsakovė nurodė, kad lankėsi aplietame bute ir jokių akivaizdžių buto apgadinimo požymių nepastebėjo.

Atsakovė nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. gavo ieškovės pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykio padarytai žalai atlyginti P. J. išmokėjo 379,99 Eur draudimo išmoką, ieškovė reikalavo, kad šią sumą atsakovė jai atlygintų. 379,99 Eur sumą atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. pervedė ieškovei. Atsakovė pažymėjo, kad 2017 m. vasario 2 d. ieškovė pateikė atsakovei dar vieną raštą, kuriame nurodė, kad dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykio padarytai žalai atlyginti P. J. išmokėjo 6037,23 Eur draudimo išmoką, kurią pareikalavo sumokėti. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovės sumokėti 6037,23 Eur sumą, su atsakove visiškai nebendradarbiavo, neteikė jokių paaiškinimų, susijusių su ieškovės nustatytu žalos dydžiu ir išmokėta draudimo išmoka, neatsakė į atsakovės pateiktus oficialius prašymus ir paaiškinimus, todėl ji nesutinka su ieškovės nustatytu žalos dydžiu ir išmokėta draudimo išmoka.

Atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalaujama priteisti suma grindė šiais argumentais: 1) draudimo išmoka buvo išmokėta netinkamam subjektui, t. y. ne P. J., todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomos sumos, todėl ieškovei neatsiranda regreso teisė į draudimo išmokos išieškojimą iš atsakovės, kadangi ši suma buvo sumokėta ne naudos gavėjui pagal draudimo sutartį; 2) ieškovės išmokėta draudimo išmoka nėra susijusi su realia žala, kuri buvo padaryta butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. birželio 15 d. bute įvykusios avarijos; prašoma atlyginti draudimo išmoka yra nepagrįsta, kadangi neparemta jokiais objektyviais padarytos žalos dydį patvirtinančiais įrodymais, jokiais objektyviais dokumentais, patvirtinančiais sugadintų daiktų ar turto vertę, todėl, atsakovės manymu, padarytos žalos dydis nėra įrodytas ir atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovei nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką.

Atsakovė akcentavo, kad ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas nuo 2016 m. balandžio 9 d, nors draudiminis įvykis (buto apliejimas) įvyko 2016 m. birželio 15 d., taigi ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas ne nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, o nuo laikotarpio, kurio metu apskritai nebuvo padaryta jokia žala. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove dėl išmokėtos draudimo išmokos, neteikė paaiškinimo, neatsakė į oficialius atsakovės paklausimus, todėl negalima konstatuoti, kad yra praleistas reikalavimas įvykdyti prievolę, todėl kompensuojamosios palūkanos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

Atsiliepdamas į ieškinį, trečiasis asmuo P. J. nurodė, kad butas buvo pirktas didele kaina, buvo padarytas kapitalinis remontas su dizainerės paslaugomis, naudotos aukštos kokybės medžiagos, visi baldai buvo pirkti nauji maždaug prieš mėnesį ar du iki buto apliejimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. S. naudai.

Teismas nurodė, kad vertindamas byloje esančią ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, nustatė, kad duomenų, patvirtinančių šią sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją, nepateikta; lokalinė sąmata ją sudariusio asmens nepasirašyta, todėl negalima tinkamai įvertinti reikalingų buto atkūrimui medžiagų, jų kiekių, kainų, todėl šia sąmata nėra pagrindo remtis, be to, į sąmatą yra įtraukti ir nesusiję su buto apliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimo remonto darbai. Teismas nurodė, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje statybos darbų ir medžiagų sumos nebuvo mažinamos proporcingai medžiagų nusidėvėjimui, tai buvo padaryta tik apskaičiuojant ieškinio sumą teikiant ieškinį, be to, netinkamai nurodytos reikalingos medžiagos buto atstatymui į pradinę būklę.

Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui įrodyti. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nėra pateikusi akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų/objektų kiekį, nei tinkamo žalos paskaičiavimo, kuriame būtų atsižvelgta į šių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie daiktų rinkos vertę, atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, nei jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų ir pan.

Teismas nurodė, kad vertinant byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, jog aplietam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra nurodomas reikalingas buto remonto darbų mastas. Pažymėjo, kad ieškovės pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto bei jame buvusių daiktų būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir būtų atlyginta žala, nesudarant sąlygų nepagrįstai praturtėti.

Teismas manė, kad ieškovės ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo nėra pagrindo tenkinti dar ir dėl to, kad ši suma buvo išmokėta su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ nesusijusiam asmeniui – ji buvo išmokėta buto bendrasavininkei, tai prieštarauja Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2016-05-17 redakcija, galiojanti nuo 2016-06-01) nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog draudėjas P. J. kokiu nors būdu būtų išreiškęs valią, jog draudimo išmoka būtų sumokėta ne jam; išmokėjus draudimo išmoką su būsto draudimo sutartimi nesusijusiam asmeniui, atsakovė neturi pareigos jos atlyginti, jei ir būtų nustatyta, jog tokia žala egzistuoja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ prašo: 1) skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Teismas, aiškindamas tarp ieškovės ir draudėjo P. J. sudarytą draudimo sutartį, taikė netinkamą Būsto draudimo taisyklių redakciją, siaurinamai aiškino taisyklių nuostatas, susijusias su draudimo išmokos išmokėjimu. Draudimo sutarčiai, sudarytai tarp ieškovės ir draudėjo, yra taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 67 (2016-01-26 redakcija, galiojanti nuo 2016-02-01). Draudėjas pareiškė savo valią dėl draudimo išmokos gavimo, pateikdamas savo gyvenimo partnerės ir buto bendrasavininkės sąskaitos numerį, o teismas, nesiaiškinęs tikrosios draudiko ir draudėjo valios, priėmė sprendimą apsiribojęs tik formaliu konstatavimu, kad ieškovė draudimo išmoką pervedė asmeniui, neturinčiam teisės jos gauti.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė pateikė teismui visus draudimo išmokos apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas šiuos įrodymus atmetė, teismas vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos skundžiamos sprendimo priėmimui. Teismo vertinimas, kad tam tikrų darbų, kurie įtraukti į sąmatą, nebuvo reikalinga atlikti, yra neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, tik subjektyviu teismo vertinimu ar argumentu, jog nėra aiški lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikacija. Pagrindo abejoti ieškovės darbuotojų paskaičiavimais dėl žalos ir draudimo išmokos dydžio nėra, ieškovė tinkamai apskaičiavo žalos dydį ir pateikė visus tai patvirtinančius dokumentus; padarydamas priešingas išvadas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė R. S. prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas visapusiškai įsigilino į bylos esmę, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei prašomos priteisti sumos, kadangi ieškovė draudimo išmoką išmokėjo asmeniui, nesusijusiam su ieškove būsto draudimo sutartimi. Šiuo atveju riziką turi prisiimti išmoką ne tam asmeniui išmokėjusi draudimo bendrovė, t. y. ieškovė. Teismas buvo nurodęs ieškovei pateikti duomenis, patvirtinančius P. J. valią pervesti draudimo išmoką jo gyvenimo partnerei, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta su būsto draudimu nesusijusiam asmeniui.

16.2. Ieškovės teismui pateikta lokalinė sąmata nebuvo patvirtinta ją sudariusio asmens parašu, tai reiškia, kad lokalinė sąmata yra ne tik kad nepatikima, tačiau ir apskritai neteisėta, kadangi ją sudaręs asmuo už jos pagrįstumą neatsako. Nepasirašyti dokumentai neturi juridinės galios, todėl ieškovės pateikta lokalinė sąmata pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kritiškai visiškai pagrįstai ir teisėtai.

16.3. Lokalinė sąmata iš esmės buvo sudaryta viso buto kapitaliniam remontui brangiomis medžiagomis, draudimo bendrovė atliko neteisingą nuostolių apskaičiavimą. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, neįvertinusi medžiagų nusidėvėjimo procento, tai prieštarauja draudimo išmokos mokėjimą reglamentuojančioms teisės normoms, Būsto draudimo taisyklėms. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyta sugadintų daiktų vertė, o be tokių įrodymų objektyvus draudimo išmokos nustatymas nėra galimas. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją buvo įtraukti ir nesusiję su buto apliejimu atsiradusių sugadinimų pašalinimo remonto darbai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Teismui pateiktas Būsto draudimo liudijimas, iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė P. J. namų turtą maksimaliu variantu. Draudimo laikotarpis buvo nuo 2016-04-30 iki 2017-04-29. 2016-06-15 įvyko draudiminis įvykis – butas buvo aplietas aukščiau gyvenančio savininko. K. P. J. gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ 6027,23 Eur žalos atlyginimą, draudimo bendrovė prašė šią sumą išreikalauti iš kaltojo asmens – R. S..

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dėl atsiradusios žalos tretiesiems asmenims, gyvenantiems bute (duomenys neskelbtini), kalti atsakovai, gyvenantys bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jų butas yra aukščiau trečiųjų asmenų buto. Teismo posėdyje atsakovė pripažįsta, kad jai priklausančiame bute vonioje 2016-06-15 trūko elektrinio vandens šildytuvo pajungimo žarnelė, vanduo apliejo apačioje gyvenančių trečiųjų asmenų buto patalpas bei sugadino turtą. Ieškovė tretiesiems asmenims sumokėjo 6417,22 Eur.

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė buto užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą, remdamasis tuo, kad pagal ieškovės pateiktą buto plano kambarių išsidėstymą pažeisti kambarių plotai yra tose vietose, kur ribojamasi su aukščiau esančio atsakovės buto patalpomis ir nesiribojama su kitais daugiabučio namo butais. Žalos faktas nustatytas taip pat įvertinus byloje pateiktas nuotraukas, trečiųjų asmenų buto turto vertinimo ataskaitą, kurioje užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Vanduo pratekėjo į trečiųjų asmenų butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas. Byloje nenustatyta jokių kitų draustojo buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą.

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio klaidos apeliacinėje instancijoje ištaisyti neįmanoma. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso R. S. ir I. S.. Esant šio buto savininkais, jiems galioja CK 6.266 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad abiem savininkams gali kilti turtinės prievolės, susijusios su trečiųjų asmenų buto apliejimu. Kolegija pažymi, kad I. S. privalo dalyvauti byloje bent trečiuoju asmeniu, nes sprendimas gali būti susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Dėl jo įtraukimo į bylą atsakovu privalo apsispręsti ieškovė.

Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėtinas priėmus galutinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai

Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė