Civilinė byla Nr. 2S-313-883/2018
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01281-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.1.4.; 3.4.2.4.3.; 3.4.2.6.2.; 3.4.2.6.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-316-457/2018 pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Valaura“, V. B., UAB „Prekuva“, antstoliams V. Š., T. U., R. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. S. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNTUtMjY3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-255-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-255-267/2011">2-255-267/2011</a> dėl 2235,04 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai, jo skolos likutis yra 31,34 Eur, o vykdymo išlaidų likutis – 4,11 Eur; pagal 2012-06-12 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNTUtMjY3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-255-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-255-267/2011">2-255-267/2011</a> dėl 106 000,93 Eur išieškojimo UAB „Prekuva“ naudai skolos likutis yra 102 124,93 Eur, vykdymo išlaidų likutis – 3 170,04 Eur; pagal 2014-04-02 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-525-372 išieškotojo UAB „Valaura“ naudai skolos likutis išieškotojui yra 39 535,33 Eur, o neapmokėta vykdymo išlaidų suma – 1 736,04 Eur; pagal 2015-11-26 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNTQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-354/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-354/2015">1-15-354/2015</a> dėl 46 237,32 Eur išieškojimo valstybės naudai ir tos pačios dienos vykdomąjį raštą dėl 73 032,34 Eur skolos išieškojimo V. B. naudai, skolos likutis valstybės naudai sudaro 45 894,91 Eur, vykdymo išlaidos – 1 842,57 Eur, o skolos likutis V. B. naudai sudaro 72 486,71 Eur, vykdymo išlaidų likutis – 2 917,83 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad bendra jo skola sudaro 269 743,81 Eur.
Pareiškėjas nurodė, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis – 360,90 Eur, o pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus įgyvendinama vykdymo procedūra ir pagal antstolių patvarkymus kas mėnesį yra išskaitoma 50 proc. pensijos dydžio suma. Pareiškėjas nurodė, kad neegzistuoja priežastys, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla jo atžvilgiu būtų negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą P. S.. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas P. S. yra nemokus, tačiau pareiškėjo atveju yra aktualus fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010-12-15 sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MjUtMTk0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-525-194/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-525-194/2010">2-525-194/2010</a> buvo pripažinta, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, išmokėdamas sau iš kasos 216 000 Lt paskolos grąžinimo, pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus; 2011-08-31 Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu ir akcininku, veikė nesąžiningai, nes žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir jai gresia bankrotas, sudarė paskolos grąžinimo sandorį, kurio vertė 366 000 Lt, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini) kreditorių interesus. Teismas taip pat nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMC00NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-30-457/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-30-457/2013">1-30-457/2013</a> P. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNTQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-354/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-354/2015">1-15-354/2015</a> pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d. ir tris nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d. Vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunkčiu, 5 dalimi, 8 dalimi, pareiškėjui P. S. teistumas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMC00NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-30-457/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-30-457/2013">1-30-457/2013</a> dar nėra išnykęs, nes jam padarius naujas veikas, už kurių padarymą jis buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 nuosprendžiu, teistumo išnykimo eiga nutrūko ir ji vėl buvo pradėta skaičiuoti nuo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 atlikimo, t. y. nuo 2017-06-23. Teismas sprendė, kad tai, jog P. S. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-316-457/2018 ir perduoti P. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimą nagrinėti atsižvelgdamas į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, asmuo negali būti laikomas nesąžiningu visą gyvenimą, nes po taikytų poveikio priemonių jis gali pasitaisyti, suvokti savo padarytas klaidas ir imtis priemonių pašalinti atsiradusius žalingus padarinius.
Nei 2013 metais, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 222 straipsnį, nei 2015 metais, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 183, 184 straipsnius, P. S. finansinė padėtis nebuvo sunki, todėl teismas dirbtinai siejo tariamai pareiškėjo nesąžiningus veiksmus su sunkia jo finansine padėtimi.
Pirmosios instancijos teismas ignoravo įstatymo paskirtį – nustatyti ir subalansuoti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Nepradedant bankroto procedūros tiek kreditorių, tiek skolininko padėtis nesikeičia, o ji nėra naudinga nė vienai šaliai.
Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl apelianto nemokumo priežasčių, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.). Apelianto manymu, jis netapo nemokiu dėl to, kad buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 str., be to, asmuo negali būti laikomas nesąžiningu visą savo gyvenimą, todėl pradėjus bankroto procedūrą gali būti sudarytas įstatyme numatytas planas kaip atkurti apelianto mokumą ir greičiau patenkinti kreditorių lūkesčius.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 str. 2 d.) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 str. 2 d. nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo dėl apelianto mokumo nekilo, tačiau apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą dėl to, kad jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str.
Remiantis FABĮ 6 str. 1 d., teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, net jei ir būtų pirmiau minėtos sąlygos iškelti bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas, t. y.: „4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus“.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad P. S. atveju yra aktuali FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nuostata. Teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMC00NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-30-457/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-30-457/2013">1-30-457/2013</a> P. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d. ir nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d. Šiuo nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta subendrinta 40 MGL bauda, kurią jis sumokėjo 2013 m. rugsėjo 10 d. Taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunkčiu, 5 d., 8 d., P. S. teistumas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMC00NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-30-457/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-30-457/2013">1-30-457/2013</a>, dar nėra išnykęs, nes jam padarius naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 nuosprendžiu, teistumo išnykimo eiga nutrūko ir ji vėl buvo pradėta skaičiuoti nuo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03, atlikimo, t. y. nuo 2017-06-23. Teismo vertinimu, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp apelianto nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. ir tai yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“ nurodė, kad pagal FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais) 8 dalies 4 punktą bankroto byla negali būti iškelta fiziniam asmeniui, kuris yra nubaustas už kurį nors BK 207–209 straipsniuose nurodytą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai arba už kurį nors BK 216, 222, 223 straipsniuose nurodytą nusikaltimą finansų sistemai, jeigu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis tapo nemokus ir jo teistumas nėra išnykęs; tačiau tokia byla gali būti iškelta asmeniui, nubaustam už bet kokius kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai reiškia, kad bankroto byla nekeliama tokiam fiziniam asmeniui, kuris tapo nemokus dėl to, kad yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus, kuriais kėsinosi į valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą ir kuriais inter alia siekė išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams.
Kaip minėta, FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Iš šios normos formuluotės matyti, kad tam, jog teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, turi būti ne tik nustatyti faktai, kad asmuo yra baustas už minėtus BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus ir jo teistumas dar nėra išnykęs, bet ir tai, kad dėl to jis tapo nemokus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, stokoja pagrindimo bylos medžiaga, jos detalia analize - skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyti konkretūs įrodymai, leidę teismui padaryti tokią išvadą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didesnė dalis apelianto įsiskolinimo atsirado būtent dėl jo kaltų ir nusikalstamų veiksmų, kurie negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu, tačiau minėtose bylose P. S. nesąžiningi veiksmai buvo konstatuoti 2010-12-15 (civilinė byla Nr. 2-525-194-2010), 2011-08-31 (civilinė byla Nr. 2-255-267-2011), t. y. prieš 8-7 metus, o FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNTQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-354/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-354/2015">1-15-354/2015</a> P. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d., tačiau šiuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos nepatenka į FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. reguliavimo sritį.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, nes tai priskirtina pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl skundžiama 2018 m. vasario 13 d. nutartis panaikinama ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Irena Stasiūnienė
