Civilinė byla Nr. e2S-294-883/2018
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00215-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1683-1037/2018 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovėms O. V. ir E. M. dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė N. U., VĮ Registrų centras.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, ginant kreditoriaus interesus, ir restitucijos taikymo. Vadovaudamasis CK 6.66 str. numatytu pagrindu, prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento O. V. ir E. M. sudarytą nekilnojamojo turto mainų sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant atsakoves grąžinti pagal pripažintą negaliojančia mainų sutartį įgytą turtą natūra buvusiems jo savininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė. Nurodė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama byla dėl P. V. santuokos nutraukimo su atsakove O. V.. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, o ne užvedant atskirą bylą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ši byla būtų neteisminga tam teismui, į kurį ieškiniu kreipėsi ieškovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Civilinė byla Nr. e2S-294-883/2018
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00215-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1683-1037/2018 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovėms O. V. ir E. M. dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė N. U., VĮ Registrų centras.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, ginant kreditoriaus interesus, ir restitucijos taikymo. Vadovaudamasis CK 6.66 str. numatytu pagrindu, prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento O. V. ir E. M. sudarytą nekilnojamojo turto mainų sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant atsakoves grąžinti pagal pripažintą negaliojančia mainų sutartį įgytą turtą natūra buvusiems jo savininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė. Nurodė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama byla dėl P. V. santuokos nutraukimo su atsakove O. V.. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, o ne užvedant atskirą bylą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ši byla būtų neteisminga tam teismui, į kurį ieškiniu kreipėsi ieškovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1683-1037/2018 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.
Šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu skundžiamoje nutartyje nurodytoje byloje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTgtMzA0LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-18-304/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-18-304/2018">e2-18-304/2018</a>) dėl santuokos nutraukimo ieškovo P. V. pateiktam priešieškiniui, kadangi iš esmės skiriasi ieškinių pagrindas ir tuo pačiu dalykas, taip pat ir šalys.
2018-02-12 ieškiniu inicijuojama civilinė byla, kaip ir nurodyta ieškinyje, teisminga Telšių apylinkės teismui pagal CPK 29 str., kadangi abu atsakovai gyvena Telšiuose.
Siekiant proceso koncentruotumo, jei nagrinėjamam ginčui reikšmingas sprendimas kitoje nagrinėjamoje byloje, ar bylos tarpusavyje yra susijusios, teismas gali pasinaudoti bylų sustabdymo institutu, taip pat galimybe bylas sujungti.
Atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą byloje nepateiktas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti P. V. ieškinį dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Kita vertus, ši teisė, ką nurodo ir pirmiau minėta proceso įstatymo norma (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kaip, beje, ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais. Be to, ir ne visiems šiems (atsisakymo priimti ieškinį) pagrindams yra būdingas absoliutumas: atitinkamais atvejais (pvz., CPK 137 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai) teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo P. V. ieškinį, nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, o ne užvedant atskirą bylą, kuri pagal susiklosčiusias aplinkybes, nėra teisminga teismui, į kurį ieškiniu kreipėsi ieškovas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą reglamentuojantis CPK 29 straipsnis nustato, jog ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. LR CK 2.17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai – nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu jo adresu. P. V., pareikšdamas ieškinį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, ieškinyje nurodė, kad atsakovių O. V. ir E. M. gyvenamoji vieta yra Telšiuose.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys neteismingas Telšių apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo ieškinį nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti iš teismo nutarties, ieškinį buvo atsisakyta priimti remiantis tuo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra susijęs su klausimu, kuris turi būti nagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje. Teismas sprendė, kad tam, jog būtų galima nuspręsti, ar ieškovas turi subjektinę teisę ginčyti mainų sutartį, turi būti išspręstas jo reikalavimas, pareikštas santuokos nutraukimo byloje dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamas tame pačiame teisme negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškinį. Kaip minėta, teismo atsisakymas iškelti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik CPK 137 str. 2 d. įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis. Sutiktina su apelianto argumentu, jog teismas gali pasinaudoti CPK XII skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintu bylų sustabdymo institutu, nustatęs tam būtinas sąlygas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjo P. V. ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Irena Stasiūnienė