Dėl neteisėtos statybos ir padarinių šalinimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-21/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00092-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų P. V. ir R. V. ieškinį atsakovams K. P. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji asmenys K. J., Ž. J., A. U., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvūs projektai“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl neteisėtos statybos ir padarinių šalinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą atsakovui K. P. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį panaikinti; 2) įpareigoti atsakovą K. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos, atliktos statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, padarinius, t. y. nugriauti neteisėtos statybos pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 3) nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą atsakovui K. P. neatlikus nurodytų veiksmų, t. y. nenugriovus neteisėtos statybos pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius statybvietės, skirti atsakovui K. P. 150 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki galutinio sprendimo įvykdymo dienos ir leisti ieškovams R. V. ir P. V. atsakovo K. P. lėšomis nugriauti neteisėtos statybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 31 d. ieškovai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su K. P., kuriam atstovavo jo įgaliotas asmuo V. P. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo parduota 483/2392 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat yra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka, patvirtinta notaro, ir ji privaloma ieškovams ir atsakovui. 2018 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priede – plane sklypo ribos yra aiškiai pažymėtos, kaip jos pažymėtos ir riboženkliais natūroje. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas K. P. įsipareigojo savo iniciatyva, lėšomis ir rizika atidalyti sklypą. Taip pat pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai pažymėtos sklypo ribos, pagal kurias atsakovas K. P. įsipareigojo atlikti sklypo atidalijimą.

2023 m. kovo 24 d. ieškovai pastebėjo, kad gretimame žemės sklype, kuriuo disponuoja atsakovas K. P., arčiau kaip 3 metrai (apie 40 cm nuo ribos) nuo ieškovų žemės sklypo ribų buvo sukalti mediniai riboženkliai, žymintys dviejų pastatų pamatų ribas, ir buvo pradėti žemės darbai, kasant pamatines duobes. Atsakovas niekaip nereagavo į ieškovų raginimus nedelsiant nutraukti neteisėtą statybą bei pašalinti jos padarinius. Šiuos savo raginimus ieškovai grindė tuo, jog atsakovas K. P., vykdydamas statybos darbus, nesilaiko 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo ribos.

Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, esant pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovo K. P. įsipareigojimui atidalyti sklypą, jis galėjo tokį įsipareigojimą vykdyti tik turėdamas notarinį bendraturčių įgaliojimą. Kartu atsakovas negalėjo atlikti jokių kitų veiksmų, kol savo lėšomis ir iniciatyva neatidalys sklypo.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovai 2023 m. gruodžio 29 d. atsitiktinai sužinojo, jog atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neteisėtai yra išdavusi atsakovui K. P. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Išduotas statybos leidimas yra neteisėtas, nes atsakovas K. P. neturi jokio ieškovų notarinio įgaliojimo, t. y. be ieškovų sutikimo dėl statybos arčiau kaip 3 metrai nuo jų žemės sklypo joks statybos leidimas negalėjo būti išduodamas. Turėjo būti rengiamas detalusis planas tik dėl žemės sklypo atidalijimo, o ne dėl statybų, nes nebuvo sklypo bendraturčių pritarimo minėtiems statybos darbams. Tokių veiksmų atlikimas, ir dar neturint ieškovų išduoto ir notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo, yra neteisėtas. Ieškovams statybos leidimo turinys nėra žinomas. Kaip pažymi ieškovai, statybos projektas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengtas pažeidžiant bendraturčių teises ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus; statybos leidimas yra neteisėtas.

Pareikštas ieškinys grindžiamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.137 straipsnio 2 dalimi, 2.137 straipsnio 1 dalimi, 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.81 straipsnio 2 dalimi, 4.103 straipsniu, 4.98 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu, 273 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31, 46 dalimis, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 4 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33, 34 punktais, 11 priedo 4 punktu, atitinkama teismų praktika.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas K. P., be kita ko, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ginčas nagrinėtinas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. vasario 23 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovai šiuo atveju prašo ir statybos padarinių šalinimo, todėl vertina, kad ieškinys yra priimtas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Triplike atsakovas K. P., be kita ko, nurodo, kad keliamas ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes tai administracinis ginčas dėl administracinio akto panaikinimo, todėl ieškovai netinkamai įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą. Tripliku atsakovas K. P. prašo teismo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka arba taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, arba ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties ir nepagrįstumo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas pažymi, kad siekiant šioje stadijoje pašalinti bet kokias abejones ir nustatyti, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja byloje, tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2024, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2022 ir jose nurodytą praktiką). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Kaip matyti iš prie atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį pridėtų duomenų, statytojui K. P. 2020 m. liepos 16 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (gyvenamosios paskirties pastatai); pavadinimas – gyvenamasis namas; kategorija – nesudėtingas; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini)). Statybos leidime kalbama apie du gyvenamuosius namus.

Byloje yra pateiktas antstolės V. D. 2023 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, konstatuota, kad šalia pareiškėjo (P. V.) tvoros, t. y. prie sklypo riboženklių, apie 40–60 centimetrų atstumu, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengiami 2 vienetai pamatų; faktinių aplinkybių konstatavimo metu darbuotojai surinkinėjo rostverko konstrukciją, polinė konstrukcijos dalis jau buvo įrengta.

Atsakovas K. P. triplike, be kita ko, pažymi, kad ieškovai, ginčydami statybos leidimą, nenurodo, nuo kada jis turėtų būti pripažintas neteisėtu, o tai ypač svarbi aplinkybė dėl teisinių padarinių. Jeigu teismas tenkintų tokį ieškinio reikalavimą, tai statybos leidimas nustotų galioti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir ginčo sklypų savininkai toliau nebegalėtų statyti ginčo pastatų pagal išduotą statybos leidimą; tačiau toks reikalavimas nepaneigia ginčo statinių statybos teisėtumo fakto iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes ieškiniu neprašoma statybos leidimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Atsakovas K. P. triplike taip pat nurodo, kad jis pagal statybos leidimą baigia pastatyti gyvenamąjį namą jam priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)). Kaip pažymi minėtas atsakovas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pagal statybos leidimą yra pastatytas gyvenamasis namas ir gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), šio gyvenamojo namo statytojai yra A. U. ir A. U. Jų teisinis statusas statybos leidimo atžvilgiu yra toks pat kaip ir atsakovo K. P., nes jie taip pat yra perėmę statytojo teises ir pareigas pagal statybos leidimą, kiek yra kalbama apie antro gyvenamojo namo statybą ((duomenys neskelbtini)).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje susiklosčiusios teisinės ir faktinės situacijos, kilęs ginčas yra susijęs ne tik su statybos leidimo Nr. ((duomenys neskelbtini)) (individualaus administracinio akto) (ne)teisėtumo vertinimu, bet ir su atitinkamais statybos pagal minėtą statybos leidimą padariniais bei (galimu) jų šalinimu, taigi savininko (savininkų) nuosavybės teisėmis (civiliniais teisiniais santykiais).

Pagal suformuluotus ieškinio pagrindą ir dalyką, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tokio pobūdžio ginčas, koks yra keliamas aptariamoje byloje, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Kitos byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės (be kita ko, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo į atskirus žemės sklypus ir tokio padalijimo aplinkybių, atsakovų pagal ieškinį, ieškinio senaties, įvairių institucijų atsakymų ir kt.), kurios gali turėti įtakos, sprendžiant ginčą iš esmės, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ginčo rūšinio teismingumo (priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovų P. V. ir R. V. ieškinį atsakovams K. P. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji asmenys K. J., Ž. J., A. U., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvūs projektai“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl neteisėtos statybos ir padarinių šalinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ernestas Spruogis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Goda Ambrasaitė-Balynienė

teisėjas

Dainius Raižys