K. K. pagal BK 7 str., 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 5 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1415/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00696-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas K. K. gynėjo apeliacinis skundas ir pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis – K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos. Minėti BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai iš nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas K. K. kaltę grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, teismo išvados prieštarauja bylos duomenims. Vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, kuriais grindžiama K. K. kaltė, yra nepilnos telefono pokalbių suvestinės ir subjektyvus jų interpretavimas kaltinimo linkme. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme K. K. davė parodymus apie užfiksuotų pokalbių turinį, paaiškino savo veiksmų motyvus (parke slėpė grynuosius pinigus, nes vykdė nelegalias veiklas, nemokėjo mokesčių), tačiau teismas nepateikė K. K. klausimų, susijusių su konkrečių pokalbių turiniu. Nors K. K. davė detalius parodymus, teismas savo nutartyje užfiksuotus pokalbius vertino iš esmės taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, o nuteistojo paaiškinimų, duotų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nevertino, deklaratyviai ir lakoniškai juos atmesdamas, kaip gynybinę versiją. Taip apeliacinės instancijos teismas suvaržė K. K. teisę į teisingą procesą ir teisę būti išklausytam bei pažeidė įrodymų vertinimo ir nutarties surašymo taisykles. Teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, svarbias jų dalis nutylėjo, nepašalino jų vidinių ir tarpusavio prieštaravimų bei dėl jų turinio kylančių pagrįstų abejonių, įvardytų apeliaciniame skunde bei gynėjo baigiamojoje kalboje, ir jas, priešingai in dubio pro reo principo reikalavimams, vertino kaip nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Pasak kasatoriaus, pareigūnai slapto sekimo metu nematė, kad K. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuėjo būtent į tą vietą, kur 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo rastos kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos, taip pat, kad nuteistasis būtų su savimi ką nors nešęsis ir toje vietoje padėjęs. Be to, parkas, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, yra didelis, jį per vieną dieną aplanko daug žmonių, tuo tarpu slėptuvė su narkotinėmis medžiagomis buvo rasta tik po 18 dienų. Reikšminga ir tai, kad automobilyje draudžiamų medžiagų nebuvo rasta, taip pat nerasta K. K. DNR pėdsakų ar pirštų antspaudų ant slėptuvėje buvusių medžiagų. Nors byloje neabejotinai nustatyta, jog K. K. turėjo slėptuvę, nebuvo paneigtos abejonės, kad joje buvo slepiami pinigai (K. K. neteisėtos pajamos).

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 7 straipsnį, nutartyje nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamosios jurisdikcijos principų hierarchija. Kadangi byloje yra nustatytos visos sąlygos K. K. taikyti BK 5 straipsnyje įtvirtintą personalinį baudžiamosios jurisdikcijos principą, būtent šis, o ne BK 7 straipsnyje įtvirtintas universalios jurisdikcijos principas ir turėjo būti taikomas. Tačiau personalinio principo taikymo sąlygos šioje byloje nebuvo tinkamai įvertintos. Pagal Airijos Respublikos 1984 m. Piktnaudžiavimo narkotikais įstatymo 7 straipsnio (c) nuostatas, jei asmuo už disponavimą kitomis kontroliuojamomis medžiagomis nuteisiamas sutrumpintame procese, jam gresia bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 12 mėnesių, arba ir viena, ir kita bausmė, o pripažinus asmenį kaltu pagal kaltinamąjį aktą, teismas gali priimti sprendimą dėl atitinkamos baudos arba laisvės atėmimo bausmės iki 7 metų arba dėl abiejų šių bausmių. Tačiau K. K. buvo paskirta griežtesnė nei minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Ši bausmė yra gerokai didesnė nei maksimali laisvės atėmimo bausmė, nustatyta Airijos teisės aktuose už analogišką veiką. Taigi tiek nuteisiant Lietuvos Respublikos pilietį K. K. už užsienyje padarytą nusikaltimą, tiek ir paskiriant jam bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tuo tikslu buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo oficialiai kreiptis į kompetentingas Airijos institucijas, tam, kad būtų užtikrintas teisingas BK 5 ir 8 straipsnių pritaikymas, tačiau tai nebuvo padaryta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir surašant skundžiamą nutartį, nepagrįsto K. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo S. Slapšinsko apeliacinį skundą, dėl šių kartojamų kasaciniame skunde argumentų išdėstė motyvuotas išvadas. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyti. Kasaciniame skunde išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo normų, in dubio pro reo principo, Konvencijos nuostatų ir EŽTT praktikos pažeidimai, suvaržytos nuteistojo procesinės teisės, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėti ir apeliacinio skundo argumentai dėl BK 7 straipsnio taikymo. Išvados šiuo klausimu pateiktos nutarties motyvuojamoje dalyje dėl jurisdikcijos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė