K. K. pagal BK 7 str., 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 301 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-693/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00696-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Šis teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nėra įtikinamų ir pakankamų motyvų, paremtų bylos įrodomų analize, teismo išvados dėl K. K. kaltės nėra kategoriškos, grįstos tik netiesioginiais įrodymais, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis dėl esminių kaltinimo aplinkybių.

Pasak kasatoriaus, byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad jis padarė nusikalstamą veiką skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismo išvados dėl K. K. kaltės nelogiškos, neobjektyvios, prieštarauja bylos įrodymams. K. K. paaiškino, kad slėptuve pasinaudojo nelegaliai gautiems pinigams paslėpti ir tai darė ne vieną kartą. Nors K. K. buvo sekamas ir stebėjimo metu vilkėjo vasarinę atvirą aprangą, nebuvo nustatyta, kad jis gabeno stiklainius, taip pat nenustatytas gabenamuose stiklainiuose buvęs turinys, jo kiekis ir svoris. Nepaneigta, kad tuo metu K. K. pervežė pinigus. Be to, slėptuvę su narkotinėmis medžiagomis policijos pareigūnai surado, praėjus 18 dienų nuo paskutinio jo sekimo, ir pats teismas pripažino, kad slėptuvėje ne vieną kartą lankėsi kiti asmenys (ne mažiau kaip trys). Nustatant tikslų rastos narkotinės medžiagos kiekį, vadovautasi tik Airijos policijos pareigūnų pateiktais duomenimis. Be to, ant indų nebuvo rasta K. K. pirštų atspaudų ir DNR pėdsakų, nors šie neišvengiamai turėjo likti. Todėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. policijos pareigūnų rasta slėptuvė ir joje buvusios narkotinės medžiagos negali būti susietos su K. K. Teismo išvada šiuo klausimu padaryta analizuojant tik epizodinius telefono pokalbius, tarp jų ir vykusius tarp K. K. ir A. P., neatsižvelgus į pastarojo procesinį statusą. Šių įrodymų šaltinis nebuvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, asmenys tiesiogiai byloje nebuvo apklausti. Tokie duomenys nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais. Taigi 2020 m. rugpjūčio 28 d. rasti indai su narkotine medžiaga buvo palikti slaptavietėje kito asmens, neturinčio jokio ryšio su K. K. sekimo metu fiksuotais 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykiais. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasatoriaus teigimu, skundžiama nutartis prieštaringa, nes tarp kasatoriaus ir J. R. vykę pokalbiai vienu atveju vertinami kaip K. K. kaltės įrodymai, kitu atveju – J. R. atžvilgiu – tie patys pokalbiai vertinami kaip ją teisinantys įrodymai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje ištirti įrodymai neįrodo, jog K. K. įgijo narkotinę medžiagą (kokainą), deklaratyviai konstatavo, kad K. K. atliko kitus objektyvius veiksmus. t. y. tą patį jo neįgytą kokainą, jis galimai laikė, supakavo į stiklainius ir pervežė į slaptavietę. Šie veiksmai nebuvo tinkamai įrodyti, jie buvo preziumuoti, nuspėti, teoriškai sumodeliuoti, remiantis tik narkotikų slėptuvėje radimo ir K. K. naudojimosi slėptuve faktu. Beje, narkotinės medžiagos (kokaino) įgijimo aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo rodo kaltinamojo akto vidinį prieštaringumą.

Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, neaptarė tokio pobūdžio bylose Airijoje taikomas teisines priemones ir Airijos teismų praktikoje tuo pagrindu skiriamų bausmių aspektus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, nuteistojo K. K. nuomone, patvirtina, kad jis nepadarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliami klausimai (dėl kaltinamojo akto trūkumų, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų išvadų prieštaringumo) apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta, pateikiant aiškius ir išsamius motyvus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyta pripažinta K. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, padaryta Airijoje, vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 4 dalimi, nutartimi patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydamas, kad K. K. pripažintas kaltu padaręs BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, o kitą apkaltinamojo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. K., būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad BK 7 straipsnio 12 punkto taikymo būtinumas išsamiai aptartas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje dėl jurisdikcijos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas