K. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 260 str., 1 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1475/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00696-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistasis K. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų. Šis teismas nesilaikė įrodinėjimo proceso ir nutarties (nuosprendžio) surašymo taisyklių, be to, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertino visų bylos įrodymų ir nepateikė įtikinamų, kategoriškų ir pakankamų, bylos medžiagos analize paremtų išsamių motyvų. Nurodyti BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą.

Kasatoriaus teigimu, byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad K. K. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Išvados apie tai neatitinka bylos duomenų, remtasi BPK reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, kuriuos vertinant buvo taikyti dvejopi standartai. Tuos pačius užfiksuotus pokalbius teismas laikė pakankamais įrodymais K. K. kaltei pagrįsti, tačiau netinkamais įrodymais A. P. dalyvavimui darant nusikaltimą konstatuoti. Išvada dėl K. K. kaltumo padaryta, remiantis paties K. K. atliktais fragmentiškais veiksmais, kartu netiriant su jais susijusių aplinkybių visumos. Dėl to liko nepašalintų abejonių ir neišspręstų prielaidų, pagrįstai kylančių iš netiesioginių įrodymų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė neginčijamais įrodymais kiekvieno BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio. Šis teismas, viena vertus, konstatavo, kad bylos įrodymais narkotinės medžiagos kokaino įsigijimo faktas nenustatytas, kita vertus, pripažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis K. K. gabeno ir laikė labai didelį kiekį kokaino. Nėra teisinio pagrindo slėptuvėje rastą narkotinę medžiagą susieti su K. K. – kad ši priklausė nuteistajam, nėra tai patvirtinančių įrodymų. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad slėptuve nuo K. K. išvykimo iš Airijos iki momento, kai ją surado policijos pareigūnai, pasinaudojo trys asmenys. Taigi dėl šių priežasčių slėptuvės turinys galėjo kisti (tai reikšminga nustatant veikliosios medžiagos grynąjį kiekį ir rūšį). Apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokių teisinių išvadų apie kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos atsiradimo slėptuvėje faktines aplinkybes (t. y., kas, kada, kokios rūšies ir kokį kiekį padėjo į slėptuvę), taip pat neaptarė K. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo vietos ir laiko aplinkybių. Kaltinimas K. K. yra nekonkretus, grįstas prielaidomis. Remtasi tik netiesioginiais įrodymais – fragmentais telefono pokalbių asmenų, kurie visi tiesiogiai byloje nebuvo apklausti. Tokie duomenys negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais įrodymais. Be to, neaišku, kodėl vienu atveju asmenų telefoninius pokalbius teismas vertino kaip įrodymus savo išvadoms pagrįsti, o kitu atveju, pripažino abejotinais ir juos nemotyvuotai atmetė arba rėmėsi telefono pokalbiais, nors jų nepatvirtina kiti įrodymai. Skundžiamoje nutartyje nepateikta kiekybės ir turinio požiūriu pakankamų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis K. K. su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Nuteistasis šiame skunde, kaip ir ankstesniame, tik kiek skirtingais aspektais ir dar papildomai nurodydamas BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeisimus, nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis bei išvadomis, kad jis padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, labiau akcentuodamas tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra įrodymais pagrįstos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laiko ir vietos aplinkybės, gabentų ir laikytų slėptuvėje narkotinių medžiagų rūšis bei kiekis.

Pirmą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada darytina ir dėl antrąjį kartą pateikto kasacinio skundo. Konstatuotina, kad kasacinio apskundimo pagrindai kasaciniame skunde nurodomi formaliai, o toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė