Baudžiamoji byla Nr. 1-254-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37819-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1; 2.1.16.1.13;
2.10.1.3; 2.10.1.4; 2.10.1.9
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 2 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. S. 2017 m. liepos 24 d. apie 18.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus pagrobė D. D. priklausantį 400,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9, kurio Imei (duomenys neskelbtini), su turtinės vertės neturinčiu dėklu ir Tele2 operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai D. D. padarė 400,00 Eur turtinę žalą. Šiuose A. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltu prisipažino visiškai (b. l. 56-57) ir parodė, kad keletą mėnesių bendravo su D. D., gyvenančia (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. vasario mėnesio pas ją gyveno. 2017 m. pavasarį D. D. už savo asmenines lėšas nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9. Telefonas buvo įdėtas į rudos spalvos atverčiamą telefono dėklą, o telefone buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 23 d. prieš pietus jis buvo pas D.. Vakare jai sugrįžus tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis susidėjo savo asmeninius daiktus ir ketino išsikraustyti iš jos namų. Matė, kad D. mobiliojo ryšio telefonas Huawei P9 buvo padėtas koridoriuje ant skalbimo mašinos viršaus. Vakare apie 18 val. ketindamas išeiti koridoriuje pamatė mobiliojo ryšio telefoną ir staiga sugalvojo jį pagrobti. Taip pasielgė kadangi neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono. Paėmęs D. D. mobiliojo ryšio telefoną su dėklu ir SIM kortele įsidėjo į kišenę ir išėjo. Į D. D. telefoną Huawei P9 įsidėjo savo SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir telefonu naudojosi keletą dieną. Telefone buvusią D. D. SIM kortelę kažkur išmetė. Po keleto dienų D. D. paprašė grąžinti jai telefoną, todėl jis atvežė ir grąžino pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9 su dėklu, jos atsiprašė. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.
Liudytoja D. D. parodė (b. l. 13, 15-16), kad A. S. buvo jos sugyventinis. 2017 m. gegužės 20 d. už savo asmenines lėšas iš AB Tele2 įsigijo 449,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9, kurio Imei (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefone buvo įdėta turtinės vertės neturinti Tele2 operatoriaus SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu naudojosi ji pati. 2017 m. liepos 23 d. ryte pas ją į svečius atvažiavo buvęs sugyventinis A. S.. Savo mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9 ji padėjo koridoriuje ant skalbimo mašinos. Vakare A. S. išėjo iš buto. 2017 m. liepos 27 d. apie 8 val. pastebėjo, kad dingęs jai priklausantis telefonas. Pavogti mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9 galėjo tik A. S., nes daugiau niekas bute nesilankė. Parašius žinutę A. S. žadėjo telefoną grąžinti, bet vėliau informavo, kad jo neatveš, todėl dėl telefono vagystės ji kreipėsi į policiją. Dėl mobiliojo ryšio telefono Huawei P9 vagystės jai padaryta 449,00 Eur turtinė žala. Kartu su mobiliojo ryšio telefonu Huawei P9 pavogti telefone buvę, turtinės vertės neturintys, telefono dėklas ir SIM kortelė. Dėl SM kortelės ir dėklo žala nepadaryta. Po kurio laiko A. S. grąžino pavogtą mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9 su dėklu. SIM kortelės nebuvo, tačiau dėl jos civilinio ieškinio nereiškia, nes ji bevertė. Kadangi A. S. pavogtą mobiliojo ryšio telefoną su dėklu grąžino, civilinio ieškinio nereiškia, jam pretenzijų neturi.
Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, liudytojos D. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio penktame aukšte esančio buto koridorius. Apžiūrint butą daiktų ir kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta;
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 21) nukentėjusioji D. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9 su dėklu;
daiktų apžiūros protokolu (b. l. 22) užfiksuotas apžiūrėtas nukentėjusiosios D. D. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas Huawei P9.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2017 m. liepos 24 d. apie 18.00 val. iš buto koridoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė D. D. priklausantį 400,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Huawei P9, kurio Imei (duomenys neskelbtini), su turtinės vertės neturinčiu dėklu ir Tele2 operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai D. D. padarė 400,00 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, prieš turto savininkės valią, neturėdamas tam leidimo bei pritarimo. Veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai. Nusikaltimas įrodytas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 61-63). Kaltinamasis A. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 65), prašė leisti teismo paskirtą baudą mokėti dalimis.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. praeityje teistas (b. l. 34-35, 37-40), administracine tvarka nebaustas (b. l. 41), dirbantis (b. l. 43-44), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 52). Kaltinamais sutinka su prokuroro pasiūlyta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, kuri įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiosios poziciją, kuri pretenzijų kaltinamajam neturi, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis, siekiant nubaudimo bei prevencijos tikslų.
Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Byloje surinktais duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų ar turėtų išlaikytinių, kuriems būtina materialinė parama, nėra pateikta, įrodymų apie kaltinamojo turtinę padėtį (registruotiną turtą, indėlius, santaupas ir pan.) byloje taip pat nėra, todėl, esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis per šešių mėnesių laikotarpį atmestinas.
A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
A. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.
Išaiškinti A. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausme paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
