Baudžiamoji byla Nr. N1-213-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36161-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.14.3.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. rugsėjo 29 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam A. G., jo atstovei pagal įstatymą V. A., gynėjui advokatui V. A.,

kaltinamajam T. R., jo gynėjui advokatui V. M.,

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

nedalyvaujant nukentėjusiajai E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį paskyrus galutinę sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., nekeisti gyvenamosios vietos be jo elgesį kontroliuojančios institucijos žinios, tęsti mokslą ir uždrausti bendrauti su E. S.;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendį subendrinus su 2016 m. kovo 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskyrus galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą bei uždrausti bendrauti su E. S.;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendį subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir laisvės apribojimo bausmę keičiant pagal BK 65 str., ir A. G. paskyrus galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams jos vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei tęsti mokslą bei uždraudžiant nuteistajam bendrauti su E. S., R. P. ir M. S.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjus 1 metams, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus, pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 290 straipsnį, paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams, subendrinus paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskyrus galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, atlikus bausmę 2012 m. vasario 15 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, paskyrus bausmę – areštą 80 parų;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme, ir paskyrus galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams, bausmę atlikęs,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. G. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2017 m. liepos 18 d., apie 01.00 val., veikdamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupėje su T. R., turėdamas bendrą tikslą gauti pinigų įvykdyti plėšimą, įsibrovė pro langą į E. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atrakinęs buto duris iš vidaus, pro jas įsileido į E. Š. priklausantį butą T. R., kurie prašė E. Š. pinigų, o jai atsisakius duoti, T. R. paklupdęs nukentėjusiąją E. Š. ant grindų, ant jos užmetė kambaryje buvusį chalatą, po to spaudė ranka nukentėjusiosios galvą žemyn liepė tylėti ir reikalavo pinigų ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiajai E. Š. galimybę priešintis ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą, tuo metu pagrobė iš nukentėjusiajai E. Š. priklausančios rankinės telefoną ALCATEL ir telefono ALCATEL kroviklį, kurių vertė 40,00 Eur, iš kambaryje kabančio drabužio kišenės dvi monetas po 2,00 Eur ir iš durų spynos raktus, kurių vertė 10,00 Eur, tuo nukentėjusiajai padarydamas 54,00 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. G. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

T. R. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2017 m. liepos 18 d., apie 01.00 val., iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., turėdamas bendrą tikslą gauti pinigų įvykdyti plėšimą, įsibrovus A. G. pro langą į E. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jam atrakinus buto įėjimo duris, pro jas įsibrovė į E. Š. priklausantį butą, paprašius E. Š. pinigų, o jai atsisakius duoti, parklupdė nukentėjusiąją E. Š. ant grindų ir ant jos užmetė kambaryje buvusį chalatą, po to spausdamas ranka nukentėjusiosios galvą žemyn liepė tylėti ir reikalavo pinigų ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą ir po to bendrai veikdami pagrobė nukentėjusiajai E. Š. priklausančius buto raktus, kurių vertė 10,00 Eur, telefoną ir telefono kroviklį, kurių vertė 40,00 Eur, dvi monetas po 2,00 Eur, tuo nukentėjusiajai padarydamas 54,00 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais T. R. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neatsimena aplinkybių apie, kurias anksčiau davė parodymus.

Iš teisiamojo posėdžio metu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotiems parodymams patikrinti nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos mėn. viduryje, tikslios dienos pasakyti negali, mano, kad galėjo būti liepos 18 d., Jiezne susitiko su pažįstamu T. R., jo sugyventine Ž., kurios pavardės nežino, kartu buvo ir jo sesuo I. G.. Pas Ž. gėrė alų, vakare visi grįžo į jo namus ir dar buvo atėję keletą vaikinų. Po to visi išėjo, liko tik jis su sese ir T. R. su Ž., jie norėjo dar išgerti, bet neturėjo pinigų. Tada jis sugalvojo nueiti pas kitoje gatvės pusėje gyvenančią pagyvenusią moterį E. paprašyti pinigų, žinojo, kad ji buvo gavusi pensiją ir vienas iš jos pažįstamų sakė, kad matė ją geriančią. Galvojo, jei neduos, tai atims iš jos arba paieškos patys ir pasiims. Visi sutiko, visi keturi grįžo pas Ž. į namus, T. R. iš sandėliuko paėmęs juodas medžiagines pirštines jas užsidėjo. Jis pats buvo be pirštinių, visi buvo be kaukių. Keturiese nuėjo prie namo, kuriame yra E. butas, kieme ir nukentėjusiosios bute bei koridoriuje buvo tamsu. Tada jis su T. R. priėjo prie E. buto, esančio koridoriaus kairėje ir pasibeldė, tačiau niekas durų neatidarė. Tada jis su T. R. priėjo prie lango lauke, jis ankščiau buvęs pas E. bute, todėl žino, kad ten yra virtuvė ir vienas kambarys. Jis priėjęs prie lango, stumdamas lango rėmą į vidų bandė jį atidaryti, po keleto bandymų langas atsidarė į vidų. Jam bandant įlipti į vidų, prie jo priėjo E. ir paklausė, ko čia lipa, tačiau jis vis tiek įlipo į vidų, priėjo prie buto durų jas atrakino. Į butą įėjo tik T. R.. Įsileidus T., jis paklupdė E. ant grindų ir ant galvos uždėjo chalatą, kuris kabėjo prie kambario durų. Nukentėjusiajai liepė duoti pinigų, tačiau ji sakė, kad neturi, nes pirko malkų. Jis iškraustė jos drabužių kišenes ir dar norėdamas greičiau atsegti „džemperį“, jį suplėšė, tačiau pinigų nerado. Keletą kartų E. sakė, kad atiduotų pinigus, visur ieškojo pinigų, kabančio palto kišenėje rado 4,00 Eur, rastus pinigus vėliau atidavė sesei. Matė, kad T. R. laikė jos galvą prispaudęs ranka, kad jos nepakeltų. Paskui kažkuriuo momentu į kambarį atėjo merginos, joms neliepė saugoti, kad kas neateitų. Kiek prisimena, lyg iš rankinės dar pagrobė juodos spalvos telefoną ir kroviklį, kurį parsinešė į namus, vėliau atidavė policijos pareigūnams. Nei jis, nei T., smūgių E. nesudavė, nematė kad būtų sužalotas jos veidas. Vėliau atėjo pažįstamas G. P., kurio T. nenorėjo įsileisti, tačiau vėliau įsileido, jam E. nieko nesakė. Neprisimena ar nuo žemės E. atsistojo pati ar ją pakėlė T., negali pasakyti, kas iš E. namų galėjo paimti pasą ir raktus, jis pats neėmė. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė (1 t., 151-152, 158 b.l.).

Po pagarsintų parodymų teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko, tik apklausos protokole nurodyta netiksli viena aplinkybė, kad jis sugalvojo nueiti pas nukentėjusiąją. Jis neatsimena kas sugalvojo, tuo metu buvo neblaivus, gali būti, kad taip nusprendė visi. Parodė, kad pas nukentėjusiąją ėjo tikslu gauti pinigų, tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjimas pas nukentėjusiąją įtakos neturėjo. Nukentėjusiajai chalatą ant galvos uždėjo T. R., bet jos nesmaugė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo blaivus, parodymus pasirašė, nes pareigūnai grasino, jog pasodins. Savo poelgį vertina blogai, nukentėjusiosios atsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pas nukentėjusiąją nuėjo tikslu gauti pinigų alkoholiui, pas ją pasiūlė nueiti A. G., nes ji yra pati vartojanti alkoholį. Nukentėjusiosios jis nepažinojo, ją matė pirmą kartą. Nuėjus pas nukentėjusiąją, durų niekas neatidarė, tada A. G. įstūmęs langą į vidų, atrakinęs duris jį įleido. Nukentėjusiąją ant žemės parklupdė ne iš karto įėjus į buto vidų, parklupdė norėdamas pagąsdinti, kai ši pasakė, kad neturi pinigų. Smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, stipriai prie žemės jos nespaudė. Kiek pamena, chalatą jam padavė A. G., viskas vyko spontaniškai, apiplėšti nukentėjusiosios minties nebuvo, iš anksto apvogti nukentėjusiosios nebuvo susitarę, ėjo tikslu gauti pinigų alkoholiui. Specialiai pirštinių neėmė, jas turėjo su savimi, nes mūvėjo vartant kepamas dešreles. Nukentėjusiąją apkraustė A. G., o jis tik ją laikė. Į nukentėjusiosios butą su jais buvusios merginos atėjo po 5-10 minučių, durys buvo nerakintos, o dar po kokių 5 minučių atėjo G.. Pas nukentėjusiąją užtruko apie 20-30 minučių, išeidamas nukentėjusiosios atsiprašė, žalą atlygino. Parodė, kad ne jo mintis buvo eiti pas nukentėjusiąją, pas ją buvo pirmą kartą, A. G. žinojo, kur gyvena nukentėjusioji.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji T. R. ir A. G., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teisiamojo posėdžio metu pareiškė pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (2 t., 192 b.l.), t. y. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų T. R. ir A. G. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena viena, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-07-18 apie 1.00 val. savo buto virtuvėje išgirdo triukšmą. Priėjusi prie virtuvės lango, pamatė, kad langas praviras ir pro jį į jos butą lipa pažįstamas A. G.. Jį pažino, nes per langą švietė nuo gatvės apšvietimo stulpų sklindanti šviesa. Įlipęs į vidų A. G. iš vidaus atrakino buto duris, pro jas įėjo jai nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Minėtas vaikinas ją paklupdė ant grindų ir ant galvos užmetė prie durų kabojusį chalatą. Tiksliai kuris iš vaikinų ant jos užmetė chalatą nematė. Kai jai ant galvos buvo užmestas chalatas, vaikinai iš jos reikalavo pinigų, jiems sakė, kad pinigų neturi. Prisimena, kad kažkuris iš vaikinų ranka lenkė galvą arčiau grindų ir kažkaip sužalojo nosį, jautė, kad skauda nosį, tačiau kuo buvo sužalota, nežino. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, bijojo nusiimti chalatą, kad jos vaikinai nemuštų. Ji jautė, kad kažkuris iš vaikinų, ieškodami jame pinigų, suplėšė jos dėvimą džemperį, kuris buvo senas ir bevertis. Nematė, ar asmenys turėjo rankose kokius nors įrankius skirtus žaloti, jai vienas iš vaikinų liepė tylėti ir pasakė: „jei žiobtelsi tai užknakcysim“. Viskas truko apie 10-15 minučių. Ji pasigedo telefono ir pakrovėjo, kurie buvo rankinėje ant sofos, taip pat buto raktų, kuriuos rado kieme prie durų. Pinigų, kuriuos ji laikė ant kaklo prie krūtinės, asmenys nerado ir jų nepavogė. Apie tai, kad iš jos kambaryje kabojusio chalato buvo pagrobti dar ir 4,00 Eur ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kadangi ten nežiūrėjo ir buvo pamiršusi apie juos. Iš jos pagrobti daiktai: 10,00 eurų vertės buto raktai, mobilaus ryšio telefonas ir jo kroviklis 50,00 Eur vertės ir 4,00 Eur grąžinti ir dėl daiktų jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., 19-20, 22-23, 24 b.l.).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu parodė, kad 2017 m. liepos 18 d. su broliu A. G. Jiezno miestelyje susitiko su T. ir Ž.. Dienos metu brolis A. su T. gėrė alų. Po to visi susirinko jų namus, vaikinai norėjo išgerti, tačiau neturėjo pinigų ir tuomet visi sugalvojo nueiti pas E., gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Visi keturi nuėjo prie E. namo iš kiemo pusės. E. butas pirmame aukšte, kairėje koridoriaus pusėje, langai į kiemo pusę. Lauke ir koridoriuje buvo tamsu, į koridorių įėjo T. ir A., o ji su Ž. laukė lauke. Vaikinams išėjus iš namo suprato, kad E. buto durys buvo užrakintos, nes jie priėjo prie lango, esančio prie įėjimo durų į namą. Vaikinai priėjo prie virtuvės lango, matė, kaip jos brolis pastūmė lango rėmą į vidų, atidaryti langą pavyko iš trečio karto. Kai brolis buvo pasviręs į virtuvę, pamatė, kad prie lango iš vidaus priėjo E., tada brolis nulipo nuo lango. Po to dar kartą bandė įlipti pro jį į vidų, įlipęs uždarė langą, virtuvėje užsidegė šviesa, kas vyko virtuvėje, nesimatė. Tikriausiai A. atrakino duris ir į butą įėjo T., nei ji, nei Ž. tuo metu į vidų nėjo, vaikinų laukė lauke. Priėjus arčiau kambario lango, pamatė, kad jos brolis A. G. visur ieško pinigų, girdėjo, kaip T. sakė duok 10,00 Eur. T. ant rankų buvo užsidėjęs juodos spalvos medžiagines pirštines, brolis buvo be pirštinių, ant galvos nebuvo užsidėję jokių kaukių. Vėliau T. išėjęs pasakė joms užeiti į vidų. Viduje tarp virtuvės ir kambario pamatė ant grindų klūpančią E., jos veidas buvo uždengtas kažkokia medžiaga, o galvą už sprando palenkęs laikė T. R., rusų kalba iš E. reikalavo pinigų, nukentėjusioji sakė, kad neturi, nes sumokėjusi už malkas. Brolis A. G. tuo metu visur ieškojo pinigų. Bute ji su Ž. nuėjo į kambarį ir ten atsisėdo. Tuo metu A. vis dar ieškojo pinigų, o T. laikė palenkęs E. galvą. Po to E. pati atsikėlė nuo grindų, nusiėmė nuo galvos drabužį ir atsisėdo ant lovos, paprašė duoti parūkyti. Vėliau su atėjusiu G. P. E. dar išgėrė alkoholio, bet kas įvyko nieko jam nesakė. Išeidamas T. R. pasiėmė nugertą butelį, E. leido pasiimti. Nuėjus pas Ž. pamatė, kad T. turi juodos spalvos telefoną ir pakrovėją, kuriuos A. G. parsinešė į namus ir pasidėjo. Pas E. ėjo savo noru, niekas jos nevertė (1 t., 72-73 b.l.).

Liudytoja Ž. T. ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu parodė, kad gyvena kartu su T. R.. 2017 m. liepos 18 d., kartu su T. ir I. G. bei A. G. susitiko Jiezno miestelyje, visi keturi pas ją namuose kepė dešreles, po to nuėjo pas G. į namus, A. ir T. gėrė alų. Vakare vaikinai norėjo išgerti, tačiau neturėjo pinigų, tada A. G. pasiūlė nueiti pas E., iš kurios gaus pinigų. Visi keturi nuėjo prie E. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pradžioje negalvojo, kad vaikinai iš Elvyros reikalaus pinigų. Priėjus prie E. namo iš kiemo pusės, jos bute, kurį parodė A., nedegė šviesos. Tada A. su T. įėjo į namo koridorių, mano, kad pažiūrėti ar atrakintos durys. Abu neužilgo sugrįžo, tada A. G. priėjęs prie lango, esančio prie įėjimo durų pirmame aukšte bandė jį atidaryti, jį atidarė per kelis bandymus. A. G. įlipus į buto vidų, virtuvėje užsidegė šviesa. Po to A. G. atrakino duris ir T. R. įėjo į butą. T. R. ant rankų buvo užsidėjęs juodos spalvos medžiagines pirštines, A. G. buvo be pirštinių. Ji ir Inga liko lauke, joms nei vienas iš kaltinamųjų nesakė. Būdama lauke matė, kad A. G. kambaryje kažko ieško, kaip suprato pinigų, girdėjo kad ir A. ir T. klausė E. kur pinigai. Praėjus apie 45 min. jas į vidų pasikvietė T. R.. Įėjus kambaryje pamatė klūpančią E., T. buvo suėmęs ranka E. už sprando, o A. stovėjo. Girdėjo, kaip rusų kalba T. pas E. klausė kur pinigai, kuri atsakė, kad neturi. Kiek prisimena, T. klūpančiai E. uždėjo kažkokį drabužį ant galvos ir jai prispaudęs ranka galvą vis lenkė link grindų, nematė, kad T. koja būtų prispaudęs E. galvą prie grindų, ar kuris nors iš vaikinų būtų sudavęs smūgius E.. Paskui T. nuo žemės pakėlė E. ir ji atsisėdo ant lovos. Paskui atėjo G. P., kuriam E. nesakė, kad iš jos reikalavo pinigų. Grįžus namo pamatė, kad A. G. rankose turi juodos spalvos telefoną ir kroviklį. Suprato, kad tai bus pagrobęs iš E., nes ten jis savo telefono neturėjo. Negali pasakyti, kodėl nieko nesakė T. dėl jo tokio elgesio su E. (1 t., 78-79 b.l.).

Liudytojas G. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Priešais jo namą, kitoje kelio pusėje gyvena E. Š., ją pažįsta seniai, su jos sūnumi Š. jis buvo klasės draugas. 2017 m. liepos mėn., tiksliai datos pasakyti negali, nešė išpilti atliekas į lauko tualetą, esantį E. Š. namo kieme. Eidamas pro namą, kuriame gyvena E., pamatė, kad jos bute dega šviesa ir iš buto sklinda garsai. Nuėjus pažiūrėti, pasibeldus į buto duris, jų niekas neatidarė. Tik dar keletą kartų pasibeldus, matytas vaikinas atidarė duris, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Įėjęs į buto vidų, pamatė ant lovos sėdinčią E. Š., kambaryje buvo dar dvi merginos – I. G. ir Ž., kurios pavardės nežino. Taip pat dar buvo A. G.. Matė, kad ant stalo buvo atidarytas nugertas brendžio butelis. Jam niekas jokio įtarimo nesukėlė, E. dėl nieko nesiskundė. Ir pamatęs, kad viskas gerai, išėjo (1 t., 39-40 b.l.).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. G. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra E. Š. butas; langą, pro kurį jis 2017-07-18 naktį įsibrovė į E. Š. priklausantį butą; duris, kurias atrakinęs iš vidaus įsileido į buto vidų T. R.; vietą kambaryje, kur T. R. buvo paklupdęs ant grindų E. Š.; kambarį, kuriame jis ieškojo pinigų (1 t., 161-165 b.l.).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis T. R. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra E. butas, į kurį jis 2017-07-18 kartu su A. G. įsibrovė į jo vidų; buto duris, pro kurias jis įsibrovė į buto vidų; langą, pro kurį į buto vidų įsibrovė A. G.; vietą bute, kur jis buvo paklupdęs ant grindų E. ir jai ant galvos uždėjęs chalatą (2 t., 21-26 b.l.).

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu E. Š. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jos butas Nr. (duomenys neskelbtini); virtuvės langą, pro kurį 2017-07-18 naktį A. G. įsibrovė į jos buto vidų; buto duris, kurias atrakinęs A. G. į buto vidų įsileido T. R.; vietą ant lovos, kur ji sėdėjo, kai ją paklupdė vaikinas ant grindų; vietą, kur kabojo jos chalatas, kuriuo jai vaikinai uždengė veidą; vietą kambaryje, kur vaikinai ją paklupdė; rankinę, iš kurios buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ir kroviklis (1 t., 27-33 b.l.).

Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Ž. T. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra E. butas, į kurį 2017-07-18 įsibrovė A. G. ir T. R.; langą, pro kurį į buto vidų įsibrovė A. G.; vietą kambaryje, kur buvo paklupdyta ant grindų E.; vietą, kur ji kambaryje sėdėjo su I. G. (1 t., 81-85 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Buto durys, spyna be laužimo žymių. Pro duris patenkame į virtuvę. Virtuvės rytinėje sienoje yra langas. Langas dvivėris, palangėje ir dešinėje lango varčioje yra įkalti vinys. Pastūmus langą iš išorės langas atsidaro į vidinę pusę. Lango viduryje yra virvelė, kuri atsidaryti langų varčioms pilnai 90 laipsnių kampu neduoda. Ant palangės nieko nėra. Prie sienos po langu stovi kėdė, ant kurios guli pakaba. Iš virtuvės patenkama į kambarį, kuriame stovi stalas, prie rytinės sienos sofa-lova. Ant lovos rankinukas. Ant durų staktos iš kambario pusės kabo mėlynos spalvos su raudonomis ir baltoms juostomis chalatas. Chalatas iš įvykio vietos paimamas. Kieme žolėje yra ant virvelės surišti raktai (1 t., 12-13 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad E. Š. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-07-20, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kito smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (1 t., 35-36 b.l.).

Atstovė pagal įstatymą V. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji yra I. G. ir A. G. mama. Visi trys gyvena (duomenys neskelbtini), vaikų tėvas A. G. gyvena atskirai. Apie tai, kad jos abu nepilnamečiai vaikai Inga ir A. įvykdė nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Su vaikais susitvarko, jos klauso. Yra ji mačiusi keletą kartų, kas A. neblaivus., su juo rimtai kalbėjosi. Dukra I. alkoholio nevartoja. Stengiasi, kad vaikai namo grįžtų laiku. Tą vakarą, kai jos vaikai dalyvavo plėšime, ji buvo išvykusi ir namo grįžo vėlai. E., kurios pavardės nežino, pažįsta seniai. Pasižada saugoti ir prižiūrėti savo vaikus (1 t., 43 b.l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-696/2016">2K-81-696/2016</a>). Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pačių kaltinamųjų T. R. ir A. G. kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka – nukentėjusiosios E. Š., liudytojų I. G., Ž. T., G. P. parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. liepos 18 d., apie 01.00 val. A. G. įsibrovė pro langą į E. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atrakinęs buto duris iš vidaus, į E. Š. priklausantį butą įleido kaltinamąjį T. R., kuris paklupdęs nukentėjusiąją E. Š. ant grindų, ant jos užmetė kambaryje buvusį chalatą, po to spaudė ranka nukentėjusiosios galvą žemyn liepė tylėti ir reikalavo pinigų ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiajai E. Š. galimybę priešintis ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą, tuo metu pagrobė iš nukentėjusiajai E. Š. priklausančios rankinės telefoną ALCATEL ir telefono ALCATEL kroviklį, kurių vertė 40,00 Eur, iš kambaryje kabančio drabužio kišenės dvi monetas po 2,00 Eur ir iš durų spynos raktus, kurių vertė 10,00 Eur, tuo nukentėjusiajai padarydami 54,00 Eur turtinę žalą.

Taigi, veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamasis A. G. pro langą įsibraudamas į svetimą nukentėjusiajai E. Š. priklausantį butą, o kaltinamajam T. R. nukentėjusiąją parklupdžius ant grindų ir užmetus ant galvos chalatą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlus išgąstį ir psichologinį spaudimą bei nukentėjusiajai atėmus galimybę priešintis, A. G. ieškant pinigų ir radus 4 Eur, T. R. reikalavimą grasinant nukentėjusiajai išsakant žodžiu, abu įvykdė plėšimą iš svetimos patalpos.

Nors kaltinamiesiems A. G. ir T. R. pareikšti kaltinimai, jog 2017 m. liepos 18 d. apie 1.00 val. nusikalstamą veiką jie padarė veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, turėdami bendrą tikslą įvykdyti plėšimą, tačiau byloje ištirtais kaltinamųjų T. R. ir A. G., liudytojų I. G., Ž. T. parodymais nustatyta, kad trūkstant pinigų alkoholiui, A. G. pasakius, kad žino pas ką galima jų gauti, kilo mintis nueiti pas nukentėjusiąją E. Š., o tikslas apiplėšti nukentėjusiąją kilo spontaniškai, kai kaltinamieji paprašė pinigų ir jų negavo. Kaltinamieji iš anksto nesitarė apiplėšti kaltinamosios, tokio tikslo neturėjo. Kad kaltinamieji iš anksto neturėjo tikslo apiplėšti patvirtina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis T. R. išeidamas kaltinamosios atsiprašė.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Tikslas bendrininkų grupėje plėšimo būdu pasisavinti svetimą turtą susiformavo tęsiant nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji A. G. ir T. R. 2017 m. liepos 18 d. apie 1.00 val. nusikalstamą veiką padarė veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, turėdami bendrą tikslą įvykdyti plėšimą, šalinama iš kaltinamojo akto.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų T. R. ir A. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Skirdamas T. R. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. R. padarė tyčinę pavojingą nusikalstamą veika asmens nuosavybei, nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis keturis kartus teistas (1 t., 175-179 b.l.), tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus trumpam laiko tarpui po paskutinės atliktos laivės atėmimo bausmės. Nors darant nusikaltimą, padaryta turinė žala nedidelė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nusikaltimas padarytas įsibraunant į svetimą patalpą, nukentėjusiajai darant psichologinį spaudimą: įbauginant parklupdžius ir ant jos galvos užmetus chalatą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos negalioja (1 t., 192-193 b.l.), nedirba (1 t., 199 b.l.), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (1 t., 195 b.l.).

Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. R. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad jis šią veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, neturėjo įtakos jos padarymui ir ši aplinkybė nesunkina atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. R. pripažino, kad, nesijautė apsvaigęs, savo veiksmus kontroliavo, į aplinką reagavo adekvačiai. Kitų T. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs T. R. padarytą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybė sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. R. BK 180 straipsni 2 dalies sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnyje nustatyta teismo diskrecija atidėti paskirtos bausmės vykdymą. T. R. teisiamajame posėdyje sakė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturi. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus – per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaičiuoti T. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., iš viso 61 (šešiasdešimt vieną) parą.

2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi T. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK nelyginėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 7.00 val. iki 8.00 val. (2 t., 176-178 b.l.) paliekama galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas A. G. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. G. padarė tyčinę pavojingą nusikalstamą veika asmens nuosavybei, nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis tris kartus teistas (1 t., 107-129 b.l.), tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimas padarytas nakties metu įsibraunant į svetimą patalpą, nukentėjusiajai darant psichologinį spaudimą: įbauginant parklupdžius ir ant jos galvos užmetus chalatą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos negalioja (1 t., 130-133 b.l.), mokosi, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (1 t., 135 b.l.).

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad jis šią veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, neturėjo įtakos jos padarymui ir ši aplinkybė nesunkina atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. pripažino, kad, buvo nedaug išgėręs, labai apsvaigęs nesijautė. Kitų A. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs A. G. padarytą nusikalstamą veiką, jo amžių, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybė sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. G. BK 180 straipsni 2 dalies sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 18 d. 11.30 val. iki 2017 m. liepos 20 d. 10.19 val., iš viso 2 (dvi) paras.

2017 m. liepos 20 d. nutarimu A. G. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas priežiūrai ir dokumento paėmimas (1 t., 167-168, 169-170 b. l.). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kaltinamasis A. G. ne kartą yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas mano, jog kaltinamasis A. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui arba, siekdamas išvengti terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpti nuo teismo nuosprendį vykdančių pareigūnų, todėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas priežiūrai ir dokumento paėmimas – panaikinamos ir skiriama kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos (BPK 119 ir 123 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. G. 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių tardymo izoliatoriuje–pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei paskirti galutinę subendrintą – 2 (metų) 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 18 d. 11.30 val. iki 2017 m. liepos 20 d. 10.19 val. (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. G. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą priežiūrai ir dokumento paėmimą – panaikinti ir skirti A. G. teismo salėje kardomąją priemonę suėmimą 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos ir jame išbūtą laiką įskaityti į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką, prilyginant vieną suėmimo dieną vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 66 ir 77 straipsniais, išaiškinti A. G., kad:

1) po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas.

2) nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

3) nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

4) į pataisos įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba.

5) nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose Bausmių vykdymo kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pripažinti T. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti T. R. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, T. R. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaičiuoti T. R. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., iš viso 61 (šešiasdešimt vieną) parą, vieną suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK nelyginėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 7.00 val. iki 8.00 val., – palikti galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, išaiškinti T. R., kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme yra numatytos bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. G. pavesti vykdyti suėmimą vykdančioms įstaigoms Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė