Kasacinio skundo Nr. DOK-1822/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23764-2024-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 22 d, nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant motinos J. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo laikotarpį, be užstato; pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 700 Eur – sumažinti vienu trečdaliu; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų dėl 10 700 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, konfiskavimo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1822/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23764-2024-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 22 d, nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant motinos J. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo laikotarpį, be užstato; pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 700 Eur – sumažinti vienu trečdaliu; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų dėl 10 700 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, konfiskavimo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasatorius nesutinka, kad nėra sąlygų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teigia, jog teismų išvada, kad jis nesilaikys įstatymų, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reguliavimo tikrosios prasmės. Nuostata „laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“ turi būti aiškinama kartu su kitose BK 40 straipsnio dalyse įtvirtintomis nuostatomis. Iš BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo galima teigti, kad, sprendžiant apie šios sąlygos buvimą, teisinę reikšmę turi tik laikymasis tokių įstatymų, už kurių pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Administracinių nusižengimų darymas ar kitokių įstatymų (darbo, civilinių ir kt.) pažeidimai sprendimui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmės neturi. Dėl to BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata „laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“ turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo daugiau nenusikals. Taigi praeityje kasatoriaus padaryti administraciniai nusižengimai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Kitokių duomenų, galinčių kaip nors pagrįsti išvadą, kad, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis darys nusikalstamas veikas, byloje nėra. Pasak kasatoriaus, visas kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas jis atitinka.
Taip pat kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, nes sumažinęs paskirtą bausmę vienu trečdaliu, turėjo vienu trečdaliu sumažinti ir paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Nors apeliaciniame skunde šis argumentas nebuvo nurodytas, apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, privalėjo tinkamai taikyti įstatymą, nepaisant to, ar proceso dalyviai atkreipia teismo dėmesį į įstatymo taikymo būtinumą. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į jo atsiliepime į prokuroro atsiliepimą pateiktą argumentą, neužtikrino jo teisės į pagrįstą (argumentuotą) sprendimą ir pažeidė teisę į teisingą teismą, asmenų lygybės teismui principą, apribojo jo teisę į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 8 dalyje nurodytą atsikirtimą vien todėl, kad BPK normose, reglamentuojančiose rašytinį apeliacinį procesą, toks atsiliepimas nenumatytas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų nustatymu, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu. Šiuos klausimus sprendžia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad dėl galimybės pripažinti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, paaiškindamas, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Nuteistasis savo nesutikimą grindžia netinkama baudžiamojo įstatymo interpretacija. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Be to, kasaciniame skunde nuteistasis R. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, nes, sumažinęs paskirtą bausmę vienu trečdaliu, turėjo vienu trečdaliu sumažinti ir paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kadangi nurodytu aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis prašė apeliacinės instancijos teismo nepriteisti visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos, nes ji neproporcinga, o priteisti 30 procentų šios sumos, jos mokėjimą išdėstant dalimis, arba taikyti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Nuteistasis prašymą taikyti BK 641straipsnį paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei pateikė ne apeliaciniame skunde, o atsiliepime į prokuroro atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų, kartu pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į nuteistojo atsiliepime į prokuroro atsiliepimą išsakytus argumentus. Tokia apeliacinės instancijos teismo išreikšta pozicija aptariamoje situacijoje neprieštarauja kasacinės instancijos teismo išaiškinimui, pateiktam kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018. Taigi kasaciniame skunde išdėstyta situacija apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nesuteikia pagrindo spręsti apie galimus esminius baudžiamojo proceso įstatymo ar teisės principų pažeidimus, suvaržiusius nuteistojo procesines teises.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties atitinkamų dalių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė