G. Č. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 58 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1815/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00006-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama kaltinamojo G. Č. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas grąžindamas baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas. Nebuvo jokio pagrindo taikyti BPK 58 straipsnio nuostatas dėl teisėjo nušalinimo, todėl sprendimas grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą dėl tariamo teisėjo šališkumo buvo nepagrįstas. Aplinkybė, susijusi su teisėjo G. D. liudijimu ikiteisminiame tyrime, kuris vėliau buvo išskirtas į nagrinėjamą bylą, negalėjo būti vertinama kaip sudaranti šališkumo įspūdį ar objektyvų pagrindą nušalinimui. Priešingai - teisėjas šią aplinkybę viešai atskleidė bylos nagrinėjimo pradžioje, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Budrys 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi teisėjų kolegijos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar apeliaciniame skunde prokuroro nurodomi nuogąstavimai, prielaidos ir būgštavimai dėl tariamo teisėjo ir viso teismo šališkumo yra pripažintini pagrįstomis aplinkybėmis ir ar jie nėra tik subjektyvaus pobūdžio; ar tokio pobūdžio reiškiamos abejonės savo faktiniu turiniu ir konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis objektyviai pateisinamos bei rodo galimą teisėjo, o kartu ir teisėjų kolegijos šališkumą; ar teismo šališkumą patvirtina realūs faktai ir ar tokie nustatyti faktai savo turiniu, pobūdžiu ir laipsniu sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti dėl teisėjo ir teismo nešališkumo stokos; privalėjo nustatyti ne tik patį teisėjo G. D. apklausos faktą pagrindinėje korupcijos byloje, bet ir detaliai aptarusi teisėjo susitikimo ir pokalbio su liudytoju D. Z. apimtį bei ypatumus, patikimai nustatyti, ar pagrindinėje byloje tirti nusikaltimai ir išskirtoje iš pagrindinės tiriami nusikaltimai savo esme bei faktiniu turiniu turi tiesioginį ryšį ar yra susiję tokiu laipsniu, kad akivaizdžiai rodytų galimą teisėjo G. D. neutralumą liudytojo D. Z. parodymų vertinimo aspektu, o per tai ir visos teismo kolegijos (viso teismo) šališkumą. Teismas turėjo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atliekami taip, kad proceso dalyviams galėtų susidaryti įspūdis apie teisėjų kolegijos narių proceso metu vienai iš proceso šalių ar liudytojui D. Z. reiškiamą išankstinį priešiškumą ar palankumą. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, objektyviuoju aspektu pagrįstų duomenų apie tai, kad teisėjas G. D. ar kiti kolegijos teisėjai yra susiję su liudytoju D. Z. kokiais nors ryšiais, galinčiais įtakoti jų neutralumą ar suinteresuotumą, nėra. Prokuroro išsakyta abejonė dėl teisėjo G. D. tariamo šališkumo nors ir yra grindžiama tam tikrais individualiais faktais, tačiau nėra pagrįsta realiais faktais, kurių turinys pagrįstai bei teisėtai įtakotų (patvirtintų) teismo šališkumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti BPK 58 straipsnio nuostatų dėl teisėjo nušalinimo, todėl sprendimas grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą dėl tariamo teisėjo šališkumo buvo nepagrįstas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-198/2009).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad BPK 58 straipsnio pažeidimai yra nurodomi grindžiant juos byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų. Kasaciniame skunde nurodytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami kaltinamojo nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Skunde keliami teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo yra dirbtiniai, deklaratyvūs ir nesuformuluoja teisinių pagrindų bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kaltinamojo G. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis