M. P. pagal BK 98 str., 369 str., 368 str., 376 str., 145 str., 147 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1755/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20008-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama M. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d, nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d, nutarties vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu M. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo, taikant laikinąsias priemones, užtikrinti jo pažeistų teisių apsaugą ir užkirsti kelią tolesniems teisės pažeidimams: uždrausti tolesnį gydymą psichotropiniais vaistais be tinkamos medicininės priežiūros, kol bus atliktas išsamus jo sveikatos būklės įvertinimas ir užtikrinta teisė į tinkamą ir savanorišką (remiantis jo sutikimu) gydymą; įpareigoti atsakingas institucijas užtikrinti jo teisę į privatumą, sustabdyti bet kokį nesankcionuotą stebėjimą ar kamerų naudojimą jo gyvenamosios vietos aplinkoje bei apsaugoti nuo tolesnio neteisėto FSB įsikišimo į jo gyvenimą; sustabdyti neteisėtus finansinius veiksmus, kol bus atliktas išsamus tyrimas dėl PSD lėšų plovimo ir finansinių veiksmų, kurie buvo atlikti jo sąskaita, nes jo teisės ir interesai buvo pažeisti, taip pat sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su neteisėtu PSD lėšų naudojimu; laikinai sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą ir bet kokių tolesnių priemonių, susijusių su psichiatrijos gydymu ir FSB veiksmais, taikymą, iki bus išnagrinėtas šis skundas.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, netinkamai vertino padarytus teisės aktų pažeidimus ir nesuteikė jam tinkamos teisinės apsaugos. M. P. buvo neteisėtai įtrauktas į FSB veiksmus, nes buvo apgyvendintas netoli Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje. Šie veiksmai buvo vykdomi be jo žinios ir sutikimo. Buvo stebimas valstybin4mis kameromis, kurios pažeidė jo teisę į privatumą ir gyvenimo apsaugą. Šie veiksmai neturi jokio teisinio pagrindo ir yra aiškus jo teisių pažeidimas pagal Lietuvos ir tarptautinius įstatymus, kurie saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir užtikrina apsaugą nuo neteisėto stebėjimo. Pasak kasatoriaus, psichiatrinėje ligoninėje jis buvo gydomas neteisėtas, be jo sutikimo, siekiant pažeisti jo teisėtus interesus bei paveikti jo finansinę padėtį, plaunant PSD lėšas. Nebuvo pakankamai įvertinta žala jo finansinei padėčiai, kuri buvo padaryta neteisėtai naudojant jo PSD lėšas. Neteisėtas apgyvendinimas prie ambasados ir neteisėtas gydymas psichiatrinėje ligoninėje negali būti pateisinama jokiais teisės aktais.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakomybė už neteisėtą asmens laisvės atėmimą, kai asmuo neteisėtai apgyvendintas ar sulaikytas psichiatrinėje ligoninėje, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnyje. BK 147 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą asmens sveikatos sužalojimą, pavyzdžiui, už paskirtą netinkamą gydymą ar naudojant psichotropinius vaistus be sutikimo. 149 straipsnis gali būti taikomas, jei buvo naudojama psichologinė prievarta ar grasinimai, siekiant priversti asmenį sutikti su gydymu ar kitais veiksmais. 180 straipsnio pažeidimu gali būti laikoma, jei buvo taikytas netinkamas gydymas, kuris nebuvo susijęs su asmens sveikata ir buvo vykdomas be jo sutikimo. 184 straipsnis apima atvejus, kai medicininės paslaugos buvo teikiamos netinkamai arba buvo pažeisti sveikatos priežiūros standartai. 232 straipsnis gali būti taikomas, jeigu asmuo buvo neteisėtai stebimas, sekamas ar kitaip pažeista jo teisė į privatumą, o 233 straipsnis – jei buvo naudojami neteisėti metodai (pavyzdžiui, sekimas, klausymasis), norint rinkti informaciją apie asmens gyvenimą, pažeidžiant jo privatumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad M. P. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl aplinkybių, susijusių su M. P. padarytomis veikomis, netinkamo vertinimo ir nepagrįstai jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės buvo išdėstyti M. P. apeliaciniame skunde. Nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuspręsdamas taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde M. P. nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, jame nurodyti teiginiai dėl netinkamo teisės normų taikymo ir padarytų pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami subjektyviu nesutikimu su teismo priimtu sprendimu. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo sritis. Kartu pažymėtina, kad spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti jų rūšį yra žemesnės instancijos teismų diskrecija. M. P. subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti M. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė