Civilinė byla Nr. 3K–3–215/2006
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valentino Mikelėno ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės neteisėtu sulaikymu ir neteisėtu suėmimu padarytai turtinei žalai atlyginti 800 Lt ir neturtinei žalai atlyginti 11 252 Lt.
Ieškovas ieškinį grindė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies norma. Ieškovas nurodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-420-04, jis 2004 m. kovo 23 d. buvo sulaikytas Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 2004 m. kovo 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, tenkinant Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomosios priemonės paskyrimas buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui, tačiau šį skundą Panevėžio apygardos teismas atmetė.
Ieškovas nurodė, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis kategoriškai neigė padaręs nusikalstamą veiką, prašė iš suėmimo paleisti ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras pakeitė paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, o 2004 m. gegužės 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, pripažinęs, kad nesurinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovo teigimu, prokuroro priimtu nutarimu buvo pripažinta, kad laikinas sulaikymas, po to – suėmimas ir kitos kardomosios priemonės buvo neteisėti, nes pažeidė Konstitucijos garantuotas prigimtines teises ir laisves. Ieškovas sulaikytas ir suimtas buvo laikomas 45 paras. Būdamas be kaltės suimtas, jis teigia patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, neturėjo galimybės bendrauti su artimaisiais ir draugais. Ieškovas prašė teismo įvertinant neturtinę žalą vadovautis Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 65 straipsnio nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kuriose viena arešto para prilyginama 2 MGL dydžio baudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš valstybės 800 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-420-04, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo neoperatyvus, kad tyrimo eiga buvo neadekvati suėmimo trukmei. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo objektyvaus būtinumo apriboti ieškovui, kaip įtariamajam, laisvę 45 paroms. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
III. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija priteisė iš ieškovo 51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovui būnant suimtam (nuo 2004 m. balandžio 12 d. iki 2004 m. gegužės 7 d.), procesiniai veiksmai tiek dėl ieškovo, tiek dėl kitų įtariamųjų buvo atliekami. Surinkęs pakankamai duomenų ir juos įvertinęs, prokuroras 2004 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesne kardomąją priemone – užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. 2004 m. gegužės 27 d. buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo vyko protingą laiką ir nebuvo vilkinamas. CK 6.272 straipsnis nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, o tokių šioje byloje nekonstatuota.
IV. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Asmens teisės į laisvę suvaržymų, nepatogumų ar papildomų išlaidų negali pateisinti valstybės institucijų pareigūnų klaidingai vertinti faktai ar aplinkybės, net jeigu jų veiksmai ir nebuvo kalti. Tai aiškiai suprantama iš CK 6.272 straipsnio normų. Pripažinus, kad ieškovas nėra padaręs nusikalstamos veikos, turėtų būti pripažinta ir tai, kad ieškovo padėtis privalo būti atkurta. Dėl viešojo intereso – būtinumo išaiškinti kitų asmenų padarytą nusikaltimą – negalima ignoruoti žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ieškovo prigimtinių teisių ir laisvių suvaržymus pateisino tam tikru viešuoju interesu – būtinumu tirti kitų asmenų padarytą nusikaltimą, todėl toks teismo sprendimas negalėtų būti pripažintas teisingu.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004 (Teismų praktika 22) išaiškino, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrą laikotarpį asmeniui paskirtas suėmimas buvo teisėtas, tačiau vėliau jis tęsėsi nebepateisinamai ilgai, turi būti konstatuojama, kad suėmimo teisėtumas išnyko dėl neprotingai ilgai užsitęsusio bylos tyrimo. Taip pat buvo išaiškinta, kad visais atvejais, jei per paskirtą suėmimo terminą neatliekami nuoseklūs baudžiamosios bylos tyrimo veiksmai, tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.
Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės tyrimo veiksmai, kuriais būtų buvę siekiama išaiškinti galimą ieškovo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, nebuvo atliekami. Nors jau pirmos apklausos metu 2004 m. kovo 23 d. ieškovas teigia nurodęs, kad gali kitus įtariamuosius pažinti tik iš matymo, šie asmenys nebuvo rodomi atpažinti. Po papildomos apklausos 2004 m. balandžio 12 d., kai tapo aišku, jog nusikalstamos veikos ieškovas tikrai nepadarė, jokie nuoseklūs tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Šiuo laikotarpiu buvo apžiūrėti tik kai kurie daiktai, o 2004 m. balandžio 28 d. buvo surašytas paklausimas dėl telefono pokalbių išklotinių, buvo apklausiamas įtariamasis G. D..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendime nepadarė išvados, kad tie keletas procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 12 d. iki 2005 m. gegužės 7 d. (paleidimo iš suėmimo dienos) galėjo padėti išaiškinti galimą ieškovo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegija tik padarė išvadą, kad šie procesiniai veiksmai galėjo būti reikšmingi bylai.
3. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 2 dalies norma imperatyviai įpareigoja prokurorą suimtąjį į laisvę paleisti nedelsiant, kai išnyksta suėmimo pagrindai. Dėl to nuo 2004 m. balandžio 12 d., kai ieškovas paaiškino visas aplinkybes, išnyko suėmimo skyrimo ieškovui pagrindai. Taigi suėmimo trukmę po šios datos negalima laikyti teisėta.
4. Neteisėtais pareigūnų veiksmai turėtų būti laikomi ir tie veiksmai, kuriuos vėliau peržiūrėjo patys tuos veiksmus atlikę pareigūnai, pripažinę savo klaidas.
V. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą Policijos departamentas prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. S. R. policijos pareigūnų procesinių veiksmų ir nutarimų tyrimą kontroliuojančiam prokurorui neskundė ir neturi pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įstatymų reikalavimus ir jo teises. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdami klausimą dėl ieškovo suėmimo, nenustatė aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnų ir prokuroro procesinius veiksmus ir Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. kovo 24 d. nutartį būtų galima pripažinti neteisėtais.
2. Pagal BPK 215 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo gynėjas ar atstovas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl šio tyrimo vilkinimo. Taigi ikiteisminis tyrimas iki šešių mėnesių yra protingos trukmės ir neprieštarauja įstatymui.
3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali vertini baudžiamojo proceso tvarka priimtų sprendimų teisėtumo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nebuvo objektyvaus būtinumo apriboti įtariamajam S. R. laisvę 45 paroms.
4. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, kurios įrodytų tai, kad laikino sulaikymo ir suėmimo metu jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Teisingumo ministerija prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovo nurodytu laikotarpiu buvo atliekami procesiniai veiksmai tiek dėl ieškovo, tiek dėl kitų įtariamųjų. Kasatorius buvo suimtas 45 paras, kai kardomoji priemonė – suėmimas – jam buvo skirta dviejų mėnesių laikotarpiui.
2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004 m. kovo 23 d. policijos pareigūnai pateikė informaciją, kad S. R. su kitais asmenimis gali priklausyti organizuotai nusikalstamai grupuotei, užsiimančiai automobilių vagystėmis, turto prievartavimu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros atstovė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorius neteisingai aiškina CK 6.272 straipsnio turinį ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakytos pozicijos analogiškose bylose.
2. Atsiliepimą pateikęs Generalinės prokuratūros atstovas pritaria Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos išvadai, kad baudžiamosios bylos ir atliktų procesinių veiksmų analizė neleidžia padaryti išvados, jog S. R. suėmimas tęsėsi nepateisinamai ilgai.
3. Sulaikymo faktas savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Civilinė atsakomybė atsiranda esant CK 6.272 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtus veiksmus.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.
1. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal šią įstatymo normą žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų ar teismo veiksmais.
Kasatorius nurodo, kad nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo dėl jo nutraukimu. Nusikalstamos veikos jis nepadarė, o ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, todėl žala turi būti atlyginta. Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas byloje L. v. Italiją, 1997 m. spalio 22 d. sprendimas byloje E. v. Turkey, 1998 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje B. and Others v. the United Kingdom). Šis teismas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą (sprendimai bylose L. v. Italiją, E. v. Turkey, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje C. and H. v. the United Kingdom).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895). Svarbu, kad suėmimu – asmens laisvės apribojimu – nebūtų savavališkų valstybės institucijos veiksmų ir piktnaudžiavimo teise.
2. Skiriant kardomąją priemonę suėmimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui suėmimas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartimi buvo skirtas manant, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, kitus įtariamuosius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti teisme. Ieškovas skundė teisėjo nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą – baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2004 m. balandžio 1 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Šio teismo 2004 m. balandžio 1 d. nutartyje, tikrinant paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumą ir teisėtumą taip pat konstatuota, kad S. R. 2004 metais buvo teistas už analogišką nusikaltimą, nesilaikė jam skirto namų arešto sąlygų ir dėl to ankstesnėje baudžiamojoje byloje namų areštas buvo pakeistas griežtesne kardomąja priemone. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje ieškovui buvo paskirtas suėmimas dviem mėnesiams. Jis buvo suimtas ne visą laiką, o tik jo dalį – 45 dienas. Taigi pagal suėmimo metu buvusią situaciją ir kitas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kardomoji priemonė ieškovui skirta teisėtai, ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, todėl ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl šios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Valentinas Mikelėnas
Janina Stripeikienė
