Civilinė byla Nr. e2-900-913/2015
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00755-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8.
(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 24 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Audriui Vilkui,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto banko atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. Č. bei jo atstovas advokato padėjėjas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos S. Č. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Patikslintu pareiškimu prašė nustatyti ir juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis palikimą priėmė ir po tėvo V. Č. mirties. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo motina S. Č. iki pat mirties gyveno santuokoje su pareiškėjo tėvu V. Č.. Pareiškėjo motina S. Č. mirė 1993-08-30, o tėvas V. Č. mirė 1994-11-21. Po tėvų mirties liko turtas: S. Č. 3,5109 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) Iki savo motinos S. Č. mirties pareiškėjas gyveno kartu su ja, jos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Mirus motinai pareiškėjas pasiliko gyventi kartu su sergančiu tėvu V. Č., perėmė visą iki tol motinos valdytą turtą, motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, namų apstatymo bei kitus buitinius daiktus. Mirus tėvui, pareiškėjas taip pat gyveno minėtame name ir naudojosi tėvui priklausiusiais daiktais. Be to, pareiškėjas prižiūrėjo gyvenamąjį namą, rūpinosi žeme. Mano, jog tokiu būdu pareiškėjas R. Č. palikimą po motinos bei tėvo mirties priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl tėvų palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu (bei patikslintu pareiškimu) kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po motinos S. Č. ir tėvo V. Č. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjui turtines teises (paveldėjimą) į jo tėvų palikimą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas R. Č. faktiniu valdymu priėmė S. Č. palikimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, prašo pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
R. Č. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas tenkintini.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 str. 8 d.).
Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi S. Č. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1993-08-30, o V. Č. mirė 1994-11-21, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 str. 1 d., CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovo, liudytojų A. K., R. K. parodymais nustatyta, jog 1993 m. rugpjūčio 30 d. mirė pareiškėjo R. Č. motina S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o 1994 m. lapkričio 21 d. mirė jo tėvas V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (12,13,14,15,26 b.l.). Po jų mirties liko turtas: S. Č. 3,5109 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas su statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (7-11,17,39,55-62 b.l.). Pareiškėjo R. Č. aktyvius veiksmus po tėvų mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog jis pasiliko gyventi gyvenamajame name, perėmė visą iki tol tėvų valdytą ūkį, asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, namų apstatymo bei kitus buitinius daiktus. Be to, pareiškėjas prižiūrėjo gyvenamąjį namą, rūpinosi nuosavybės teisės į žemę atkūrimu. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo R. Č. pareiškimas bei patikslintas pareiškimas laikytini pagrįstais (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Konstatuotina, jog R. Č. priėmė palikimą po motinos ir tėvo mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiųjų turtą nebuvo išduotas (16 b.l.). Pareiškėjas R. Č. yra palikėjų S. Č. ir V. Č. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi daugiau įpėdinių nėra, todėl R. Č. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų tėvų mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo R. Č., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteisiama 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. Č. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvų S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1993 m. rugpjūčio 30 d., bei tėvo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. lapkričio 21 d. priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš R. Č. 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė
