Administracinė byla Nr. A.2.6.-535-913/2014
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00472-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. lapkričio 24 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B.,
jo atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,
nukentėjusiajam Ž. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
G. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, 2015 m. lapkričio 12 d., 22:12 val., Anykščių r. sav., Anykščiuose A. Vienuolio g. 34, vairavo transporto priemonę BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės aikštelėje, parkuodamasis atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Tokiais veiksmais G. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2015-11-12, apie 22 val., vairuodamas draugei priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės aikštelėje, esančioje A. Vienuolio g. 34, Anykščiuose, parkavosi atbuline eiga ir pajautė, kad į kažką atsirėmė. Pagalvojo, jog galinis ratas atsirėmė į bordiūrą. Pradaręs automobilio dureles pažiūrėjo ir pamatė, kad ratas liečia bordiūrą, todėl pagalvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą. Aplink visą automobilį neapėjo, nes labai blogai jautėsi (viduriavo), todėl skubėjo kuo greičiau parvažiuoti namo. Nematė, kad apgadino kitą automobilį. Žinojo, jog aikštelė stebima vaizdo kameromis, todėl pasišalinti nebuvo jokio tikslo. Jis šioje aikštelėje dažnai palieka automobilį būtent dėl tos priežasties, kad žino, jog yra kameros, todėl saugu. Automobilis yra apdraustas. Įvykio metu vairavo blaivus, kadangi niekada nėra vartojęs alkoholio. 2015-11-13, apie 17:00 val. jam paskambino degalinės „Luktarna“ operatorė, kuri pasakė, kad jis apgadino kitą automobilį. Paprašė operatorės duoti jo telefono numerį apgadinto automobilio savininkui, jog galėtų išspręsti problemą. Tačiau su juo niekas nesusisiekė, todėl jis paskambino į Anykščių policijos komisariato budėtojų dalį, kur jam buvo paaiškinta atvykti į komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Kadangi jis neneigia, kad galėjo apgadinti aikštelėje stovėjusį automobilį, todėl 2015-11-14, apie 08:30 val. atvyko į Anykščių PK, aplinkybių išsiaiškinimui. Nukentėjusiajam Ž. D. jis atlygino padarytą turtinę žalą už automobilio apgadinimą.
Nukentėjusysis Ž. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-11-12 apie 17 val. savo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė degalinės „Luktarna“ aikštelėje, o kitu automobiliu išvyko namo. Kitą dieną atvykęs į darbą (jis dirba šioje degalinėje), pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas - įtrūkęs galinis bamperis ir įlenktas užpakalinis bagažinės dangtis. Jis peržiūrėjo degalinės stebėjimo kameras ir pamatė, kad 2015-11-12 22 val. 11 min. į jo automobilį atsitrenkė BMW X5, šio automobilio savininką jis pažįsta iš matymo. BMW X5 automobilio savininkas G. B. jam padarytą turtinę žalą atlygino, todėl jis jam pretenzijų neturi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Lina Breskuvienė paaiškino, kad G. B. 2015-11-12 apie 22 val. automobiliu BMW X5 buvo nuvykęs į degalinės aikštelę. Parkuojantis prie aikštelės bordiūro pajuto, kad automobilis kur tai atsirėmė, pravėręs automobilio dureles pastebėjo, kad automobilio vienas ratas remiasi į aikštelės bordiūrą, todėl sėdęs į automobilį išvažiavo iš aikštelės. Kad apgadino kitą automobilį sužinojo kitą dieną ir dėl šio įvykio 2015 m. lapkričio 14, t.y. šeštadienį pats savo iniciatyva kreipėsi į Anykščių rajono PK. G. B. tik susipažinęs su fotonuotraukomis iš įvykio vietos įtikėjo, kad prieš dieną buvo padaręs KET pažeidimą. Iki apsilankymo Anykščių rajono PK asmuo nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. G. B. neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. G. B. išvykdamas verslo reikalais kelioms dienoms į Vokietiją savo automobilį palikdavo minėtoje degalinės aikštelėje, kadangi teritorija yra filmuojama ir tokiu būdu apsisaugoma nuo ilgapirščių. Žinodamas, kad aikštelės teritorija yra nuolat stebima vaizdo kameromis, kaip sąmoningas asmuo G. B., jeigu būtų padaręs teisės pažeidimą ir žinodamas pasekmes, nebūtų rizikavęs, kad išvengtų atsakomybės, juolab, kad padaryta žala kitam automobiliui nėra didelė ir jau atlyginta. Asmuo nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos tyčia pasišalinti negalėjo. Todėl prašo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Be G. B. prisipažinimo, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė šiuo jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu įrodyta byloje esančiu 2015-11-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-43386584-15, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK VPS PB patrulio 2015-11-13 tarnybiniu pranešimu (6 b.l.), Ž. D. paaiškinimu (7 b.l.), įvykio fotonuotraukomis (9-21 b.l.), informacinės sistemos polis.lt duomenimis (22-23 b.l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (24-33 b.l.). Teismas mano, kad G. B. kaltė dėl eismo įvykio yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo padarytas Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
G. B., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgį pajuto, bet pradaręs vairuotojo dureles, pamatė, kad automobilio ratas atsitrenkęs į bordiūrą, todėl ir pagalvojo, jog atsitrenkė į bordiūrą. Iš automobilio jis nebuvo išlipęs, todėl ir nepastebėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, nes nebūtų nuvažiavęs, jei būtų supratęs, kad kliudė kitą automobilį. Jam nebuvo tikslo pasišalinti, kadangi jis žinojo, kad degalinės aikštelė yra stebima vaizdo kameromis, jo automobilis draustas. G. B. paaiškinimu, alkoholio jis nebuvo vartojęs.
Analizuojant pateiktas fotonuotraukas matyti, kad G. B. parkavosi manevruodamas atbuline eiga, todėl ta aplinkybė, kad jis pravėrė automobilio dureles ir pasižiūrėjęs pro jas pamatė į bordiūrą atsirėmusi automobilio ratą, leidžia pagrįstai manyti, jog jis sąmoningai suklydo suvokęs, kad smūgis įvyko ne dėl to, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį, o dėl to, jog automobilio ratas atsitrenkė į bordiūrą. Teismas pažymi, jog nėra įrodymų, kad G. B. iš tikrųjų suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir kad tą suprasdamas jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog G. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo G. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, kad G. B. yra daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (ATPK 20 str.), todėl G. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda numatyta arčiau sankcijos vidurkio (ATPK 302 str.).
Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 – 288 str.,
n u t a r i a :
G. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Administracinę bylą G. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 15053178271.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Jolanta Gasparavičienė
