Civilinė byla Nr. 3K-3-78-248/2016
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00494-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 2.4.1.4.10; 2.4.1.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ir trečiųjų asmenų B. T. ir P. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys B. T., P. K., E. K., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B., dėl dalies paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia ir termino priimti palikimą atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami termino palikimui priimti pratęsimo klausimai.
Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia dalį atsakovui išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dėl garažo ir 1/3 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti jam terminą palikimui priimti.
Ieškovas nurodė, kad gyvenamąjį namą ir kitus statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė jo motina E. K., tretieji asmenys B. T. (sesuo) ir E. K. (buvusi sutuoktinė); šalys buvo nusistačiusios konkrečias joms priklausančias nuosavybės dalis ir susitarusios dėl naudojimosi tvarkos. 2013 m. birželio 21 d. mirė ieškovo motina. 2006 m. rugsėjo 22 d. testamentu ieškovo motina dalį jai priklausančio turto (1760/10000 dalis gyvenamojo namo (53,97 kv. m), 1/2 dalį ūkinio pastato 311 p ir visą jai priklausiusią žemės sklypo dalį, esančią prie šių pastatų) paliko sūnui atsakovui R. K., o kitą dalį (1063/10000 dalis gyvenamojo namo (33,71 kv. m), 1/2 dalį ūkinio pastato 311 p) – anūkei D. K.; testamente nurodyta naudojimosi nuosavybe tvarka.
Testamentu nebuvo išspręstas dalies turto (1/3 ūkinio pastato 5I1p, šiltnamio ir garažo) paveldėjimo klausimas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu šiuo statinius paveldėjo atsakovas kaip pirmosios eilės įpėdinis. Kiti pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (ieškovas ir trečiasis asmuo B. T.) dėl paveldėjimo nesikreipė, nes pagal nusistovėjusią daiktų naudojimosi tvarką nemanė, jog yra paveldimo pagal įstatymą turto. Turtą, galimą paveldėti pagal įstatymą, ieškovas priėmė faktiniu valdymu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, pratęsė terminą ieškovui priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino negaliojančiu dalį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dėl garažo, 1/3 dalies ūkinio pastato; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Teismas nustatė, kad ginčo namas su kitais statiniais, tarp jų ir ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/3 priklausė palikėjai, ieškovui ir trečiajam asmeniui B. T.; ieškovas iš esmės visą jam priklausančią nuosavybės dalį 2000 m. rugpjūčio 16 d. padovanojo savo buvusiai sutuoktinei E. K., o 12/100 dalių namo ir kitų statinių – savo sūnui P. K.; palikėja E. K. 2006 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliko 1760/10000 dalių jai priklausančio gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato 311 p ir visą jai priklausančią žemės sklypo dalį sūnui atsakovui R. K., o 1063/10000 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato 311 p – anūkei D. K.; testamente nurodyta naudojimosi bendru daiktu tvarka; paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atsakovas paveldėjo garažą, šiltnamį ir 1/3 dalį ūkinio pastato 511 p; paveldėtą šiltnamį atsakovas padovanojo trečiajam asmeniui B. T.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo B. T. yra palikėjos E. K. pirmosios eilės įpėdiniai. Ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas jam tenkančia palikimo dalimi naudojosi pagal iki palikimo priėmimo nusistovėjusią tvarką. Ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes manė, kad po mamos mirties nesikeitė ir nesikeis nusistovėjusi ūkinio pastato bei garažo naudojimo tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes, pareikšdamas savo valią priimti motinos palikimą, nepranešė ieškovui ir trečiajam asmeniui B. T. apie tai ir atėmė galimybę kitiems įpėdiniams paveldėti pagal įstatymą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Kolegija nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teises į turtą perleido savo buvusiai žmonai E. K., savo vaikams ir šiais pastatais nuo jų perleidimo momento nebesinaudojo; ieškovas gyvena Kretingoje; nenustatyta, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus palikimui priimti. Įstatyme nenustatyta galimybės priimti palikimo kitų asmenų (įpėdinio šeimos narių) veiksmais. Dėl to kolegija nekonstatavo, kad ieškovas galėjo priimti palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikimo priėmimą patvirtina faktinė naudojimosi ginčo turtu tvarka, t. y. kad garažu ir ūkinio statinio dalimi, kuri atiteko atsakovui, visada naudojosi ieškovo buvusi sutuoktinė ir sūnus. Byloje nenustatyta, kad palikėja E. K. būtų perleidusi šiuos daiktus šalims. Dėl to aplinkybė, kad šis turtas palikėjos neperleistas testamentu, tik patvirtina, jog palikėja neturėjo išankstinės nuostatos dėl šio turto nuosavybės teisės, jo valdymo ir naudojimo po savo mirties. Paveldėjimo proceso neturi lemti aplinkybė, kad palikėja leido turtu naudotis artimiems giminaičiams.
Kolegija nurodė ir tai, kad ieškovo termino palikimui priimti praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Palikėja mirė 2013 m. birželio 21 d., atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2014 m. sausio 2 d., t. y. gerokai viršijus įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Ieškovas ilgą laiką nesikreipė į notarą, nors galėjo tai padaryti, nes jo šeimos nariams (ieškovo duktė D. K. priėmė palikimą pagal testamentą) buvo žinoma apie įstatymu nustatytą palikimo priėmimo tvarką. Byloje nenustatyta, kad ieškovo amžius, sveikatos būklė būtų sutrukdę jam kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Kolegija nepritarė ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, nepranešdamas kitiems įpėdiniams apie atsiradusį palikimą, buvo nesąžiningas. Byloje neįrodyta, kad jis, priimdamas palikimą, pažeidė paveldėjimo teisės normas. Ieškovo duktė D. K. tinkamai įgyvendino turtines teises ir paveldėjo dalį E. K. turto pagal testamentą, todėl ieškovui galėjo būti žinoma apie palikimo priėmimo tvarką. Be to, atsakovas palikimą priėmė daugiau nei po 6 mėn. nuo jo atsiradimo, o tai patvirtina, jog jis nesiekė kuo skubiau įgyti turtą ir juo disponuoti pažeisdamas ieškovo teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas ir tretieji asmenys B. T. bei P. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.50 straipsnio nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius J. K. negalėjo priimti palikimo, pradėdamas faktiškai jį valdyti per savo šeimos narius, nors CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kaip turi išreiškiamas turto valdymas. Dėl to kasatoriai sprendžia, kad įstatyme įpėdiniui nedraudžiama turtą pradėti valdyti per atstovus. Tokią savo išvadą jie grindžia remdamiesi CK 2.132 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodo, kad šiuo atveju svarbus tik valios išraiškos klausimas. Kasatorius J. K. neneigia savo valios priimti palikimą, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Visi žinojo nusistovėjusią turto valdymo tvarką iki palikėjos mirties, todėl nemanė, kad yra kito nei testamentu paveldimo turto. Kasatoriai mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kasatoriaus J. K. nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti šį terminą. Jie pažymi, kad kasatorius J. K. neturi teisinių žinių, todėl tinkamai (kreipdamasis į notarą) nepriėmė palikimo, tačiau jį priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, o poreikis ginti savo teises atsirado po to, kai sužinojo apie atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kasatoriai pažymi ir tai, kad atsakovas palikimą priėmė tik 2014 m. sausio 2 d., t. y. po šešių mėn. ir 12 d. nuo palikimo atsiradimo dienos. Notarė savo iniciatyva atnaujino terminą palikimui priimti, taip pažeisdama CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teisė atnaujinti terminą tenka teismui, bet ne notarui. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę ir, pažeisdamas lygiateisiškumo principą, atsakovui suteikė teisinį pranašumą prieš kasatorių J. K. Kasatoriai mano, kad šiuo atveju terminą palikimui priimti kreipiantis į notarą praleido tiek kasatorius J. K., tiek ir atsakovas.
Atsakovas R. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas mano, kad kasatoriai nepagrįstai teigia, jog palikimą faktiniu valdymu kasatorius J. K. priėmė per atstovus. Toks atstovavimas turėtų būti įformintas notarine tvarka, o CK normose nenustatyta palikimo priėmimo per giminaičius, kitus šeimos narius. Kasatorius yra sukūręs kitą šeimą, gyvena Kretingoje, visą jam priklausiusį turtą padovanojo buvusiai sutuoktinei ir sūnui. Dėl to, negyvendamas ir nesirūpindamas turtu, jis negalėjo žinoti apie kitą turtą ir į jį pretenduoti. Byloje pateiktoje 2000 m. liepos 13 d. sutartyje dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nustatymo aptarta, kokios konkrečiai turto dalys priklauso kiekvienai šaliai. Dėl to kasatoriai negali teigti, kad ieškovas galėjo pretenduoti į turtą, kuris jam nepriklausė. Atsakovas nurodo, kad jis palikimą priėmė po savaitės nuo palikėjos mirties, pateikdamas su kasatoriaus dukra pareiškimą notarei. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2014 m. sausio 2 d. Kasatoriai painioja palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentą. Notaras nesprendė termino palikimui priimti atnaujinimo klausimo, nes atsakovas į notarą kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą.
Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 1.2 straipsnyje nustatyto lygiateisiškumo principo. Paveldėjimo procedūrose dalyvavo kasatoriaus J. K. duktė D. K., be to, atsakovas pranešė trečiajam asmeniui B. T. apie jos teisę paveldėti ir susitarimą su ja dėl šiltnamio. Taigi, kasatoriai netinkamai interpretuoja faktines aplinkybes ir tariamu atsakovo nesąžiningumu grindžia kasatoriaus J. K. neveikimą.
Kasatoriaus J. K. nurodytos termino praleidimo aplinkybės pagrįstai apeliacinės instancijos teismo nepripažintos svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl palikimo priėmimo būdų
Nuosavybės teisės be kitų pagrindų gali būti įgyjamos paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą.
Nagrinėjamu atveju kasatorius kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia dalį atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir pratęsti palikimo priėmimo terminą. Iš ieškinio turinio suprantama, kad kasatorius ketina priimti palikimą, paduodamas pareiškimą notarui. Tačiau, kita vertus, jis nurodo, kad buvo nusistovėjusi naudojimosi namų valdoje esančiais pastatais ir jų atskiromis patalpomis tvarka, jo sutuoktinė tiek motinai esant gyvai, tiek ir po jos mirties naudojosi ginčo patalpomis, jomis rūpinosi ir jas prižiūrėjo. Tai, ieškovo teigimu, reiškia, kad palikimą jis priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Nustačius, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nebelieka pagrindo spręsti klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje, esant iš esmės tokiai pačiai faktinei situacijai, kai ieškovas ir nurodo, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu, ir prašo pratęsti terminą jam priimti, pasisakyta, kad pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas konkrečioje byloje kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles spręsti dėl šių aplinkybių svarbos ir reikšmingumo, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą. Dėl to kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, tokioje byloje nustatinėdamas aplinkybę, ar pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, nors tokio reikalavimo pareiškėjai nepateikė, neperžengė ieškinio reikalavimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-547/2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir tenkino ieškovo pareikštus reikalavimus dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad jų nepakanka spręsti, jog palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu. Kasaciniame skunde pateikti argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Aptariama apeliacinio teismo išvada nagrinėjamoje byloje reikšminga tuo, kad patvirtina esant pagrindą spręsti dėl termino palikimui priimti, kreipiantis pareiškimu į notarą, pratęsimo.
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246/2011">3K-3-246/2011</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. T. U. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>; kt.).
Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismai svarstė pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis ir sprendė jų svarbos palikimui priimti klausimą. Pirmosios instancijos teismas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir terminą pratęsė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas termino pratęsimo klausimą sprendė, iš esmės laikydamasis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų taisyklių ir kriterijų, išsamiai pasisakė tiek dėl objektyvių ieškovo nurodytų aplinkybių, tiek ir dėl asmeninių jo savybių, turėjusių įtakos termino praleidimui. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad palikėja buvo surašiusi testamentą, kurio tikslaus turinio ieškovas nežinojo (jis nėra testamentinis įpėdinis), tai yra nežinojo, ar po motinos mirties liko turto, paveldimo pagal įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad pas notarą dėl palikimo priėmimo kartu su atsakovu buvo nuvykusi ieškovo dukra D. K., todėl ieškovui turėjo būti žinoma apie tai, kad testatorė dalies turto į testamentą neįtraukė. Tai yra tik prielaida, byloje nenustatyta, kad ieškovo dukra būtų jį informavusi apie galimybę paveldėti pagal įstatymą. Pas notarą ji lankėsi dėl jai pačiai testamentu palikto turto priėmimo, o ne atstovaudama tėvui, ji nėra įpėdinė pagal įstatymą, todėl galimybė paveldėti pagal įstatymą jai neaktuali. Iš dalies sutiktina su kitu apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą, šiam neinformavus kitų įpėdinių pagal įstatymą apie galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Iš tiesų įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, o aplinkybė, kad yra turto, paveldėtino pagal įstatymą, galutinai paaiškėjo tik atsakovui nuvykus pas notarą, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovo paveldėtose patalpose tiek iki motinos mirties, tiek ir vėliau gyvena ieškovo šeima, nereikšminga, sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas to neakcentavo, ši aplinkybė reikšminga, sprendžiant dėl ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų balanso: nepratęsus termino ieškovo šeima turėtų apleisti dalį užimamų patalpų; atsakovas iki motinos mirties namų valdoje negyveno, pagal testamentą paveldėjo kitų patalpų.
Kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio termino pratęsimą, pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų įvertinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas irgi praleido terminą palikimui priimti ir jam terminą pratęsė notaras, taip pažeisdamas asmenų lygybės principą, atmestini. Kasatorius kaip kreipimosi dėl palikimo priėmimo datą nurodo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovui datą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas po to, kai palikimas priimtas, jo išdavimo data nereiškia kreipimosi dėl palikimo priėmimo datos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas patyrė 435 Eur išlaidų. Dėl to šios išlaidos iš atsakovo priteistinos už ieškovą šias išlaidas apmokėjusiam trečiajam asmeniui P. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme patirta 12,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šios priteistinos iš atsakovo.
Kasacinės instancijos teisme kasatoriai patyrė 90 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Duomenų apie jų patirtas atstovimo išlaidas nepateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia ir iš atsakovo priteisia tik dėl žyminio mokesčio patirtas išlaidas (šios išlaidos priteistinos žyminį mokestį sumokėjusiam trečiajam asmeniui P. K.).
Kasacinis teismas patyrė 16,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo ir trečiųjų asmenų kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą.
Palikti galioti Palangos apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 435 (keturis šimtus trisdešimt penkis) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat 12,60 Eur (dvylika Eur 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 90 (devyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,99 Eur (šešiolika Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Janina Stripeikienė
