Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-696/2016
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00031-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2;
2.1.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžių.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti A. A. ir V. Ž., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. M. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie Lyros prekybos centro, esančio Šiauliuose, Lyros g. 13, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, kurią neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, kur neteisėtai jas laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 19,593 g psichotropinių medžiagų – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, kur jas neteisėtai laikė kartu su anksčiau įgytais ne mažiau 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. iki 2012 m. sausio 24 d., 16.10 val., neteisėtai laikė 19,912 g psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, iš neteisėtai laikomo 19,912 g psichotropinių medžiagų 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos į plastikinį maišelį, neteisėtai perdavė A. A., o likusį kiekį psichotropinės medžiagos – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino, neteisėtai laikė iki 2012 m. sausio 24 d., 21.20 val., (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, kol kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas E. Markevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. K. nutraukti.
2.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami, jog M. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 324 straipsnio 2 ir 6 dalis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį savo išvadas grindė M. K. apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuose jis iš esmės pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. K. iš esmės pakeitė parodymus, paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes policijos pareigūnai grasino jam ir jo šeimos gerovei, o jis, žinodamas, kad policijos pareigūnai buvo korumpuoti, patys prekiavo narkotikais, bijodamas, kad grasinimai bus įvykdyti, sutiko duoti parodymus prieš save. Pirmosios instancijos teismas M. K. teisme duotus parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad policijos pareigūnai panaudojo psichologinį spaudimą ar grasino M. K. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. K. parodymų vertinimo, tačiau jo parodymų dalį, susijusią su policijos pareigūnų grasinimais, vertinti atsisakė. Kasatorius sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme M. K. duoti parodymai iš esmės skiriasi, tačiau tokiu atveju teismas, siekdamas išsamiai ištirti byloje nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar iš tikrųjų buvo padaryta nusikalstama veika, ar asmuo kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje esantys prieštaravimai būtų ištirti, pašalinti ir nekiltų abejonių dėl asmens kaltės ar byloje surinktų įrodymų teisėtumo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, o tik formaliai nurodė, kad teisme duoti M. K. parodymai yra jo gynybinė versija. Kasatorius pažymi, kad M. K. dėl prieš jį panaudoto psichologinio spaudimo ir atliktų neteisėtų veiksmų ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, rašė skundus Policijos departamento Imuniteto valdybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau skundai buvo perduoti nagrinėti kaltinimą palaikančiai prokurorei. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, o skundus buvo prašoma prijungti prie baudžiamosios bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė, o priimtame nuosprendyje dėl to išvis nepasisakė. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad prieš M. K. policijos pareigūnai panaudojo psichologinį spaudimą ir tai tėra jo gynybos versija.
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darydami išvadą, kad M. K. padarė kaltinime nurodytą veiką, ją grindė ir liudytojų policijos pareigūnų T. R., G. M., G. V. parodymais, jų surašytais proceso veiksmų protokolais, tarnybiniais pranešimais, motyvuodami tuo, kad nėra pagrindo jais nesiremti, nes atliktų procesinių veiksmų protokolai surašyti laikantis jiems keliamų reikalavimų. Kasatorius pažymi, kad policijos pareigūnai T. R., G. M. jokių konkrečių parodymų, susijusių su M. K. pareikštame kaltinime nurodyta veika, negalėjo pateikti, nes atliekant proceso veiksmus nedalyvavo. Policijos pareigūnas G. V. dalyvavo, kai buvo atliekama krata, vykdomos apklausos, asmens parodymų patikrinimai vietoje, tačiau jis neprisiminė jokių konkrečių aplinkybių. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad ant paketo, kuriame buvo įpakuotos kratos metu paimtos psichotropinės medžiagos, nebuvo M. K. parašo, kad šis buvo sulaikytas ne garažų bendrijos patalpose ar savo namuose, o žymiai anksčiau, dar UAB „Apsaga“ priklausančioje degalinėje, kur buvo atlikta ir proceso dokumentuose nefiksuota asmens krata, kad kratos bendrose garažo patalpose metu M. K. buvo užrakintas garažo patalpoje ir jam nematant, bendrose garažo patalpose policijos pareigūnai „rado psichotropines medžiagas“ ir liepė M. K. pripažinti, kad šios medžiagos yra jo. Dėl to, kilus abejonių dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir įrodymų leistinumo, apeliacinės instancijos teismas turėjo apklausti kaip liudytojus ir kitus policijos pareigūnus, dalyvavusius atliekant proceso veiksmus, R. P., R. I., G. A., A. L., UAB „Apsaga“ degalinės darbuotoją D. B., juo labiau kad buvo pateiktas M. K. prašymas šiuos liudytojus apklausti, tačiau teismas šių liudytojų neapklausė, o prašymą atmetė, taip pažeisdamas M. K. teises į gynybą ir teisingą teismą. Kasatorius pažymi, kad šių asmenų parodymai galėjo turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl M. K. atsakomybės už kaltinime nurodytą veiką, todėl neapklausdamas liudytojų teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatą, kad įrodymais gali būti tik tie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs visų byloje reikšmingų aplinkybių, išvadą dėl M. K. kaltės padarius kaltinime nurodytą veiką pagrindė įrodymais, kurie viso bylos nagrinėjimo metu kėlė abejonių dėl jų teisėtumo ir atitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams.
2.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kratos protokolą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pagal BPK 207 straipsnio 2 dalį apžiūrimi daiktai turi būti kiek galima nufotografuojami ir nufilmuojami. Šie veiksmai yra būtini tam, kad užfiksavus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, būtų galima jį patikrinti BPK numatytais veiksmais, taip pašalinant abejones dėl jo duomenų patikimumo. Šioje byloje policijos pareigūnai, atlikę kratą ir radę objektus, jų neužfiksavo jokiomis techninėmis priemonėmis, kuriomis būtų galima nustatyti, kaip jie atrodė, ar iš tikrųjų specialistui tirti buvo pateikti tie patys paketai, kurie buvo rasti kratos metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip įrodymai dar kartą buvo apžiūrėtas paketas Nr. 0032933 ir tos pačios kratos metu gautas paketas Nr. 0051550 ir pastebėta, kad ant paketų nėra M. K. parašo. Siekiant išsiaiškinti kratos atlikimo aplinkybes, buvo apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai T. R., G. M. ir G. V., kurie paaiškino, kad kratos veiksmų neatliko, o G. V. teigė, kad šį kratos protokolą surašė iš kitų policijos pareigūnų žodžių. Teismui neleidus išsiaiškinti kratos atlikimo bei jos metu rastų daiktų paėmimo ir fiksavo aplinkybių, byloje liko pagrįstos abejonės, ar pakete Nr. 0032933 buvo tos pačios medžiagos, kurios buvo paimtos kratos metu. Kasatoriaus nuomone, nurodyti kratos metu padaryti pažeidimai – kratos protokolą surašė ne kratą atlikęs pareigūnas, krata nebuvo fotografuojama, kratos metu M. K. buvo uždarytas garaže ir nematė bendrose patalpose įrodymo radimo ir paėmimo fakto, ant paketų nėra M. K. parašų, leidžia daryti išvadą, kad kratos metu surinkti įrodymai yra neleistini, o kratos metu padaryti BPK buvo esminiai, nes suvaržė M. K., kaip kaltinamojo, teisę į gynybą. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad garažų bendrijos bendrose patalpose rastos psichotropinės medžiagos priklauso M. K.
2.4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė M. K., kaip kaltinamojo, teisę į gynybą, teikti prašymus ir įrodymus, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kuris suteikia teisę proceso dalyviams aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus bei padedant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų policijos pareigūnų T. R., G. V., G. M. parodymus ir jų atliktų proceso veiksmų teisėtumą, pateikė prieštaringas išvadas, nes spręsdamas dėl išteisintojo V. Ž. kaltės juos vertino kaip nepatikimus, tačiau spręsdamas dėl M. K. kaltės šių asmenų parodymus bei jų atliktus veiksmus laikė patikimais įrodymais. Anot kasatoriaus, V. Ž. ir M. K. pateiktos gynybos versijos buvo vienodos, tačiau spręsdamas dėl V. Ž. kaltės teismas šia versija patikėjo, o spręsdamas dėl M. K. šios versijos nevertino ir netyrė. Kasatorius nurodo, kad kratos metu M. K. buvo laikomas garaže, o parodymų patikrinimo vietoje metu jam buvo tiesiog pasakyta, kur reikia rodyti, priešingu atveju grasinant griežtesne baudžiamąja atsakomybe. Anot kasatoriaus, tokie skirtumai tarp kratos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų atsirado dėl to, kad kratą atliko pareigūnas R. P., o parodymų patikrinimo vietoje protokolą surašė pareigūnas G. V., kuris nežinojo tikrųjų kratos aplinkybių ir kratos protokolo turinio. Kasatorius pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis M. K. grindžiamas objektyviai neištirtomis aplinkybėmis, remiantis prielaidomis ir prieštaravimais, kurie nebuvo pašalinti nagrinėjant bylą teisme. M. K. ir jo gynyba viso teismo proceso metu teikė prašymus apklausti kaip liudytojus policijos pareigūnus, dalyvavusius atliekant kratą, peržiūrėti degalinės vaizdo įrašą, apklausti kaip liudytoją D. B., tačiau šie prašymai teismo nemotyvuotai buvo atmesti. Dėl to buvo suvaržyta M. K. teisė į gynybą, teisė teikti prašymus ir įrodymus, rungimosi principas.
2.5. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami M. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Anot kasatoriaus, įvertinus šioje byloje teismų padarytas išvadas dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, matyti, kad jos prieštarauja tarpusavyje ir neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad M. K. ir A. A. skambino vienas kitam, buvo susitikę garažų bendrijos patalpose ir perdavė vienas kitam psichotropines medžiagas, be kita ko, pagrindė ir šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, o šių asmenų parodymus teisme, kurie paneigė susitikimą psichotropinių medžiagų perdavimo tikslais, kritiškai vertino tik kaip gynybos versiją. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, leidžiančia nuosprendį pagrįsti tik tiesiogiai teisme ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti M. K. ir A. A. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ir išskirtinai vadovavosi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad A. A. iki susitikimo su M. K. būtų vartojęs psichotropines medžiagas, tačiau tai prieštarauja A. A. parodymams, teismo medicinos apžiūros aktui Nr. 8. A. A. viso proceso metu neneigė, kad vartoja narkotikus, paaiškino, kad kratos metu su savimi turėjo amfetamino, kuris buvo įsigytas ne iš M. K. Iš specialisto išvados Nr. 140-(683)-IS1-931 matyti, kad pas A. A. rastos psichotropinės medžiagos negalėjo būti laikomos vienoje vietoje, nesudarė vienos visumos, jų cheminė sudėtis skirtinga. Įvertinus tai, kad A. A. neneigė, jog vartoja narkotikus, darytina išvada, kad jos galėjo būti įsigytos ir ne iš M. K. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl M. K. tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas buvimo grindė specialisto išvada Nr. 140-(683)-IS1-931, taip pat medicininės apžiūros aktu Nr. 9, kuriame nurodyta, kad M. K. nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Vis dėlto teismas visai nevertino aplinkybių, kad rastos buitinės svarstyklės yra netinkamos sverti narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms, o rastų plastikinių maišelių dydis 27x10 cm nėra tinkamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų svėrimui ir platinimui. Svarbu ir tai, kad ant svarstyklių rastų psichotropinių medžiagų – amfetamino ir matamfetamino – cheminė sudėtis nebuvo lyginama su garažų bendrijos bendrose patalpose rastų psichotropinių medžiagų sudėtimi. Be to, ant M. K. priklausančių pirmiau minėtų daiktų buvo rasta ir kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, tačiau šių medžiagų nebuvo rasta nei pas vieną iš nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris priimtas padarius prieštaringas išvadas ir grindžiamas prielaidomis.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo M. K. gynėjo advokato E. Markevičiaus kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas M. K. ir A. A. parodymų teisme vertinimas, tvirtinama, jog apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti M. K. teisme duotus parodymus, nors turėjo imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp M. K. ikiteisminio tyrimo ir teisme duotų parodymų arba motyvuotai šiuos prieštaravimus pašalinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, M. K. kaltę pagrindė įrodymais, kurie kelia abejonių dėl jų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams, nepagrįsti. Anot prokurorės, teismai įvertino M. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė pagrįstus argumentus, kodėl vadovaujasi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tai yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-62/2014). Nei pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą, nei apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų. Dėl to vien tai, kad kasatorius išskirtinai remiasi M. K. parodymais, duotais nagrinėjant bylą teisme, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, pateikia subjektyvų įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismų išvadomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismai nesilaikė įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų.
3.2. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami kratos rezultatai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, nurodant, kad jie negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai pagrindžiantys M. K. kaltę, nes neatitinka BPK įrodymams keliamų reikalavimų ir faktinių bylos aplinkybių. Prokurorės nuomone, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nors ant paketų Nr. 0032933, 0051550 nėra M. K. parašų, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esminis BPK pažeidimas, nes nuteistojo kaltę patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nėra pagrindo abejoti ir su M. K. atliktų proceso veiksmų rezultatais ir nesiremti liudytojų policijos pareigūnų G. V., G. M. ar T. R. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių metu duotais parodymais, nes šie veiksmai (kratos, parodymų patikrinimas vietoje, apklausos, operatyviniai veiksmai) buvo atlikti laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, protokoluose užfiksuoti ir išdėstyti tyrimui reikšmingi duomenys, jie surašyti laikantis proceso veiksmų atlikimo protokolams keliamų reikalavimų.
3.3. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais atkreipiamas dėmesys į aplinkybes, kad byloje proceso veiksmus atlikusiems policijos pareigūnams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, taip pat kad nuteistieji ir liudytoja O. V. duodami parodymus tvirtino, kad policijos pareigūnai prieš juos naudojo psichologinį smurtą, versdami duoti neteisingus parodymus, kad nuo to negalėjo apsaugoti net ikiteisminio tyrimo metu kaip nuteistųjų gynėjos dalyvavusios advokatės, nepagrįsti. Vien tai, kad policijos pareigūnai galbūt atliko nusikalstamus veiksmus kitose ikiteisminio tyrimo bylose, savaime nesuponuoja to, jog tokius pat veiksmus jie atliko ir šioje baudžiamojoje byloje. Svarbu ir tai, kad M. K. versijos apie neteisėtą policijos darytą poveikį nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apie daromą poveikį jis turėjo galimybę ikiteisminio tyrimo metu pranešti gynėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tokią versiją M. K. iškėlė tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.
3.4. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai išvadą dėl to, ar M. K. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, padarė išanalizavę ir įvertinę ne visas reikšmingas teisingam sprendimui priimti aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 9, kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijoje bendrose patalpose ir bokse Nr. 11, protokolą, specialistų išvadas Nr. 140-(685)1IS1-2415, 140-(683)-IS-931, pagrindžiančius tai, kad M. K. įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Įvertinus tai, kad pats M. K., nevartojęs narkotinių-psichotropinių medžiagų, įgijo pakankamai didelį kiekį (skaičiuojant dozėmis) narkotinių-psichotropinių medžiagų, jas laikė kartu su sverti ir dozuoti reikalingais reikmenimis (svarstyklėmis, samteliu ir maišeliais), ant šių reikmenų buvo rasta įvairių narkotinių-psichotropinių medžiagų pėdsakų, teismų padaryta išvada dėl tikslo buvimo yra teisinga ir atitinkanti bylos aplinkybes.
3.5. Apibendrindama prokurorė nurodo, kad tai, jog kasatorius nepritaria teismų padarytoms išvadoms, ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateikia jų asmeninį vertinimą, nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad šioje byloje teismų priimti nuosprendžiai priimti pažeidus BPK nuostatas ar netinkamai kvalifikavus M. K. padarytą nusikalstamą veiką.
4. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato E. Markevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, o tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą šios instancijos teismas patikrina, ar pagal teismų byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar byloje nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Byloje surinktų įrodymų tyrimas ir jais pagrįstų išvadų apie faktines bylos aplinkybes darymas yra fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas byloje naujų įrodymų nerenka, jų netiria ir nevertina bei remdamasi atliktu įrodymų vertinimu naujų faktinių bylos aplinkybių nenustato. Šioje srityje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tuo tarpu kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, gali tik patikrinti, ar renkant, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas nesutinka teismų pateiktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu bei šių teismų padarytomis išvadomis apie faktines bylos aplinkybes, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti, o teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl tų argumentų, kurie laikyti teisės klausimais.
Dėl BPK 20, 145, 149 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad išvada dėl to, kad M. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padaryta išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, remiantis įrodymais, neatitinkančiais leistinumo reikalavimų, taip iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, o tokiomis aplinkybėmis priimti nuosprendžiai vertintini kaip pagrįsti spėjimu ir prielaidomis, t. y. priimti iš esmės pažeidus BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Savo išvadą kasatorius motyvuoja tuo, kad teismai išvadas grindė M. K. ir A. A. pirmosios instancijos teisme (M. K. atveju ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) duotais parodymais, nepatikrinę jo versijos apie tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje atlikę policijos pareigūnai panaudojo prieš jį ir A. A. psichologinį spaudimą, jog yra abejonių dėl kratos atlikimo tvarkos, kad liko neišsiaiškintos aplinkybės, leidžiančios paneigti abejones, kad A. A. pas jį rastą psichotropinę medžiagą įsigijo iš M. K. Šie argumentai nepagrįsti. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokolų, skundžiamų nuosprendžių matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ištyrė ir išsiaiškino visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Savo išvadas dėl to, kad M. K. padarė kaltinime nurodytą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką teismai pagrindė M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, iš dalies pirmosios instancijos teisme M. K. ir A. A. duotais parodymais, kratos (duomenys neskelbtini) požeminėje garažų bendrijoje bendrose patalpose ir bokse Nr. 11 protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 9, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kitais teismo posėdyje ištirtais ir nuosprendžiuose aptartais įrodymais, kurių duomenis įvertino tiek atskirai, tiek palygindami juos tarpusavyje kaip visumą. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje buvo patikrinta jo versija, kad parodymus, kuriais jis ir A. A. pripažino savo kaltę jie davė dėl policijos pareigūnų vykdyto psichologinio spaudimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme versiją dėl policijos pareigūnų panaudoto psichologinio spaudimo iškėlė A. A., tuo tarpu M. K. neigė tai, kad jam buvo darytas koks nors spaudimas (T. 4, b. l. 108). Šios pozicijos jis laikėsi paduotame apeliaciniame skunde, atkreipdamas teismo dėmesį, kad A. A. parodymai nepatikimi, nes šiam policijos pareigūnai darė psichologinį spaudimą (T. 4, b. l. 158-165). Šią poziciją pakeitė tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šio teismo posėdyje. Iš bylos duomenų matyti, kad, gavęs tokią informaciją, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir patikrinti šią versiją, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė proceso veiksmus byloje atlikusius policijos pareigūnus T. R., G. V., G. M., pačius nuteistuosius M. K. ir A. A., apžiūrėjo daiktinius įrodymus, įpareigojo kreiptis prokurorę į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybą, ar atliekamame tyrime dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo ir susijusių nusikalstamų veikų yra duomenų apie M. K., A. A. inkriminuotas veikas ir gavo duomenis apie tai. Remdamasis nurodytais duomenims, tarp jų ir Policijos departamento Imuniteto valdybos atsakymu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl policijos pareigūnų veikų nėra duomenų apie M. K. ir A. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat aplinkybėmis, kad M. K. ir A. A. ne kartą ikiteisminio tyrimo metu turėjo galimybę informuoti teisėsaugos institucijas apie patiriamą neteisėtą psichologinį spaudimą, tačiau to nepadarė, teismas motyvuotai padarė išvadą apie M. K. keltos versijos nepagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad M. K. ir A. A. parodymai, kuriais rėmėsi teismai darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes, yra neleistini. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo kaip neleistinus vertinti policijos pareigūnų, dėl kurių veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų surašytus proceso veiksmų protokolus, tarnybinius pranešimus, parodymus, kuriais rėmėsi teismai darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes.
Kasatorius teigia, kad kratos rezultatai yra neleistini, nes kratos protokolą surašė jame nedalyvavęs asmuo, krata nebuvo fotografuojama, kratos metu M. K. buvo uždarytas garaže ir nematė bendrose bendrijos patalpose įrodymų radimo ir paėmimo fakto, ant paketo Nr. 0032933, kuriame buvo supakuotos bendrose patalpose rastos psichotropinės medžiagos, taip pat ant paketo Nr. 0051550, kuriame buvo trys vienetai plastikinių maišelių, ant kurių vidinių paviršių rasta amfetamino ir kokaino pėdsakų, nėra M. K. parašų. Priešingai nei teigia kasatorius, kratos (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos bendrose patalpose ir 11 bokse protokolą surašė ne pareigūnas G. V. iš kitų policijos pareigūnų žodžių, bet policijos pareigūnas R. P., kuris dalyvavo kratos metu, ko neginčija ir pats kasatorius. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kratos atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 145, 149 straipsniai, tuo tarpu kasatoriaus nurodomas BPK 207 straipsnis reglamentuoja kito proceso veiksmo – apžiūros – tvarką. Pažymėtina, kad kratos atlikimo metu galiojusios BPK 145, 149 straipsnių redakcijos neįtvirtino reikalavimo kratą atliekančiam pareigūnui ją fotografuoti ar filmuoti, todėl nenufotografavus kratos metu rastų ir paimtų daiktų kratos atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Be to, BPK 145, 149 straipsniuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad daiktų radimą ir paėmimą kratos metu turi stebėti asmuo, kuris yra patalpos nuomotojas ir pan. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pakanka to, kad toks asmuo dalyvauja atliekant kratą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 149 straipsnio 3 dalį pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, duomenys apie tokį policijos pareigūnų elgesį yra gauti tik iš M. K., tačiau jis dėl tokio policijos pareigūnų elgesio kratos protokole jokių pastabų nepateikė, su protokolo duomenis sutiko, jį pasirašė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad dėl M. K. nurodomų aplinkybių kratos atlikimo tvarka buvo pažeista. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, kasatoriaus nurodomi paketai nebuvo jo pasirašyti, tačiau, kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama kaip esminis kratos atlikimo tvarkos pažeidimas, nes tai, kokie daiktai surasti ir paimti kratos metu ir į kokius paketus jie įdėti, nurodyta kratos protokole, o M. K. su kratos protokolo duomenų teisingumu sutiko, jį pasirašė, jokių pastabų dėl kratos atlikimo tvarkos, protokolo turinio nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad kratos protokolo duomenys yra neleistini. Savo ruožtu dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad dėl kratos atlikimo tvarkos pažeidimų ir siekiant išsamiai ištirti bylą bei remtis kratos protokolo duomenimis, buvo būtina apklausti kratą šiose patalpose atlikusius policijos pareigūnus, o teismams atmetus tokį prašymą, buvo suvaržytos M. K. teisės į gynybą, į teisingą teismą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad M. K. sulaikymo vieta ir kitos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar jis padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nes įrodymai, kuriais remdamasis teismas pripažino M. K. kaltu, buvo surinkti ne pagal įrodymus, kurie galėjo būti gauti neteisėtos M. K. asmens kratos metu. Dėl to byloje siekiant išsamiai ištirti aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspęsti, nebuvo pagrindo apklausti kaip liudytoją D. B., tirti vaizdo įrašą iš degalinės, priklausančios UAB „Apsaga“.
Kasatoriaus argumentai dėl to, kad liko išsamiai neištirtos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios paneigti abejones, kad psichotropines medžiagas A. A. įsigijo iš M. K., taip pat nepagrįsti. Išvada, kad psichotropinę medžiagą A. A. įsigijo iš M. K., padaryta ne tik pagal byloje surinktais įrodymais nustatytą aplinkybę, kad M. K. ir A. A. susitiko ir po to, pas A. A. buvo rasta psichotropinės medžiagos, bet pagal A. A., M. K. parodymus, asmens parodymo A. A. atpažinti iš nuotraukų protokolą, A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kuriuose M. K. ir A. A. pripažino atitinkamai perdavę ir įgiję šias medžiagas bei kitais šiuos parodymus patvirtinančiais ir teismo posėdyje ištirtais bei nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Vien tai, kad specialisto išvada Nr. 140-(683)-IS1-931 nustatyta, kad pas A. A. rasta ir kratos metu (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos bendrose patalpose paimta psichotropinės medžiagos yra nevienodos pagal savo cheminę sudėtį, nepagrindžia būtinybės atlikti papildomus kasatoriaus nurodomus veiksmus, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. K. būtų turėjęs tik du kratos metu surastus ir paimtus paketus su psichotropinėmis medžiagomis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. tikslą platinti psichotropines medžiagas patvirtina aplinkybės, jog jis pats nevartodamas psichotropinių medžiagų įgijo pakankamai didelį kiekį (skaičiuojant dozėmis) psichotropinių medžiagų, jas laikė kartu su sverti ir dozuoti reikalingais reikmenimis (svarstyklėmis, samteliu, maišeliais), ant kurių rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamus nuosprendžius priėmė išsamiai ir nešališkai neišnagrinėję bylos aplinkybių, taip pat nuosprendžius pagrindė ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o spėjimais ar prielaidomis.
Dėl BPK 7 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2, 6 dalių pažeidimo
Kasatorius teigia, kad buvo pažeistos M. K. teisės teikti prašymus ir įrodymus, aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus bei padedant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes teismas netyrė ir nevertino M. K. versijos apie policijos pareigūnų jam taikytą spaudimą, kitus neteisėtus veiksmus, nemotyvuotai atsisakė prijungti prie bylos ir ištirti jo skundus teisėsaugos institucijoms, vaizdo įrašą iš degalinės, priklausančios UAB „Apsaga“, liudytojo D. B. parodymus, kurie patvirtino M. K. teiginius. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Jau minėta, kad M. K. versiją apie prieš jį naudotą psichologinį spaudimą iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą, be kita ko, atsižvelgdamas ir į M. K. bei jo gynėjo iškeltą versiją ir jų prašymą tirti įrodymus, galinčius ją patvirtinti. Įrodymų tyrimo metu M. K. ir jo gynėjas ne tik reiškė savo nuomonę teismo posėdžio metu sprendžiamais klausimais, bet ir teikė prašymus dėl būtinumo apklausti liudytojus, tirti kitus įrodymus, uždavė liudytojams klausimus ir aiškinosi jiems reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasatoriaus teiginiai apie rungimosi principo, teisės į gynybą pažeidimą yra nepagrįsti. Jau minėta, kad atlikti kasatoriaus prašomus veiksmus, siekiant išsamiai ištirti reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, nebuvo pagrindo, todėl teismas pagrįstai tokius M. K. ir jo gynėjo prašymus atmetė, be kita ko, nurodydamas, kodėl šiuos prašymus tenkinti nėra pagrindo. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkindamas šių M. K. ir jo gynėjo prašymų pažeidė BPK 324 straipsnio 2, 6 dalis.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad M. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, kur neteisėtai jas laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 19,593 g psichotropinių medžiagų – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino, kurias neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, kur jas neteisėtai laikė kartu su anksčiau įgytais ne mažiau 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. iki 2012 m. sausio 24 d., 16.10 val., neteisėtai laikė 19,912 g psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, iš neteisėtai laikomo 19,912 g psichotropinių medžiagų 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos į plastikinį maišelį, neteisėtai perdavė A. A., o likusį kiekį psichotropinės medžiagos – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino neteisėtai laikė iki 2012 m. sausio 24 d., 21.20 val., (duomenys neskelbtini) požeminių garažų bendrijos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, kol kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Įgytų, laikytų ir gabentų medžiagų kiekiai, jų įvairovė, jų įsigijimo aplinkybės ir perdavimo A. A. faktas rodo, kad M. K. veikas padarė veikdamas tyčia, turėdamas tikslą įgytas psichotropines medžiagas platinti. Dėl to jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
