Civilinė byla Nr. 3K-3-80-611/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40107-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8; 2.5.10.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. L.-T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei S. L.-T. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės statyba“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.82–4.85 straipsniai) bei statinių savininkų atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 8376 Lt (2425,86 Eur) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), atsakovei – virš jo esantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės butas 2012 m. vasario 27 d. buvo užlietas, vandeniui pratekėjus pro lubas.
Ieškinyje nurodoma, kad butas užlietas dėl atsakovės kaltės – įrengiant kondicionavimo sistemą, jos buto terasoje buvo pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis ir dėl to vanduo prabėgo į žemiau esantį ieškovės butą. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai rūpintis butu, su juo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl to buvo sugadintos ieškovės buto lubos, gipso kartonas, lango angokraštis. Padarytos žalos dydį (8376 Lt (2425,86 Eur) ieškovė įrodinėjo nepriklausomo eksperto T. D. parengta buto remonto darbų sąmata.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 6000 Lt (1737,72 Eur) nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovei padarytos žalos (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovė nereagavo į trečiojo asmens ir namo administratorės UAB „Adminsta“ 2011 m. liepos 14 d. aktą, surašytą iki užliejimo, kuriame nustatyta, kad be administratorės žinios įrengiant kondicionierių pažeisti prieš metus atnaujinti hidroizoliacijos sluoksniai, neišmontavo kondicionieriaus ir kitaip nesprendė susidariusios problemos. Butą užliejus 2012 m. vasario mėn., atsakovė tik 2012 m. kovo 7 d. paprašė trečiojo asmens, kad šis sutvarkytų pažeistą hidroizoliacijos sluoksnį. Sprendžiant šį prašymą, 2012 m. kovo 13 d. surašytas apžiūros aktas, kuriame dar kartą nurodyta, kad dėl netinkamai įrengtos kondicionavimo sistemos pažeista hidroizoliacija, atšokę 40 proc. terasos dangos plytelių ir nepritvirtintos grindjuostės (apvadai). Teismas pažymėjo, kad nurodytą aktą pasirašė ir atsakovė, taip pripažindama, jog hidroizoliacija pažeista dėl jos netinkamai įsirengtos kondicionavimo sistemos.
Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog žala ieškovės butui padaryta ne dėl jos kaltės, o vanduo pratekėjo pro kitur, ne pro įrengiant kondicionavimo sistemą pažeistus hidroizoliacijos sluoksnius, apie kurių trūkumus atsakovė trečiojo asmens ir namo administratorės buvo įspėta dar iki užliejimo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vanduo galėjo pratekėti dėl atsilupusių terasos grindų plytelių ir grindjuosčių (apdailos detalių trūkumų), taip pat nepripažino, kad trečiasis asmuo netinkamai ištaisė anksčiau nustatytus hidroizoliacijos sluoksnio trūkumus. Atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo.
Teismas sprendė, kad atsakovė, savo iniciatyva be namo statytojos ar administratorės žinios įsirengdama kondicionierių, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl dėl jos kaltės buvo pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis, o tai yra labiausiai tikėtina ieškovės buto užliejimo ir žalos priežastis; egzistuoja atsakovės kalto neveikimo (nepašalinant nustatytų hidroizoliacijos trūkumų) ir žalos tiesioginis priežastinis ryšys.
Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas nustatė, kad ieškovė žalos dydį įrodinėja eksperto T. D. (turinčio ypatingo statinio vadovo ir jo vykdymo priežiūros vadovo kvalifikaciją) sudaryta sąmata, pagal kurią atstatomųjų darbų vertė – 8376 Lt (2425,86 Eur), taip pat teismui pateiktos po užliejimo darytos nuotraukos, iš kurių matyti surūdijęs nuo drėgmės šviestuvas, pažeistos lentynos ir lubos, atsilupusios sienos. Teismas, įvertinęs T. D. parodymus, kad jis nesuinteresuotas bylos baigtimi, lankėsi bute, matė visus sugadinimus, skaičiavimus atliko pagal 2012 m. kovo mėn. kainų lygius, vadovaudamasis valstybės nustatytomis kainomis, padarė išvadą, kad šio eksperto sudaryta sąmata yra objektyvi ir išsami. Atsakovė, nesutikdama su sąmata, nepateikė savo sąmatos ar kitų lygiaverčių įrodymų, neprašė atlikti statybos darbų ekspertizės, nepateikė konkrečių įrodymų, kaip padarytos žalos mastas galėjo pasikeisti per 7 mėn. (nuo žalos padarymo iki sąmatos sudarymo dienos).
Teismas padarė išvadą, kad žalos, kuri buvo apskaičiuota nuo įvykio praėjus 7 mėn., dydis galėjo pasikeisti, todėl sprendė, jog ieškovė, įvertindama žalą praėjus daugiau nei pusmečiui, elgėsi nerūpestingai, egzistuoja pagrindas mažinti apskaičiuotą žalos dydį. Teismas nesirėmė trečiojo asmens pateikta darbų sąmata, sudaryta V. S., kurioje nurodyta remonto darbų kaina – 966,35 Lt (279,87 Eur), pažymėdamas, kad ši kaina per maža, taip pat nėra duomenų, ar V. S. kompetentinga atlikti tokio pobūdžio skaičiavimus. Teismas, atsižvelgdamas į visiško nuostolių atlyginimo principą, aplinkybes, kad atsakovė žalą padarė netyčia, ieškovė gan ilgą laiką delsė apskaičiuoti žalos dydį (nevykdė bendro pobūdžio pareigos domėtis ir aktyviai dalyvauti nustatinėjant žalos dydį, neveikė kaip vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo), ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, savo iniciatyva sumažino ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą iki 6000 Lt (1737,72 Eur).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji nėra vienintelė atsakovė byloje, o už žalą taip pat atsakingi ir trečiasis asmuo (pastato statytoja) bei UAB „Adminsta“ (pastato administratorė). Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) su terasa. Šie duomenys, taip pat Buto statybos rangos sutarties 2.1 punktas, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad terasa priklauso ieškovei nuosavybės teise – terasą ir butą pradinė savininkė pirko atskirai; atsakovė vienintelė gali naudotis terasa (išėjimas į ją yra tik iš atsakovės buto), terasa yra buto priklausinys, ji nėra bendrosios nuosavybės objektas (CK 4.19 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Atsakovės teiginius, kad ji nekalta dėl ieškovės buto užliejimo, tai įvyko dėl namo statytojos atliktų darbų, kuriems taikoma 10 metų garantija, paslėptų trūkumų, taip pat namo administratorės neveikimo, kolegija atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais, padarytus remiantis vien prielaidomis. Byloje pateikti trečiojo asmens ir pastato administratorės raštai patvirtina, kad vanduo ieškovės bute pratekėjo dėl pažeistų ir neužtaisytų arba netinkamai užtaisytų hidroizoliacijos sluoksnių buto (duomenys neskelbtini) terasoje; su šia aplinkybe atsakovė sutiko pasirašydama 2012 m. kovo 13 d. patalpos apžiūros aktą, pripažindama, kad hidroizoliacija pažeista dėl netinkamai įrengtos kondicionavimo sistemos. Kolegija pažymėjo, kad 2011 m. liepos 14 d. nustačius, jog kondicionavimo sistema įrengta savavališkai, atsakovė įpareigota nedelsiant ją išmontuoti, nes buvo gauta skundų dėl žemiau esančių butų užliejimo, tačiau ji nesiėmė priemonių, kad užkirstų kelią kilti dar didesnei žalai, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nereagavo į trečiojo asmens įspėjimus.
Kolegija sprendė, kad defektai, trečiajam asmeniui netinkamai atlikus atsakovės buto terasos grindų hidroizoliacijos darbus, net jeigu ir galėjo padaryti įtaką vandens pratekėjimui į ieškovės butą, buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje terasoje, ir nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į paslaugų teikėjus dėl remonto, nors ji turėjo imtis veiksmų ir sutvarkyti sau priklausančios terasos grindų dangą. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovės buto apliejimo kreipėsi į trečiąjį asmenį ar namo administratorę, kad šie sutaisytų terasos grindų dangą (ištaisytų trūkumus). Atsakovė, skirtingai vertindama byloje esančius įrodymus, neprašė skirti ekspertizės ieškovės buto užliejimo priežastims nustatyti, todėl kolegija sprendė, kad byloje nepaneigti šalių pateikti įrodymai, pagrindžiantys nerūpestingą ir savavališką atsakovės elgesį, kurie pakankami jos civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246–6.249 straipsniai) konstatuoti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų netinkamus trečiojo asmens ar namo administratorės veiksmus.
Atmesdama atsakovės argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kolegija nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovės veiksmus, nerūpestingą elgesį; atsakovė, teigdama, jog ji nekalta dėl ieškovei padarytos žalos, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, ginčydama ieškovės pateiktą sąmatą, neprašė skirti ekspertizės byloje. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam T. D. parengtos sąmatos ir trečiojo asmens pateiktos V. S. sudarytos sąmatos vertinimui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai terasą pripažino kasatorės buto priklausiniu. Nei buto įsigijimo ar jo statybos rangos sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kurie patvirtintų buto Nr. 95 terasos, kaip buto priklausinio, titulą, priešingai, Buto statybos rangos sutartyje terasos plotas neįskaičiuotas į buto bendrą plotą, kaina susieta su bendro ploto 1 kv. m kaina (be terasos ploto), sutartyje nėra duomenų, kad buto savininkas įgyja nuosavybės teisę į terasą, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota buto priklausinių. Nors pagal funkcinę terasos paskirtį kasatorė turi galimybę į ją patekti iš savo buto, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji yra faktinė ir vienintelė terasos valdytoja ir nesukuria jai nuosavybės teisių į šią bendrą namo inžinerinę konstrukciją. Kasatorės manymu, terasa yra daugiabučio namo šešių aukštų dalies stogas, kurio paskirtis – saugoti pastatą nuo įvairaus aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros svyravimų ir pan.); tai, kad kasatorė turi galimybę vaikščioti stogo paviršine danga, nepaneigia pagrindinės šios konstrukcijos (stogo) funkcijos. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo pozicija, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2009">3K-3-123/2009</a>.
Byla išnagrinėta į ją neįtraukus atsakovėmis už žalą atsakingų asmenų – statytojos UAB „Ukmergės statyba“ ir pastato administratorės UAB „Adminsta“, nors toks prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (jis buvo atmestas). Statytoja įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, o UAB „Adminsta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, dėl kurių teisingumo ir patikimumo, jai nedalyvaujant byloje, ginčo šalys neturėjo galimybės užduoti klausimų. Kadangi atsakovais į bylą asmenys gali būti įtraukiami tik pirmosios instancijos teisme, tai byla jam grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 362 straipsnis).
Teismai, pažeisdami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai nustatė ieškovės buto užliejimo priežastis, byloje nėra nepriklausomų įrodymų, kad kasatorės buto terasoje kondicionavimo sistema buvo įrengta pažeidžiant terasos hidroizoliaciją ir (ar) kad kondicionieriaus įrengimas buvo ieškovės buto užliejimo priežastis. Tai, kad kondicionavimo sistemos įrengimas nebuvo suderintas su trečiuoju asmeniu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sistema įrengta netinkamai. Kondicionavimo sistema išvedžiota ne pro terasos grindis, bet pro sieną žemiau vitrininių langų, terasos grindų aukštyje (tą savo 2011 m. liepos 20 d. rašte ir duodamas paaiškinimus patvirtino trečiasis asmuo), todėl terasos grindų danga ir po ja esantis hidroizoliacijos sluoksnis nebuvo pažeisti. Iki užliejant ieškovės butą trečiasis asmuo terasoje nebuvo suklijavęs apvadų (grindjuosčių), toje vietoje matėsi nepriklijuota hidroizoliacinė plėvelė, ir tai galėjo būti vandens pratekėjimo į ieškovės butą vieta. Kasatorė nurodo, kad ji byloje įrodinėjo, jog žala padaryta dėl trečiojo asmens ir UAB „Adminsta“ kaltės – trečiasis asmuo netinkamai įrengė terasos hidroizoliaciją o dėl pasikartojančių 6 aukšto užliejimų vandeniu 2010 m. vasarą, atnaujindamas terasos hidroizoliacijos sluoksnius, tai padarė netinkamai (2012 m. vasario 27 d. 40 proc. terasos grindų plytelių buvo atšokusios, palei vitriną nebuvo užklijuoti apvadai, iš po grindų dangos styrojo hidroizoliacinė plėvelė). Teismai taip pat neįvertino aplinkybių, kad terasos grindys buvo su nuolydžiu (vanduo negalėjo kauptis aukščiausioje vietoje, kurioje įrengta kondicionavimo sistema), lietaus vandens nutekėjimo įlaja buvo užsiteršusi susikaupusiomis šiukšlėmis, kurias trečiasis asmuo išvalė tik 2012 m. pavasarį.
Šalims įrodinėjant skirtingas užliejimo priežastis, savo argumentus grindžiant ne specialistų (ekspertų) išvadomis, bet paaiškinimais ir raštais ar apžiūros aktais, specialiųjų techninių ir statybinių žinių reikalaujančiam ieškovės buto užliejimo priežasties klausimui išspręsti teismai turėjo skirti ekspertizę. Teismai, ekspertizės skyrimo klausimą susieję išimtinai tik su kasatorės valia, netinkamai aiškino CPK 212 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva.
Teismai nenustatė tikrojo padarytos žalos dydžio, priteisė jos atlyginimą viršijančius ieškovės nuostolius; pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>). Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių žalos dydį jos padarymo metu, tai kasatorė daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo.
Teismai pagrįstai mažino priteistino žalos atlyginimo dydį, tačiau nustatytas 6000 Lt (1737,72 Eur) dydis, kasatorės manymu, yra neteisingas, akivaizdžiai per didelis, prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo ir bendriesiems principams. Kasatorė pažymi, kad T. D. parengtoje sąmatoje nurodyti remonto darbai ir reikalingos medžiagos neatitiko kasatorės matytos ieškovės turtui padarytos žalos masto; tokios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo. Teismai nepagrįstai atmetė trečiojo asmens pateiktą sąmatą, nes atliekamų darbų sąmatų sudarymas yra jo verslo dalis; teismui pateikta sąmatos kopija patvirtinta įmonės vadovo parašu ir įmonės antspaudu, todėl nėra pagrindo abejoti jos patikimumu. Anot kasatorės, teismai nepagrįstai T. D. parengtą sąmatą prilygino eksperto išvadai, parengtai pagal CPK 211–219 straipsnius, nevertino joje ir trečiojo asmens pateiktoje sąmatoje nurodytų žalos atlyginimo dydžių skirtumo, taip pažeisdami CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių nuostatas.
Teismai pritaikė kasatorei griežtąją atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu, nors ieškovė neįrodė, kad kasatorė yra terasos, iš kurios aplietas ieškovės butas, savininkė; terasa (terasinis stogas) yra bendra daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinė konstrukcija, visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl kasatorės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), ji atleistina nuo griežtosios atsakomybės CK 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje neįrodytos visos kasatorės civilinės atsakomybės sąlygos – kad ieškovės butas užpiltas dėl kasatorės kaltės (kondicionavimo sistema įrengta netinkamai), neįrodytas žalos dydis, nenustatytas kasatorės veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Kasatorė 2011 m. vasarą kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama sutvarkyti terasos grindų hidroizoliaciją, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad ji tai padarė tik kai buvo užlietas ieškovės butas, be pagrindo pripažino jos elgesį neapdairiu ir nerūpestingu.
Žala ieškovės butui padaryta dėl statytojo (trečiojo asmens) statybos klaidų ir trūkumų įrengiant terasos grindų hidroizoliaciją bei dėl jo neveikimo šalinant šiuos trūkumus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo UAB „Ukmergės statyba“ įtraukti į bylą atsakove, nes žala buvo padaryta statybos darbų garantijos laikotarpiu (CK 6.697 straipsnis). Trečiasis asmuo 2011 m. liepos 14 d. pastebėjo, kad pažeistas terasos grindų hidroizoliacijos sluoksnis, tačiau iki ieškovės buto apliejimo tik vieną kartą (2011 m. liepos 25 d.) informavo UAB „Adminsta“ apie susidariusią situaciją, nesiėmė jokių statybos remonto darbų ir nesidomėjo, kokių veiksmų ėmėsi namo administratorė. Trečiasis asmuo privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti žalos ar ją sumažinti, tačiau buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.
Žala padaryta ir dėl UAB „Adminsta“, kuri atsakinga už pastato pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos techninę priežiūrą, neveikimo – ji nereagavo į trečiojo asmens pranešimą dėl terasos grindų hidroizoliacijos būklės, be to, netinkamai vykdė lietaus nubėgimo sistemos priežiūrą – sistema buvo užsikišusi, dėl to pasunkėjo lietaus vandens nutekėjimas iš terasos. Neteisėtu neveikimu UAB „Adminsta“ pažeidė sutartinius įsipareigojimus, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina (kaltė), ir jos neveikimas turėjo įtakos žalai ieškovės butui kilti (priežastinis ryšys); dėl to jai taikytina civilinė atsakomybė.
Dėl ieškovės delsimo užfiksuoti jos butui padarytus nuostolius žalos apimtis ir dydis galėjo pakisti. Šį delsimą kasatorė vertina kaip ieškovės prisiimtą riziką dėl padidėjusių nuostolių. Byloje taikytina CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad terasa priklauso kasatorei nuosavybės teise; ji yra kasatorės buto priklausinys (CK 4.12–4.15, 4.19 straipsniai), tik kasatorė turi teisę į ją patekti, ji naudojama kasatorės poreikiams tenkinti. Kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnis), tai, kasatorei įsigijus butą ir sutartyje nenustačius kitaip, terasa buvo perleista kartu su pagrindiniu daiktu. Buto statybos rangos sutartyje aiškiai išskirta buto ir jam priskirtos terasos kaina (kasatorė įsigijo abu šiuos daiktus); Registrų centro pažymėjime nurodyta „butas su terasa“.
Ieškovė laikosi pozicijos, kad kasatorės atsakomybė kiltų net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog terasa yra visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, nes kasatorė savavališkai, pažeisdama terasos hidroizoliacijos sluoksnius, įsirengė kondicionavimo sistemą; šią aplinkybę trečiasis asmuo ir UAB „Adminsta“ nustatė 2011 m. liepos 14 d., dėl jos surašytas apžiūros aktas ir informuota kasatorė.
Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2009">3K-3-123/2009</a>, nes nurodytos ir šios bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Ieškovė atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTY3NC00NjcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1674-467/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1674-467/2015">2A-1674-467/2015</a>.
Ieškovė nesutinka su kasatorės argumentais, kad atsakomybė turėtų kilti daugiabučio namo statytojui ir administratorei, kurie netinkamai prižiūrėjo terasą, pažymėdama, kad byloje nėra jų atsakomybės sąlygas patvirtinančių duomenų, o surinkti įrodymai patvirtina kasatorės neteisėtus veiksmus, jų ir kilusios žalos priežastinį ryšį.
Teismai tinkamai nustatė ieškovės buto užliejimo priežastį (kasatorės padaryti hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimai), ją patvirtina byloje esantys trečiojo asmens ir UAB „Adminsta“ raštai, kuriuose esanti informacija nebuvo paneigta. Ieškovė pažymi, kad pasirašydama 2012 m. kovo 13 d. patalpos apžiūros aktą kasatorė pripažino, jog hidroizoliacija pažeista dėl netinkamai įrengtos hidroizoliacijos sistemos, kuri nebuvo suderinta su trečiuoju asmeniu ar UAB „Adminsta“. Kasatorė elgėsi nerūpestingai, nes iki ieškovės buto užliejimo nepašalino trečiojo asmens ir UAB „Adminsta“ nustatytų pažeidimų, taigi neužkirto kelio didesnei žalai atsirasti. Ieškovė nesutinka su kasatore, kad trečiasis asmuo netinkamai atnaujino hidroizoliacijos sluoksnį, pažymėdama, jog atšokusios plytelės (apdaila) nedaro įtakos jo nepralaidumui.
Teisės aktuose nenustatyta pareiga teismui skirti ekspertizę – CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokia jo teisė. Ieškovės manymu, byloje pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių užliejimo priežastį, jie nepaneigti kitais įrodymais; teismas įrodymus įvertino objektyviai ir nešališkai. Kasatorė, manydama, kad ekspertizė būtina, turėjo teisę prašyti ją skirti, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Žala ir jos dydis tinkamai pagrįsti byloje esančiais įrodymais; žalos dydį apskaičiavo kvalifikuotas asmuo (T. D.). Priešingai, trečiojo asmens pateiktoje sąmatoje nurodytas per mažas darbų mastas, šį dokumentą parengė asmuo, apie kurio kompetenciją rengti tokio pobūdžio dokumentus duomenų byloje nėra. Kasatorė kritikuoja ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau kitų, juos paneigiančių, duomenų į bylą nepateikė – nepridėjo savo sąmatos, neprašė paskirti ekspertizės. Kasatorė neįrodė, kiek galėjo sumažėti žalos dydis per 7 mėnesius, todėl nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį.
Kasatorė neįrodė, kad egzistavo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių jai nebūtų taikoma civilinė atsakomybė. Teismai pagrįstai konstatavo, kad buvo visos kasatorės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo įrodyti patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir jų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 199 straipsnis), o kasatorė turėjo paneigti savo kaltę, kuri preziumuojama. Teismai laikėsi nurodytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorė nepaneigė savo kaltų veiksmų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisės į daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas esant įrengtai terasai virš stogo
Byloje kilo klausimas dėl daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos nuosavybės teisės, kai virš stogo yra įrengta terasa. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kasatorė, nuosavybės teise valdanti ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtą terasą, asmeninės nuosavybės teise valdo ir po terasa esančią daugiabučio namo stogo konstrukciją. Todėl laikė, kad atsakovė, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio normoje įtvirtinta statinio savininko griežtąja atsakomybe, yra atsakinga už daugiabučio namo viršutiniame aukšte esančio buto užpylimą pro namo stogo po terasa nesandarumus.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektai priklauso daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o prie bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios konstrukcijos, kuriomis laikomos pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys), taip pat bendrojo naudojimo patalpos ir bendroji inžinerinė įranga. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas. Dabar galiojančioje DNSBĮ redakcijoje tiesiogiai įvardyta, kad bendrosioms pastato konstrukcijoms, be kita ko, priskiriamas stogas ir terasų laikančiosios konstrukcijos (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas).
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas analogiškas režimas ir nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Taigi, daugiabučio namo stogas pagal aptartą teisinį reguliavimą yra daugiabučio namo konstrukcija, priklausanti visiems daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. D. V. P., bylos Nr. 3K-3-634-248/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registre apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. D. V. P., bylos Nr. 3K-3-634-248/2015; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2009">3K-3-123/2009</a>).
Teisėjų kolegija, pritardama pirmiau nurodytai kasacinio teismo formuojamai praktikai ir nenustačiusi pagrindų ją keisti, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82 straipsnio normą bei kitas butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, pirmenybę teikė Nekilnojamojo turto registre užfiksuotiems duomenims apie kasatorės butą, kuriuose nurodoma, kad butas yra su terasa, neatsižvelgė į konstrukcinius terasos ypatumus ir dėl to nepagrįstai stogo konstrukciją pripažino kasatorės asmenine nuosavybe.
Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas).
Kadangi nagrinėjamos bylos atveju kasatorė nėra vienintelė daugiabučio namo stogo, ant kurio įrengta terasa, savininkė, tai pripažintina, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai byloje taikė CK 6.266 straipsnį ir jo pagrindu atsakomybę kasatorei, nenustatydami visų būtinų kasatorės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline nuosavybe pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2009">3K-3-123/2009</a>).
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius.
Nagrinėjamoje byloje ginčą nagrinėję teismai, neteisingai aiškindami CK 4.82 straipsnio normą ir nepagrįstai pripažinę kasatorės asmeninę nuosavybės teisę į stogo konstrukciją, be teisinio pagrindo taikė CK 6.266 straipsnio normą, dėl to neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, perkeldami kasatorei įrodinėjimo naštą. Be to, teismai nevertino kasatorės nurodomų aplinkybių, nurodytų UAB „Ukmergės statyba“ 2012 m. gegužės 8 d. rašte, kad kasatorės terasoje esanti lietaus vandens nutekėjimo įlaja buvo užsiteršusi susikaupusiomis šiukšlėmis ir neatliko savo funkcijos, kad didelė dalis terasos plytelių buvo atšokusios ir kraštuose hidroizoliacijos sluoksnis nebuvo tinkamai pritvirtintas, nevertino, ar šios faktinės aplinkybės nedarė įtakos daugiabučio namo stogo nesandarumui ir kas atsakingas už nurodytus trūkumus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. liepos 14 d. apžiūros aktas, surašytas UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Adminsta“ atstovų, kuriuo kaip kasatorės atsakomybę pagrindžiančiu įrodymu vadovavosi bylą nagrinėję teismai, pats savaime nėra pakankamas pripažinti faktui, kad kasatorė sugadino hidroizoliacinę dangą ir kad dėl to buvo užpiltas ieškovės butas, nes šiame akte tik apibendrintai konstatuota, jog trijuose butuose, įskaitant kasatorės, savavališkai įrengtos kondicionavimo sistemos, o jas įrengiant buvo pažeisti hidroizoliacijos sluoksniai, tačiau neužfiksuota pažeidimo vieta, pobūdis. Kelia abejonių ir tai, kad nuo akto surašymo 2011 m. liepos 14 d. iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo užfiksuoti jokie apačioje esančių butų užpylimai. Teismai nevertino ir nepasisakė, ar galbūt padaryto hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimo vieta yra virš ieškovės buto, ar šalia jo. Taigi, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorė nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neįtraukus į ją atsakovėmis už žalą atsakingų asmenų – statytojos (rangovės) UAB „Ukmergės statyba“ ir pastato administratorės UAB „Adminsta“, o kasatorės prašymas dėl šių asmenų įtraukimo atsakovėmis nepagrįstai buvo atmestas. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 45 straipsnio 1 dalies normą nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kasatorės prašymą įtraukti atsakove UAB „Ukmergės statyba“, nepasiūlė ieškovei to padaryti. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs netinkamą daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, turėtų pasiūlyti ieškovei atsakove įtraukti daugiabučio namo administratorę UAB „Adminsta“ arba, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms, savo iniciatyva įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).
Pasisakydama dėl kasaciniame skunde keliamo klausimo dėl ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimo būtinumo ir inicijavimo praktikos, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ekspertizės skyrimo klausimu praktika yra nuosekliai išplėtota.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Pagal teisinį reglamentavimą teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. „Seesam Insurance AS“ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-469/2015">3K-3-386-469/2015</a>).
Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės vandenys“ v. AB firma „Šilutės Rambynas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2014">3K-3-29/2014</a>). Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-249/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-249/2013">3K-3-249/2013</a>).
Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas dėl ekspertizės skyrimo – nustatę, kad byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos fakto, jos kilimo priežasties, taip pat šalims nesutariant dėl žalos dydžio, teismai turėjo įvertinti poreikį skirti byloje teismo ekspertizę ir neturėjo pagrindo atsisakyti skirti ekspertizę argumentuodami vien tuo, jog tokio prašymo nepareiškė kasatorė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos padarytus materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimus, sprendžia, kad jie sudaro pagrindą naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir išspręstas klausimas dėl kitų atsakovų ar trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą bei įvertinta būtinybė skirti teismo ekspertizę, o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą kasatorė sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio, o ieškovė turėjo 278,30 Eur išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą apmokėti. Kasacinis teismas patyrė 14,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Janina Stripeikienė
