Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo arba atidalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-567-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00386-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

(S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-07-10 sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovei B. K. (V.) dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo arba atidalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. N., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jai priskirti naudojimuisi patalpas: (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė be bendrasavininko sutikimo leisti atlikti name remonto darbus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) susitarimas pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Namas), o (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dar 3/16 šio gyvenamojo namo dalis. Likusios gyvenamojo namo dalies savininkė yra atsakovė, kuriai, nuo (duomenys neskelbtini), išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu priklauso 5/16 gyvenamojo namo dalys. Ginčo šalims Namas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namo bendras plotas – 94,20 kv. m., naudingas plotas 90,62 kv. m., gyvenamasis plotas – 50,30 kv. m.

3. Bendro sutarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu šalims pasiekti nepavyksta. Ieškovė realiai naudojasi tik 38,33 kv. m. gyvenamojo namo ploto (atitinkamai patalpomis gyvenamojo namo techninio paso plane (toliau – planas) pažymėtomis Nr. (duomenys neskelbtini)), nors, pagal asmeninės nuosavybės teise tenkančią gyvenamojo namo dalį jai tenkantis plotas sudaro 64,76 kv. m.

4. Atsakovė naudojasi 55,87 kv. m. gyvenamojo namo ploto (atitinkamai patalpomis plane pažymėtomis Nr. (duomenys neskelbtini)), nors jai pagal nuosavybės teisę tenkančią gyvenamojo namo dalį tas sudarytų tik 29,44 kv. m. ploto.

5. Į kitas gyvenamojo namo dalis ieškovė negali patekti, nes patekimas į kitas patalpas yra galimas per įėjimą iš lauko, kuriuo naudojasi tik atsakovė, kuri sudaro kliūtis ieškovei naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi.

6. Nurodė, kad padalinti namą į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, nes jo padalijimas pažeistų įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Be to, būtinų atlikti procedūrų ir pertvarkymo darbų kaina, siekiant atidalinti turtą natūra, būtų neproporcingai didelė. Mano, kad racionaliausia nustatyti naudojimosi turtu tvarką.

7. Ieškovės vertinimu yra net keli galimi alternatyvūs naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo variantai, kuriuos ji detalizavo patikslinusi ieškinio reikalavimus.

8. Pagal pirmąjį variantą ieškovei būtų priskirta gyvenamojo namo dalis: (duomenys neskelbtini) 5,08 kv. m. ploto koridorius, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvė, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sandėlis, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) m. ploto koridorių, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sanmazgas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Kai atsakovei priskirtinoje gyvenamojo namo dalyje būtų: (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto veranda, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvė, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Bendram naudojimui paliktina gyvenamojo namo dalis: (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorių, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) Be atskiro bendrasavininkių sutikimo, šalys atliktų gyvenamajame name paprastojo remonto darbus, reikalingus įėjimų/išėjimų įrengimui/panaikinimui: (duomenys neskelbtini). įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į koridorių (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į sanmazgą (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš virtuvės (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš virtuvės (duomenys neskelbtini) į sanmazgą (duomenys neskelbtini), panaikinti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš kambario (duomenys neskelbtini)į koridorių (duomenys neskelbtini), panaikinti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš kambario (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), panaikinti.

9. Nustačius nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei atskirai (izoliuotai) naudotis tektų (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, o atsakovei – (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovei tektų beveik (duomenys neskelbtini) kv. m. daugiau ploto nei jai priklauso pagal jos turimą gyvenamojo namo dalį, tačiau dėl to ieškovė neprieštarauja ir nereikalauja iš atsakovės kompensacijos. Bendro naudojimo patalpa – koridorius (Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų naudojamas tik patekimui į kitas šalims priskirtas naudotis izoliuotas patalpas.

10. Atsakovei pageidaujant, jai priskirtose patalpose įsirengti vonios patalpą, prisijungimui prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ieškovė neprieštarautų.

11. Pagal antrąjį variantą ieškovei priskirtina: (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorius, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvė, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sandėlis, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorius, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) m. ploto koridorius, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei - (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto veranda, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvė, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sanmazgas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) Be atskiro bendrasavininkių sutikimo, šalys atliktų gyvenamajame name paprastojo remonto darbus, reikalingus įėjimų/išėjimų įrengimui/panaikinimui: (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į koridorių (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš virtuvės (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš verandos (duomenys neskelbtini) į virtuvę (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš kambario (duomenys neskelbtini) į koridorių (duomenys neskelbtini), panaikinti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš kambario (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), panaikinti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš virtuvės (duomenys neskelbtini) į koridorių (duomenys neskelbtini), panaikinti (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į verandą (duomenys neskelbtini), panaikinti.

12. Nustačius nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei atskirai (izoliuotai) naudotis tektų 57,16 kv. m bendro ploto, o atsakovei – net 37,04 kv. m. Atsakovei tektų net 7,60 kv. m. daugiau ploto nei jai priklauso, tačiau dėl to ieškovė neprieštarauja. Tokios naudojimosi tvarkos įgyvendinimui, reikėtų išspręsti klausimą susijusį su ieškovės poreikiu naudotis vandentiekiu ir kanalizacija. Ieškovė sutiktų savo lėšomis įsirengti vonios kambarį patalpoje, plane pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini) (koridorius), o atsakovė turėtų būti įpareigota tam netrukdyti ir leisti prisijungti prie jai priskirtinoje patalpoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

13. Pagal trečiąjį variantą ieškovei reikėtų priskirti gyvenamojo namo dalis: (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto verandą, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorių, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorių, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvę, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sanmazgą, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto virtuvę, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sandėlį, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. asmeniniam naudojimui priskirti gyvenamojo namo dalis: (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto koridorių, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Be atskiro bendrasavininkių sutikimo, šalys atliktų gyvenamajame name paprastojo remonto darbus, reikalingus įėjimų/išėjimų įrengimui/panaikinimui: (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini), įrengti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš koridoriaus (duomenys neskelbtini) į virtuvę (duomenys neskelbti(duomenys neskelbtini), panaikinti; (duomenys neskelbtini) įėjimui, iš kambario (duomenys neskelbtini) į koridorių (duomenys neskelbtini), panaikinti.

14. Tokiu atveju, ieškovei atskirai (izoliuotai) naudotis tektų 61,84 kv. m bendro ploto, o atsakovei – 32,36 kv. m., t. y. paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys beveik atitiktų idealiąsias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Tokia naudojimosi tvarka iš esmės pakeistų dabar esamą, nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau tik tiek, kad pasikeistų dabar šalių naudojami įėjimai į gyvenamąjį namą. Nes šiuo metu ieškovė patenka į namą per koridorių, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė – per verandą, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius siūlomą naudojimosi tvarką, šalių patekimo būdai į namą būtų priešingi.

15. Nustačius bet kurį ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą, tektų atlikti paprastojo remonto darbus naujų įėjimui įrengimui arba esamų panaikinimui.

16. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, įrengti ar panaikinti reikiamą įėjimą turėtų būti leidžiama bet kuriai iš bendrasavininkių, be atskiro kitos bendrasavininkės leidimo, per ne trumpesnį nei vienerių metų terminą.

17. Atsakovė B. K. (buvusi V.) suformulavo tokio turinio priešieškinio reikalavimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir pripažinti ginčo namų valdos bendrasavininkių teises perėmusios ieškovės, nepriklausomai nuo turimos idealiosios nuosavybės dalies, susitarimą iki (duomenys neskelbtini) dėl tokios naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos: ieškovei – patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), viso 38,33 kv.m. Kitam bendrasavininkui - J. A., kurio dalį teisių ir turto paveldėjo atsakovė patalpomis, priestatu (duomenys neskelbtini); ieškovei (duomenys neskelbtini) namo dalies pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijusiai dalį likusios pusės namų valdos 3/16 dalis, paskirti naudojimui kambarį (duomenys neskelbtini) kv.m. Ieškovei priklausančio naudojimui ploto skirtumą 2,83 kv.m. atsakovė sutinka kompensuoti pinigais, - 2 000 Eur. Arba nustatyti ginčo namo patalpomis naudojimosi tvarką: paskirti jai patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) verandą 3,53 kv.m.; (duomenys neskelbtini) koridorių 4,03 kv.m.; koridorių (duomenys neskelbtini) 7,16 kv.m., (duomenys neskelbtini) kambarį 7,64 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 19,64 kv.m.; (duomenys neskelbtini) vonią su tualetu 2,84 kv.m.; (duomenys neskelbtini) virtuvę 10,98 kv.m., viso 55,82 kv.m. ploto, o ieškovei paskirti (duomenys neskelbtini) koridorių 5,08 kv.m.; (duomenys neskelbtini) virtuvę 8,34 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 4,38 k.m.; (duomenys neskelbtini) sandėlį 1,89 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 18,64 kv.m., viso 38,33 kv.m., bei (duomenys neskelbtini) kambarį 7,64 kv.m. ir 2,83 kv.m. priteisti kompensaciją pinigais - 2 000 Eur; arba atidalinti ginčo namų patalpas bei žemę ir ieškovei priteisti gyvenamąjį namą ir žemę, o atsakovei iš ieškovės priteisti 10 000 Eur. Prašė priteisti iš ieškovės valstybei atsakovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

18. Nurodė, kad name yra du butai. Naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypais ir ūkiniais pastatais nustatyta dar (duomenys neskelbtini) susitarimu. Ieškovei, įgijusiai nuosavybę, pereina pareiga ir prievolė pripažinti ir patvirtinti tokią naudojimosi tvarką, kuri buvo ankstesnių savininkų.

19. Atsakovės nuomone, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pripažino faktinę naudojimosi namu tvarką ir tai, kad ji naudosis tik 38,33 kv.m. namo plotu. (duomenys neskelbtini) papildomai įgijus 3/16 namo dalį, ieškovė gali pretenduoti dar į 10,47 kv.m. plotą, kurį atsakovė skaičiuoja nuo 55,82 kv. m. ploto.

20. Pabrėžė, kad bylos duomenys įrodo, kad daugiau nei 50 metų ginčo namo bendrasavininkiai, nepriklausomai nuo turimos idealiosios nuosavybės dalies, buvo sutarę ir nustatę tokią naudojimosi namu tvarką, kad vienam bendrasavininkui teko 38,33 kv. m. namo ploto dalis, kurią ir įgijo ieškovė, o kitam - 55,82 kv.m. ploto dalis, kurios didžioji dalis perėjo jai pagal paveldėjimo teisės liudijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023-07-10 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 94,20 kv.m. bendrojo ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį patalpų išplanavimą: E. N. paskyrė naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) koridorių 5,08 kv.m.; (duomenys neskelbtini) virtuvę 8,34 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 4,38 k.m.; (duomenys neskelbtini) sandėlį 1,89 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 18,64 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 7,64 kv.m., viso 48,80 kv.m. ir priteisti iš B. K. (V.) E. N. kompensaciją pinigais – 2 000 Eur; B. K. (V.), paskyrė naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) verandą 3,53 kv.m.; (duomenys neskelbtini) koridorių 4,03 kv.m.; (duomenys neskelbtini) koridorių 7,16 kv.m.; (duomenys neskelbtini) kambarį 19,64 kv.m.; (duomenys neskelbtini) vonią su tualetu 2,84 kv.m.; (duomenys neskelbtini) virtuvę 10,98 kv.m., viso 48,18 kv.m. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 1 237,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 94 Eur žyminio mokesčio ir 11,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22. Teismas pasisakė, kad ieškovė naudojasi vidaus patalpomis, kurių plane indeksas (duomenys neskelbtini), o atsakovė naudojasi patalpomis, kurių indeksas (duomenys neskelbtini). Pagal esamą gyvenamo namo vidaus plotų eksplikaciją pastatas yra 94,20 kv. m. ploto. Butui, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), priklauso 55,87 kv. m. ploto, o butui, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), priklauso 38,33 kv. m. ploto. Taigi, ieškovei priklauso 38,33 kv.m. ploto, o atsakovei – 55,87 kv. m. ploto. Nustatė, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš J. N. 3/16 dalis atsakovės buto. Taigi, ieškovei priklauso iš atsakovės buto 10,47 kv.m. (55,82 x 3/16).

23. Nurodė, kad iš esamų įrodymų, šalių ir liudytojos parodymų nustatyta, jog kiekvienos šalies naudojama gyvenamojo namo dalis (realioji dalis) atitinka idealiąją dalį. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu naudojasi 38,33 kv.m., nors jai priklauso 48,80 kv.m. (38,33 + 10,17), o atsakovė naudojasi 55,87 kv.m. namo dalimi, nors pagal turimas nuosavybės dalis priklauso 45,40 kv.m. (55,87 – 10,47).

24. Pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokio naudojimosi tvarką, kai kiekvienam bendraturčiui priskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

25. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovei atitektų dalis atsakovės naudojamų patalpų, o ne tos, kurias ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini) iš J. N. ir S. N., ir atsakovė savo lėšomis turėtų atlikti remonto darbus.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovės siūlymą, sanitarinis mazgas, priklausęs atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuris taip pat priklausė ir prieš tai buvusiems savininkams, būtų paskirtas ieškovei, kuriai atitektų ir didesnis plotas, nei įsigytasis.

27. Todėl teismas sprendė, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, neužkirstų kelio ateityje kilti ginčams tarp šalių, bei būtų neproporcinga ir nesuderinta su atsakovės interesais.

28. Teismas pažymėjo, kad jo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą. Įvertinęs, kad atsakovės siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią ir šiuo metu esamą tvarką, kuri yra racionali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, minimalizuoja ginčų ir konfliktų kilimą ateityje, nors atsakovė nepateikė kito paruošto namo patalpų naudojimo projekto, teismas vertino, kad yra galimas naudojimosi namo atskiromis patalpomis tvarkos nustatymas pagal Nekilnojamojo daiktų kadastrinių matavimų bylos duomenis.

29. Teismas konstatavo, kad dėl naudojimo namu tvarkos nustatymo su ieškove atsakovė nesutarė, naudojimosi tvarka nėra patvirtinta notariškai ir įregistruota registre. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, nurodė, kad tokio dydžio patalpų, kurios atitiktų ieškovei priklausantį 10,47 kv.m. plotą, neturi, todėl sutinka skirtumą kompensuoti pinigais.

30. Iš atsakovės pateikto pasiūlymo dėl kambario, pažymėto indeksu 1-4, paskyrimo naudotis ieškovei, matyti, kad kambarys yra šalia ieškovei priklausančių patalpų, pažymėtų indeksu 2-1, ir ieškovė turės galimybę įsirengti įėjimą ir taip patekti į jai priklausančias patalpas, o atsakovė izoliuos praėjimą iš jai priklausančių patalpų.

31. Teismas pasisakė, kad nekyla abejonių dėl tokio sprendimo įvykdymo galimumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei paskyrė 7.64 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu, bei sprendė, kad nukrypimas nuo priklausiusio ploto kompensuotinas pinigais, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur. Kitokių įrodymų dėl kompensacijos būdo ir dydžio nepateikė nei ieškovė nei atsakovė, tik atsakovė išreiškė sutikimą, skirtumą kompensuoti 2 000 Eur.

32. Nustatomą naudojimosi tvarką teismas pripažino teisinga, nedarančia neproporcingos žalos daiktui.

33. Atsižvelgęs į priimą sprendimą, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34. Ieškovė E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal vieną iš jos patikslintame ieškinyje nurodytų alternatyvių variantų ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos tokio pobūdžio bylose bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

36. Tenkindamas atsakovės priešieškinį ir nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas ieškovei priskyrė naudotis ženkliai mažesnę namo dalį, nei jos turima idealioji dalis, todėl priimtu sprendimu suteikė nepagrįstą prioritetą atsakovei.

37. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės turimas idealiąsias gyvenamojo namo dalis - atitinkamai: 11/16 ir 5/16, joms tenkančios realiosios gyvenamojo namo dalys atitinka 64,76 kv. m. ieškovei ir 29,44 kv. m. atsakovei. Teismas neteisingai nustatė realias šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis, konstatuodamas, kad ieškovei priklauso 38,33 kv.m. ploto, o atsakovei - 55,87 kv. m. ploto. Teismas, atlikęs tokį vertinimą, neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro duomenis.

38. Pabrėžia, kad šalims priklausančios idealiosios daikto dalys ir faktiškai naudojamas plotas skiriasi beveik dvigubai, todėl teismo išvada, kad jos sutampa yra nepagrįsta ir yra akivaizdus ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas.

39. Pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 3/16 dalis atsakovės buto, tad jai priklauso 10,47 kv.m. atsakovės buto. Nurodytos sutarties pagrindu ieškovė įgijo 3/16 gyvenamojo namo, o ne atsakovei priklausančio buto, kuris kaip atskiras turto vienetas nėra nei suformuotas, nei įregistruotas, dalis.

40. Aplinkybė, kad pagal kadastro duomenų byloje esančią gyvenamojo namo vidaus plotų eksplikaciją 94,20 kv.m. ploto name yra nurodyti du butai: butui, kurio indeksas 1, priklauso 55,87 kv. m. ploto, o butui, kurio indeksas 2, priklauso 38,33 kv. m. ploto, nėra ir negali būti laikoma esmine, pagal kurią būtų galima spręsti apie bendrasavininkiams priklausančias naudojimuisi gyvenamojo namo dalis.

41. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų matyti, kad Namo vidaus patalpos, išplanavimas buvo daug kartų keistas, padidintas plotas, tačiau ankstesni namo savininkai nebuvo sudarę jokios oficialios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė detalią ginčo Namo skirtingais laikotarpiais, skirtingų savininkų plotų paskirstymo analizę chronologine tvarka, pažymėdama, kad šie duomenys reikšmingi, tačiau teismas jų netyrė.

43. Pažymi, kad liudytojos J. N. paaiškinimai leidžia spręsti, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados, kad Namo patalpos buvo atskiros ir bendrų patalpų nebuvo, yra nepagrįstos, nes šios liudytojos tėvams įsigijus Namą dalis patalpų buvo sujungtos bendrais praėjimais, kurie tam tikru metu, atsižvelgiant į bendrasavininkių susitarimus, buvo apribojami - užkalami lentomis - t.y. atliekami laikini naudojimosi tvarkos pakeitimai.

44. Šie duomenys leidžia spręsti, kad ieškovei priklauso 64,76 kv. m., o atsakovei - 29,44 kv. m. plotai, o gyvenamojo namo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į tokias bendrasavininkių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Visi ieškovės patikslintu ieškiniu pasiūlyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo variantai būtų racionalūs, efektyvūs ir įgyvendinami, tačiau teismas juos formaliai atmetė.

45. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, jai atitektų dalis atsakovės naudojamų patalpų, o ne tos, kurias ieškovė įsigijo pagal sutartį. Pažymi, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė neįgijo jokių konkrečių patalpų, tik idealiąją namo ½ dalį. Kita pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo dar 3/16 gyvenamojo namo dalis, todėl akivaizdu, kad jai turi būti paskirta ir dalis šiuo metu atsakovės naudojamų patalpų, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas bendrasavininkių naudojimasis daiktu maksimaliai atitinkantis jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje.

46. Mano, kad teismas turėjo priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Ieškovė prioritetiniu laikė antrąjį savo pasiūlytą naudojimosi turtu variantą, pagal kurį, vonios kambarį palikus naudotis atsakovei, ieškovei turėjo būtų sudaryta galimybė prisijungti prie esamų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Taip būtų išspręstas pagrindinis ir aktualiausias klausimas dėl galimybės abiems bendrasavininkiams naudotis vandentiekiu ir kanalizacija.

47. Teismas padarė išvadą, kad sanitarinis mazgas atsakovei priklausė pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuris taip pat priklausė ir prieš tai buvusiems savininkams, nors, apeliantės nuomone, nuosavybės teisės perėjimo sutartyje toks faktas nėra užfiksuotas.

48. Mano, kad teismas net nesvarstė jokių kitų galimų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantų, pvz. priskirti ieškovei patalpas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (kurios ankstesnių savininkų buvo naudojamos bendrai) ir sudaryti galimybę ieškovei prisijungti prie name esančių kanalizacijos ir vandentiekio tinklų, tokiu būdu išsprendžiant vieną pagrindinių tarp bendrasavininkių kylančių ginčų priežastį.

49. Pažymi, kad piniginės kompensacijos bendraturčiui priteisimas, priskiriant jam naudotis mažesniu plotu nei jo turima dalis bendrojoje nuosavybėje, turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nes tokiu sprendimu yra apribojamos savininko teisės į nuosavybę. Nurodo, kad name yra pakankamai įvairaus dydžio patalpų, todėl yra galimybė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią bendrasavininkiams būtų priskirta jiems priklausanti nuosavybės dalis be piniginės kompensacijos nustatymo.

50. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė ginčo name gyvena su trimis mažamečiais vaikais, o atsakovė ginčo name ilgą laiką nebegyvena ir neketina ten gyventi, yra suinteresuota savo dalį parduoti.

51. Be to, nustatyta kompensacija už ieškovei tenkančią naudotis mažesnę gyvenamojo namo dalį, nei jai priklauso, yra nepagrįsta ir neteisinga. Įvertinus ieškovės sumokėtą už pirktą namo dalį sumą, siekiant ieškovei teisingai kompensuoti jai paskiriamą naudotis mažesnę turto dalį, kompensuotina suma turėtų sudaryti bent 2 702,96 Eur.

52. Mano, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino susidariusių valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nevertino reikšmingų aplinkybių, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialiųjų žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai.

53. Atsakovę atstovaujantis advokatas byloje iš esmės parengė tik vieną procesinį dokumentą - 2023-04-25 priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 2 val. 51 min., sugaišo kelionėse 7,30 val. ir susipažinimui su 4 tomų bylos medžiaga skyrė 8 val., (pastebi, kad susipažinimui su 1 tomu bylos medžiagos skiriama 1 val., o šiuo atveju, sugaištas laikas susipažinti su 4 tomais bylos medžiagos nurodytas dvigubai ilgesnis - 8 val.), todėl bendrai nurodytas faktinis sugaištas laikas - net 60,5 val., ieškovės nuomone, yra nepagrįstas. Juolab, kad pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nedetalizuota dėl kokių konkrečiai atstovo veiksmų susidarė nurodytos išlaidos.

54. Ieškovė pirmos instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente - atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės priešieškinis šioje byloje negalėjo būti priimtas ir neturėjo būti nagrinėjamas, nes jis buvo pateiktas nesilaikant proceso įstatyme nustatytų priešieškinio padavimo terminų, tačiau pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

55. 2022-09-19 teismo nutartimi po pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, byla buvo paskirta nagrinėti 2022-10-10 teismo posėdyje. 2023-02-21 atsakovė pateikė priešieškinį, kurį buvo atsisakyta priimti nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, o 2023-04-25 ji vėl pateikė priešieškinį, kurį teismas priėmė, nors ieškovės sutikimas ne tik nebuvo gautas, tačiau buvo išreikštas aiškus prieštaravimas.

56. Priešieškinis buvo pateiktas praėjus daugiau nei pusei metų nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo ir praėjus beveik metams nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Toks pavėluotas priešieškinio pateikimas ne tik užvilkino procesą, bet ir pažeidė ieškovės teisę ir greitą, skaidrų ir lygiateisišką bylos nagrinėjimą. Mano, kad pirmos instancijos teismas pažeidė ieškovė teisę į teisingą, greitą, nešališką bylosi išnagrinėjimą ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimto sprendimo teisingumui ir teisėtumui.

57. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti valstybei jos atstovavimo išlaidas.

58. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atliktu bylos duomenų bei faktinės situacijos vertinimu. Pabrėžia faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus svarbą.

59. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė skundo 10 punktu pripažįsta, kad teismas atsižvelgė į faktiškai bendrasavininkių naudojamas gyvenamojo namo dalis.

60. Mano, kad ieškovės pretenzijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos yra nepagrįstos. Bylos apimtis pakankamai didelė. Joje yra techninių dokumentų, o pats procesas truko ilgiau nei pusę metų, nes buvo siūlomi įvairūs ginčo sprendimo būdai.

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. N. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš J. N. ir S. N. be kita ko įsigijo 11/16 dalį pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (3 t. 87). (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtintas minėtos sutarties šalių susitarimas pakeisti tam tikrus sutarties punktus, įskaitant ir 2.1.1 punktą, nurodant, kad ieškovė be kita ko įsigyja ½ ginčo namo (3 t., b.l. 93). Atsakovė B. K. (V.) ginčo Namo 5/16 dalis yra įgijusi pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį – rentos davėjas buvo J. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (3 t., 106, 108). J. A. su sutuoktine A. A. (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkę 1/2 dalį Namo (3 t., b.l. 43). Po A. A. mirties, Namo 5/16 dalys atiteko J. A. ir ¾ dalys J. N.. Namo 3/16 dalis ieškovė E. N. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš J. N.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Namo bendras plotas 94,20 kv.m., naudingas - 90,62 kv.m., gyvenamasis – 50,30 kv.m., kambarių skaičius 4, ieškovei nuosavybės teise priklauso 11/16 Namo, o atsakovei - 5/16 Namo (1 t., b.l. 8-10). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esanti dar (duomenys neskelbtini) parengta Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija, kurioje užfiksuota, kad Name yra du butai. Butui, pažymėtam Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso veranda 3,58 kv.m. ploto; koridorius 4,03 kv. m. ploto; koridorius 7,16 kv.m. ploto; kambarys 7,64 kv.m. ploto; kambarys 19,64 kv.m. ploto; sanmazgas 2,84 kv.m. ploto ir virtuvė 10,98 kv.m. ploto, viso 55,87 kv.m. bendro ploto. Butui, pažymėtam Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso koridorius 5,08 kv.m. ploto; virtuvė 8,34 kv.m. ploto; kambarys 4,38 kv.m. ploto; sandėlis 1,89 kv.m. ploto; kambarys 18,64 kv.m. ploto, viso 38,33 kv. m. bendro ploto.

63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

64. Šalims nesutariant dėl naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu tvarkos, ieškovė kreipėsi į teismą teikdama argumentus, kad jai, kaip nuosavybės teisėmis valdančiai 11/16 namo, priskirtas naudoti plotas yra nepakankamas, nes atsakovė nuosavybės teisėmis valdydama tik 5/16 namo naudojasi ženkliai didesne namo dalimi nei ieškovė, be to, būtina išspręsti jos namo daliai būtinų vandentiekio ir nuotekų tinklų klausimą.

65. Ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

66. Kaip galima spręsti iš šalių pozicijų, šiai dienai namo dalimi pagal (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų plotų eksplikaciją nurodytu kaip butu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovė, o butu Nr. (duomenys neskelbtini) - ieškovė.

67. Bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra įregistruota, dalys nėra atidalintos (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), o sandoriuose, kuriais ginčo šalys įgijo nuosavybės teises į atitinkamas Namo dalis, nėra aptarta kokia konkrečiai Namo dalimi (patalpomis) ar taip vadinamu butu, konkreti bendrasavininkė naudosis. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis dar (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų plotų eksplikacija ir kartu konstatuodamas faktines aplinkybes dėl Namo bendrasavininkų, jų valdytų nuosavybės teisėmis dalių pasikeitimus per šį laikotarpį, padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovei priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei butas Nr. (duomenys neskelbtini).

68. Ginčijamame teismo sprendime padaryta išvada, kad kiekvienos šalies faktiškai naudojama namo dalis (realioji dalis) atitinka idealiąją dalį taip pat prieštarauja sprendime pateiktam vertinimui, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) įsigijus J. N. 3/16 dalis atsakovės buto, priklauso atsakovės buto 10,47 kv.m.

69. Toks vertinimas nėra pagrįstas nei faktine situacija dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu, nei kiekvienos savininkės dalių bendrojoje nuosavybėje apskaičiavimu pagal konkretų patalpų plotą, nei byloje esančių namo kadastro ir registro duomenų analize.

70. Pirmiausia, J. N. sandorio dėl Namo dalies įsigijimo iš atsakovės nėra sudariusi. Ji 3/16 ginčo namo įgijo po savo motinos mirties paveldėjimo teisinių santykių pagrindu. Antra, byloje neatskleista kodėl 3/16 namo dalies ploto išraiška kvadratiniais metrais apskaičiuojama imant minėtoje eksplikacijoje nurodyto buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą - 55,87 kv.m. (laikytina, kad sprendime nurodant 55,82 kv. m. yra padaryta rašymo apsirikimo klaida) (CPK 176 straipsnis), kai ieškovė nuosavybės teisėmis valdo 11/16 viso namo ploto, o ne atskiros dalies, pavyzdžiui buto Nr. (duomenys neskelbtini).

71. Iš nutarties 63 punkte aptartų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo reikšmingų dėmenų – namo bendro ploto, naudingo ploto ir gyvenamojo ploto, apskaičiuotina, kad ieškovei, atsižvelgiant į jai nuosavybės teisėmis valdomas namo dalis, atitinkamai atitiktų Namo 64,76 kv.m. (94,20×11÷16) bendro ploto, 62,30 kv. m. naudingo ploto ir 50,30 kv. m. gyvenamojo ploto. Kai atsakovei atitinkamai priklauso - 29,44 kv. m. (94,20 ×5÷16) bendro Namo ploto, 28,32 kv. m. naudingo ploto ir 15,72 kv. m. gyvenamojo namo ploto.

72. Taigi, Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodytų butų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai, įvertinus, kad per daugiau nei 21 metus nuo jos parengimo ne kartą keitėsi tiek patys namo bendraturčiai, tiek dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sprendžiant šalių ginčą yra praradę aktualumą. Tačiau pats dokumentas sprendžiant šalių ginčą yra reikšmingas informaciniu požiūriu, nes jame atsispindi jau minėti ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo tokie dėmenys kaip namo bendras, naudingas ir gyvenamasis plotai pagal atskiras namo patalpas.

73. Pirmiau aptartų motyvų pagrindu, atmestini ir atsakovės argumentai dėl daugiau nei 50 metų galiojusios ankstesnių savininkų faktinės namo naudojimosi tvarkos nesilaikant turimų nuosavybės idealiųjų dalių, reikšmingumo. Sykiu primintina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nors naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo, toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

74. Bendraturtis, prašydamas teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kartu su ieškiniu turi teismui pateikti projektą, pagal kurį: būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y. parengtas projektas turi būti aiškus ir tikslus, kad nei šalims, nei teismui nekiltų abejonių dėl nustatomos naudojimosi tvarkos apimties; kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis (kaip įmanoma labiau) atitiktų jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę; kiekvienam bendraturčiui atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys; kiekvienam bendraturčiui turi būti užtikrintas priėjimas prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais; nustatoma naudojimosi tvarka turėtų mažiausiai įtakos tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų racionalumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo kriterijus; nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų teisės aktų (pvz., statybos ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.

75. Šiuo atveju teismas patvirtino atsakovės pasiūlytą naudojimosi namu tvarkos variantą, priskirdamas ieškovei 45,97 kv.m., o ne kaip nurodoma sprendime 48,80 kv.m. ploto, kuris ženkliai skiriasi nuo jai nuosavybės teisėmis priklausančios namo dalies ploto kvadratiniais metrais išraiškos, patalpas. Kai atsakovei priskirtinų patalpų plotas (48,18 kv.m.) nepaisant dalies bendrojoje nuosavybėje ir yra praktiškai vienodas su ieškovei priskirtinu plotu, nors jos dalis bendrojoje nuosavybėje yra tik 5/16, kas atitinkamai atitinka tik 29,44 kv.m namo bendro ploto.

76. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (LAT 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2022-04-13 nutartis Nr. e3K-3-84-611/2022).

77. Ginčijamas sprendimas, pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, vertintinas, kaip pažeidžiantis principinę nuostatą, kad kiekvienam bendraturčiui turėtų būti paskiriama naudotis realioji daikto dalis (kaip įmanoma labiau) atitinkančią jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, naudojimosi nekilnojamojo turto objektu tvarka, kai iš esmės neatsižvelgiama į bendrasavininkų nuosavybės teisių dalis bendrojoje nuosavybėje, kaip tik sudaro prielaidas tolimesniems bendrasavininkų ginčams ir nesutarimams dėl naudojimosi turtu.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo be pakankamo teisinio pagrindo tenkinti tik vienos ginčo šalies interesai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė siekia išlaikyti ankstesniems savininkams priklausiusią valdomo turto dalį, nors jai po rentos davėjo J. A. mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybėn perėjo tik 5/16 namo dalys, o ne ½, kurią J. A. iki sutuoktinės mirties valdė nuosavybės teisėmis ir, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, namu naudojosi būtent pagal tą patį variantą, kurį pasiūlė atsakovė.

79. Akivaizdu, kad įvykus tokiems pokyčiams – abi naujosios bendraturtės turėjo pareigą kooperuotis, bendradarbiauti, siekti, kad su bendrąja nuosavybe susiję klausimai būtų išspręsti užtikrinant abiejų pusių interesų balansą, o ne siekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises (įskaitant ir naudojimosi teisę į akivaizdžiai didesnę turto dalį).

80. Nors neatmetama, kaip išimtinė, situacija, nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, minimaliai nukrypti nuo turimos bendraturčio turto dalies, tačiau skiriant šaliai didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, atlygio kitai šaliai (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas, turi būti išsamiai motyvuotas bei išspręstas ne kaip šiuo atveju, atsižvelgiant į vienos šalies lakoniškai pateiktą piniginį siūlymą, bet atsižvelgiant į bendrasavininko poziciją, apsunkinto turto dalį, jos realią vertę ir kitas aplinkybes.

81. Apeliantė, kaip vieną esminių tarp bendrasavininkių kylančių ginčų priežasčių įvardijo aplinkybę, kad jai nesudaryta galimybė prisijungti prie name esančių kanalizacijos ir vandentiekio tinklų, ji suformulavo tokį prašymą (antrasis variantas), tačiau dėl šio iškelto procesiniuose dokumentuose klausimo pirmosios instancijos teismas iš esmės nenusprendė.

82. Su šiais argumentais sutiktina. Sprendime išdėstytas lakoniškas vertinimas, kad sanitarinis mazgas priklauso atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nėra paremtas šios sutarties sąlygomis.

83. Sykiu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog jos pateikti procesiniai dokumentai stokoja informacijos apie tai ar Namo dalyje, kuria ji šiai dienai faktiškai naudojasi, nėra tik kanalizacijos tinklo, ar ir vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Jeigu jos yra,ar šios komunikacijos yra įrengtos centralizuotai ar vietinės. Toks pastebėjimas siejamas su tuo, kad pagal minimą Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikaciją nepaneigta, kad ieškovė faktiškai naudojasi patalpa, pavadinta „virtuvė“, kurioje paprastai turėtų būti tokie įvadai. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodoma, kad gyvenamajame name vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra.

84. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė klausimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, prioritetą suteikė atsakovei, kuri pagal dabartinę situaciją vienintelė turi galimybę patekti į sanitarinį mazgą, netyrė ir nevertino, ar buvo galimybė kitu būdu ieškovei suteikti galimybę naudotis į gyvenamąjį namą galimai įvestu vandentiekio įvadu. Nesant pateikto galimo prisijungimo prie tinklų projekto, neįmanoma įvertinti tokio techninio sprendinio realumo, jo apimties.

85. Nors tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, bet, atsižvelgiant į šalių pozicijas ginčo klausimu, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo tikslinti šalių procesinę pareigą įrodinėti, klausimams, kuriems būtinos specialios žinios išspręsti, pavyzdžiui dėl techninių galimybių prijungti komunikacijas, dėl patalpų jungimo, atskyrimo ar izoliavimo ir pan., turėjo galimybę į posėdį kviesti atitinkamus specialistus.

86. Jei ieškovė siekia prisijungti prie komunikacijų tinklų iš atsakovei priskirtinų patalpų, atitinkamai turi teikti tam būtiną projektinę medžiagą, o jei šios komunikacijos įrengtos atsakovės lėšomis, jai pateikus dėl to įrodymus, turi būti svarstomas klausimas dėl kompensacijos. Jei ieškovė siekia, kad jai būtų priskirtos patalpos, turinčios atitinkamus įvadus, turi būti teikiamas siūlymą kaip bus išspręstas kitos bendrasavininkės naudojimasis sanitariniu mazgu ir vandentiekiu, kanalizacija. Atitinkamą procesinę pareigą turi ir atsakovė teikti savo siūlymus šiuo klausimu, idant nesusiklostytų situacija, kuomet viena šalis iš viso netenka galimybės naudotis sanitariniu mazgu ir vandentiekiu, nes taip būtų pažeisti vieno iš bendrasavininkų interesai.

87. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas šalims naudotis patalpas, netinkamai ir nepakankamai įvertino faktinius bylos duomenis dėl bendraturčių dalių, turimų bendrosios dalinės nuosavybės teise, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies normas, neišsiaiškino naudojimuisi bendru turtu tokių reikšmingų aspektų- kaip bendraturčiai naudojasi komunikacijomis, remonto (pertvarkymo) būtinybės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.

88. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

89. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo tvarkos nustatymo sąlygas. Bylos duomenys ir sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą išvadai, kad sprendimas priimtas nepatikslinus šalių pareigos įrodinėti, neišsprendus vieno iš reikalavimų, susijusio su ieškovės poreikiu prijungti dalį patalpų prie jos šeimos poreikiams būtinų komunikacijų, bei nesuteikiant galimybės šalims pateikti (nepasiūlius to atlikti) papildomų įrodymų esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms pagrįsti.

90. Siekiant išsiaiškinti faktinę bendraturčių naudojamo gyvenamojo namo situaciją, svarstytina dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio rengimo, kurio metu atlikus vietos apžiūrą būtų galima betarpiškai vertinti šalių siūlymų atitiktį faktinei padėčiai ir bendraturčių interesams. Nagrinėjant bylą iš naujo, prasminga spręsti klausimą dėl siūlymo šalims paruošti naudojimosi ginčo turtu projektus, atitinkančius jų dalį, turimą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei pagal kuriuos kiekvienai šaliai tektų kiek įmanoma daugiau izoliuotų patalpų. Paskyrus šalims nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, motyvuotai spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas.

91. Nagrinėjamos bylos pobūdis, ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisinis reguliavimas, įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto. Tad nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priimdamas atsakovės priešieškinį. Galimybė, net ir vykstant teisminiam procesui, suderinti bendraturčių pozicijas dėl naudojimosi bendra nuosavybe, neleidžia apeliantės argumentų, kad tokiu būdu buvo pažeista jos teisę į teisingą, greitą, nešališką bylosi išnagrinėjimą, vertinti kaip pagrįstų.

92. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

93. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

94. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme nepasisakytina, nes, perdavus nagrinėti iš naujo, šis klausimas bus iš naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-07-10 sprendimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė