Dėl trijų mėnesių praleisto procedūrinio termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e2S-599-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00796-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6;

(S)

3.1.10.7; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-420/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. S. dėl trijų mėnesių praleisto procedūrinio termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti pareiškėjos praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir, jeigu bus patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, įpareigoti įtraukti kreditorinį reikalavimą į paveldimo turto apyrašą.

2. Nurodė, kad ji administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com, kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą ar paskolą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys – investuotojai (skolintojai) – dalyvauti aukcione ir investuoti į tokias paskolas. 2021 m. gruodžio 28 d. N. S. (N. S.), kaip vartojimo kredito gavėjas, platformoje elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_647441, siekdamas sudaryti Vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis, kurie nori teikti paskolą platformoje, 3700 Eur sumai. Po skolininko pateiktos ofertos tarpusavio skolinimo platformoje tarp platformoje registruotų skolintojų įvyko aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas Vartojimo kredito mokėjimų grafikas. Taip pat iš skolintojų sąskaitų į skolininko sąskaitą organizatorius įskaitė skolininkui skolinamas lėšas, t. y. tarp skolininko ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 647441 bei sutarties pagrindu skolininkui skolintojai suteikė 3 700 Eur dydžio paskolą. Skolininkas pagal sutartį įsipareigojo skolintojams sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka vykdyti mokėjimus (mokant mėnesines įmokas) ir per 36 mėnesius grąžinti paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taip pat skolininkas įsipareigojo organizatoriui mokėti kasmėnesinį tarpininkavimo mokestį.

3. Pažymėjo, jog, patikrinus Gyventojų registro duomenis, paaiškėjo, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Skolininkas iki šios dienos nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ir pareiškėjai liko skolingas 3 064,71 Eur sumą. Testamentų registre yra registruotas vienas paveldėtojas – T. S.. Palikimo atsisakymo faktas nenustatytas. Pareiškėja iš karto po sužinojimo apie skolininko mirtį, kreipėsi į paveldėtoją dėl apyrašo papildymo, taigi buvo aktyvi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Bendras finansavimas“ prašymo dėl trijų mėnesių praleisto procedūrinio termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja pareiškime nenurodė jokių priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir pareiškimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti teismui pateikė 2023 m. liepos 26 d., t. y. po daugiau kaip 9 mėnesių nuo N. S. mirties.

6. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybę laiku pasitikrinti duomenis ir sužinoti apie N. S. mirtį, taip pat pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tačiau elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taip pat nenurodė priežasčių, kurios lėmė pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nutarė netenkinti pareiškėjos reikalavimo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti pareiškėjos praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei įpareigoti įtraukti kreditorinį reikalavimą į paveldimo turto apyrašą.

9. Nurodo, kad skolininkas atliko dalinius mokėjimus, todėl UAB „Bendras finansavimas“ sistema automatiškai nuskaitinėjo įmokas, todėl nebuvo matomas mokėjimo vėlavimas, kadangi teoriškai vėlavimo ir nebuvo, nes įmokos buvo nuskaitomos pagal dalinį mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo įmanoma anksčiau pamatyti, kad skolininkas vėluoja ir kad yra miręs. Kai nebeužteko lėšų iš dalinio mokėjimo ir paskola pradėjo vėluoti, pareiškėja ėmėsi įprastų veiksmų, kas atliekama vėluojant mokėjimams. Įprasta pareiškėjos praktika, kad visada tikrinamas skolininkas, kai jis vėluoja sumokėti dvi įmokas, kaip ir nutiko šiuo atveju.

10. Pažymi, kad pareiškėja iš karto po sužinojimo apie skolininko mirtį, kreipėsi į paveldėtoją dėl apyrašo papildymo, taigi buvo aktyvi. Pareiškėja nėra praleidusi trijų metų naikinamojo termino reikalavimams pareikšti, todėl, neatnaujinus termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kyla pagrįstas pagrindas, kad bus pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo principas pareiškėjos bei skolintojų atžvilgiu.

11. Tvirtina, jog skolininkas pareiškėjai yra skolingas 3 064,71 Eur sumą. Materialus turtas yra svarbus šaltinis kiekvienam asmeniui, todėl skolininkui negrąžinus paskolos sumos, pareiškėja ir skolintojai patirtų didelius nuostolius. Neatnaujinus termino reikalavimams pareikšti, pareiškėja nebeturės galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų kitais būdais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria UAB „Bendras finansavimas“ prašymas dėl trijų mėnesių praleisto procedūrinio termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1, 2 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi pirmiau nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.

15. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

16. Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

18. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad palikėjas N. S.mirė (duomenys neskelbtini). Turtą po palikėjo mirties priėmė T. S.. Palikimo priėmimo faktas 2022 m. gruodžio 1 d. įregistruotas registre. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavusi suinteresuoto asmens ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį, o tai lėmė, kad suinteresuotas asmuo neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorės reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apie N. S.skolą T. S.pranešė 2023 m. gegužės 16 d. siųstu pranešimu.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taip pat nenurodė priežasčių, kurios lėmė pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog sistema automatiškai nuskaitinėjo įmokas pagal dalinį mokėjimą ir, kol nebuvo mokėjimų vėlavimo, pareiškėja netikrino skolininko duomenų, todėl nematė, jog jis miręs. Pažymi, kad pareiškėja buvo aktyvi, kadangi iš karto po sužinojimo apie skolininko mirtį kreipėsi į paveldėtoją dėl apyrašo papildymo.

22. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą iš esmės grindžia tuo, kad kol jos sistema automatiškai nuskaitinėjo įmokas pagal dalinį mokėjimą ir nebuvo mokėjimų vėlavimo, pareiškėja netikrino skolininko duomenų ir tik atsiradus įmokų vėlavimui ir atlikus skolininko patikrinimą, buvo nustatyta, jog skolininkas mirė. Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų (mokėjimų grafiko, gautų mokėjimų išrašo) galima spręsti, kad skolininkas mokėjo didesnėmis sumomis nei buvo nustatyta mokėjimų grafike. Paskutinis skolininko mokėjimas atliktas 2022 m. rugsėjo 11 d., o nuo 2023 m. kovo 25 d. jau buvo fiksuojamas įmokų vėlavimas, tačiau skolininko įpėdiniui pareiškėjos pranešimas dėl kreditorinio reikalavimo išsiųstas tik 2023 m. gegužės 16 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių, o teisme prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pateiktas dar po dviejų mėnesių – 2023 m. liepos 26 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja, atsiradus įmokų vėlavimui, t. y. 2023 m. kovo 25 d., būtų atlikusi aktyvius veiksmus (atlikusi patikrinimus viešuosiuose registruose ir pan.), siekdama išsiaiškinti kasmėnesinės įmokos nemokėjimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolos susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius skolininko duomenis patikrinti periodiškai.

24. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Taigi, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasidomėti, kokios yra skolininko kasmėnesinių įmokų vėlavimo priežastys. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjai praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pagal susiformavusią praktiką visada tikrinamas skolininkas, kai jis vėluoja sumokėti dvi įmokas, kaip ir nutiko šiuo atveju, nesudaro pagrindo spręsti priešingai ir negali būti pripažinta svarbia ir objektyvia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

26. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė