S. Š. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38386-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant nuteistajam S. Š. ir gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiajai S. S.,

prokurorei Kristinai Ulienei,

ekspertui Gintautui Serbentai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš S. Š. priteista nukentėjusiajai S. S. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur dėl jos turėtų išlaidų advokatui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 8 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo S. S. atžvilgiu, priekaištaudamas jai dėl sukeltos netvarkos bendro naudojimo patalpose ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: pirmajame aukšte, sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S., sugriebė ją rankomis ir viena, per alkūnę sulenkta, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiuodamas į nugarinę galvos dalį (sprando sritį) stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje ir taip padarė S. S. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, tai yra – nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nesmurtavo S. S. atžvilgiu ir nesutrikdė jos sveikatos, negalėjo S. S. sukelti fizinio skausmo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino kaip apglėbęs ją ranka per kaklą, bet jo nespausdamas ir jokiu būdu nesmaugdamas, liepė sutvarkyti jos išvartytas laiptinėje gėles. Teismas be pagrindo jo nuoseklius parodymus, kuriuos visiškai patvirtino konfliktą mačiusi liudytoja I. V., atmetė, bet vertino nukentėjusiosios ir jos mažamečių vaikų pakankamai prieštaringus parodymus, kuriais remiantis ir buvo pripažintas kaltu.

2.2. Apeliantas sutinka, kad jį teisinančius parodymus davusi liudytoja I. V., kuri yra jo šeimos narys, gali turėti interesą jį apginti. Tačiau lygiai taip teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinančius parodymus davė taip pat suinteresuoti asmenys - nukentėjusiosios vaikai, kurie lengvai įtakojami mamos ir neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės, jei duotų melagingus parodymus. Dėl amžiaus ypatumų vaikai gali iškreiptai suvokti įvykius, vykstančius su jų motina, kuomet ji dėl tik jai žinomų priežasčių reaguoja į įvykį neadekvačiai - rėkimu, verksmu.

2.3. Teismas ignoravo liudytojos I. V. pateiktą fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad laiptinėje, kurioje vyko žodinis konfliktas, išvartyti gėlių vazonai ir ši aplinkybė patvirtina jo (S. Š.) parodymus, kad žodinis konfliktas su nukentėjusiąją kilo tuomet, kai ją apglėbęs ranka per kaklą, atsuko į išvartytus vazonus.

2.4.Teismas tendencingai vertino Teismo medicinos specialisto išvadoje fiksuotus duomenis. Teismo medicinos specialistas savo surašyto dokumento tiriamoje dalyje aprašė du kūno sužalojimus: dešinio žasto apatiniame trečdalyje fiksuotą 10x3 cm dydžio melsvai violetinę kraujosruvą ir dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje fiksuotą 9x3 cm dydžio tokią pačią kraujosruvą. Tokie sužalojimai neatitinka nukentėjusiosios nurodomas sužalojimo aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į Teismo 2023-04-07 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-1083/2023 (skundžiamo nuosprendžio 14 p.), iš kurio matyti, kad aptariamus teismo medicinos specialisto fiksuotus kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė nuo išvakarėse su ja konfliktavusios liudytojos I. V. (ši, anot nukentėjusiosios, buvo stipriai sugriebusi ją už žastų, parvertusi ant žemės ir stipriai užgulusi savo svoriu). Tai atsispindi ir tame pačiame nuosprendyje išdėstytuose liudytojos V. S. parodymuose. Iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, jog Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti S. S. sužalojimai buvo nukentėjusiajai padaryti visai ne jo (S. Š.) veiksmais.

2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji bei liudytoja D. K. nurodė, kad jis (S. Š.) stipriai smūgiavo į galvos nugarinę dalį (sprandą), tačiau Teismo medicinos specialistas šioje nukentėjusiosios kūno vietoje jokių sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų, patinimų ar paraudimų) nerado. Be to, liudytojos ir nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, nes nukentėjusioji nurodė, jog patyrė tik vieną smūgį į galvą (sprandą), tuo tarpu liudytoja teigė mačiusi du stiprius smūgius į tą vietą. Liudytojas D. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad matė kaip S. (t. y. S. Š.) nustūmė mamytę, ji krito ant betono, kai tuo tarpu anksčiau pokalbyje su Vaiko teisių apsaugos specialistais jis aiškino tik girdėjęs triukšmą bet kas pykosi nematęs, o mamytę pastumti S. Š. tik mėginęs, bet jau kieme (t. l, b. l. 112). Ši aplinkybė patvirtina, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaikai parodymus davė tikėtinai įtakoti nukentėjusiosios.

2.7. Apeliantas skunde pažymi, kad kaklo srityje Teismo medicinos specialistas jokių sužalojimų - įdrėskimą paraudimo ir pan. nerado. Jo išvados tiriamoje dalyje išdėstyta nuoroda į skausmingumą ryjant - tik iš nukentėjusiosios žodžių. Vertinant jos žodžių teisingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad tuoj po įvykio atvykusiems policijos darbuotojams nukentėjusioji visiškai nesiskundė jokiais smaugimo padariniais, tame tarpe ir skausmingumu ryjant. Tai matyti iš objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 128-129) ir jo priedų. Skausmu ryjant nukentėjusioji nesiskundė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą (t. l, b. l. 137).

2.8. Apelianto manymu, nukentėjusioji S. S., pasinaudodama jau jos kūne esamais sužalojimais (ką patvirtino minėta teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-1083/2023 apklausta liudytoja V. S.), po menkaverčio žodinio konflikto melagingai įskundė jį (S. Š.) dėl menamo smurto jos atžvilgiu. Tai padarė siekdama „atsilyginti“ už tai, kad į policiją kreipėsi jos sumušta I. V..

2.9. Teismas nepagrįstai pilnai priteisė nukentėjusiajai iš jo (S. Š.) visas jos turėtas atstovavimo išlaidas - 1000 eurų. Įstatymas numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas jo atstovui apmokėti. Tokia įstatymo konstrukcija nėra imperatyvi. Teismas tokias išlaidas gali išieškoti, arba jų neišieškoti. Be to, tokia įstatymo konstrukcija leidžia išieškoti ir ne visas nukentėjusiojo turėtas išlaidas, bet tik jų dalį, atsižvelgiant į patenkintų jo reikalavimų sumą, o taip pat atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį. Yra ligonis, neįgalus, laukia operacijos, todėl išieškotina suma - 1000 eurų - yra nepakeliama našta. Dėl šios priežasties netgi pripažinus kaltu, bet patenkinus tik pusę nukentėjusiosios reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas turėjo atsižvelgti į pastarąją aplinkybę, taip pat turėjo atsižvelgti į jo (S. Š.) turtinę padėtį.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas

5. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, mano, kad faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą teismas padarė dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Skunde apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, nes nukentėjusioji, pasinaudodama jau jos kūne esamais sužalojimais po konflikto su jo sugyventine, melagingai įskundė jį (S. Š.) dėl menamo smurto jos atžvilgiu, o liudytojais apklausti mažamečiai nukentėjusiosios vaikai galėjo būti įtakoti mamos.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. Š. kaltės pagal byloje pateiktą kaltinimą nepripažino, nurodė, kad nesudavė nei vieno smūgio, nukentėjusiosios nestūmė - tik apgręžė apsikabinęs, bet ne per jėgą. Tačiau teismas pripažino S. Š. kaltu pagal pateiktą kaltinimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiosios S. S. parodymus, byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1084/2022(05), nepilnamečių liudytojų D. K. ir D. K. parodymus, taip pat objektų apžiūros protokoluose esančius duomenis (BPC garso įrašo, „Body“ kamerų vaizdo įrašų).

8. Apeliantas skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atsižvelgti į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti S. S. kūno sužalojimai, dėl kurių atsirado kraujosruvos ant dešinio žasto ir dešinės šlaunies, buvo padaryti visai kito įvykio metu. Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-07 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-1083/2023 matyti, kad minėtus teismo medicinos specialisto fiksuotus kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė nuo išvakarėse su ja konfliktavusios liudytojos I. V. (ši, anot nukentėjusiosios, buvo stipriai sugriebusi ją už žastų, parvertusi ant žemės ir stipriai užgulusi savo svoriu). Teisėjų kolegija susipažino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu apelianto minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje S. S. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų I. V. sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje S. S. parodė kaip spalio 7 d. 19.20 val. I. V. laiptinėje suėmė ją už abiejų rankų per žastus, apsuko ir parklupdė ant kelių, po to nukentėjusioji užgulė ją savo svoriu. Po to ji (S. S.), saugodama savo dantis, atsispaudė rankomis nuo laiptų ir besisukdama kairės rankos plaštaka atsistūmė į nukentėjusiosios I. V. veidą.

9. Aprašyti S. S. parodymai kitoje byloje teisėjų kolegijai sukėlė pagrįstas abejones dėl kraujosruvų ant S. S. dešinio žasto ir dešinės šlaunies prigimties ir, siekdama jas pašalinti, nutarė kviesti į teismo posėdį teismo medicinos specialistą bei nukentėjusiąją.

10. Kolegijos primininkui pacitavus S. S. parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-1083/2023 apie spalio 7 d. įvykį, specialistas paaiškino, kad esant grumtynėms su kitu žmogumi, pilnai gali atsirasti tokios pat poodinės kraujosruvos ir žaste, ir šlaunyje, jeigu buvo parversta ir parklupdyta ant laiptų. Jeigu sukosi į kairę pusę, tai dešine puse turėjo į kažkur atsiremti. Apžiūrint nukentėjusiąją, apie spalio 7 dienos įvykį nebuvo pateikta jokių duomenų, nežinojo apie iš vakaro buvusias grumtynes, parklupdymą ar kažkokius smurtinius veiksmus. Jeigu būtų turėjęs tokią informaciją, būtų kategoriškai nepaneigęs, kad tos poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti ir ankstesnio įvykio, buvusio prieš pusę paros, metu.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji S. S. neigė kraujosruvų atsiradimą pasėkoje spalio 7 d. grumtynių su I. V. ir detaliai papasakojo šių grumtynių aplinkybes kaip I. V. buvo ją apsukusi už abiejų rankų žastų, parklupdžiusi ant laiptų spaudė žemyn, tačiau jai pavyko išsisukti, atsistoti ir pabėgti.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo medicinos specialisto G. Serbentos ir nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, juos sugretinusi su kitais byloje surinktais įrodymais, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam S. Š. atliktų smurtinių veiksmų S. S. atžvilgiu mechanizmui, tačiau negali daryti kategoriškos išvados dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų apimties.

13. Kaip minėta, S. Š. nuteistas už tai, kad sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S., sugriebė ją rankomis ir viena, per alkūnę sulenkta, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiavęs į nugarinę galvos dalį (sprando sritį), pastūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje. S. Š. viso proceso metu pripažino, kad buvo apglėbęs S. S. ranka per kaklą, bet jo nespausdamas ir jokiu būdu nesmaugdamas, atsuko į išvartytus vazonus ir liepė sutvarkyti jos išvartytas laiptinėje gėles, kitų kaltinime aprašytų veiksmų (smūgio į galvą, pastūmimo) teigia neatlikęs. S. S. taip pat viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl kaklo suspaudimo ir pastūmimo. Ji iš karto po įvykio policijos pareigūnams, o po to ir teismui parodė, jog ji su vaikais D. K. ir D. K. išėjusi iš buto į laiptinę, pirmame aukšte susitiko kaimyną S., su kuriuo nieko nekalbėjo, nekonfliktavo, bet jis staiga iš nugaros pusės ranka (neatsimena kuria) apkabino kaklą ir suspaudė, ko pasėkoje pritrūko oro, negalėjo prakalbėti. Tuo pat metu S. Š. su kita ranka trinktelėjo vieną kartą į galvą – nugaros pusėje esančią apatinę jos dalį ir pastūmė pro išėjimo į lauką duris, ji krito ant dešiniojo klubo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojais apklausti jos mažamečiai vaikai D. K. ir D. K., garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui, Teismo medicinos specialisto išvada, specialisto patikslinta apeliacinės instancijos teisme.

14. Nuteistasis ir jo gynėjas kritiškai vertina liudytojais apklaustų mažamečių vaikų parodymus, nes jie keitėsi galimai įtakoti motinos. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs D. K. ir D. K. duotų parodymų analizę, daro išvadą, jog vaikų papasakotos aplinkybės nėra išgalvotos – jie įvykį iš tikrųjų matė ir papasakojo pagal savo gebėjimą dėl amžiaus užfiksuoti, įsiminti ir atkurti įvykio aplinkybes.

15. Nepilnametė D. K. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams sekančią dieną po įvykio, t. y. 2022-10-09 papasakojo, kad vakar apie pietus, nežino tikslaus laiko, su mama ir broliu susiruošė į Vilnių. D. išėjo pirmas ir išnešė šiukšles. Kartu su mama išėjo į laiptinę ir ten pamatė kaimyną S.. Kaimynas nieko nesakęs, puolė prie mamos, keikėsi, stumdė mamą, smaugė, iš kumščio trenkė į pakaušį <...>, išėjus iš laiptinės, mamą kaimynas pastūmė ant gatvės, mama užsigavo (1 t., b. l. 101). Praėjus keturiems mėnesiams, t. y. 2023-02-09 liudytoja D. K., dalyvaujant psichologui, buvo apklausta teisme (1 t., b. l. 60-68). Tuomet liudytoja papasakojo analogiškas aplinkybes kaip ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, su skirtumais, kurie negali būti laikomi esminiais. Mergaitė papasakojo, kad S, pradėjo smaugti mamytę, jo ranka buvo ant kaklo, jis stovėjo iš šono, mamytė buvo uždususi, nes nešnekėjo, stovėjo, o po to jai trenkė dar į galvą du kartus (galvos nugarinę dalį) su kumščiu; mamytę pastūmė jis nuo laiptų, tada atbėgo brolis iš lauko išnešęs šiukšles.

16. Kaip matyti, abiejuose liudytojos D. K. parodymuose skiriasi suduotų į galvos nugarinę pusę smūgių skaičius, tačiau šis skirtumas rodo, kad mergaitė perteikė ne kažkieno primestas ir mintinai išmoktas aplinkybes, o pasakojo taip kaip atsiminė praėjus ne mažam laiko tarpui nuo įvykio. Jei S. S. būtų dukrai dariusi įtaką, ji nebūtų mokiusi sakyti, kad S. Š. jai sudavė du smūgius, kai pati viso proceso metu minėjo tik vieną smūgį.

17. Nepilnametis D. K. sekančią dieną po įvykio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams papasakojo, kad su mama ir sese ruošėsi važiuoti į Vilnių pasiimti tėčio D.. Jis pirmas išėjo į kiemą ir laukė kol išeis mama ir sesė. Būdamas kieme, išgirdo triukšmą, kažkas laiptinėje pykosi, kas pykosi nematė. Iš laiptinės išėjusi mama verkė, sesė irgi verkė. Mama pasakė: „S, smaugė mamytę“. Tas S, būnant kieme, bandė mamytę pastumti (1 t. b. l. 112). Apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad grįždamas į laiptinę išmetęs šiukšles, girdėjo kaip D, žviegia ir verkia, pagalvojo, kad mamytei kažką daro; buvo atidarytos durys, S, pastūmė mamytę ir ji krito ant betono (1 t., b. l. 69-77).

18. Reikia pažymėti, kad mažamečių parodymams negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip ir suaugusiam žmogui - šie parodymai yra specifiniai dėl vaikų socialinės brandos, psichinio išsivystymo (iš S. S. žodžių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojoms žinoma, kad vaikai jautrūs ir mokykloje lankosi pas psichologą), patirto šoko, nemalonių pojūčių prisimenant traumuojantį įvykį. Vis tik abu mažamečiai liudytojai šioje byloje, nors ir nenuosekliai, tačiau savo pasakojimuose paminėjo esmines aplinkybes: D. K. papasakojo, kaip S. Š. sulenkta ranka apglėbė mamos kaklą ir sudavė smūgį pastumdamas ją, o D. K. papasakojo, kad jis buvo lauke tuo metu kai išgirdo triukšmą ir matė kaip mama krito pastumta S. Š.. Šias aplinkybes patvirtina Bendrojo pagalbos centro 2022-10-08 13:09:49 val. pokalbio garso įraše užfiksuotas S. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas ką tik sumušė, kaimynas smurtavo prie vaikų, ji stipriai gavo per galvą, buvo užsmaugta ir po to buvo nustumta ant žemės (1 t., b. l. 137-139)

19. S. Š. neigia bet kokias pasekmes, kurios galėjo kilti nuo kaklo apkabinimo, aiškina, kad buvo apglėbęs S. S. ranka per kaklą, bet jo nespausdamas ir jokiu būdu nesmaugdamas, tik atsuko į išvartytus vazonus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog S. Š., norėdamas pasukti nukentėjusiosios galvą norima kryptimi, turėjo panaudoti kažkiek fizinės jėgos, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1,21 promilių), jėgos galėjo neapskaičiuoti. Kita vertus, kaklas yra bet kokiam fiziniam kontaktui jautri kūno dalis ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jį suspaudus apglėbiant, nepriklausomai nuo suspaudimo stiprumo, nukentėjusioji jautė skausmą ar nemalonų jausmą, diskomfortą. Teismo medicinos ekspertas G. Serbenta tiek specialisto išvadoje, tiek apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad S. S. kaklo priekiniame paviršiuje jautė skausmingumą – tai nustatė iš pasipriešinimo reakcijos čiuopiant.

20. Apeliantas skunde sutinka, kad jį teisinančius parodymus davusi liudytoja I. V., kuri yra jo šeimos narys, gali turėti interesą jį apginti. Tačiau lygiai taip teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinančius parodymus davė taip pat suinteresuoti asmenys - nukentėjusiosios vaikai, kurie lengvai įtakojami mamos ir neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės, jei duotų melagingus parodymus. Be to dėl amžiaus ypatumų vaikai gali iškreiptai suvokti įvykius, vykstančius su jų motina, kuomet ji dėl tik jai žinomų priežasčių reaguoja į įvykį neadekvačiai - rėkimu, verksmu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pateikė išsamius motyvus kodėl vienais įrodymais tiki ir jais vadovaujasi, o kitus atmeta. Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji ir abu mažamečiai vaikai D. K. ir D. K. parodė, kad S. Š., išėjęs iš buto, uždarė duris, I. V. įvykio metu laiptinėje nebuvo. I. V. išėjo vėliau ir nukentėjusioji bei liudytojai D. K. ir D. K. ją matė lauke. Galima suprasti nuteistąjį, kad jam natūraliai gali kilti abejonė dėl mamos įtakos mažamečiams vaikams apibūdinant smurtinių veiksmų mechanizmą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vargu ar susitarimo dalyku galėjo būti I. V. buvimo vieta įvykio metu. Be to, iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad I. V. policijos pareigūnei nei žodžiu neužsiminė apie tai, kad ji pati matė įvykio aplinkybes. Kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, I. V., kuri suinteresuota bylos baigtimi, parodymai iš esmės sutampa su sugyventinio S. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

21. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo S. Š. pavartoto smurto S. S. atžvilgiu mechanizmo, kad jis pirmajame aukšte, sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S., sugriebė ją rankomis ir viena per alkūnę sulenkta ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiuodamas į nugarinę galvos dalį (sprando sritį) stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje. Tačiau atliktas įrodymų tyrimas, apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos specialistą G. Serbentą, sustiprino abejones dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų apimties. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvadoje be kaklo minkštųjų audinių suspaudimo buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-10-08. Ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad kraujosruvos S. S. galėjo būti padarytos 2022-10-07 vakare vykusių grumtynių su I. V. metu.

22. Nepašalinus abejonių dėl padarinių (poodinių kraujosruvų dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje) prigimties, jos šalintinos iš kaltinimo, nurodant, kad S. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 8 d., apie 13.05 val(duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo S. S. atžvilgiu, priekaištaudamas jai dėl sukeltos netvarkos bendro naudojimo patalpose ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: pirmajame aukšte, sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S., sugriebė ją rankomis ir viena, per alkūnę sulenkta, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiuodamas į nugarinę galvos dalį (sprando sritį) stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje ir taip padarė S. S. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, tai yra – nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

23. Eliminavus iš kaltinimo S. Š. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukeltas pasekmes (poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje), švelnintina S. Š. paskirta bausmė bei mažintinas iš jo nukentėjusiajai S. S. priteistos neturtinės žalos dydis.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalį), taip pat į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas įvertino tai, kad tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, S. Š. padarė viešoje vietoje (laiptinėje) prieš kaimynę, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pašalinus iš kaltinimo minėtus padarinius, pirmosios instancijos teismo skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros mažintina iki 7 mėnesių, paliekant tą patį įpareigojimą bausmės laikotarpiu pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

25. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, bei įvertinus susiaurintą kaltinimo apimtį dėl kilusių padarinių, pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo S. Š. priteista nukentėjusiajai S. S. 500 eurų neturtinė žala mažintina iki 300 eurų.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai pilnai priteisė nukentėjusiajai iš jo (S. Š.) turėtas atstovavimo išlaidas - 1000 eurų. Yra ligonis, neįgalus, laukia operacijos, todėl priteista suma - 1000 eurų yra nepakeliama našta.

27. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

28. Spręsdamas proceso išlaidų klausimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad šios išlaidos yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytų maksimalių dydžių (Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo 9, 10.2, 10.11 straipsniai). Nuteistojo prašymas mažinti iš jo nukentėjusiajai priteistas atstovavimo išlaidas dėl sunkios materialinės padėties bei sveikatos problemų yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas tai patvirtinančiais įrodymais, todėl tenkinti jį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad S. Š. padarė S. S. poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje.

S. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros mažinti iki septynerių mėnesių, bausmės laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš S. Š. priteistą nukentėjusiajai S. S. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinę žalą mažinti iki 300 (trijų šimtų) eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė