Dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų

Civilinė byla Nr. e2S-593-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01269-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5483-1027/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. V. kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolės Aistės Mikulėnienės 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-104-27622, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000, ir nedelsiant pradėti priverstinį 1318,74 Eur piniginį išieškojimą iš skolininkės O. S. išieškotojo J. V. naudai. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu patvarkymu, kadangi skolininkė Lietuvoje gauna piniginę išmoką – senatvės pensiją. Išieškotojui neaišku, kodėl skundžiamame patvarkyme nieko nenurodyta dėl prašomų išieškoti 129 Lt (37,36 Eur) būtinųjų vykdymo išlaidų. Išieškotojo reikalavimą priverstinai išieškoti iš skolininkės 1318,74 Eur sudaro 4319,46 Lt (1250,87 Eur) skola, 105,35 Lt (30,51 Eur) žyminis mokestis ir išieškotojo 2011 m. gegužės 20 d. sumokėtos vykdymo išlaidos, kurios nėra išieškotos. Skundžiamame patvarkyme antstolė Aistė Mikulėnienė klaidingu pagrindu atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes nurodė, kad praleistas 5 metų senaties terminas pateikimui vykdyti. Išieškotojas pateikia papildomą rašytinį įrodymą, kad Utenos apylinkės teismas 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą jam sugrąžino 2019 m. gruodžio 5 d., todėl senaties terminas teismo įsakymo pateikimui vykdyti nėra praleistas.

2. Antstolė Aistė Mikulėnienė 2023 m. birželio 28 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. SS-103 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad išieškotojas prašyme prašo išieškoti daugiau nei priteista pagal vykdomąjį dokumentą, tvirtino, kad išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos su priteista skola nėra sumuojamos, teigė, kad gyventojų registro duomenimis O. S. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o išieškotojo pateiktas papildomas dokumentas su įrašu, kad jis 2019 m. gruodžio 5 d. teisme gavo teismo įsakymą, neįrodo, kad teismo įsakymas buvo pateiktas kuriam nors antstoliui vykdyti per 5 metų senaties terminą. Iš teismo įsakyme esančių atžymų matyti, kad teismo įsakymas išieškotojui grąžintas 2014 m. gegužės 29 d., o antstolės kontorai pateiktas vykdyti 2023 m. birželio 7 d., t. y. praleidus vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad egzistavo akivaizdi kliūtis priimti Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000 vykdyti, kadangi O. S. antstolės Aistės Mikulėnienės veiklos vykdymo teritorijoje negyvena, neturi turto ir nedirba. Nurodė, kad nustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą kliūtį vykdomajam dokumentui priimti (vykdomasis dokumentas nevykdytinas antstolės Aistės Mikulėnienės, kadangi O. S. antstolės Aistės Mikulėnienės veiklos vykdymo teritorijoje negyvena, neturi turto ir nedirba), antstolė Aistė Mikulėnienė skundžiamu patvarkymu pagrįstai atsisakė priimti vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000.

5. Be to, teismas nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2000 pagrindu antstolio L. J. kontoroje nuo 2011 m. gegužės 30 d. pradėta vykdomoji byla buvo užbaigta 2014 m. gegužės 29 d. Pačiame Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakyme Nr. L2-467-02/2000 yra uždėta 2014 m. gegužės 29 d. žyma apie išieškojimo negalimumą ir vykdomojo dokumento grąžinimą. Kitų duomenų, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo pateikimo vykdymui senaties terminas būtų buvęs nutrauktas, t. y. teismo įsakymas būtų buvęs pateiktas vykdyti arba skolininkė būtų iš dalies įvykdžiusi sprendimą (CPK 607 straipsnio 1 dalis) nėra ir tokių aplinkybių nenurodė pareiškėjas.

6. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas yra pateikęs 2019 m. gruodžio 2 d. prašymą, adresuotą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, iš kurio matyti, kad pareiškėjas prašė iš civilinės bylos Nr. E2-547-758/2016 grąžinti jam 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą ir toks dokumentas jam buvo grąžintas 2019 m. gruodžio 5 d., tai, kad pareiškėjas į civilinę bylą Nr. E2-547-758/2016 teikė ir iš civilinės bylos Nr. E2-547-758/2016 pareiškėjui 2019 m. gruodžio 5 d. buvo grąžintas 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymas nenutraukia senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti – toks senaties termino nutraukimo pagrindas nenumatytas CPK 607 straipsnyje.

7. Teismas nurodė, kad nors antstolė Aistė Mikulėnienė neturėjo pareigos nustatyti dvi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytas akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, tai, kad, sprendžiant iš skundžiamo patvarkymo turinio, nustatyti tiek CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte (dėl antstolio veiklos vykdymo teritorijos), tiek 4 punkte (dėl pateikimo vykdyti senaties termino) nurodyti pagrindai (pareiškėjas skunde pasisako dėl šių dviejų pagrindų), nedaro skundžiamo patvarkymo nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti arba ją pakeisti.

8.1. Apeliantas teigia, kad pagal teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000 skolininkės O. S. prievolės įsiskolinimo dydis jo naudai sudaro 1318,74 Eur ir tą dydį įrodo pastarajame teismo įsakyme esantys trys įrašai.

8.2. Mano, kad teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas J. V. praleido 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2002 pateikimo suinteresuotam asmeniui antstolei Aistei Mikulėnienei vykdymui 5 metų senaties terminą. Apeliantas paaiškina, kad teismo įsakymo pateikimo vykdyti 5 metų senaties termino jis nepraleido, kadangi, nagrinėjamu atveju, senaties terminas iš naujo pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 5 d., tai yra nuo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2000 grąžinimo atgal išieškotojui J. V. dienos. Šią aplinkybę apeliantas grindžia tuo, kad jeigu teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2002 pateikimo antstoliui vykdyti 5 metų senaties terminas būtų buvęs jau praleistas, Utenos apylinkės teismas Visagino rūmai tikrai nebūtų pareiškėjui 2019 m. gruodžio 5 d. grąžinę jo atgal. Mano, kad tai yra apelianto neginčytinas įrodymas, kad skundžiama nutartis yra naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš skundžiamo antstolės patvarkymo matyti, kad antstolė nustatė, jog skolininkė negyvena Lietuvoje, kad praleistas senaties terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad antstolė iš esmės nustatė du atskirus CPK įtvirtintus atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrindus – kai nustatyta akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pirmiausia, nustatytas CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas dėl antstolio veiklos vykdymo teritorijos, antra, nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. C

14. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė nei vieno argumento dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjo pateiktas vykdomasis dokumentas antstolės pagrįstai atsisakytas priimti dėl CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto atvejo – kai vykdomasis dokumentas vykdytinas ne to antstolio, nes skolininkės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skolininkė nei pajamų, nei turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Dėl to, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 320, 338 straipsniai).

15. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tai be išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams (CPK 606 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). CPK 607 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o šios aplinkybės atskiruoju skundu apeliantas neneigė, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2000 pagrindu antstolio L. J. kontoroje nuo 2011 m. gegužės 30 d. buvo pradėta vykdomoji byla, o 2014 m. gegužės 29 d. ši vykdomoji byla užbaigta. Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakyme Nr. L2-467-02/2000 yra 2014 m. gegužės 29 d. žyma apie išieškojimo negalimumą ir vykdomojo dokumento grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo pateikti vykdyti senaties terminas po 2014 m. nebuvo nutrauktas, t. y. teismo įsakymas nebuvo pateiktas vykdyti, skolininkė iš dalies neįvykdė sprendimo, nes tokių duomenų byloje nėra ir apeliantas jų neįrodinėja (CPK 607 straipsnio 1 dalis).

17. Nors apeliantas teigia, kad vykdomasis dokumentas teismo jam grąžintas tik 2019 m. gruodžio 5 d., byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui teismo įsakymas 2019 m. gruodžio 5 d. grąžintas ne antstolio vykdomojoje byloje, bet Utenos apylinkės teismo iš civilinės bylos Nr. E2-547-758/2016, kurioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, o toks vykdomojo dokumento grąžinimas nepatenka į CPK 607 straipsnį – kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, naujas senaties terminas pareiškėjui prasidėjo 2014 m. gegužės 29 d., antstoliui grąžinus pareiškėjui vykdomąjį dokumentą, ši data aiškiai nurodyta ant paties 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo Nr. L2-467-02/2000 ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų nei antstolė ar pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti dėl skolininkės gyvenamosios vietos ir turto nebuvimo Lietuvos Respublikoje (CPK 590 straipsnis), nes apeliantas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės atskiruoju skundu neginčijo. Taip pat nustatyta, kad antstoliui 2014 m. gegužės 29 d. grąžinus pareiškėjui vykdomąjį dokumentą ir nesant duomenų, kad po šios datos pareiškėjas pakartotinai dar buvo kreipęsis į antstolį dėl išieškojimo pagal 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000, pareiškėjui 2023 m. birželio 7 d. pateikus prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo akivaizdžiai praleistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų senaties terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.

19. Pripažinus, kad antstolė pagrįstai atsisakė priimti vykdyti pareiškėjo pateiktą 2000 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą Nr. L2-467-02/2000, kaip pateiktą ne tam antstoliui ir praleidus įstatyme nustatytą terminą vykdomajam dokumentui pateikti, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentų, susijusių su išieškotina suma, nevertina, nes jie neturi reikšmės ginčo teisiniam įvertinimui.

20. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė