Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-2303-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05110-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Arūno Kaminsko ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui Č. R. (Č. R.)

pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

atsakovo atstovei Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. (Č. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 49S-543-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. R.“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 1,1893 ha nuosavybės teise turėtos žemės, atkūrimo S. R. paveldėtojui pareiškėjui, suteikiant jam nustatyta tvarka neatlygintinai lygiavertį (-ius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, kurią pasirinks, arba miško plotą kaimo teritorijoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad gavęs atsakovo 2021 m. spalio 6 d. raštą Nr. 49SD- 10031-(14.49.104.) (toliau – Raštas), 2021 m. spalio 20 d. prašymu (toliau – Prašymas) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – Skyrius), prašydamas atidėti sprendimo priėmimą atkūrimo byloje Nr. 1696. Teigia, kad Sprendimo projekte buvo numatyta už 1,1893 ha vertingos žemės plotą, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini), sumokėti tik 3 439 Eur piniginę kompensaciją. Teigia su tokiu atlyginimo būdu nesutikęs.

Pažymi, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) yra įregistruotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) projektas Nr. XIVP-639, kuriuo siūloma nustatyti naują datą (2023 m. gruodžio 31 d.), iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu mišku kaimo teritorijoje. Teigia, kad priėmus Atkūrimo įstatymo pataisas, pareiškėjas ketino pasinaudoti alternatyviu kompensavimo būdu – nuosavybės teisės atkūrimu miško sklypu kaimo vietovėje.

Nurodo, kad nepaisant prašymo atidėti Sprendimo priėmimą, gavo atsakovo 2021 m. lapkričio 8 d. atsakymą „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntimo“ Nr. 49SD-11582-(14.49.104.)“ bei skundžiamą Sprendimą.

Teigia, kad Rašte atsakovas nurodė, jog pareiškėjas turi teisę pratęsti Sprendimo priėmimą, apie tai informuodamas atsakovą ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 21 d., tačiau pareiškėjas tvirtina Prašymą pateikęs laiku - 2021 m. spalio 20 d. Mano, kad atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimo kol nebuvo išnaudotos visos teisinės priemonės išsiaiškinti, ar Sprendimo priėmimo procedūros yra teisėtos ir pagrįstos.

Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki Sprendimo priėmimo, nuostatomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių.

Tuo pačiu vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (bylos Nr. 6/2010), Atkūrimo įstatymo preambule ir teigia, kad Tarnyba yra įpareigota pirmiausiai vykdyti pretendentų pareikštą valią atkurti nuosavybės teises grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir tik nesant šios galimybės, taikyti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus būdus. Pareiškėjas mano turėjęs teisėtą pagrindą ir teisėtą lūkestį pirmiausiai reikalauti ir sulaukti nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, klausimo išsprendimo ir tik po to spręsti dėl kitų alternatyvių būdų.

Mano, kad jo valia pasirinkti kitus atlyginimo už atkuriamą nuosavybės teisę būdus, kai paaiškėja, kad nėra galimybės visos žemės grąžinti natūra, buvo suvaržyta, nes pareiškėjas tinkamai ir laiku pareiškė siekiantis, kad jam būtų sugrąžintas žemės sklypas natūra, o ne kompensacija pinigais, dėl ko prašė atidėti galutinio sprendimo priėmimo terminą, tačiau atsakovas to nevertino ir priėmė skundžiamą Sprendimą.

Nurodo, kad prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, Atsakovas neišnaginėjo ir motyvuotai neatsakė į Prašymą atidėti Sprendimo priėmimą, neišaiškino ir nesudarė galimybės jį apskųsti todėl pažeidė gero administravimo principą. Mano, kad atsakovas privalo pratęsti terminą bent iki 2022 m. birželio 1 d., kol paaiškės situacija dėl įstatymo projekto įteisinimo.

Mano, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas atlyginimo pinigais būdas taikomas kaip neatvykimo į susirinkimą pasekmės arba paprašius atidėti terminą, iš esmės yra tam tikra sankcija pretendentui už pasyvų elgesį. Teigia, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju taikyti pareiškėjui atlyginimą už atkuriamą nuosavybės teisę į žemę pinigais kaip sankciją už tai, kad jis nurodė, jog artimiausiu metu bus priimtas Atkūrimo įstatymo pakeitimas, būtų neproporcinga valstybės prievarta.

Teigia, kad pareiškėjas buvo aktyvus, jo tikslas buvo sulaukti įstatymo pakeitimo, ko pasėkoje pareiškėjas vietoj kompensacijos išmokėjimo turėtų teisę į miško dalį.

Atsakovas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

S. R. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 8 d. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodydamas pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą –,,natūra“. Skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-4389,,Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pranešė S. R. turto paveldėtojui (pareiškėjui) apie galimybę 2015 m. kovo 1 d. pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko F. R. valstybės išperkamą žemę, valdytą (duomenys neskelbtini) mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A51-45843/20(2.14.2.12- ŽEM),,Dėl informacijos apie iki Nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – Administracijos raštas) nurodė Skyriui, kad iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomai grąžintini natūra žemės sklypai. Teigia, kad Skyrius pranešė pareiškėjui, kad Administracija informavo Skyrių, jog likusi žemė, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime natūra, yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai, todėl Skyrius, vadovaudamasis nuosavybės teisių atkūrimo reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, parengė Sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pil. S. R. atlyginant už likusį neatkurtą žemės plotą pinigais. Skyriuje 2021 m. spalio 20 d. gautas pareiškėjo Prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Sprendimo projektu. Nurodo, kad Skyrius 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 49SD-11582-(14.49.104.),,Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntimo“ pranešė pareiškėjui, kad buvo priimtas Sprendimas.

Teigia, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į 1,5295 ha žemės buvo atkurtos šiais nuosavybės teisių atkūrimo sprendimais: Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 1452V (0,2000 ha), Tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 49S-240- (14.49.3.) (0,1109 ha), Tarnybos 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 49S-183-(14.49.3.) (0,0293 ha), Tarnybos 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 49S-543-(14.49.3.) (1,1893 ha).

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) pilietis S. R. pirminiame prašyme nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą natūra, 2) iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. išreikšta valia nebuvo pakeista, 3) natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime negalima, atsakovė teigia pagrįstai vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylą nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į F. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. S. R. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodydamas,,natūra“. Ši valia nebuvo pakeista.

Administracija 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A51-45843/20(2.14.2.12- ŽEM),,Dėl informacijos apie iki Nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ pranešė Skyriui, kad iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomai grąžintini natūra žemės sklypai.

Skyrius 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. 49SD-10031-(14.49.104.) pranešė pareiškėjui apie minėto Administracijos rašto turinį, nurodė Atkūrimo įstatymo nuostatas, pažymėjo terminus, iki kada asmenys galėjo pareikšti (pakeisti) valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad S. R. tuomečiam Vilniaus apskrities valdytojui pateiktame 1991 m. lapkričio 8 d. prašyme nurodė pageidaujamą nuosavybės nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą – natūra ir kad Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu (2003 m. balandžio 1 d.), išreikšta valia nebuvo pakeista. Tuo pačiu Skyrius pranešė ir pateikė pareiškėjui parengtą Sprendimo projektą, nurodė, kad Sprendimą numatoma priimti 2021 m. spalio 22 d. ir paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su parengtu Sprendimo projektu, iki 2021 m. spalio 21 d. gali pateikti prašymą atidėti Sprendimo priėmimą, nurodydamas priežastis. Tuo pačiu šiame rašte Skyrius pažymėjo, kad iki nurodytos Sprendimo priėmimo dienos nesulaukus informacijos (negavus pareiškėjo pasirašyto Sprendimo projekto) ar Skyriui priėmus sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti Sprendimo priėmimą, Sprendimas bus priimtas ir išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku.

Pareiškėjas Skyriui 2021 m. spalio 20 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog Sprendimo projekte už 1,1893 ha vertingos žemės plotą, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini), numatyta sumokėti tik 3 439 Eur piniginės kompensacijos. Teigė su tokiu kompensacijos dydžiu nesutinkantis ir prašė atidėti Sprendimo priėmimo terminą. Pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639, kuriuo siūloma nustatyti naują datą (2023 m. gruodžio 31 d.), iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu mišku kaimo teritorijoje. Prašyme nurodė, kad Seimas dėl šio projekto priėmimo turi balsuoti artimiausiu metu (Seimo rudens sesijoje), todėl prašė atidėti Sprendimo priėmimą iki tos dienos, kada paaiškės Seimo balsavimo rezultatai. Pažymėjo priėmus Atkūrimo įstatymo pataisas ketinantis pasinaudoti alternatyviu kompensavimo būdu - nuosavybės teisių atkūrimu miško sklypu kaimo vietovėje.

Skyrius 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 49SD-11582-(14.49.104.) pateikė pareiškėjui Sprendimą ir išaiškino, kad vadovaudamasis Žemės reformos įstatymu, Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka Skyrius neturi teisinio pagrindo nepriimti sprendimo.

Ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo S. R. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią dalį 1,1893 ha buvusio savininko F. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, atlyginant pinigais (3 439 Eur). Pareiškėjas Sprendimą ginčija aspektu, ar Skyrius pagrįstai, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą atidėti Sprendimo priėmimą kol Seimas priims pareiškėjui palankų Atkūrimo įstatymo pakeitimą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nagrinėjamuoju atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomai grąžintini natūra žemės sklypai. Taigi Skyrius neturėjo teisės ar pareigos atkurti nuosavybės teises kitu būdu, todėl Sprendimas, kuriuo S. R. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią dalį 1,1893 ha buvusio savininko F. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, atlyginant pinigais, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad Sprendimo priėmimas turėjo būti atidėtas kol Seimas priims pareiškėjui palankias Atkūrimo įstatymo pataisas, tačiau jis nenurodė nė vieno teisės akto, kuo vadovaudamasis Skyrius turėjo tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgiant į tai, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 1,1893 ha nuosavybės teise turėtos žemės, atkūrimo S. R. paveldėtojui pareiškėjui, suteikiant jam nustatyta tvarka neatlygintinai lygiavertį (-ius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, kurią pasirinks, arba miško plotą kaimo teritorijoje.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė

Arūnas Kaminskas

Violeta Petkevičienė