Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-1807-983/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Faustos Vitkienės ir Sauliaus Jakaičio,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui M. I.,

atsakovo atstovėms D. D., R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Ty Inc.“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja „Ty Inc.“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą dėl pavojingo produkto Nr. 1MS-19 (toliau – ir Sprendimas) ir 2) Tarnybos sprendimą dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą.

Pareiškėja teigia, jog yra viena didžiausių minkštų kimštinių žaislų platintojų pasaulyje ir be kitų žaislų gamina verčiamais žvilgančiais žvyneliais padengtų žaislų kolekciją. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba pripažino pareiškėjos gaminį – kimštinį dinozaurą (Gamintojas: TY®, Tremor, 0918/17178, TY36263, brūkšninis kodas 0084136263) (toliau – ir Gaminys/Žaislas) neatitinkančiu Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Produktų saugos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su tokiu Sprendimu, nes juo ribojama galimybė Gaminiu prekiauti Lietuvos rinkoje.

Nurodo, kad šiuo skundu pareiškėja siekia apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pasak pareiškėjos, ji yra gavusi reikiamus sertifikatus, taip pat sertifikatus dėl tikslinės amžiaus grupės nustatymo, saugos sertifikatus, kurie įrodo, kad Gaminys atitinka Standarto LST EN 71-1 reikalavimus.

Pasak pareiškėjos, svarbiausias klausimas, sprendžiant kilusį ginčą, yra tai, ar tinkamai nustatyta vaikų, kuriems skirtas Gaminys, amžiaus grupė. Pareiškėja mano, kad ji tinkamai nustatė vaikų, kuriems skirtas Gaminys, amžiaus grupę, tai nurodyta Gaminio ženklinime (etiketėje) ir atitinka ekspertų ataskaitas dėl amžiaus grupių ir EB tipo sertifikatą, išduotą pareiškėjai. Gaminys yra skirtas būtent vaikams virš 3 metų (t. y. virš 36 mėnesių). Dėl šios priežasties Gaminiui neturi būti taikomas sukimo bandymas (Standarto LST EN 71-1 8.3 punktas) ir tempimo bandymas (Standarto LST EN 71-1 8.4. punktas), kaip nurodo atsakovė. Šie bandymai yra susiję su mažų ir atsiskiriančių detalių atskyrimu nuo žaislų ir yra taikomi tik žaislams, kurie yra skirti vaikams iki 3 metų. Tai, kad Gaminys nėra skirtas vaikams iki 36 mėnesių, patvirtina EB tipo sertifikatas ir ekspertų ataskaitos dėl amžiaus nustatymo. Trečiųjų nepriklausomų šalių atlikti bandymai taip pat įrodo, kad Gaminys yra skirtas vaikams virš 36 mėnesių amžiaus ir atitinka visus taikomų teisės aktų privalomuosius reikalavimus.

Taip pat nurodo, kad Gaminys atitinka esminius 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos (toliau – ir Direktyva dėl žaislų saugos) ir Lietuvos Žaislų saugos techninio reglamento reikalavimus. Nei Žaislų saugos direktyva, nei Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 „Dėl Žaislų saugos techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Žaislų saugos techninis reglamentas), nei LST EN 71-1 standartas nereikalauja, kad visi kimštiniai žaislai be išimties būtų priskiriami vaikų iki 36 mėnesių amžiaus grupei, priešingai – anksčiau minėtuose teisės aktuose numatyti specialūs papildomi (saugumo) reikalavimai taikomi tik žaislams, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus. Produktų paviršiaus medžiagų savybės (grubūs ir šiurkštūs žvyneliai) lemia tai, kad produktai neatitinka vaikų iki 36 mėnesių amžiaus glaudimo poreikio. Taigi, anot pareiškėjos, Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad Gaminys yra skirtas vaikams iki 36 mėnesių amžiaus.

Pareiškėjos teigimu, Gaminys nesukelia didesnio pavojaus įkvėpti ar praryti žvynelius. Tačiau Tarnyba įvertino, kad Gaminys yra nesaugus, atlikusi saugumo bandymus, kurie yra skirti tik vaikų iki 36 mėnesių žaislams. Tuo tarpu Tarnyba nevertino Gaminio numatytos paskirties ir dizaino, kaip to reikalauja Standartas LST EN 71-1. Pareiškėja teigia, kad Gaminys nekelia pavojaus pagal Produktų saugos įstatymą. Gaminys nekelia didelio pavojaus jokiems vartotojams, nes mediciniškai neįmanoma, jog žvyneliai sukeltų riziką (tiek vaikams iki 36 mėnesių, tiek vaikams virš 36 mėnesių amžiaus).

Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas buvo priimtas neatlikus tinkamo Gaminio rizikos vertinimo. Gaminys yra pažymėtas ir skirtas vaikams iki 36 mėnesių, o, remiantis trečiųjų nepriklausomų šalių atliktų tyrimų rezultatais, žvynelių žaislai atitinka privalomuosius žaislų saugos reikalavimus. Tarnyba įvertino, jog Gaminys yra nesaugus atlikusi saugos bandymus, kurie turi būti atliekami tik žaislams, skirtiems vaikams iki 36 mėnesių amžiaus (t. y. tempimo bandymas). Tai, pareiškėjos manymu, reiškia, jog Tarnyba neatliko individualaus Gaminio numatytos paskirties ir dizaino vertinimo, ir padarė neteisingą išvadą, kad visi kimštiniai žaislai turi būti be jokių išimčių klasifikuojami kaip tinkami vaikams iki 36 mėnesių. Be to, Tarnyba, prieš priimdama skundžiamą Sprendimą, nevertino ekspertų išvadų ir kitų ES valstybių narių sprendimų dėl žvynelių žaislų saugos.

Pabrėžė, kad atsakovė pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą informuoti pareiškėją apie tai, kad Gaminio atžvilgiu yra pritaikytos rinkos ribojimo priemonės. Pareiškėja nebuvo informuota apie priimtą Sprendimą. Pareiškėja apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2019 m. lapkričio 20 d., po to, kai pastebėjo pranešimą apie Gaminį RAPEX sistemoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atsakovas palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Papildomuose paaiškinimuose Bendrovė nurodė, kad su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais nesutinka, ir savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pateiktame skunde.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Sprendimą priėmė vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo, į kurį buvo perkeltos pagrindinės 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – ir Direktyva dėl gaminių saugos) nuostatos, taip pat 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – ir Reglamentas), nuostatomis, t. y. teisės aktais, kuriais yra siekiama užtikrinti aukšto lygio apsaugą visoje Europos Sąjungoje ir kurie yra taikomi į Europos Sąjungos bendrąją rinką teikiamiems gaminiams bei Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiantiems (įsisteigusiems) ekonominės veiklos vykdytojams. Pabrėžė, kad šioje ginčo situacijoje minėtų teisės aktų nuostatos nėra tiesiogiai taikomos trečiųjų šalių (nagrinėjamu atveju – Jungtinių Amerikos Valstijų) ekonominės veiklos vykdytojams. Būtent Direktyvos nuostatos ne tik suteikia įgaliojimus, bet ir įpareigoja valstybes nares operatyviai reaguoti į rinkoje esančius nesaugius gaminius bei taikyti tam tikras priemones saugumui užtikrinti. Nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina pareigos valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms pranešti trečiojoje šalyje veikiančiam ekonominės veiklos vykdytojui (nagrinėjamu atveju – gamintojui) apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio ekonominės veiklos vykdytojo (nagrinėjamu atveju – platintojo) atžvilgiu priimtus Sprendimus dėl produkto saugos.

Dėl pareiškėjo argumento, kad žaislas paženklintas ženklu „amžiaus grupė 3+“, paaiškino, kad Gaminys neatitiko Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 papunkčio (Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų) ir 13.2 papunkčio (Žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną) bei 2 priedo 7 punkto (aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tokie reikalavimai taip pat taikomi kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims) reikalavimų. Pabrėžė, kad visuose Europos Sąjungos teisės aktuose dėl žaislų saugos laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų. Atsakovės teigimu, minkšti žaislai turi būti tinkami bet kokio amžiaus vaikams, todėl ir žaislas su minkštu užpildymu, iš dalies arba visiškai padengtas blizgučiais, atitinka žaislo su minkštu užpildymu apibrėžimą, t. y. laikomas žaislu, skirtu vaikams iki 36 mėnesių. Europos Komisija nurodė, kad yra draudžiama apeiti Žaislų saugos direktyvos II priedo I dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintą reikalavimą dėl draudimo naudoti mažas detales žaisluose, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių, ir ant žaislo pridėti įspėjimą apie amžių „Netinka vaikams iki 3 metų“ arba amžiaus įspėjimo simbolį, kadangi minkšti žaislai su žvyneliais privalo būti saugūs bet kokio amžiaus vaikams. Taigi pareiškėjos teiginys, kad Gaminys nėra skirtas vaikams iki 36 mėnesių ir kad atlikti Gaminio saugumo bandymai, kurie yra skirti tik vaikų iki 36 mėnesių žaislams, yra nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Gaminys nekelia didelio pavojaus jokiems vartotojams, nes mediciniškai neįmanoma, jog žvyneliai sukeltų riziką (tiek vaikams iki 36 mėnesių, tiek vaikams virš 36 mėnesių amžiaus), pažymi, kad Sprendimą ji priėmė vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdama į Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „A. T. Institute“ Ispanijoje atliktų Žaislo bandymų duomenis, patvirtinusius, kad Gaminys yra nesaugus.

Dėl pareiškėjos netinkamo informavimo paaiškino, kad sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo Tarnyba priima konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo, pažeidusio Produktų saugos įstatymo ir kitų gaminių saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atžvilgiu. Rinkos ribojimo priemones Tarnyba gali taikyti atlikusi ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad jis pateikė į Lietuvos rinką nesaugų gaminį. Tačiau Tarnyba nėra įpareigota informuoti visų ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojo, importuotojo, platintojo), kurie veikia už Lietuvos Respublikos ribų ir kurie vienokiu ar kitokiu būdu gali būti susiję su tam tikro nesaugaus gaminio patekimu į Lietuvos rinką, apie priimtus sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo konkretaus Lietuvos Respublikoje veikiančio ekonominės veiklos subjekto atžvilgiu, ir juo labiau – teikti jiems sprendimų (t. y. individualių administracinių aktų), kurie tiesiogiai nesukurs jiems jokių teisių ir pareigų. Teisės aktuose nėra įtvirtintos tokios Tarnybos pareigos. Pabrėžė, kad Sprendimo, kuris priimtas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atžvilgiu, Tarnyba pareiškėjai neteikė, nes tai individualus administracinis aktas, teises ir pareigas sukuriantis tik jame nurodytam ekonominės veiklos vykdytojui, t. y. UAB „Kesko Senukai Lithuania“, tačiau ne pareiškėjai. Sprendimas tiesiogines teisines pasekmes sukėlė tik platintojui – jam buvo uždrausta tiekti Gaminį į rinką (Lietuvos) ir jis buvo įpareigotas nedelsiant pašalinti jį iš rinkos (Lietuvos), įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti Tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos.

Be kita ko, akcentavo, kad siekiant įvertinti situaciją dėl minkštų kimštinių žaislų saugumo ir užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami žaislai atitiktų jiems taikomų teisės aktų ir standartų reikalavimus, Tarnyba 2019 m. gegužės 23 d.– gruodžio 31 d. vykdė Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimams tikrinimo programą pagal tarptautinį projektą CASP 2019 Soft filled toys. Bandymus atliko Europos Sąjungos akredituota laboratorija „A. T. Institute“ Ispanijoje, projekto CASP 2019 Soft filled toys organizatorių lėšomis. Tarnyba neturi pagrindo abejoti minėtos laboratorijos atliktų bandymų rezultatų pagrįstumu.

Pasak atsakovės, Tarnyba yra įgaliota atlikti tik Lietuvos Respublikoje įregistruotų bei veikiančių ūkio subjektų patikrinimus ir nustačius teisės aktų pažeidimus, taikyti poveikio priemones, t. y. Tarnybos, kaip Lietuvos rinkos priežiūros institucijos, įgaliojimai neperžengia Lietuvos Respublikos ribų. Atitinkamai, Tarnyba nėra įpareigojama informuoti trečiosios šalies ūkinės veiklos subjektų apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių ūkinės veiklos subjektų atžvilgiu priimtus sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo. Priimdama Sprendimą, Tarnyba vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir juose įtvirtintais reikalavimais bei procedūromis dėl produktų saugos, todėl veikė teisėtai.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

konstatuoja:

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba, vykdydama tarptautinį projektą CASP 2019 Soft filled toys ir pagal jį paruoštą Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimams tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo programa), atliko patikrinimą.

Patikrinimo metu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ mažmeniniame prekybiniame padalinyje, esančiame adresu: Islandijos pl. 32, Kaune, buvo atrinktas Gaminys, t. y. žaislas – minkštas kimštinis dinozauras prekiniu ženklu TY®, Tremor, TY36263 (0918/17179), br. k. 00842136263, siekiant įvertinti jo atitiktį saugos reikalavimams. Buvo tikrintos gaminio fizikinės ir mechaninės savybių atitiktis Žaislų saugos darniojo standarto LST EN 71-1:2014+A1:2018 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės (toliau – ir Žaislų saugos standartas) 1 dalies 4.1, 5.1 a), 5.1 b), 5.1 c), 5.1 g), ir 5.2 punktų ir 2 dalies 4.5 punkto reikalavimų. Bandymų metu, be kita ko, nustatyta, kad žaislo mechaninės ir fizinės savybės neatitinka Žaislų saugos standarto 1 dalies 5.1 b) punkto reikalavimų, t. y. tempimo bandymo (8.4.2.1 p.) metu naudojant jėgą (15,5 ± 0,7) N k = 2 ir (30,6±0,7) N k = 2 atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą.

Atlikusi patikrinimą Tarnyba konstatavo, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė į rinką pavojingą produktą – Gaminį, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. Žaislų saugos standarto 5.1 punkto b) dalies reikalavimų (tempimo bandymo (8.4.2.1 papunktis) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą, o tai neatitinka Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 ir 13.2 papunkčių bei 2 priedo II dalies 7 punkto reikalavimų.

Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „A. T. Institute“ (AVDA, de la Industria, 23 03440 IBI Alicante Espana) Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo uždraudė teikti Gaminį į rinką, ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti Gaminį iš rinkos, įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos. Taip pat Tarnyba, vadovaudamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos RAPEX, nustatytos pagal Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairių (OL 2019 L 73, p. 121) ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, atitinkamai įvertino Gaminio ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką, nustatė, kad rizika yra rimta. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus Gaminio neatitikimus ir konstatuotą rimtą riziką, Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės posėdžio 2019 m. spalio 17 d. protokolu Nr. 3-1981 buvo nutarta paskelbti informaciją RAPEX sistemoje.

Nesutikdama su Tarnybos Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos „Ty Inc.“ skundą tenkino visiškai – Sprendimą bei Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės 2019 m. spalio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 3-1981 dalį, kuria buvo nutarta paskelbti informaciją RAPEX sistemoje apie sprendimą dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą, panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA4OS01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2089-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2089-556/2021">eA-2089-556/2021</a> nutarė atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 28 d sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ginčijamo sprendimo tiesioginis adresatas – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kuris į procesą neįtrauktas. Pažymėjo, jog tiek skundą atmetus, tiek skundą patenkinus, t. y. išsprendus ginčą šioje byloje iš esmės, teismo sprendimas palies pastarojo asmens teises ir / ar pareigas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje minima bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi įtraukė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Dėl pareiškėjo teisės paduoti skundą dėl ginčijamo Sprendimo pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Šiuo aspektu taip pat svarbi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatanti, kad skundą turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Tai, kad sprendimai nėra tiesiogiai adresuoti pareiškėjui, negali trukdyti jam įgyvendinti teisę į teismą, jeigu jis mano, jog jo teisės minėtais sprendimais yra pažeistos.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Gaminys pripažintas kaip neatitinkantis produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnyba rėmėsi tuo, kad ginčo Gaminys, kuris buvo paženklintas kaip skirtas vaikams nuo 3 metų amžiaus, turėjo atitikti reikalavimus, keliamus minkštiems žaislams, skirtus visoms amžiaus grupėms, ir neatitiko reikalavimų, keliamų amžiaus grupei iki 3 metų. Taip pat kilo ginčas, ar Gaminio keliama rizika buvo pagrįstai įvertinta kaip rimta ir tuo pagrindu įkeltas pranešimas į RAPEX sistemą. Taigi, šioje situacijoje negalima teigti, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Priešingai, kadangi ginčijamu Sprendimu buvo apribota pareiškėjos teisė tiekti Gaminį į Lietuvos Respublikos rinką, be to, ginčijamo Sprendimo pagrindu Tarnyba priėmė sprendimą įkelti pranešimą apie Gaminį į RAPEX sistemą, kurioje informacija apie įkeltus pranešimus dėl pavojingų gaminių yra vieša ir su ja gali susipažinti bet kuris suinteresuotas asmuo, galima prieiti prie išvados, kad tiek ginčijamas Sprendimas, kuris įtakoja pareiškėjo ūkinės veiklos galimybes, tiek jo pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą, kuriuo pareiškėja nukenčia ir ūkio subjekto reputacine prasme, turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog tai, kad gamintojas yra laikomas tinkamu subjektu, turinčiu teisę apskųsti Tarnybos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo, adresuotus vietiniam platintojui, suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTc2OS01NTIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-769-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-769-552/2018">eAS-769-552/2018</a>). Atsižvelgus į tai, Tarnybos argumentas, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ginčydama individualų administracinį aktą, kuris jai nėra skirtas, be to minėtas aktas nėra susijęs su pareiškėjai nustatytomis ar panaikintomis teisėmis ar pareigomis, todėl šiuo pagrindu jos skundas netenkintinas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Direktyva dėl gaminių saugos įtvirtina reikalavimą gamintojams į rinką išleisti tik saugius gaminius (Direktyvos dėl gaminių saugos 3 straipsnio 1 dalis). Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalį, gaminys laikomas saugiu, kiek tai susiję su aspektais, kuriems taikomi atitinkami nacionalinės teisės aktai, kai, nesant tam tikro gaminio saugą reglamentuojančių konkrečių Bendrijos nuostatų, jis atitinka valstybės narės, kurios teritorijoje gaminys parduodamas, konkrečias nacionalinės teisės aktų taisykles, ir numato sveikatos bei saugos reikalavimus, kuriuos gaminys turi atitikti, kad jį būtų galima parduoti. Taigi, kompetentingos valstybės narės institucijos tam tikro gaminio saugumą privalo vertinti atsižvelgdamos į Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kaip pavyzdžiui, Direktyvos dėl gaminių saugos 3 straipsnio 3 dalyje nurodytuosius: neprivalomuosius nacionalinius standartus, perimančius šio straipsnio 2 dalyje nenurodytus atitinkamus Europos standartus; valstybės narės, kurioje gaminys parduodamas, sudarytus standartus; Europos Komisijos rekomendacijas, nustatančias gaminių saugos vertinimo gaires; atitinkamame sektoriuje veikiančius gaminių saugos geros praktikos kodeksus; mokslo ir technologijų pažangą; saugą, kurios vartotojai gali pagrįstai tikėtis.

Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikiamas ir tiekiamas rinkai produktas turi būti saugus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra konkretaus produkto saugą reguliuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, produktas laikomas saugiu, jeigu jis atitinka konkrečius Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pateiktas rinkai, nacionalinius teisės aktus, nustatančius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos produktas turi atitikti, kad jį būtų galima pateikti rinkai toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir apie kuriuos pranešta Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką ir kitus teisės aktus. Produktas laikomas saugiu, kai jis atitinka savanoriškai taikomus darniuosius standartus ir produktų techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, kitais atvejais produktas laikomas saugiu, jeigu jis atitinka savanoriškai taikomus nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Europos standartų nuostatos, kitus nacionalinius standartus, Europos Komisijos rekomendacijas, nustatančias produktų saugos ir jų vertinimo gaires, atitinkamame sektoriuje taikomą gerąją gamybos, paslaugų teikimo praktiką, naujausią mokslo ir technikos pažangą, saugą, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

Direktyvos dėl gaminių saugos 8 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta, kad kompetentingos valstybių narių institucijos turi teisę tam tikrais atvejais, inter alia, imtis priemonių dėl bet kokio gaminio, kuris gali būti pavojingas, t. y. laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti jį tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti. Be to, Direktyvos dėl gaminių saugos nuostatos įpareigoja kompetentingas institucijas laiku reaguoti ir imtis atitinkamų veiksmų, jei nustato, jog tam tikras gaminys kelia rimtą pavojų (Direktyvos dėl gaminių saugos 8 straipsnio 3 dalis). Šias aplinkybes turi nustatyti valstybės narės, įvertindamos kiekvieno atvejo esmines aplinkybes ir atsižvelgdamos į rekomendacijas, nurodytas Direktyvos dėl gaminių saugos II priedo 8 punkte. Taigi minėtų teisės aktų nuostatos ne tik suteikia įgaliojimus, bet ir įpareigoja valstybes nares operatyviai reaguoti į rinkoje esančius nesaugius gaminius bei taikyti tam tikras priemones saugumui užtikrinti. Priemonės, kurių pagal Direktyvos dėl gaminių saugos 8 straipsnį turi imtis kompetentingos institucijos, gali būti skiriamos gamintojui, platintojams (neperžengiant jų atitinkamos veiklos ribų, ir ypač asmenims, kurie yra atsakingi už platinimo nacionalinėje rinkoje pirmąjį etapą) arba, jei būtina, bet kuriam kitam asmeniui, atsižvelgiant į bendradarbiavimą imantis veiksmų su gaminiu susijusiai rizikai išvengti (Direktyvos dėl gaminių saugos 8 straipsnio 4 dalis).

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Gaminys pripažintas kaip neatitinkantis produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnyba rėmėsi tuo, kad ginčo Gaminys – minkštasis žaislas, kuris turi atitikti reikalavimus, keliamus minkštiems žaislams, skirtus visoms amžiaus grupėms, ir neatitiko reikalavimų, keliamų amžiaus grupei iki 3 metų. Pareiškėja nesutiko, kad Gaminys yra minkštasis žaislas ir nurodė, kad Gaminys yra skirtas vaikams nuo 3 metų, todėl neturi atitikti saugos reikalavimų keliamų žaislams, kurie yra skirti vaikams iki 3 m. Taigi, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar gaminys yra minkštasis žaislas ir kokios mažiaus grupės vaikams jis skirtas.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog Tarnyba pažeidė pareigą atlikti vaikų grupės, kuriai skirtas Gaminys, amžiaus vertinimą. Pažymėtina, kad ginčijamame Sprendime Tarnyba konstatavo, jog Gaminys yra priskiriamas prie minkštų žaislų grupės ir remdamasi Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų bei įvertinusi Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „A. T. Institute“ (AVDA, de la Industria, 23 03440 IBI Alicante Espana) Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, uždraudė teikti Gaminį į rinką ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti Gaminį iš rinkos, įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos.

Teismas sutinka su Tarnybos Sprendime konstatuota aplinkybe, kad Gaminys yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Standarto LST EN71-13.61 p,. nurodyta, kad: „Minkštas kimštinis žaislas“ –„žaislas, su drabužiais arba be jų, turintis minkštą paviršių ir prikimštas minkštų medžiagų, kurios leidžia be vargo suspausti pagrindinę žaislo dalį ranka“. Standarto CEN ISO/TR 8124-83.1.2 p. nurodyta, kad su „paprastomis lėlėmis ir gyvūnais“ vaikai pradeda žaisti nuo 2 mėn. amžiaus, „Paprastos lėlės ir gyvūnai“ –„minkštos kimštinės lėlės ir gyvūnai yra padaryti iš medžiagos ar pliušo, su ar be rūbų ar pritvirtintų detalių, kurios negali būti pašalinamos“. Nors pareiškėja nurodo, kad Gaminys neatitinka “Minkšto kimštinio žaislo” ir “Paparastos lėlės ir gyvūno” sąvokų, kadangi didžioji dalis Gaminio paviršiaus padengta žvyneliais, todėl Gaminys neturi minkšto paviršiaus, Gaminys nėra minkštas suspaudus, tačiau teismas nesutinka su tokiu Gaminio vertinimu. Pažymėtina, kad tiek iš ginčijamame Sprendime esančio trumpo produkto aprašymo („žaislas – minkštas, kimštinis dinozauras su apverčiamais žvyneliais. Žvyneliai rožiniai ir melsvi (vandens spalvos). Braukiant ranka žvynelių spalva pasikeičia. Dinozauro pilvas tekstilinis”), tiek iš Gaminio fotonuotraukos matyti, kad Gaminys yra pagamintas iš medžiagos ir yra pripildytas minkštos medžiagos, todėl yra minkštas ir lengvas suspausti, kas atitinka tiek “minkšto kimštinio žaislo”, tiek “paparastos lėlės ir gvūno” sąvokas. Ir nors Gaminio paviršius, išskyrus Dinozauro pilvą, yra padengtas žvyneliais, tačiau dėl to Gaminys netampa kietu, jo paviršius lieka minkštas, tik dėl žvynelių struktūros nėra toks švelnus, lyginant su audinio paviršiumi, tačiau Gaminys dėl to netampa kietu, jis išlieka minkštas, jį lengva suspausti.

Taigi teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju Gaminys yra padengtas žvyneliais ir neturi viso švelnaus paviršiaus, kaip tradiciniai minkšti žaislai, jis savo pagrindinėmis savybėmis atitinka tradicinių minkštų kimštų žaislų savybes, yra paprastos konstrukcijos, nereikalauja jokių specialių žaidimo įgūdžių, spaudžiant Gaminį, įdaras minkštumu ir elastingumu nesiskiria nuo įprastų minkštų žaislų. Nors dėl žvynelių ant žaislo paviršiaus jis yra ne toks malonus liesti kaip tradicinis minkštas žaislas, žvyneliai netrukdo jaunesniems nei 3 metų vaikams žaisti su žaislu. Priešingai – žvyneliai, braukiant ranka, keičia spalvą, o tai gali būti patrauklu ir įdomu vaikui iki 3 metų. Specialių įgūdžių tam, kad braukiant ranka pasikeistų žaislo paviršiaus spalva, nereikia, todėl net ir labai maži vaikai sugebėtų pasinaudoti šia žaislo savybe. Mažiau maloni paviršiaus dangos medžiaga savaime nepadaro žaislo skirto vyresniems nei 3 metų vaikams.

Pažymėtina, kad visuose Europos Sąjungos teisės aktuose dėl žaislų saugos, pvz. 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos viešoji nuomonė, Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB (TSD) ir standarto EN 71-1: 2014+A1:2018 Žaislų sauga 1 dalis Mechaninės ir fizinės savybės (EN 71-1), CEN ISO/TR 8124-8 „Žaislų sauga – 8 dalis: amžiaus nustatymo gairės“, laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų. 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisija paskelbtoje viešojoje nuomonėje dėl minkštų žaislų su žvyneliais saugumo, nurodė, kad minkšti žaislai su žvyneliais privalo būti saugūs bet kokio amžiaus vaikams (t. y. ne tik vaikams nuo 36 mėnesių amžiaus). Savo nuomonę Europos Komisija grindžia tuo, kad vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, minkšti žaislai turi būti tinkami bet kokio amžiaus vaikams, todėl ir žaislas su minkštu užpildymu, iš dalies arba visiškai padengtas blizgučiais, atitinka žaislo su minkštu užpildymu apibrėžimą, t. y. laikomas žaislu, skirtu vaikams iki 36 mėnesių. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, jog 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonė neturi privalomosios teisinės galios, kadangi nebuvo patvirtinta nei ES, nei nacionalinių teisėkūros institucijų, tačiau pažymi, kad išvada, jog Gaminys atitinka minkšto žaislo kategoriją buvo prieita įvertinus ne tik Europos Komisijos nuomonę, tačiau įvertinus patį Gaminį, jo išvaizdą, savybes ir atsižvelgus į Standarto LST EN71-13.61 p., Standarto CEN ISO/TR 8124-83.1.2 p. pateiktus „minkšto kimštinio žaislo“ apibrėžimus. Tuo tarpu 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonė, kuria pareiškiama daugumos administracinio bendradarbiavimo (ADCO) Žaislų saugos ekspertų grupės narių nuomonė, gali būti vertinama kaip specialisto išvada ir taip pat gali būti vienu iš įrodinėjimo, jog Gaminys yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai bei yra skirtas ir vaikams iki 3 m. amžiaus, todėl turi būti saugus bet kokio amžiaus vaikams, priemonių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėja įrodinėdama aplinkybę, kad Gaminys nepriskirtinas minkštų žaislų kategorijai ir yra skirtas vyresniems nei 3 m. amžiaus vaikams remiasi įvairių organizacijų tyrimais ir vertinimais: „DEKRA testing and certification“ GMBH EB tipo tyrime panašūs žaislai (su žvyneliais) priskirti amžiaus kategorijai virš 3 metų (ginčo žaislo (“Tremor”) žaislų sąraše nėra); „B. V. Hong Kong“ ataskaitoje aptarti panašūs žaislai (su žvyneliais) priskirtini vyresnių nei 3 metų vaikų kategorijai, nors konkrečios savybės, kuriomis remiantis atliktas toks priskyrimas nėra nurodyta; „B. V. Consumer services UK Ltd.“ 2018 m. gruodžio 21 d raštu, kuriame dėl žvyneliais padengtų žaislų nurodyta, kad visuotinai priimtina ir ES žaislų saugos standarte EN 71-1 yra nurodyta, kad „Minkšti žaislai su užpildu ir paprastomis detalėmis, skirti laikyti ir myluoti, laikomi žaislais, skirtais jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams. <...> Dėl žvyneliais padengto ploto vaikui gali būti sunkiau myluoti žaislą, kaip įprasta, o dėl žvynelių pobūdžio jis tinkamesnis vyresniems negu 3 metų (ar netgi dar vyresniems) vaikams. Dėl vartant liekančių neuždengtų žvynelių kraštų mažiems vaikams sunku myluoti žaislą. Paviršiaus danga yra žvynuota ir, nors ji lygi, kai žvyneliai pakreipti viena kryptimi, žaislo paviršius nelaikomas patogiu myluoti, nes žvyneliai pradeda judėti, o tada žvynelių kraštai liečiasi prie vaiko odos – tai turėtų būti nepatogu. Tokie žaislai labiau naudojami kaip kolekciniai, o ne myluoti skirti žaislai. <..> Jei ant minkšto žaislo su užpildu būtų nedaug žvynelių, jis būtų tinkamesnis laikyti ir myluoti jaunesniam negu 36 mėnesių vaikui“; „DEKRA testing and certification“ GMBH 2018 m. lapkričio 29 d. klasifikacija, kurioje nurodyta, kad „Vaikai iki 3 metų turi aiškiai išreikštą poreikį apkabinti, kuris negali būti patenkintas naudojant vertinimui pateiktus žaislus.<...> Numatytoji pateiktų žaislų paskirtis yra spalvos keitimas, istorijų apie gyvūnus kūrimas ir kiti abstraktūs žaidimo modeliai. Visi šie žaidimo būdai negalimi vaikams iki 3 metų amžiaus“; Portsmuto savivaldybės pirminės instancijos patarimu, kuriame nurodyta, kad „TY Flippables“ kolekcijos žaislai atitinka taikomų teisės aktų reikalavimus, tačiau visi minėti vertinimai buvo atlikti tiriant ne konkretų ginčo Gaminį, jo individualias savybes ir paskirtį, o panašius bendro pobūdžio žaislus padengtus žvyneliais. Kadangi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kiekvieno gaminio paskirtis ir atitikimas saugumo reikalavimas turi būti vertinamas individualiai, minėti įrodymai negali būti vertinami kaip betarpiškai įrodantys, kad Gaminys nėra skirtas jaunesniems nei 3 m. amžiaus vaikams.

Psichologės C. P.-Nelson išvadoje nurodyta, kad ji remiasi tuo, kad beveik visi minkšti žaislai pagal direktyvas gali būti priskiriami amžiaus grupei iki 3 metų, bet numatytos išimtys, susijusio su konkrečiu dizainu, galinčiu kliudyti vaikui myluoti žaislą. Joje teigiama, kad Europos Komisijos Žaislų saugos direktyvos (88/378/EEB) taikymo gairių 3 skyriuje nurodyta, kad priskyrimo amžiaus kategorijai reikšmingas veiksnys yra vaikų iki 36 mėnesių psichologija, ypač poreikis „glaustis“. Ankstesni dokumentai numatė, kad minkšti žaislai turi būti minkšti ir mieli myluoti. Tuo metu rinkoje nebuvo populiarūs žaislai su žvyneliais, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad žaislo su užpildu išorė bus šiurkšti ar braižanti. Nurodo, kad „Taip yra pliušinių žaislų, padengtų plastikiniais žvyneliais atveju, nes dėl jų žaislas nėra minkštas ir mielas myluoti“. Dėl ant šio gaminio esančių žvynelių smarkiai keičiasi lytėjimo nauda, pasiekiama žaidžiant pliušiniu žaislu ar jį myluojant. Todėl jis netinkamas jaunesniems nei 3 metų vaikams ir nepanašu, kad tokie vaikai galėtų jį vertinti. Tokiems vaikams labiau patiktų minkštas, miela myluoti pliušas. <..>“. Nors pareiškėjas gindamas savo poziciją dėl Gaminio nepriskyrimo jaunesniems kaip 3 m. amžiaus vaikams remiasi ir minėtos psichologės konsultacija, tačiau joje vertinami tik minkšto pliušinio žaislo, kurio išorė padengta žvyneliais, sukeliami vaikui pojūčiai ir padaroma išvada, kad atsižvelgus į tai, jog pliušinio žaislo išorę dengiantys žvyneliai nėra tokie švelnūs kaip pliušas, vaikai prioritetą teiktų žaislui su mielesniu myluoti pliušiniu paviršiumi, nei žaislui, kurio paviršius padengtas žvyneliais, t. y. vertina galimus žaislo vaikui sukeliamus pojūčius, darančius įtaką vaiko žaislo pasirinkimui. Tačiau pažymėtina, kad Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB (TSD) 3 straipsnio 29 dalyje pateiktas apibrėžimas „skirtas naudoti“ pateikia kriterijus, kuriais remiantis galima įvertinti, ar konkretus žaislas yra skirtas naudoti tam tikrai amžiaus grupei. Pagal minėtą apibrėžimą, lemiamas veiksnys, ar konkretus žaislas yra skirtas naudoti tam tikrai amžiaus grupei yra vis dėlto ne vaiko psichologija, o tai, kad vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas turi sugebėti, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti nurodytai amžiaus grupei. Tai visų pirma apima žaislus, kurie yra skirti naudoti jaunesniems nei 3 m. amžiaus vaikams. Taigi, kadangi pagal paminėtą reglamentavimą, ar konkretus žaislas yra skirtas naudoti tam tikrai amžiaus grupei, sprendžiama ne pagal galimus žaislo vaikui sukeliamus pojūčius (mielas myluoti), kadangi tai reikšmingas, tačiau ne lemiantis veiksnys, minėta psichologės konsultacija negali pagrįsti pareiškėjos argumento, kad Gaminys akivaizdžiai yra skirtas vyresniems nei 3 m. amžiaus vaikams. Kaip jau buvo teismo konstatuota aukščiau, nors nagrinėjamu atveju Gaminys yra padengtas žvyneliais ir neturi viso švelnaus paviršiaus, kaip tradiciniai minkšti žaislai, jis savo pagrindinėmis savybėmis atitinka tradicinių minkštų kimštų žaislų savybes, yra minkštas, paprastos konstrukcijos, nereikalauja jokių specialių žaidimo įgūdžių, spaudžiant Gaminį, įdaras minkštumu ir elastingumu nesiskiria nuo įprastų minkštų žaislų, todėl teismo vertinimu, vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas, remdamasis nurodytomis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, gali pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti ir vaikų iki 3 m. amžiaus grupei.

Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonėje nurodyta, kad yra draudžiama apeiti Žaislų saugos direktyvos II priedo I dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintą reikalavimą dėl draudimo naudoti mažas detales žaisluose, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių, ir ant žaislo pridėti įspėjimą apie amžių „Netinka vaikams iki 3 metų“ arba amžiaus įspėjimo simbolį, kadangi minkšti žaislai su žvyneliais privalo būti saugūs bet kokio amžiaus vaikams.

Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos nuostata yra draudžiama netinkamai naudoti įspėjimą tais atvejais, kai įspėjimas prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai. Jei žaislas pagal funkcijas, matmenis ir kt. yra aiškiai skirtas vaikams iki 3 metų (pavyzdžiui, barškučiai, minkšti kimšti žaislai, kūdikių žaislai), naudoti įspėjimą dėl amžiaus draudžiama. Jei galima pagrįstai manyti, kad tėvai ar kiti prižiūrėtojai palaikytų žaislą vaikams iki 36 mėnesių skirtu žaislu dėl jo funkcijų, matmenų ar savybių (Žaislų saugos direktyvos 3 straipsnio 29 punktas), įspėjimą „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ ar pan. naudoti draudžiama. Kitaip tariant, neleistina, vien tik naudojant įspėjimą, apeiti šiems žaislams taikytinų saugos reikalavimų. Atitinkamai analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Žaislų saugos standarte. Aiškinant Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, 2013 m. gairėse nurodoma, jog minėtąja Žaislų saugos direktyvos nuostata yra siekiama išvengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti saugos reikalavimus. Be to, Žaislų saugos direktyvos II priedo I dalies 4 punkto c ir d papunkčiuose reikalaujama, jog aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tai taip pat taikoma kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims. 2013 m. gairėse aiškinant minėtą Žaislų saugos direktyvos nuostatą, nurodoma, jog šis reikalavimas keliamas dėl rizikos užspringti, kurią kelia maži žaislai ir mažos žaislų dalys.

Pavojingo produkto atveju prioritetas yra skiriamas vartotojų teisių apsaugai. Pabrėžtina tai, kad žaislo gamintojo pritvirtintas ženklas „3+“ nepadaro paties Žaislo savo esme skirtu vyresniems kaip 3 metų vaikams, todėl sprendžiant dėl žaislo priskyrimo konkrečiais amžiaus grupei, turėtų būti atsižvelgiama į amžių, kuris tinkamas vaikui su juo žaisti.

2009 m. gairių 3 skyriaus 9 pastraipoje nurodyta, kad „jeigu žaislas turi mažų detalių, kurios gali būti prarytos ar įkvėptos arba jei yra pasismaugimo rizika, tai dar savaime nereiškia, kad žaislas yra skirtas vaikams virš 3 metų“. Jei produktas pagal savo pobūdį yra tinkamas ne tik vyresniems kaip 3 metų vaikams, bet ir vaikams iki 3 metų, jis turi atitikti griežtesnius žaislų, tinkamų vaikams iki 3 metų, reikalavimus. Griežtesni reikalavimai reiškia, kad žaislai, tinkami vaikams iki 3 metų, neturėtų būti mažų dalių, keliančių pavojų mažam vaikui. Tie žaislai, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų priskyrimo konkretaus amžiaus vaikų grupei, turėtų būti pagaminti taip, kad tiktų jauniausiai vartotojų grupei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, jog dėl savo savybių minkšti žaislai turi būti tinkami bet kokio amžiaus vaikams, todėl ir Gaminys iš medžiagos su minkštu užpildymu, su minkštu nors ir iš dalies padengtu žvyneliais, todėl ne tokiu švelniu kaip įprasti minkšti žaislai, paviršiumi, kurį lengva suspausti ranka, atitinka minkšto žaislo apibrėžimą, dėl ko žaislo vartotojų grupę sudaro ir vaikai iki 3 metų, todėl Gaminys turėtų atitikti vaikams iki 3 metų keliamus žaislų reikalavimus. Žaislo žymėjimas „Netinka vaikams iki 3 metų“ savo esme nedaro jo netinkamu vaikams iki 3 metų amžiaus, kadangi dėl savo pobūdžio (minkštas kimštas) žaislas tinka ir jaunesniems nei 3 metų vaikams.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog Tarnyba pažeidė pareigą atlikti gaminio rizikos vertinimą, kas sąlygojo klaidingą pranešimą apie gaminį RAPEX sistemoje.

Pažymėtina, jog Žaislo saugos bandymus atliko Europos Sąjungos akredituota laboratorija „A. T. Institute“ Ispanijoje, projekto CASP 2019 Soft filled toys organizatorių lėšomis. Bandymų metu buvo vertinamos Žaislo mechaninės fizinės savybės, degumas ir cheminės savybės projekte numatytomis apimtimis. Atlikus bandymus nustatyta, kad Žaislas atitinka 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1907/2006) nuostatas, tačiau Žaislo mechaninės ir fizinės savybės neatitinka žaislų saugos darniojo standarto LST EN 71-1:2014+A1:2018 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės 1 dalies 5.1 b) punkto reikalavimų (t. y. tempimo bandymo (8.4.2.1 p.) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą).

Atlikęs patikrinimą, Tarnybos Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius konstatavo, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė į rinką pavojingą produktą – žaislą, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. Žaislų saugos standarto 5.1 punkto b) dalies reikalavimų (tempimo bandymo (8.4.2.1 papunktis) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą, o tai neatitinka Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 (Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų) ir 13.2 (Žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną) papunkčių bei 2 priedo II dalies 7 punkto (aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tokie reikalavimai taip pat taikomi kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims) reikalavimų. Šiuo pagrindu pareiškėjos nurodytos medicinos praktikų Prof. Dr. K. H. (Karl Hörmann) ir Dr. S. H. išvados, jog pliušiniai žaislai dengti žvyneliais nekelia rizikos dėl svetimkūnio įkvėpimo ar užspringimo, nei vyresniems, nei jaunesniems nei 3 metų vaikams, laikytinos teisiškai nereikšmingos.

Atsižvelgiant į paminėtą 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos paskelbtą viešąją nuomonę dėl žaislų saugos, aukščiau minėtą žaislų saugos teisinį reglamentavimą, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos atliktų Žaislo su žvyneliais bandymų rezultatus ir į tai, kad vien Gaminio žymėjimas „Netinkamas vaikiams iki 3 metų“ savaime nepadaro žaislo tinkamu tik vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams, nors pagal savo savybes ir naudojimo paskirtį yra priskirtinas ir vaikams iki 3 metų amžiaus, sutiktina, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai Gaminį pripažino nesaugiu.

Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „A. T. Institute“ (AVDA, de la Industria, 23 03440 IBI Alicante Espana) Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė teikti žaislą į rinką ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti žaislą iš rinkos, įspėti vartotojus apie su žaislu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos. Tarnyba, vadovaudamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos RAPEX, nustatytos pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairių (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7334) ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1-198) nuostatomis, tinkamai įvertino žaislo ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką ir nustatė, jog rizika yra rimta.

Direktyvoje dėl gaminių saugos nustatyta RAPEX sistema, kuri naudojama keičiantis informacija apie pavojingus ne maisto gaminius tarp valstybių narių ir Europos Komisijos. Taikant RAPEX sistemą užtikrinama, kad apie pavojingus gaminius būtų skubiai pranešama reikiamoms institucijoms. Direktyvos 12 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė valstybėms kandidatėms, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms naudotis RAPEX sistema pagal susitarimus tarp Bendrijos ir tų šalių arba tarptautinių organizacijų, taigi tam tikromis sąlygomis RAPEX sistemoje galima keistis pranešimais ir su trečiosiomis valstybėmis.

Produktų saugos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustato privalomus produktų saugos reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir atitikties vertinimo tvarką. Minėto įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūros institucijas bei jų įgaliojimus Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-198 buvo patvirtintas Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašas (toliau – ir RAPEX aprašas), nustatantis reikalavimus keitimuisi informacija apie prevencines ir ribojamąsias priemones, kurių imamasi dėl į rinką patekusių pavojingų vartotojų sveikatai ir saugai gaminių ir apie taikytas šiems gaminiams rinkos ribojimo priemones bei šios informacijos teikimo Europos Komisijos RAPEX grupei, suformuotai už Direktyvą dėl gaminių saugos atsakingame Europos Komisijos padalinyje, ir tam tikrais atvejais – atitinkamai Europos Komisijos tarnybai, Tarnybai, rinkos priežiūros institucijoms ir institucijai, atsakingai už išorės sienų kontrolę procedūrą, taip pat keitimąsi informacija apie prevencines ir ribojamąsias priemones, kurių imamasi dėl pavojų sveikatai ir saugai gaminių.

Vykdydama rinkos priežiūrą, Tarnyba vadovaujasi Europos Sąjungos institucijų ir nacionaliniais teisės aktais. Be jau anksčiau minėtų teisės aktų, paminėtinas ir Europos Komisijos pranešimas – Mėlynasis vadovas dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo, 2016 m. (C/2016/1958) (toliau – Mėlynasis vadovas), kurio 7.4.4–7.4.6 skirsniuose pateikta informacija apie rinkos priežiūros institucijų atliekamas procedūras, taip pat taisomuosius veiksmus ir sankcijas. Mėlynojo vadovo 7.4.4 papunktyje nurodyta, kad „Rinkos priežiūra atliekama nustatyta tvarka vykdant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visoje ES būtų sukurta veiksminga ir nuosekli rinkos priežiūros sistema“.

RAPEX taikoma priemonėms, kuriomis užkertamas kelias prekybai rimtą riziką vartotojų sveikatai ir saugai keliančiais gaminiais ir jų naudojimui, tokia prekyba ir naudojimas ribojami arba jiems nustatomos specialios sąlygos, arba, kai tai susiję su gaminiais, kuriems taikomas Europos parlamento ir tarybos reglamentas 765/2008/EB, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (toliau - ir Priežiūros reglamentas), priemonėms, kuriomis užkertamas kelias prekybai rimtą riziką galutinių naudotojų sveikatai, saugai ar kitiems svarbiems viešiesiems interesams (pavyzdžiui, saugumui arba aplinkai) keliančiais gaminiais ir jų naudojimui, tokia prekyba ir naudojimas ribojami arba jiems nustatomos specialios sąlygos. Rimtas pavojus, pagal RAPEX aprašo 3 punkto ketvirtą pastraipą – bet koks pavojus vartotojų saugai, įskaitant vėliau pasireiškiantį pavojų, kai reikalingas skubus valstybės institucijų įsikišimas. Vadovaujantis Vartojimo gaminių saugos rizikos vertinimo metodikos 8 punktu, rizika nustatoma trimis etapais: 1) numatomas susižalojimo scenarijus, pagal kurį vartotojas dėl gaminiui būdingo pavojaus patiria žalą; 2) nustatoma faktinio vartotojo susižalojimo dėl gaminiui būdingo pavojaus tikimybė; 3) rizikai nustatyti pavojus (susižalojimo sunkumo atžvilgiu) sugretinamas su tikimybe (išreikšta dalimi). Tarnyba, vadovaudamasi RAPEX taisyklių (Vartotojų gaminių saugos rizikos vertinimo metodikos) nuostatomis, įvertinusi Žaislo ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką, padarė pagrįstą išvadą, jog rizika yra rimta. RAPEX aprašo 41 punkte išvardijamos priemonės, apie kurias turi būti pranešama per RAPEX, kai įvykdomos pranešimo sąlygos, pavyzdžiui, vartotojų ir galutinių naudotojų įspėjimas apie riziką, kurią gaminys gali kelti (41.3 punktas); gaminio pašalinimas iš rinkos (41.6 punktas). Vadovaujantis RAPEX aprašo 43 punktu, esant rimtai rizikai ir apie privalomąsias bei savanoriškąsias priemones turi būti pranešama per RAPEX.

Atkreiptinas dėmesys, jog pranešimo skelbimas RAPEX sistemoje yra skirtas keistis informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, t. y. jis yra informacinio pobūdžio. Toks rinkos priežiūros institucijos sprendimas nepriklauso nuo ekonominės veiklos vykdytojo valios ar jo atžvilgiu priimtų sprendimų, tai yra išimtinai nacionalinės rinkos priežiūros institucijos kompetencija ir prievolė keistis informacija su kitomis Europos Sąjungoje veikiančiomis rinkos priežiūros institucijomis bei Europos Komisija. Taigi, Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą (Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės posėdžio 2019 m. spalio 17 d. protokolo Nr. 3-1981) nėra individualus administracinis aktas, kuriam turėtų būti taikomi Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Nesutiktina, jog Tarnyba neinformavo pareiškėjos ir importuotojo apie ginčijamą Sprendimą ir pritaikytas rinkos ribojimo priemones, kas pasak pareiškėjos laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Reglamento (EB) 765/2008 21 str. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad visos priemonės, kurių imamasi pagal atitinkamus derinamuosius Bendrijos teisės aktus siekiant uždrausti arba apriboti gaminio tiekimą rinkai, pašalinti jį iš rinkos arba jį susigrąžinti, būtų proporcingos ir aiškiai pagrįstos (1 dalis). Apie šias priemones nedelsiant pranešama atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris kartu informuojamas apie teisių gynimo priemones, kuriomis jis gali pasinaudoti pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus, ir laikotarpį, per kurį galima pasinaudoti šiomis priemonėmis (2 dalis). Prieš pradedant taikyti priemonę, kaip nurodyta 1 dalyje, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui sudaroma galimybė pareikšti savo nuomonę per deramą laikotarpį, ne trumpesnį kaip dešimt dienų, nebent ši konsultacija būtų neįmanoma dėl neatidėliotino taikytinos priemonės pobūdžio, atsižvelgiant į sveikatos arba saugos reikalavimus ar kitas priežastis, susijusias su visuomenės interesais, kuriems taikomi atitinkami derinamieji Bendrijos teisės aktai. Jeigu veiksmų imamasi neišklausius ekonominės veiklos vykdytojo, ekonominės veiklos vykdytojui kuo greičiau suteikiama pirma pasitaikiusi galimybė pareikšti savo nuomonę, o tada veiksmai, kurių buvo imtasi, iškart persvarstomi (3 dalis).

Taigi, nors nagrinėjamu atveju Tarnyba nei vieno iš veiklos operatorių neinformavo apie planuojamas taikyti priemones ar planuojamo priimti sprendimo esmę, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu informavo TY NORDIC OU/TOMSON UP ir pareiškėją apie galimą Gaminio neatitikimą, o tai atitinka Reglamento (EB) 765/2008 21 str. 3 d. reikalavimus.

Pažymėtina, kad Produktų saugos įstatymo 16 str. 8 d. numatyta, kad Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pranešti ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems jie yra taikomi. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad veiklos vykdytojas – UAB „Kesko Senukai Lithuania“ – kuri ginčijamu Sprendimu ir buvo įpareigota nedelsiant pašalinti iš rinkos žaislą, įspėti vartotojus apie su žaislu susijusias rizikas bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos, apie priimtą Sprendimą buvo informuota jo priėmimo dieną.

Tai, kad buvo pažeistas Produktų saugos įstatymo 16 str. 11 d. numatytas reikalavimas Tarnybai sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje, kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2019 m. spalio 25 d., o pranešimas apie ginčijamą sprendimą Tarnybos interneto svetainėje buvo paskelbtas tik 2019 m. lapkričio 8 d. taip pat nelaikytina esminiu procedūriniu pareiškėjos teises pažeidžiančiu pažeidimu, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjai laiku apskųsti ginčijamą Sprendimą teismui. Be to, teismo vertinimu, toks greitas informacijos apie nesaugius produktus paskelbimo reglamentavimas labiau sietinas su siekiu apsaugoti vartotojus.

Apibendrinant darytina išvada, kad Tarnyba nuodugniai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos „TY Inc.“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Fausta Vitkienė

Saulius Jakaitis