Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-3373-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00822-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija: 8.6.3; 8.6.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui N. M. N. S. (N. M. N. S.) ir jo atstovei advokatei R. M.,

atsakovės atstovei J. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. N. S. (N. M. N. S.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas N. M. N. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į Jemeną, uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 24 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pradėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo registracijos procedūrą.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir savanoriškai grįžti nesutinka, todėl įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 128 str. 1 d. numatytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 str. 1, 2 ir 4 d. nurodytų priežasčių, pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Jemeną.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad šioje situacijoje priežasčių, dėl kurių draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta. Tokia atsakovės padaryta išvada yra paremta deklaratyviu vertinimu, neatsižvelgiant į pareiškėjo individualias aplinkybes. Anot pareiškėjo, Įstatymo 130 str. numato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį ir priimtame Sprendime nė vienas iš šių pagrindų, draudžiančių asmenį išsiųsti, nebuvo vertintas pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste:

2.2.1. Sprendime tėra nurodytas deklaratyvus teiginys, kad Įstatymo 130 str. 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta, tačiau šio savo teiginio Sprendime Tarnyba nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

2.2.2. Be to, nors pareiškėjas yra atvykęs iš Jemeno, tačiau priimant Sprendimą pareiškėją išsiųsti, situacija jo kilmės valstybėje nebuvo vertinta. Pasak pareiškėjo, remiantis viešai prieinama informacija, 75 proc. Jemeno piliečių, pateikusių prieglobsčio prašymą Europos Sąjungoje, yra suteikiama tarptautinė apsauga (t. y. pripažįstama, kad savo kilmės šalyje Jemeno piliečiai gali patirti persekiojimą). Iš kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad Jemene vyksta karas, o pareiškėjas yra civilis (į civilius asmenis taikosi kare dalyvaujančios šalys). Pareiškėjui kaip civiliui Jemene grėstų kankinamai, ar su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 130 str. 2 d. nurodytą situaciją. Individualios aplinkybės Sprendime nebuvo visškai įvertintos, nors situacija Jemene yra plačiai žinoma, o karas pareiškėjos kilmės valstybėje tęsiasi ne vienerius metus. Pareiškėjas pažymi, kad ne kartą informavo Tarnybos pareigūnus, kad negali grįžti į Jemeną dėl ten jam gresiančio pavojaus, tačiau šie pareiškėjo teiginiai nebuvo vertinti.

2.2.3. Nurodo, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. spalio 18 d. ir nuo to laiko ne kartą žodžiu ir raštu Tarnybos pareigūnus informavo, kad negali grįžti į Jemeną dėl ten vykstančio karo ir jam reikalingas prieglobstis. Nepaisant daugkartinių jo prašymų pradėti prieglobsčio procedūras, jokių tolimesnių veiksmų Lietuvos institucijos dėl pareiškėjo teisinės padėties nesiėmė. Mano, kad toks Tarnybos neveikimas neatitinka įstatymų reikalavimų. Tai, pareiškėjo teigimu, prieštarauja prieglobsčio teisės nuostatoms, t. y. atsakovės neveikimas yra nuolatinis ir tęsiasi jau kurį laiką. Savo neveikimu Tarnyba neužtikrino pareiškėjo teisės į prieglobstį.

2.3. Pareiškėjo manymu, toks atsakovės elgesys užkerta kelią Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne įtvirtintų principų ir tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo procesas užsitęsia ne tik neribotam laikui, bet neužtikrinamas teisės į prieglobstį realizavimas. Tarnyba tokiu neveikimu sukuria faktiškai neįmanomas galimybes užsieniečiams, esantiems apgyvendinimo vietose pateikti prieglobsčio prašymą.

2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovės Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Paaiškina, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. spalio 18 d., jis neišreiškė noro prašyti prieglobsčio Lietuvoje. Tik 2021 m. gruodžio 6 d. jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką nei 2021 m. spalio 18 d. sulaikymo metu, nei 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu, nei vėlesnio buvimo Užsieniečių registracijos centre metu iki 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas nėra išreiškęs noro prašyti prieglobsčio ir nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jam kylančią grėsmę. Pareiškėjas, bendraudamas su Tarnybos pareigūnais, nuosekliai teigė, kad Lietuvos Respublika nėra jo kelionės tikslas ir jis nori nuvykti į Vokietiją, t. y. jo išvykimo iš kilmės šalies interesas yra ne grėsmė jo egzistencija, o siekis geresnių gyvenimo sąlygų Europos Sąjungos valstybėse narėse.

3.2. Pažymi, kad įrodymų apie kylančią grėsmę jis nepateikė iki šios dienos, nors tokią galimybę ne kartą turėjo (daugkartinių susitikimų su Tarnybos, Užsieniečių registracijos centro ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojais, advokatais metu), todėl bendro pobūdžio teiginiai apie padėtį Jemeno Respublikoje vertintini kritiškai.

3.3. Pažymi, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis, jo paties duotais parodymais ir paaiškinimais bei rėmėsi oficialiais duomenimis apie padėtį Jemeno Respublikoje. Akcentuoja, kad Jemeno Respublikoje pilietinis karas vyksta nuo 2014 m., jo metu 7 metus draskoma šalis patiria humanitarinę krizę, tai pripažįsta Jungtinės tautos ir nuolat ragina pasaulio valstybes prisijungti prie humanitarinės pagalbos teikimo Jemeno piliečiams. Šioje situacijoje atsakovė, išanalizavusi visą informaciją apie Jemeno Respublikoje esančią padėtį, išklausiusi pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis bei vykimo į Europos Sąjungą tikslus, padarė pagrįstą išvadą, jog grąžinus jį į kilmės valstybę jo teisėms, nei jo interesams nekils tiesioginis pavojaus.

3.4. Nors pareiškėjas teigia, kad priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi kilmės šalyje jauni vyrai yra priverstinai verbuojami kariauti Houthi grupuotės pusėje, ir tokiu būdu prisideda prie vykdomų nusikaltimų prieš civilius, tačiau, atsakovės teigimu, verbavimas tapti grupuotės nariu ir visuotinis šaukimas prisijungti prie šalies kariuomenės bei atlikti savo pilietinę pareigą iš esmės skiriasi. Be to, asmuo gali kreiptis į kilmės šalies atitinkamas institucijas, kurios apsaugotų jį nuo tokio neteisėto persekiojimo. Šioje situacijoje pareiškėjas nėra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo pagal Tarnybos vado 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-153 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, tvarkos aprašą. Tuo pačiu pažymi, kad priimtas Sprendimas nėra atsakymas į pareiškėjo prašymą ar skundą. Tai administracinio subjekto Įstatymo pagrindu priimtas dokumentas, nustatantis užsieniečio teisinę padėtį šalyje, įpareigojantis kompetentingas institucijas atlikti veiksmus bei taikantis užsieniečiui tam tikrus apribojimus ir draudimus.

3.5. Nesutikdama su pareiškėjo teiginiu, kad kilmės šalyje pareiškėjas yra persekiojamas dėl priverstinio dalyvavimo kariniuose veiksmuose, atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais įrodo visai priešingai, t. y. jis sėkmingai išvyksta iš savo šalies, jam niekas netrukdo kirsti kilmės valstybės išorinę sieną, jo pase yra tai patvirtinantis išvykimo iš Adeno tarptautinio oro uosto spaudas, taip pat jam niekas netrukdo keliauti į kitas šalis – Egiptą, Turkiją, Baltarusijos Respubliką, kur jam nebegresia jokia grėsmė sveikatai ar gyvybei. Be kita ko, jis be jokių kliūčių gavo Baltarusijos Respublikos turistinę vizą, išduotą Baltarusijos Respublikoje ir galiojusią 8 dienas.

3.6. Pažymi, kad atsakovė savo kompetencijos ribose atliko visus būtinus veiksmus, kad pareiškėjo noras prašyti prieglobsčio būtų įgyvendintas, t. y. perdavė jo prašymą institucijai, įgaliotai spręsti prašymo priėmimo, nagrinėjimo, taip pat sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje klausimus. Atsakovė tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, teisingai ir proporcingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

3.7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. spalio 18 d., masinio užsieniečių antplūdžio metu, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kai tiksliai nenustatytu laiku, Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės saugomame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože, nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas galiojančio asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, su didele grupe užsieniečių perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Su savimi užsienietis turėjo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą, t. y. pasą Nr. 10331961, galiojantį iki 2027 m. rugsėjo 12 d.

4.2. 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjas buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu sulaikytas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 28 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2022 m. balandžio 28 d.

4.3. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo perduotas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pastarasis 2022 m. sausio 5 d. atsiuntė raštą, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, jog grąžina jam prieglobsčio prašymą, kadangi šį prašymą jis pateikė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų nuostatų, – neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nedelsiant nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo.

4.4. 2021 m. gruodžio 29 d. Tarnyba priėmė ginčijamą Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Jemeno Respubliką, draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo atvykti ir apsigyventi Šengeno šalių teritorijoje dviejų metų laikotarpiui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyriaus prokurorė 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėją nuspręsta išsiųsti į Jemeną, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 24 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

Pagal Įstatymo 125 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Prieglobsčio procedūrų direktyva) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos. Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų.

Įstatymo 2 straipsnio 184 dalyje buvo įtvirtinta, kad prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Įstatymo 65 straipsnis nustatė, kad užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.

Įstatymo 67 straipsnio 11 dalis numatė, jog paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.

Remiantis Įstatymo 67 straipsnio 12 dalimi, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.

Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Aprašas) 22 punkte nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant.

Pagal Aprašo 23 punktą, jeigu prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje ar Aprašo 22 punkte nustatytų reikalavimų, toks prašymas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas prašymas yra prašymas suteikti prieglobstį, grąžinamas užsieniečiui, jį informuojant apie prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Ši informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. Atsakymo užsieniečiui kopija persiunčiama Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai pagal užsieniečio buvimo vietą, jeigu ši vieta yra žinoma.

7. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad sugrįžti į kilmės valstybę nenori, nes vyksta karas. Darbuotoja, vykdžiusi pareiškėjo apklausą, užsieniečio apklausos lape papildomai pažymėjo, kad informacijos apie jo pageidavimą dėl prieglobsčio Lietuvoje nepateikė. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus dokumentus ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad jau 2021 m. spalio 25 d. pirminės apklausos metu pareiškėjui nurodžius, jog sugrįžti į kilmės valstybę nenori, nes vyksta karas, Tarnyba, remdamasi Įstatymo 65 straipsniu, visų pirma, turėjo pareiškėjui suprantama kalba suteikti informaciją apie pareiškėjo teisę kreiptis dėl prieglobsčio ir taikytinas procedūras. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė šios pareigos laikėsi. Antra, Tarnyba, vadovaudamasi Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsniu ir Įstatymo 67 straipsnio 11 dalimi, turėjo užtikrinti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas būtų registruotas per 6 arba 10 dienų. Atsakovei minėtų pareigų neatlikus, procedūra dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos negalėjo būti pradėta, ko pasekoje, negalėjo būti priimtas skundžiamas Sprendimas. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovei priimant skundžiamą Sprendimą, buvo Įstatymo 125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas, t. y. pareiškėjo išreikštas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo teisės priimti Sprendimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, nes Prieglobsčio procedūrų direktyva numato pareigą valstybių narių institucijoms elgtis aktyviai (asmeniui pasiprašius prieglobsčio institucijoje, turi būti užtikrinama prieglobsčio prašymo registracija), užtikrinti greitą, efektyvią prieigą prie prieglobsčio procedūros bei galimybę veiksmingai, lengvai ir greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra.

8. Be kita ko, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas prašė prieglobsčio daug kartų tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau Tarnybos pareigūnai nesilaikė Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatų bei ESTT jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas būtų registruotas per 3, 6 arba 10 dienų, prieglobsčio prašymo registracijos procedūros nebuvo inicijuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo 67 ir 14012 straipsniais, Tarnyba yra kompetentingas subjektas, galintis priimti ir registruoti prieglobsčio prašymą, t. y. Tarnybos pareigūnams prieglobsčio procedūrų reglamentavimas yra žinomas. Todėl toks atsakovės elgesys užkerta kelią Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne įtvirtintų principų ir tikslų įgyvendinimui.

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad į bylą pateikta Tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir prašo, kad jam būtų atlikta apklausa. Tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka). Byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio suteikimo procedūra pagal šį pareiškėjo prašymą būtų užbaigta, todėl Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjui teismo posėdyje atsisakius antrojo skundo reikalavimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, nutrauktina administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę pradėti prieglobsčio prašymo registracijos procedūrą. Pareiškėjui, be kita ko, išaiškinama, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo N. M. N. S. (N. M. N. S.) skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 21S53039.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė