Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I3-4859-1114/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06683-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus patikslino 2024 m. gruodžio 3 d. (reg. Nr. DOK-55061), prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, VTPSI) 2024 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2D-23900 (toliau – Sprendimas) nutraukti jo skundo nagrinėjimą ir įpareigoti atsakovę tęsti (iš naujo nagrinėti) pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundo nagrinėjimą; 2) panaikinti atsakovės VTPSI 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2D-26836, kuriuo atsakovė atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skunde keliamus klausimus dėl galimai savavališkų statybų darbų ir įstatymuose numatytų atstumų nesilaikymo.

2. Skunde pareiškėjas paaiškino:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso sodo paskirties sklypas su namu, esantis adresu (duomenys neskelbiami). Greta esančio sklypo, adresu (duomenys neskelbiami), savininkas D. M., pareiškėjo teigimu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, be pareiškėjo sutikimo pastatė gyvenamąjį namą su priestatu, taip pat medinės konstrukcijos lauko tualetą. Šie statiniai yra per arti pareiškėjo sklypo ribos – namo siena nutolusi per 220 cm, o stogo konstrukcija per 140 cm nuo sklypo ribos. Tuo tarpu lauko tualetas pastatytas 70 cm atstumu nuo sklypo ribos, o jo stogo konstrukcija išsikiša virš tvoros į pareiškėjo sklypo pusę. Be to, nuo pastatų stogų lietaus vanduo nukreiptas lietvamzdžiais į pareiškėjo sklypą, ir tai sukelia perteklinę drėgmę.

2.2. Pažymi, kad tokie kaimyno veiksmai pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas. Remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nurodo, jog statiniai turi būti statomi ne arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai – ne arčiau kaip 1 metro atstumu. Mažesnis atstumas galimas tik tuo atveju, jeigu tam yra gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas, kurio pareiškėjas nėra davęs. Teisės aktuose įtvirtintas aiškus imperatyvus reikalavimas laikytis nustatytų atstumų, nepriklausomai nuo to, ar statiniams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

2.3. Pažymi, kad kaimyno pastatas yra dviejų aukštų, o jo plotas viršija 80 kv. m – vien pirmojo aukšto plotas sudaro apie 70 kv. m, o antrasis aukštas, kurio matmenys analogiški, – dar apie 40 kv. m. Dėl to pareiškėjas nesutinka su VTPSI sprendime nurodytu vertinimu, kad ginčo pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Tuo labiau, kad statiniai nėra įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, o priestatas, kurį VTPSI įvardijo kaip sandėliuką, yra sujungtas su gyvenamuoju namu ir jame įrengtos gyvenamosios patalpos. Todėl nesutinka su VTPSI pateiktu statinio paskirties įvertinimu.

2.4. Pabrėžia, kad VTPSI, nagrinėdama pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. spalio 25 d. skundus, atliko tyrimą formaliai, neatsižvelgė į nurodytas teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes, neištyrė, ar yra gretimo sklypo savininko sutikimas, nesiaiškino dėl sklypų ribų, o savo sprendime nurodė, kad riboženkliai neišlikę, nors pareiškėjas buvo pateikęs matininko darytą kadastro žemėlapio nuotrauką, kurioje, pareiškėjo teigimu, ribos aiškiai pažymėtos. VTPSI Sprendime buvo konstatuota, kad statybos leidimas nėra būtinas, tačiau nebuvo išanalizuota, ar yra pažeisti kiti statybą reglamentuojantys reikalavimai – atstumų nuo sklypo ribos reikalavimai. Nors Sprendime pripažįstama, kad yra nustatyti pažeidimai, tačiau jie nedetalizuojami, taip pat nedetalizuojama, kokiais kriterijais remiantis jie pripažinti mažareikšmiais, ir kokia už tai numatyta atsakomybė.

2.5. Nors VTPSI teigia, kad tokie ginčai (dėl atstumų) nepriskiriami jos kompetencijai, ir turi būti nagrinėjami teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tokius argumentus pareiškėjas laiko teisiškai nepagrįstais, kadangi tokių skundų nagrinėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 67 punkto nuostatas priskiriamas VTPSI kompetencijai.

2.6. Pareiškėjo teigimu, VTPSI sprendimai, priimti 2024 m. spalio 14 d. ir 2024 m. lapkričio 13 d., yra nemotyvuoti, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei prieštarauja teismų praktikai, kurioje imperatyvūs statybos atstumų reikalavimai aiškinami kaip būtini trečiųjų asmenų (kaimynų) interesų apsaugai. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTPSI ne tik netinkamai įvertino faktines aplinkybes, bet ir viršijo savo kompetenciją interpretuodama teisės normas, kas yra būdinga teismų, o ne administracinių institucijų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtODIzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-823/2021">e3K-3-35-823/2021</a>, 22 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. liepos 7 d sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTM5MS03NTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1391-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1391-756/2016">eA-1391-756/2016</a>). Be kita ko, VTPSI siūlė pareiškėjui pačiam kreiptis į teismą, taip iš esmės atsisakydama vykdyti jai įstatymu pavestas funkcijas.

3. Atsakovė VTPSI su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime paaiškino:

3.1. VTPSI 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 2D-23900 išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą dėl galimai neteisėtos statybos gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbiami). Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo sklype stovi medinis gyvenamasis namas, priestatas bei medinis ūkinis statinys (lauko tualetas). Po tyrimo VTPSI priėmė sprendimą nutraukti administracinę procedūrą, konstatavusi, kad šie statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas (toliau – ir SLD) nėra reikalingas.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 30 dalimi, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys yra nesudėtingasis statinys, o inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos įstatyme nesudėtingasis statinys taip pat apibrėžiamas kaip pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

3.3. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 2 lentelės 2 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai iki 5 m aukščio ir 50 kv. m ploto priskirtini I kategorijos nesudėtingiems statiniams.

3.4. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 3 priedą, statyti I grupės nesudėtingą pagalbinio ūkio paskirties pastatą statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

3.5. Atsakovės vertinimu, skunde nurodyti statiniai – gyvenamasis namas, priestatas ir lauko tualetas – atitinka I grupės nesudėtingų statinių požymius pagal STR 1.01.03:2017 4 priedą. Sodo paskirties pastato (ilgis 10,70 m, plotis 5,70 m, aukštis 6,50 m) ir prie jo – pagalbinio ūkio paskirties pastato (sandėliuko) ilgis 10,7 m, plotis 3,10 m, aukštis 4,20 m, mažesni nei 80 kv. m užstatymo ploto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VTPSI turi teisę vertinti tik tuos statinius, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi šiuo atveju statiniai tokio dokumento nereikalauja, VTPSI neturi kompetencijos vertinti jų teisėtumo kitais aspektais.

3.6. Pažymi, kad, viena vertus, žemės sklypų riboženkliai neišlikę. Kita vertus, gretimų sklypų savininkų tarpusavio nesutarimai dėl statybos atstumų nuo sklypo ribos nelaikytini VTPSI kompetencijai priskirtais klausimais – tai yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 7 straipsnio 1– 2 dalys nenumato VTPSI teisės vertinti atstumų, kai statiniai nepriskiriami prie tų, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

3.7. Nurodo, kad pareiškėjas pakartotinai 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į VTPSI, tačiau VTPSI 2024 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 2D-26836 konstatavo, jog naujų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti tyrimą, pareiškėjas pakartotinai kreipdamasis nenurodė.

3.8. Atsakovės vertinimu, VTPSI veiksmai nagrinėjant skundus buvo teisėti, pagrįsti ir atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 10 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neteisingo teisės aktų taikymo yra subjektyvūs ir nesudaro pagrindo abejoti priimtų sprendimų teisėtumu, todėl, VTPSI teigimu, nėra pagrindo jų naikinti.

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimų, kuriais atsisakyta imtis veiksmų dėl galimai neteisėtos statybos su pareiškėjo sklypu besiribojančiame žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas tvirtina, kad kaimyniniame sklype, adresu (duomenys neskelbiami), pastatyti statiniai – gyvenamasis namas, priestatas ir lauko tualetas – įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes yra per arti jo sklypo ribos, nesant jo rašytinio sutikimo. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės išvada, kad ginčo statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems ir tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas atsakovės kompetencijai.

5. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo statiniai atitinka I grupės nesudėtingų statinių kriterijus, todėl jų statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat pabrėžia, kad klausimai, susiję su atstumų nuo sklypo ribų laikymusi ar galimu poveikiu kaimyniniam sklypui, nėra atsakovės kompetencijos dalykas, o priskirtini civilinių ginčų kategorijai. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą ištirti pareiškėjo skundą ir ar pagrįstai konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo toliau vertinti statybos teisėtumo aplinkybių. Taip pat spręstina, ar priimti atsakovės sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

6.1. Pareiškėjas M. B. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė skundą (VTPSI registruotas 2024 m. rugpjūčio 26 d., reg. Nr. 3D-2930) atsakovei dėl galimai savavališkų statybų gretimame žemės sklype. Skunde jis nurodė, kad gretimoje valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbiami), pastatyti statiniai – gyvenamasis namas, priestatas ir lauko tualetas – yra įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo, kad minėti statiniai pastatyti per arti sklypo ribos, be jo sutikimo, ir dėl to daroma žala jo sklypui: vanduo iš lietvamzdžių teka į jo teritoriją, žemė pelkėja, neįmanoma pilnai naudotis nuosava valda. Jis prašė atsakovės ištirti statinių teisėtumą bei imtis priemonių dėl galimo statybos reikalavimų pažeidimo.

6.2. Atsižvelgdama į šį skundą, atsakovė 2024 m. rugsėjo 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Jo metu buvo surašytas 2024 m. spalio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1392, kuriame konstatuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbiami), statomas sodo namas ir pagalbinio ūkio pastatas (pastatų matmenys nurodyti schemoje: sodo paskirties pastato ilgis 10,70 m, plotis 5,70 m, aukštis 6,50 m ir prie jo esančio sandėliuko ilgis 10,7 m, plotis 3,10 m, aukštis 4,20 m), statybos darbai. Taip pat nustatyta, kad prie besiribojančio žemės sklypo ribos – metalinio tinklo tvoros, pastatytas medinių konstrukcijų lauko tualetas. Žemės sklypų riboženkliai neišlikę. Statytojas raštiškai paaiškino, kad sodo paskirties pastatą pradėjo statyti apie 2000 metus, o sandėliuką apie 2018 metus; patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi.

6.3. Remdamasi patikrinimo aktu, atsakovė 2024 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-23900, kuriuo nutarė nutraukti administracinę procedūrą, pradėtą pagal pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą. Sprendime buvo konstatuota, kad minėti statiniai yra nesudėtingi, o jų statybai SLD nereikalingas, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo nagrinėti tokių statinių pastatymo teisėtumo ar atstumų nuo sklypo ribų. Taip pat išaiškinta, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

6.4. Nesutikdamas su minėtu atsakovės sprendimu, pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę. Skunde nurodė, kad gyvenamasis namas kartu su priestatu viršija 80 kv. m ploto ribą, todėl negali būti laikomas I grupės nesudėtingu statiniu; priestatas nėra „sandėliukas“, kaip nurodė atsakovė, bet gyvenamoji patalpa, sujungta su pagrindiniu pastatu. Pridėjo papildomas fotonuotraukas ir kadastro žemėlapio kopijas, kurios, jo nuomone, pagrindė statybos pažeidimus.

6.5. Atsižvelgusi į pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi, atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-26836, kuriame nurodė, kad pakartotinai pareiškėjo 2024 m. spalio 25 d. skunde keliamų klausimų dėl galimai savavališkų statybos darbų ir įstatymuose numatytų atstumų nesilaikymo nenagrinės.

Teisinis reguliavimas (galiojęs aktualiu ginčui laikotarpiu), įskaitant tą, kuriuo remiasi pareiškėjas ir atsakovė

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas bei statybos techniniai reglamentai, taip pat Priežiūros įstatymo ir Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

8. Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad:

8.1. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype (2 straipsnio 8 dalis).

8.2. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą (6 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

9. Statybos įstatyme nustatyta:

9.1. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 straipsnio 30 dalis).

9.2. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (2 straipsnio 84 dalis).

9.3. Statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais (27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.4. Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai: kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio, esančio valstybinės žemės sklype (teritorijoje), paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą (27 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

10. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 2 lentelės 2 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai iki 5 m aukščio ir 50 kv. m. ploto priskirtini I kategorijos nesudėtingiems statiniams.

11. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 3 priedą, statyti I grupės nesudėtingą pagalbinio ūkio paskirties pastatą statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

12. Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (7 priedo 4 punktas).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde taip pat rėmėsi negaliojančiais statybos techniniais reglamentais STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, todėl teismas plačiau dėl jose įtvirtintų reikalavimų nepasisako.

14. Priežiūros įstatyme nustatyta:

14.1. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI (7 straipsnio 1 dalis).

14.2. Statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą, išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūros organizavimą; 7) šiame skirsnyje nurodytų dokumentų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos dėl statybos proceso teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų vykdant statybą: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 11) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 12) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus su statybos valstybine priežiūra susijusius VTPSI veiksmus (7 straipsnio 2 dalis).

14.3. Skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais; 2) skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 3) dėl teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtų sprendimų – jeigu teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 4) dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 5) dėl nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų sprendimų (tarp jų sprendimų, kai nevykdant teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumentuose taisomos techninės klaidos, keičiama arba nustatoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas), – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 6) dėl iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų sprendimų – jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 7) dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; 8) dėl statybos teisėtumo – jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; 9) skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje; 10) skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimų, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma, išskyrus atvejus, kai sutikimą reikia gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (31 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

Teisinis vertinimas

15. Kaip minėta, atsakovė 2024 m. rugsėjo 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), kurio metu nustatyta, kad ginčo sklype vykdomi sodo paskirties pastato (ilgis 10,70 m, plotis 5,70 m, aukštis 6,50 m) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (ilgis 10,7 m, plotis 3,10 m, aukštis 4,20 m, statybos darbai); prie besiribojančio žemės sklypo ribos – metalinio tinklo tvoros, pastatytas medinių konstrukcijų lauko tualetas.

16. Pareiškėjo vertinimu, pastatų užstatymo plotas viršija 80 kv. m, todėl statiniai priskirtini ne I, o II grupės nesudėtingiems, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat akcentuoja, kad priestatas yra gyvenamoji patalpa, o ne ūkinis pastatas.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais, nes pagal konstrukcinius ir funkcinius parametrus, kaip teisingai vertino atsakovė, ginčo statiniai atitinka I grupės nesudėtingų statinių požymius, kaip jie apibrėžti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 2 lentelės 4 punktą, negyvenamieji namai (sodų namai) iki 8.5 m aukščio ir iki 80 kv. m ploto priskirtini I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o pagal 2 lentelės 2 punktą pagalbinio ūkio paskirties pastatai iki 5 m aukščio ir 50 kv. m ploto priskirtini I kategorijos nesudėtingiems statiniams. Šios grupės statiniams statyti pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, todėl atsakovė neturėjo nei teisinės pareigos, nei kompetencijos vertinti šių statinių teisėtumo kitais aspektais.

18. Pareiškėjas skunde teigia, kad statiniai pastatyti per arti jo sklypo ribos, be jo rašytinio sutikimo, statiniai negali būti arčiau nei 3 m (pastatai) ir 1 m (inžineriniai statiniai), dėl to pažeidžiamos jo, kaip sklypo savininko, teisės. Tačiau, kaip nustatyta VTPSI patikrinimo metu, žemės sklypo riboženkliai vietoje nėra išlikę, o tai, kaip teisingai nurodė atsakovė, neleidžia objektyviai nustatyti atstumų tarp statinių ir sklypo ribos. Be to, vertinti tokius atstumus bei spręsti dėl rašytinio sutikimo būtinybės galima tik esant aiškiai nustatytoms sklypo riboms ir esant ginčo šalių tarpusavio santykiams, kurie priskirtini civilinės teisės reguliavimo sričiai.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad jos kompetencija yra ribota, t. y. atsakovė statybos valstybinę priežiūrą vykdo pagal Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompetenciją ir 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baigtinį statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, skundai dėl atstumų nuo sklypo ribų, nuosavybės teisės pažeidimų ar tarpusavio sutikimų tarp kaimynų neturėjimo yra civilinio pobūdžio, todėl negali būti nagrinėjami administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimas, ar laikytasi atstumų nuo sklypo ribos, nėra priskirtas atsakovės kompetencijai, jei statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, atsakovė nesprendžia teisinių ginčų, dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, dėl neišlaikyto atstumo nuo gretimo sklypo ribos, neužtikrintų gaisrinės saugos reikalavimų, vykdomos/įvykdytos neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus.

20. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovės Sprendimas nutraukti administracinę procedūrą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai skundas paduotas dėl galimų pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, kartu paaiškinant pareiškėjui, jog galimus teisės pažeidimus dėl statinių atstumo nuo sklypo ribos jis turi teisę ginti civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

21. Pareiškėjas taip pat ginčija atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2D-26836, kuriuo atsakovė atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skunde keliamus klausimus dėl galimai savavališkų statybų darbų ir įstatymuose numatytų atstumų nesilaikymo.

22. Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 4 dalimi pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d. pakartotinai kreipdamasis į atsakovę, faktiškai kėlė tuos pačius esminius klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti atsakovės 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 2D-23900: dėl statinių, pastatytų sklype (duomenys neskelbiami), teisėtumo; dėl šių statinių priskyrimo I ar II grupės nesudėtingiems statiniams; dėl to, kad gyvenamojo namo priestatas nėra pagalbinis statinys, bet gyvenamosios paskirties patalpa, taip esą viršijantis 80 kv. m plotą; dėl statinių atstumų nuo pareiškėjo sklypo ribos ir būtinybės turėti jo rašytinį sutikimą. Nors pakartotiniame skunde pareiškėjas pateikė papildomų nuotraukų ir kadastro žemėlapio kopiją, atsakovė pagrįstai nusprendė, kad šie pateikti dokumentai naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių paneigti ar priversti pervertinti jau padarytas išvadas, nepatvirtina. Kitaip tariant, pateikti duomenys tik vizualiai iliustravo jau anksčiau pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir poziciją, bet nesudarė prielaidų iš naujo inicijuoti jau atlikto tyrimo.

24. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, kai asmuo pakartotinai kreipiasi dėl to paties klausimo ir nepateikia naujų reikšmingų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, viešojo administravimo subjektas turi teisę atsisakyti tokį skundą nagrinėti. Todėl atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2D-26836 pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo 2024 m. spalio 25 d. kreipimasis į atsakovę buvo pagrįstai vertintas kaip pakartotinis skundas, o atsakovės sprendimas jo nenagrinėti laikytinas teisėtu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Atsakovė neprivalo kelis kartus spręsti tų pačių klausimų, jei pareiškėjas nepateikia naujų duomenų ar aplinkybių, galinčių turėti įtakos ankstesnio sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui; Sprendime klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka neturi reikšmės skundo nagrinėjimo procedūrai, kuri aiškiai reglamentuota Viešojo administravimo įstatyme.

25. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį.

26. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDcwLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1470-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1470-756/2018">A-1470-756/2018</a>, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDMyLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-432-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-432-502/2019">eA-432-502/2019</a>, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDk5LTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2099-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2099-602/2021">A-2099-602/2021</a>). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU0OC02MjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1548-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1548-629/2020">eA-1548-629/2020</a>, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDIyLTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2422-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2422-602/2021">A-2422-602/2021</a>). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, tiek nagrinėdama pirminį skundą, tiek vertindama pakartotinį kreipimąsi, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, objektyviai įvertino turimus duomenis bei pateikė pareiškėjui motyvuotus sprendimus. Sprendimai priimti remiantis faktinių duomenų patikrinimo aktu, teisės aktų normomis, aiškiai nurodant atsakovės kompetencijos ribas. Dėl to nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 149 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė

Gediminas Užubalis

Indrė Žvaigždinienė