Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-887-931/2025 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09501-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Dinai Belovai,

dalyvaujant pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Ligitai Račkauskienei,

atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Užsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. spalio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, sumažinti CPVA 2023 m. spalio 19 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 pritaikytą finansinę korekciją; 3) priteisti iš atsakovės CPVA pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad įgyvendindama projektą Nr. 08.1.1-CPVA-R- 407-01-0004 „Dienos centras suaugusiems asmenims su negalia Pabradės mieste“ (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Dienos centro suaugusiems asmenims su negalia Pabradės m. rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas), apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas 2018 m. kovo 27 d., Pirkimo Nr. 373611. Pirkimo objektas - kitos paskirties pastato (žmonių su negalia dienos centro), Pašto g. 8, Pabradėje, naujos statybos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą (toliau - Darbai), esamo mokslo paskirties pastato unikalus Nr. 8694-0247-2020 nugriovimo darbai, pastato tūris 1931 m3.

Pareiškėja su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Statpromas“ (toliau – ir Tiekėjas, Rangovas) sudarė 2018 m. gegužės 18 d. sutartį Nr. J-225 (toliau – ir Sutartis, Rangos sutartis). Sutarties vertė – 686 987,37 Eur be PVM, kaina - 831 254,72 Eur su PVM. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. spalio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties susitarė Sutarties kainą laikyti 829 895,36 Eur, iš kurių PVM sudaro 144 031,43 Eur.

Užsakovas 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (4.11)1S-5128 (pranešė Rangovui apie Rangos sutarties nutraukimą dėl Rangovo kaltės po 21 dienos, skaičiuojamos nuo rašto pateikimo dienos, kartu informuodamas, kad Užsakovas pasilieka teisę atšaukti Rangos sutarties nutraukimą, jeigu Rangovas iki Rangos sutarties nutraukimo pabaigos įrodo (pateikia įtikinamus įrodymus), kad Rangovas techniškai pajėgus, apsirūpinęs reikiamais pastato konstrukcijos elementais (langai, durys ir pan.) ir statybinėmis medžiagomis įvykdyti Rangos sutartį iki 2020 m. sausio19 d. 2019 m. gruodžio 20 d. Pranešime apie Rangos sutarties nutraukimą nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. Rangos sutartyje nustatytų darbų įvykdymas sudaro 43,62 proc. nuo bendros sutarties kainos. Pranešime apie Rangos sutarties nutraukimą taip pat nurodyta, jog pareiškėja Rangovui skiria baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei - t. y. 46 789,97 Eur.

2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (4.11)1S-5181 Užsakovas kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, reikalaudamas išmokėti 41 562,74 Eur draudimo sumą pagal 2019 m. gegužės 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 144928.

Pareiškėjos interesus atstovaujanti advokatų kontora 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, su pretenzija, kuria reikalavo išmokėti 41 562,74 Eur draudimo sumą pagal 2019 m. gegužės 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 144928.

Projekto vykdytojas 2018 m. gegužės 25 d. per Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) pateikė Sutartį vertinimui. CPVA, atlikus Sutarties tinkamumo vertinimą, priimtas sprendimas, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Sutartį nutraukus, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 295 p. nuostatomis, CPVA priėmė sprendimą įvertinti Sutarties įvykdymo tinkamumą.

Dėl Sutartinės atsakomybės taikymo (Pažeidimas Nr. 2) pareiškėja nurodo, kad įtarimas pareiškėjai buvo pareikštas dėl netesybų (baudos) pagal Sutarties 12.4.2 punktą nepareikalavimo. Tuo tarpu Sprendimu yra pripažįstama, jog pareiškėja visgi netesybų pareikalavo. Tačiau, CPVA Sprendimu konstatavo pažeidimą dėl to, jog nors ir buvo pareikalauta baudos, bauda neišieškota.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimu yra peržengtos Įtarime dėl pažeidimo Nr. IT02 identifikuoto pažeidimo ribos. CPVA nepagrįstai praplėtė pažeidimo mastą ir pablogino pareiškėjos padėtį. Tokiu būdu CPVA Sprendimą grindė neobjektyviais, pilnai neištirtais duomenimis ir pažeidė pareiškėjos teisę gintis nuo jos atžvilgiu tyrimo dėl pažeidimo metu nustatytų pažeidimų.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (4.11)1S-5128 pranešė Rangovui apie Rangos sutarties nutraukimą dėl Rangovo kaltės po 21 dienos ir kad pareiškėja Rangovui skiria baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei - t. y. 46 789,97 Eur.

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (4.11)1S-5181 kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, reikalaudamas išmokėti 41 562,74 Eur draudimo sumą pagal 2019 m. gegužės 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 144928.

Papildomai 2020 m. kovo 30 d. buvo kreiptasi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, su pretenzija, kuria buvo reikalaujame išmokėti 41 562,74 Eur draudimo sumą pagal 2019 m. gegužės 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 144928.

Pareiškėja pareikalavo baudos sumokėjimo ir laiku kreipėsi į Rangovo draudimo kompaniją dėl Sutarties užtikrinimo įgyvenimo. Tik dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių reikalavimas nebuvo įvykdytas, nes tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl darbų kokybės, bet ir dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, Rangovo atliktų darbų kiekių, t. y. kiek darbų Rangovas atliko iki Sutarties nutraukimo (darbus, atliktus iki Rangos sutarties nutraukimo užsakovas turi pareigą priimti) bei dėl Rangovo darbų kokybės. Šalys siekdamos tinkamai išspręsti susiklosčiusią situaciją bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, pasamdė nepriklausomą ekspertą (toliau – ir Ekspertas). Ekspertas atlikęs nepriklausomą ekspertizę, surašė ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas). Ekspertas nustatė, jog Rangovo atliktų darbų mastas yra ženkliai didesnis, t. y. Rangovas buvo atlikęs daugiau nei pusę Sutartimi prisiimtų darbų.

Atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės aktu buvo nustatyti atlikti darbų kiekiai, kurie buvo didesni, nei buvo nustačiusi pareiškėja nutraukdama Sutartį dėl to, kad, jos vertinimu, įvertinus atliktų darbų kiekį, darbai nebus atlikti laiku, šalys intensyviai vedė derybas dėl taikaus ginčo (baudos sumokėjimo ir defektų ištaisymo) išsprendimo būdo, tikslu išvengti teisminių ginčų dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Šalys taip pat įvertino Eksperto nustatytas ginčui esmines aplinkybes, pareiškėjos reikalavimą sumokėti baudą bei Rangovo reikalavimą dėl 105 247,96 Eur nuostolių atlyginimo ir nusprendė atsisakyti pretenzijų viena kitos atžvilgiu, o konkrečiai – pareiškėja nusprendė atsisakyti reikalavimo dėl baudos sumokėjimo, tuo pačiu Rangovas atsisakė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos. Tokie veiksmai jokiu būdu nesuteikė jokio pranašumo Rangovui, kadangi Rangovo reikalaujami nuostoliai ženkliai viršijo baudos dydį.

Tačiau, CPVA, priimdama Sprendimą, minėtų aplinkybių visiškai nevertino.

CPVA Sprendimą grindžia VPT išaiškinimu kad sutartyje nustatytais atvejais pirkimo vykdytojas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones ne „gali“, o privalo taikyti, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2021 m. birželio 23 d., t. y. jau po to. kai 2020 m. pradžioje buvo nutraukta Sutartis ir situacija su Rangovu jau buvo išspręsta, dėl ko VPT išaiškinimas, vadovaujantis principu. jog įstatymas netaikomas atgal, šiuo atveju yra neaktualus ir juo neturi būti vadovaujamasi.

Dėl Sutartyje numatytų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei statybos darbų draudimo (Pažeidimas Nr. 3) pareiškėja pažymi, kad Rangovas Sutarties 5.21. punkte įtvirtintą pareigą įvykdė - pateikė 2018 m. gegužės 25 d. sudarytą Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (PCAD) liudijimą Nr. CAR 007696, galiojantį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., apmokėtas 2018 m. gegužės 27 d.

Rangovas 2019 m. gegužės 24 d. sudarė Rangovo privalomoji civilinės draudimo (toliau – ir PCAD) liudijimą Nr. CAR 014007, kuris turėjo galioti nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., bet, kaip paaiškėjo vėliau, PCAD iki 2019 m. gegužės 25 d. neapmokėjus, jis neįsigaliojo. Aplinkybė, jog minėtas PCAD liudijimas neįsigaliojo, pareiškėjai tapo žinoma tik vėliau, o Sutartis nenustatė Rangovo pareigos pateikti ne tik draudimo liudijimą, bet ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Rangovas 2023 m. gegužės 15 d. sudarė Rangovo PCAD liudijimą Nr. LT23-CARPD-004535-6, galiojantį nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. birželio 14 d. Draudimo sąlygose nurodytas retroaktyvus laikotarpis galioja nuo 2019 m. gegužės 25 d. Draudimas apmokėtas 2023 m. gegužės 16 d. Vadovaujantis 2023 m. gegužės 15 d. sudaryto PCAD liudijimo Nr. LT23-CARPD-004535-6 sąlygomis, retroaktyvus laikotarpis galioja nuo 2019 m. gegužės 25 d. Taigi, Rangovas visą Sutarties galiojimo laikotarpį, kuri buvo nutraukta 2020 m. pradžioje, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir patyrė su tuo susijusias išlaidas, dėl ko negali būti konstatuotas ekonominės pirkimo sutarties pusiausvyros pasikeitimas Rangovo naudai.

Dėl finansinės korekcijos dydžio pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau – ir Gairės). Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzE5LTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-719-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-719-415/2020">eA-719-415/2020</a>, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NjEtNTI1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-561-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-561-525/2019">A-561-525/2019</a> ir kt.).

LVAT 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTIxOC0yNjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1218-261/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1218-261/2016">eA-1218-261/2016</a> buvo pažymėta, kad Komisijos gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzE4LTQzOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-718-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-718-438/2019">eA-718-438/2019</a>; kt.).

Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Gairių preambulės 2 punkte nurodyta, kad Finansinės pataisos turi būti grindžiamos nustatytomis nepagrįstai išleistomis sumomis ir finansiniu poveikiu biudžetui. Jei tokios sumos negali būti tiksliai nustatytos, Komisija gali taikyti ekstrapoliuotąsias ar fiksuoto dydžio pataisas pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 307.1 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį, atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti.

Remiantis Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos, patvirtintos CPVA direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2017/8-164 „Dėl finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - ir Metodika) 11.2 papunkčiu, fiksuotos normos finansinės pataisos gali būti supaprastintų viešųjų pirkimų atveju - 2, 5, 10, 25, 50 ir 100 procentų. Metodikoje numatyta, kad finansinės pataisos dydis nustatomas vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį poveikį. Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamai išleistos sumos nustatymui. Nustatant finansinės pataisos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, jo finansinį poveikį biudžetui.

Šiuo konkrečiu atveju, yra objektyviai įmanoma apskaičiuoti su Sprendime nurodytu pažeidimu (baudos neišieškojimu) netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydį. Kaip nurodyta Sprendime ir kaip patvirtina Ekspertizės aktas, Atliktų darbų akto Nr. 14 datai (2022 m. birželio 7 d.) Darbų iki 2020 m. sausio 10 d. atlikta už 410589,67 Eur be PVM ir 496813,50 Eur su PVM, kai pagal Sutartį turėjo būti atlikta Darbų už 685863,93 Eur be PVM ir 829895,36 Eur su PVM, taigi galiausiai pagal Sutartį neatlikta Darbų už 275 274,26 Eur be PVM ir bauda, prilygstanti 10 proc. sudarytų 27 527,43 Eur. Taigi šiuo atveju, jei būtų nustatytas pažeidimas, konstatuotina, kad nustačius netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydį (27 527,43 Eur), turi būti taikomas būtent šis dydis, o ne procentine išraiška nurodyta pataisų norma, kuri Skundžiamu sprendimu buvo nustatyta 25 proc.

Sprendimu nustatytos 25 proc. finansinės korekcijos taikymas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. CPVA pritaikyta 25 proc. netinkamų finansuoti išlaidų suma yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi preiškėja, vykdydama Pirkimą, vadovavosi VPĮ reikalavimais, rekomendacijomis, nepagrįstai neapribojo konkurencijos (gavo du pasiūlymus), taikė vienodas sąlygas visiems tiekėjams, jų nediskriminavo ir veikė skaidriai. Pareiškėja sėkmingai vykdo projektą, visas projektui skirtas lėšas naudodama pagal paskirtį.

Skundžiamu Sprendimu nustatyta 25 proc. netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro net 124 203,64 Eur, o tai labai didelė finansinė našta pareiškėjai, o lėšų trūkumas turės įtakos kitų projektų įgyvendinimui, kas neabejotinai taip pat pažeis ir viešąjį interesą.

CPVA neįvertino ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį, o būtent, nevertino, kad Pirkimu buvo siekiama visai visuomenei reikšmingų paslaugų teikimo, kad pareiškėja vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Be to, per visą Pirkimo laikotarpį nebuvo gauta jokių pretenzijų ar pastabų dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pažeidimas ir dėl kokių nors priežasčių nebūtų taikomas netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydis (27 527,43 Eur), pareiškėjos įsitikinimu, pataisa turi būti sumažinta iki 5 proc.

Atsakovė CPVA su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Sprendime nėra nuneigiama akivaizdi aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į Rangovą dėl baudos sumokėjimo (pareikalavo 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. Nr. (4.11)1S-5128), tačiau aiškiai nustatyta, kad galiausiai pareiškėja baudos sumokėjimo reikalavimo atsisakė, t. y. baudos nepareikalavo materialiąja jos gavimo forma (neišieškojo). Įtarime pasisakyta, kad bauda nepareikalauta, nepagrįstai pakeista Sutarties 12.4.2 papunkčio sąlyga, todėl atliktas esminis Sutarties pakeitimas, Sutarties 12.4.2. papunkčio sąlyga netaikyta. Sprendime spręsta dėl pažeidimo dalyje dėl baudos neišieškojimo, konstatuotas esminio Sutarties pakeitimo faktas, pareikalavus baudos ir jos vėliau neišieškojus netinkamas Sutarties vykdymas, išieškojimo pareiga nustatyta Tiekėjui baudos geranoriškai nesumokėjus, kai Perkančioji organizacija turėjo imtis veiksmų pagal Sutartį reikalaujant baudą sumokėti. Sprendimu konstatuota, kad Perkančiajai organizacijai atsisakius Tiekėjo naudai baudos prievolės sumokėjimo (Sutartinės atsakomybės) ir atsakomybės netaikius, Perkančioji organizacija netinkamai vykdė Sutartį, leisdama vykdyti Sutartį Tiekėjui pagal kitokias nei Sutartyje ir Pirkimo sąlygose nustatytas išieškant baudą sąlygas Įtarime ir Sprendime pažeidimo apimtis nesiskiria, nėra analizuojami ir tiriami kitokie veiksmai nei atlikti Sutarties vykdymo metu. Sprendimo pagrindui esant tokiam pačiam kaip ir Įtarime, žodžiai išieškoti ir reikalauti savo prasme yra sinonimai, apibrėžiantys tokią pačią reikšmę Sutarties įgyvendinimo metu - gauti baudą, kurią Tiekėjas privalo mokėti nutraukus sutartį. Specialiųjų žodžių reikšmių Įtarime ir Sprendime atsakovei nevartojus ir pareiškėjai nenurodžius konkrečių jo teisę gintis apsunkinančių kliūčių, išskyrus abstraktų pareiškėjos teiginį dėl pažeidimo masto praplėtimo, toliau pareiškėjai dėstant ir atsikertant būtent į Sprendime nurodytas aplinkybes ir konstatuotus motyvus, atsakovė yra įsitikinusi, kad pareiškėjos teiginys dėl pažeidimo padarymo masto praplėtimo yra labiau deklaratyvus ir paremtas subjektyviu dirbtinių reikšmių žodžiams išieškoti ir reikalauti priskyrimu, nedarantis jokios įtakos Sprendimo teisėtumui.

Nagrinėjamu atveju CPVA sprendė, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Sąvoka „nepagrįstos“ turi būti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiškia netinkamos finansuoti. Be to, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Pareiškėjo argumentas, kad nepagrįstų išlaidų dydis nustatytas neproporcingai (nevertinant pažeidimo aplinkybių), yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

LVAT yra išaiškinęs „sąvoką „pažeidimas“, <...> reikia aiškinti kaip apimančią ne tik Europos Sąjungos teisės pažeidimą, bet ir nacionalinės teisės normų, padedančių užtikrinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų valdymą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės nuostatų tinkamą taikymą, pažeidimą <...>. <...> matyti, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra jos nuostatų pažeidimas, negalima atmesti galimybės, kad toks pažeidimas gali būti padaromas ir pažeidus nacionalinės teisės nuostatas“ (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA4OC01NzUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1088-575/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1088-575/2021">eA-1088-575/2021</a>). LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir vertindamas paskirtos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, svarbą (jei pažeidimas formalus, vertinama, ar jis turi faktinį ar galimą finansinį poveikį) (žr. LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTQ3LTU3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-947-575/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-947-575/2021">eA-947-575/2021</a>; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxOS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1919-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1919-415/2021">eA-1919-415/2021</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, Kasacinis teismas) praktikoje pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.70 straipsni 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (LAT 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63/2015">3K-3-63/2015</a>).

Analogiškos pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), vienoje iš viešai savo skelbiamų konsultacijų nurodžiusi, kad viešojo pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinamas „<...> pavyzdžiui: 1. netesybos – tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentine atitinkamos vertės išraiška); 2. laidavimas; 3. garantija (pavyzdžiui, banko). Taip pat galima taikyti ir kitus, Civiliniame kodekse neįvardintus būdus, pavyzdžiui, laidavimo draudimas, užstatas, dalies mokėjimo sulaikymas ir kt.“ (žr., https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/informacija-del-sutarties-ivykdymo-uztikrinimo-priemoniu).

VPĮ dėl reguliuojamų santykių svarbos ir iš jo išplaukiančių reguliavimo tikslų pripažįstamas specialiuoju įstatymu (lot. lex specialis) kitų teisės aktų atžvilgiu (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583/2008">3K-3-583/2008</a>; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a>). Dėl to kitų teisės aktų, įskaitant, bet neapsiribojant CK, nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ nuostatų atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ tam tikras klausimas nereguliuojamas arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės (nukreipiančios) nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2014">3K-3-411/2014</a>; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a>).

Atsakovė pabrėžia, kad sąlygos, įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto viešojo pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. Tokie pakeitimai yra galimi tik VPĮ nustatytais atvejais.

Atsakovė pažymi, kad VPĮ 89 straipsnio 4 5 dalių kontekste svarbi LAT pozicija, kad „viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ. Jei būtų priešingai, ir VPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai“ (LAT 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų, nuostatų ir viešųjų pirkimų principų turinį, vertino viešojo pirkimo sutarties pakeitimų teisėtumą pagal perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tos, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (ESTT 2004 m. balandžio 9 d., Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99; LAT 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>).

ESTT taip pat išaiškino, kad siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, 337/98) (ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktika nutartyse, kuriose plačiai pasisakyta apie ribojimus keisti viešojo pirkimo sutartį jos vykdymo metu, kai sutartyje neįtvirtintos atitinkamos šalių teisių ir pareigų apimties pasikeitimą leidžiančios sąlygos, iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi (LAT 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-75/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-75/2013">3K-3-75/2013</a>; LAT 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-713/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-713/2013">3K-3-713/2013</a>; LAT 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>). Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan.(LAT 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2013">3K-3-79/2013</a>, LAT 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIwLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-220-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-220-969/2020">e3K-3-220-969/2020</a>, LAT 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAtOTE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360-916/2020">3K-3-360-916/2020</a>).

CPVA vertinimu, Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kadangi jo veiksmai atitiko esminio pakeitimo įtvirtintus požymius, o pakeitimai neatitiko VPĮ nuostatų.

Dėl pažeisto viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nereikalaujant baudos CPVA pažymi, kad galiojant Sutarties nutraukimui dėl esminio jos pažeidimo, bauda, jeigu tokios mokėjimas būtų įtvirtintas Sutartyje, turėtų būti išieškoma. VPT yra atkreipusi dėmesį, kad sutartyje nustatytais atvejais pirkimo vykdytojas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones ne „gali“, o privalo taikyti.

Perkančioji organizacija baudos pareikalavo, tačiau vėliau jos nepagrįstai atsisakė, taigi iš esmės iki galo baudos sumokėjimo nepareikalavo, ir yra Sprendime apibrėžto Pažeidimo Nr. 2 esmė.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ginčo metu pareiškėja, veikdama kaip Perkančioji organizacija, turi visas teises veikti ginčą jo pageidaujama linkme ir siekiamu rezultatu. Tai, kad pareiškėja ginčo metu save traktuoja kaip begalę šalį, nuo kurios ginčas visiškai nepriklauso ir leidžia ginčo baigtį neribotai paveikti tik Rangovui, nereiškia, kad ginčas dėl Sutarties nutraukimo ir to pasekmių visiškai nepriklauso nuo pareiškėjos.

Sutartį nutraukus dėl esminio jos pažeidimo ir Sutarties nutraukimui įsigaliojus, galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių ir jų reikšmės Sutarties nutraukimo pasekmių konstatavimui. Perkančioji organizacija nekontroliavo Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo aplinkybių vertinimo ir reikšmės Sutarties nutraukimui dėl esminio jos pažeidimo konstatuoti, neteisėtai pripažindama įvykusius Sutarties nutraukimo juridinius faktus kaip nepagrįstus, nevertindama jų naujai, įskaičius ir 2021 m. Vertinimo akte išdėstytą eksperto išvadą, kiek tai susiję su Darbų apmokėjimu.

VPĮ 90 straipsnio 3 dalyje, 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina pareiškėjos veiksmų teisėtumą ir teisėtumo projekciją toliau atliekant veiksmus reikalaujant sumokėti baudą, kol ji buvo reikalaujama ir jos nebuvo atsisakoma. Sutarties nutraukimo Rangovas neskundė, taigi pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo atšaukti ir nereikalauti baudos, nustatytos sutartimi.

Pareiškėja su Rangovu nesitarė Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo įsigaliojimo terminu toliau vykdyti darbus, šiuo terminu Sutarties nutraukimo pareiškimo neatšaukė, susitarimo išspręsti ginčą kitu būdu nesudarė, Rangovas neįvykdė pareiškėjos prašymo pateikti įrodymus, kad Sutartis gali būti įvykdyta iki Sutarties nutraukimo datos. Atsakovė įsitikinusi, kad pareiškėja, grįsdama savo veiksmų teisėtumą neišieškant baudos jos atsisakius dėl nuostolių iš Rangovo pusės atsisakymo, absoliučiai suniveliavo teisinių faktų reikšmę šalių teisiniams santykiams, kai vėlesnis Vertinimo akto pateikimas negalėjo apskritai turėti įtakos Sutarties nutraukimo ir vėlesnei datai, pareiškėja turėjo teisę ir privalėjo kreiptis dėl baudos nutraukus Sutartį dėl esminio jos pažeidimo išieškojimo, t. y. reikalavimas baudai sumokėti turėjo būti įgyvendintas pilna apimtimi, atsižvelgiant į Darbų užbaigtumo procentą. Visi vėlesni pareiškėjos veiksmai negali būti apskritai vertinami, nes jie yra savo prigimtimi apskritai neteisėti, nes nutraukus Sutartį, jos įsiteisėjęs nutraukimas nebegali būti persvarstomas vėlesniais šalių atliktais veiksmais, nes tai reikštų, kad neteisėtais veiksmais galima pateisinti bet kokių juridinių faktų paneigimą praeityje. Tai, kad šalys siekė išvengti teisminio bylinėjimosi ir vedė derybas dėl taikaus ginčo sprendimo, nereiškia, kad Perkančioji organizacija ir Rangovas gali nesilaikyti įsiteisėjusio Perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir nevykdyti Sutarties sąlygų jų pradinėje apimtyje.

Atsakovė įsitikinusi, kad Rangovas nuostolių nepatyrė, nes nelogiška būtų nuostolių atsisakyti, kuriuos Rangovas išties patyrė atlikdamas tam tikrus privalomus Sutarties vykdymo veiksmus ją užbaigus, jeigu veiksmų atlikimas buvo būtinas. Sutartį pabaigus nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo būdu, toliau vykdomi Rangovo Pirkimo objekto priežiūros darbai nebeįeina į Sutarties vykdymo apimtį ir nebegali būti traktuojami kaip Sutarties vykdymo dalis, todėl pareiškėja nors ir bando tokius Rangovo atliktus Pirkimo objekto priežiūros darbus priskirti Sutarties vykdymui, tuo pateisindama baudos atsisakymą ir įskaitymą į Rangovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovės vidiniu įsitikinimu tokių darbų atlikimas yra atskira prievolė, išeinanti už Sutarties vykdymo ribų, kuri pareiškėjos prisiimta savarankiškai kitais nei Sutartiniai pagrindais, nors pareiškėja netiesiogiai ir teigia, kad Sutarčiai pasibaigus, Rangovas turėjo atlikti Pirkimo objekto priežiūros darbus. Pareiškėja taip ir nepateikė aiškaus ir tikslaus šalių įsipareigojimų pagal Sutartį, jos pabaigos dienai, suvedimu ir apskaičiavimu, iš kurio galima būtų spręsti dėl abipusių įsipareigojimų tarp šalių buvimo ir jų santykio. Tokių Pirkimo objekto priežiūros darbų atlikimas susijęs su vėliau 2021 m. spalio 5 d. sudaryta pareiškėjos ir Tiekėjo Statybos rangos sutartimi Nr. J-535, kuria įsigyti identiški anksčiau sudarytai Sutarčiai darbai – „kitos paskirties pastato (žmonių su negalia dienos centro), Pašto g. 8, Pabradėje, naujos statybos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą, kadastrinių matavimų bylų (pastato, lauko tinklų, žemės sklypo) parengimas. Šioje sutartyje aprašyta, kad statybos darbai objekte pradėti 2018 m., tačiau Rangos sutartis su rangovu nutraukta jam neužbaigus statinio statybos darbų. Pastato baigtumas apie 56%. Šiuo pirkimu siekiama įsigyti statinio statybos užbaigimo darbus, įskaitant darbo projekto parengimą, kadastrinių matavimų bylų (pastato, lauko tinklų, žemės sklypo) parengimą., kaip numatyta Sutartyje bei ištaisyti po Darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o Užsakovas įsipareigoja sudaryti Rangovui būtinas sąlygas Darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų Darbų rezultatą ir sumokėti Rangovui Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka“ (2.1 p.). Konkrečiu atveju pareiškėjos minimi atliktini Pirkimo objekto priežiūros darbai nepriskirtini prie Sutarties Darbų ir buvo skirti kitos sutarties Nr. J-535 būsimam įgyvendinimui, nors tokie Pirkimo objekto priežiūros darbai nebegalėjo būti suteikiami pagal Sutartį, o tam turi būti atskiras teisinis pagrindas pagal VPĮ.

LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI0LTQ5Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-124-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-124-492/2022">eA-124-492/2022</a> konstatuota: principas lex retro non agit taikytinas tik norminių teisės aktų galiojimui. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra norminis teisės aktas, kuriame yra įtvirtintos teisės normos, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl šio principo taikymo nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nėra reikšmingos. LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTc2LTk2OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-576-968/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-576-968/2022">eA-576-968/2022</a> 32 punktas leidžia remtis vėlesne teismine praktika, taigi šiuo atveju ir institucine, nebent įrodoma, kad anksčiau egzistavo išimtinai kitokia institucinė praktika pvz. vertinant baudos pagal viešojo pirkimo sutartį reikalavimą. Konkrečiu atveju VPT neformavo jokios kardinaliai skirtingos praktikos, priešingai, VPT aktualizavo savo taikomą praktiką netesybų taikymo klausimu ir kitokios šio klausimo interpretavimo teisminės ar institucinės praktikos pareiškėja nepateikė, todėl rimtinasi atsakovės nurodyta VPT praktika ginčo klausimu.

Dėl pažeisto viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nereikalaujant PCAD, atsakovė pažymi, kad Sutarties 5.21 punkte buvo nurodyta pareiga Rangovui pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas ir įrodymus, kad civilinė atsakomybė tinkamai apdrausta. Rangovo pareigą turi atitikti Perkančiosios organizacijos nedispozityvi teisė Rangovo atžvilgiu reikalauti pateikti tiek ir tokių įrodymų, kurie pakankami patvirtinti Rangovo PCAD turėjimą, o būtent galiojantį PCAD. Perkančioji organizacija, įgyvendindama savo teises Rangovo atžvilgiu, turėjo užtikrinti Rangovo tinkamą pareigų vykdymą pateikiant galiojantį PCAD kaip bendrai įgyvendinant šalių tarpusavio įsipareigojimus viena kitai, taip ir Perkančiajai organizacijai įgyvendinant savo pareigas prižiūrint Sutarties vykdymą.

Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo atsakovė pažymi, kad pažeidimai nustatyti ir finansinė korekcija taikyta dėl to, kad pareiškėja savo veiksmais pritarė (nereikalavo iš Rangovo), kad Sutartis būtų vykdoma be PCAD ir netaikant baudos Sutartį nutraukus dėl esminio jos pažeidimo, taip pažeidžiant Sutarties 5.2.1 ir 12.4.2 punktuose savo paties nustatytas sąlygas. Tokiu būdu pareiškėja atliko esminį Sutarties sąlygų pakeitimą, kaip tai apibrėžta VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Tokie pažeidimai atitinka Gairių 23 punkte įtvirtintą pažeidimo rūšį ir aprašymą – pažeidimas nustatomas tais atvejais, „kai iš esmės pakeisti sutarties elementai (pvz., kaina, darbų pobūdis, užbaigimo terminas, mokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos), jei dėl pakeitimo įvykdyta sutartis reikšmingai skiriasi nuo iš pradžių sudarytosios. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (VPĮ 89 str. 4 d. analogija)“.

Gairių 23 punkte aprašant pažeidimą, aiškiai nurodyta, kad visais atvejais sutarties pakeitimas bus laikomas esminiu, jeigu yra įvykdyta viena ar daugiau Direktyvos 72 straipsnio 4 dalyje (analogija VPĮ 89 str. 4 d.) nustatytų sąlygų. CPVA Sprendime įrodė, kad pareiškėjos veiksmais buvo išpildytos net dvi esminio sutarties pakeitimo sąlygos: VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuri atitinka Direktyvos 72 straipsnio 4 dalies a punkte, bei VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, kuri atitinka Direktyvos 72 straipsnio 4 dalies b punkte. Gairių 1.1 skirsnyje (jo antrojoje išnašoje) aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad Gairių 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra laikomos pažeidimais, kaip jie suprantami ir aiškinami Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Gairėse įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Atsižvelgiant į tai, analizuojami pažeidimai nėra formalūs ar mažareikšmiai, o pritaikyta subendrinta finansinės pataisos norma yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl neturėtų būti sumažinta.

LVAT jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo, o tokių viešųjų pirkimų principų pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu (LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTAyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-502/2018">A-727-502/2018</a>; LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODY4LTUwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2868-502/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2868-502/2016">A-2868-502/2016</a>; LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Primintina, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, Gairių 2.3 lentelės 23 p. nurodyta vieninga 25 proc. finansinė pataisos norma.

Atsakovė, vadovaudamasi PAFT 7 priedo 13 punktu ir atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimuose nurodytą siūlymą dėl aptariamo pažeidimo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, sumažino Gairių 23 punkte nurodytą 25 proc. taikytiną korekciją iki 10 proc. PCAD pažeidimo atveju. Finansinės korekcijos dydį sumažinus atskiro pažeidimo atveju, labiau jo mažinti atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes kito pažeidimo dėl baudos pareikalavimo atveju tokių siūlymų CPVA nėra gavusi.

Nustatydama bendrą finansinę korekciją dėl abiejų pirmiau nurodytų pažeidimų, atsakovė vadovavosi PAFT 7 priedo 11 punktu (tokia pati nuostata pateikta ir Gairių 1.4 p. 2 pastraipoje).

Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas (PAFT 7 priedo 2 p.).

Vadovaudamasi Gairių 1.4 punktu, LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02Mi01MjUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-62-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-62-525/2022">A-62-525/2022</a>atsakovė nurodo, kad Sprendime įvertinta, kad atsisakius Sutarties sąlygose numatytos baudos, buvo pakeistos pirminės Pirkimo sąlygos, kurių pagrindu buvo vykdomas Pirkimas, todėl Pirkime būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai ir Tiekėjui buvo sudarytos išskirtinės Sutarties vykdymo sąlygos, ir dėl Sutarties pakeitimo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė išskirtinai Tiekėjo naudai. Nereikalavus baudos mokėjimo, toks pažeidimas, be to, kad nėra atskirai apibrėžiamas Gairėse ir nėra apibrėžiamos atskiros ir savarankiškos jo taikymo sąlygos pagal pareiškėjos siūlomą atsakomybės taikymo modelį tikslia suma, retrospektyviai išsitęsia į Pirkimo vykdymo procedūras, tuo iškreipdamas anksčiau vykdytas Pirkimo procedūras post factum ((lot.) per vėlu, po laiko) sukeliant sunkias pasekmes sąžiningam ūkio subjektų konkuravimui užslėptu būdu, apie baudos netaikymo galimybę sužinant jau pasibaigus bet kokiems Sutarties galiojimo apskundimo terminams. Toks pažeidimas iš esmės keičia potencialių dalyvių ratą Pirkime, taigi tokio pažeidimo poveikio nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti ir pareiškėjos siūlomas Gairių taikymas nepagrįstai sumažintų neigiamas pasekmes padaryto pažeidimo atžvilgiu, pareiškėja įgytų teisę pasinaudoti didesne lėšų dalimi Sutarčiai vykdyti, negu jos būtų pagrįstos padarius tokio sunkumo pažeidimą kaip baudos nepareikalavimas ir vėlesnis jos neišieškojimas.

Pareiškėja prašo mažinti korekciją, neatsižvelgdama, kad nėra galimybės mažinti korekciją pagal vieną iš pažeidimų, kai dėl PCAD nepateikimo nustatyta 10 proc. finansinė korekcija. Tokiu atveju finansinė korekcija galima mažinti tik iki 10 proc. pagal pareikštų reikalavimų pagrindą, nurodytą skunde, nes finansinė korekcija 10 proc. didesnė nei nesumokėtos baudos piniginių lėšų sumos dydis. Atsakovui įrodžius, kad finansinės korekcijos dydžio mažinti nėra galimybės, Sprendimu nustatyta finansinė korekcija laikytina teisėta, kol neįrodyta priešingai.

Negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjos teikiama laisva, tik jo samprotavimais paremta Gairių taikymo interpretacija, kai pataisos norma galėtų būti laisvai pasirenkama ir mažintina, pavyzdžiui iki 5 proc., vertintina kaip subjektyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti kylančios atsakomybės, bet ne pažeidimo nustatymo ir pataisos normos taikymo aspektais.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nusprendęs neteikti pasiūlymo tiekėjas, nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti, nes atgrasytas tiekėjas pirkimo procedūrose nesudalyvauja, t. y. tiekėjas, atsisakęs arba negalėjęs dalyvauti Pirkimo procedūrose pagal pakitusias Pirkimo sąlygas, negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu, todėl pareiškėjos pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl pretenzijų ir pasiūlymų neteikimo, nėra susijusios su vėlesnių veiksmų vykdant Sutartį poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina, be to, neigiamų pasekmių poveikio nesumažina. Pirkimo procedūras atlikus netinkamai nėra galimybės nustatyti ar galėjo būti nustatytas kitoks Pirkimo laimėtojas, kai paskiriems subjektams susipažinus su Pirkimo sąlygomis ar vėliau jų taikymą pakeitus, nėra žinomas pakeisto Pirkimo sąlygų taikymo rezultatas – galimybė baudos nemokėti ir PCAD neteikti.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta (LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA5Ni04NTgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1096-858/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1096-858/2017">eA-1096-858/2017</a>; LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM3LTU1Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-237-552/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-237-552/2022">eA-237-552/2022</a>).

Pirkimu nėra įsigyjamas visuomenei ypatingą svarbą/reikšmę turintis Pirkimo objektas, kuris turėtų būti įsigyjamas aukojant sąžiningo varžymosi viešąjį interesą ir nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų. Tiekėjas per Sutartyje nustatytą terminą turės atlikti pastato griovimo, naujo pastato statybos darbus ir parengti darbo projektą. Tokiu būdu šiuo Pirkimu įsigyjami įprasti statybinėje/pastatų statybos veiklos praktikoje darbai, kurių išskirtinumo pareiškėja neįrodė, bei būtinybės įsigyti tokius darbus privilegijuotai ir nepagrįstai gaunant beveik visą numatytą Europos Sąjungos finansavimą, neatsižvelgiant į už tokį pažeidimą numatytą finansinės korekcijos dydį. Be to, pareiškėja nepateikia duomenų, kad žmonių su negalia dienos centro statybos nedelsiant leistų užtikrinti susijusios rūšies viešąjį interesą.

Pareiškėjai manant, kad Pirkimo objekto įsigijimas yra svarbus visuomenei, todėl jo padaryti pažeidimai vertintini kitaip nei kitų subjektų padaryti tokios rūšies pažeidimai, nereiškia, kad Perkančioji organizacija šiuo atveju nepažeidė VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų reikalavimų, dėl ko buvo neteisėtai leista Rangovui nemokėti baudos nutraukus Sutartį ir neteikti PCAD. Kitoks interpretavimas reikštų, kad visais atvejais Perkančioji organizacija išvengtų neigiamų savo neteisėtų veiksmų padarinių. Nustačius VPĮ pažeidimą, šiuo atveju buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas Sprendimas laikyti Perkančiąją organizaciją atsakinga už pažeidimų padarymą ir dėl to taikyti Projekto vykdytojui finansinę korekciją, susijusią su Sutartimi Projekte.

Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl didelės finansinės naštos ir lėšų trūkumo įtakos kitų projektų įgyvendinimui, bei neįrodė, kad lėšų gavimas ir finansavimas kitiems projektams nėra įmanomas kitais būdais ir tai pažeistų viešąjį interesą. Atsakovė negali vertinti abstrakčių potencialios žalos neįvardytiems projektams padarymo aplinkybių, nenurodant nei konkrečių projektinių sąsajų nei finansavimo galimybių.

Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas prieitų išvados, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturėtų būti tenkinamas.

Pareiškėja yra biudžetinė įstaiga, turinti visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, t. y. pareiškėja galėjo, remdamasi savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbos. Pareiškėja turi savarankiškus Teisės ir civilinės metrikacijos bei Viešųjų pirkimų skyrius.

Atsakovės vertinimu, pareiškėja neturi teisės prašyti atlyginti nei sumokėto žyminio mokesčio, nei išlaidų, susijusių su advokato teiktomis paslaugomis.

Atsakovės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja net neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio.

Pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo (biudžetinė įstaiga), turintis visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, t. y. pareiškėja galėjo remdamasis vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbos.

Atsakovė prašo remtis LVAT 2019 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTAtNTAyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-10-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-10-502/2019">AS-10-502/2019</a>, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtOTcxLTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-971-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-971-502/2015">AS-971-502/2015</a>, 2016 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTAzLTgyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-103-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-103-822/2016">AS-103-822/2016</a>, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NDQ5LTU3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5449-575/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5449-575/2019">A-5449-575/2019</a>, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTU1Mi01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-552-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-552-556/2018">eAS-552-556/2018</a>; 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTcxLTYyOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1571-629/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1571-629/2018">A-1571-629/2018</a>; 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIxNi02NjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2216-662/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2216-662/2021">eA-2216-662/2021</a>. Pabrėžia, kad pareiškėjos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.1.4 p. nustatyta skyriaus pareiga pagal atskirus įgaliojimus atstovauti Švenčionių rajono savivaldybei bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose; rengti procesinius dokumentus.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, atsakovė pažymi, kad byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą. Pareiškėja, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą, t. y. šio ginčo atveju, visiškai neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu. Analogiškos praktikos dėl būtinybės įrodyti poreikio buvimą laikosi ir LVAT savo praktikoje (LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).

Pareiškėja byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja ir Rangovas nėra sudarę sutarties, kuria pareiškėja būtų atsisakiusi teisės reikalauti baudos sumokėjimo, t. y. ji savo teisės reikalauti teismine tvarka netesybų priteisimo jokiu būdu neatsisakė ir neprarado. Tačiau, šalys tuo metu buvo nusprendę nesibylinėti ginčuose dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, netesybų priteisimo, nuostolių Rangovui atlyginimo. Tokie veiksmai jokiu būdu nesuteikė jokio pranašumo Rangovui, kadangi Rangovo reikalaujami nuostoliai ženkliai viršijo baudos dydį. Tokie veiksmai atitinka LAT praktiką ir nelaikytini VPĮ pažeidimu. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-162-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-162-378/2022">e3K-3-162-378/2022</a> 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vertinant ginčo Sutarties sąlygas, turi būti vertinami ir pirkimo dokumentai, tokie, kaip skelbimas apie pirkimą bei pirkimo sąlygos. Skelbime apie pirkimą nėra nurodytų sąlygų, susijusių su netesybomis (bauda, delspinigiais ir kt.). Supaprastinto atviro konkurso sąlygose taip pat nėra nurodytų sąlygų, susijusių su netesybomis (bauda, delspinigiais ir kt.). Nei vienam pirkime dalyvavusiam tiekėjui nekilo jokių klausimų, susijusių su netesybų (ne)taikymu Sutarties nutraukimo atveju.

Vertinant, ar CPVA pagrįstai konstatavo pažeidimą, turėtų būti, be kita ko, vadovaujamasi Regionų administracinio teismo įsiteisėjusiu 2025 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-920- 816/2025.

Pareiškėja Sutarties 5.21. papunkčio nuostatų nepakeitė. Nėra nei žodinio, nei rašytinio susitarimo tarp pareiškėjos ir Tiekėjo dėl minėtos Sutarties nuostatos pakeitimo. Pareiškėja niekuomet neleido Tiekėjui dirbti nepateikus PCAD liudijimo.

Pareiškėja prašo remtis ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimu Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 nusprendė, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.

ESTT naujausioje praktikoje išaiškino, kad kiekviena finansinė korekcija turi būti individualizuota atsižvelgiant į pažeidimo poveikį Europos Sąjungos (ES) biudžetams, o „automatinis“ fiksuoto 5 %, 10 %, 25 % ar 100 % dydžio finansinės korekcijos taikymas yra nesuderinamas su ES teisės proporcingumo principu.

Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, finansinės korekcijos dydis turi būti individualizuotis ir galima nukrypti nuo Gairėse nurodytų dydžių, išreikštų procentine išraiška (2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI3LTYyOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-527-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-527-629/2023">eA-527-629/2023</a>).

Pareiškėja nurodo, kad sprendžiant dėl finansinės korekcijos dydžio neišieškojus netesybų, turėtų būti atsižvelgiama į teismų praktiką, kurioje finansinės korekcijos dydis nustatomas tiksliai nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį, kuris yra lygus nepareikalautų netesybų dydžiui (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyNS04MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1925-815/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1925-815/2023">eA-1925-815/2023</a>, Vilniaus rūmų (Regionų administracinis teismas) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTE3ODQtNTQxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1784-541/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1784-541/2021">eI3-1784-541/2021</a>).

Nagrinėjamu atveju pažeidimo nėra, nes Užsakovė pareikalavo sumokėti netesybas, netgi kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taikos sutartis ar kitas susitarimas nebuvo sudarytas, t. y. užsakovė savo teisės reikalauti teismine tvarka netesybų priteisimo jokiu būdu neatsisakė ir neprarado.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką, finansinės korekcijos dydis nustatomas tiksliai nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį, kuris yra lygus išvengtos civilinės atsakomybės draudimo sumos dydžiui (Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTIxNTEtNDg0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2151-484/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2151-484/2025">eI3-2151-484/2025</a>; 2025 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTEyNTYtNzgwLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1256-780/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1256-780/2025">eI3-1256-780/2025</a>).

LVAT CPVA sprendimo dalį dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos pritaikymo nesant galiojančio PCAD panaikino konstatuodamas, kad turi būti pagrįsta, dėl ko neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perdavė CPVA spręsti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI3LTQxNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-227-415/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-227-415/2025">eA-227-415/2025</a>).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėja prašo remtis LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzI4LTgyMi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-728-822/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-728-822/2024">eA-728-822/2024</a>, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODI4LTUyNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-828-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-828-525/2023">eA-828-525/2023</a>. Pabrėžė, kad pareiškėjos struktūra, vidiniai pajėgumai nuo minėto LVAT sprendimo priėmimo yra nepasikeitę. Bylų sudėtingumo lygis taip pat yra panašus. Taigi, ir šioje byloje tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas būtų tenkinamas, pareiškėjai turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad tarp pareiškėjos ir rangovo nebuvo jokio susitarimo, kad atsisako netesybų. Pareiškėjai nebuvo niekur numatyta pareiga reikalauti ne tik draudimo liudijimo, bet ir mokėjimo nurodymo. Pabrėžė, kad pirkimo dokumentuose nėra numatytos jokios netesybos už sutarties nutraukimą, netesybos numatytos Rangos sutartyje. Dėl finansinės korekcijos dydžio nurodė, kad pagal aktualią teismų praktiką, toks dydis galėtų būti nebent nepareikalautos baudos dydis.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Rangos sutarties projektas yra pirkimo dokumentų dalis. Tai, kad pareiškėja atsisakė išreikalauti baudos, laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl CPVA 2023 m. spalio 19 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalies, kuriuo už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus pareiškėjai pritaikyti 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.1-CPVA-R- 407-01-0004 „Dienos centras suaugusiems asmenims su negalia Pabradės mieste“, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Dienos centro suaugusiems asmenims su negalia Pabradės m. rangos darbai“, apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2018 m. kovo 27 d., Pirkimo Nr. 373611. Pirkimo objektas - kitos paskirties pastato (žmonių su negalia dienos centro), Pašto g. 8, Pabradėje, naujos statybos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą, esamo mokslo paskirties pastato unikalus Nr. 8694-0247-2020 nugriovimo darbai, pastato tūris 1931 m3.

Pareiškėja su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Statpromas“ 2018 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr. J-225. Sutarties vertė - 686 987,37 Eur be PVM, kaina - 831 254,72 Eur su PVM. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. spalio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties susitarė Sutarties kainą laikyti 829 895,36 Eur, iš kurių PVM sudaro 144 031,43 Eur.

Užsakovas (pareiškėja) 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (4.11)1S-5128 pranešė Rangovui apie Rangos sutarties nutraukimą dėl Rangovo kaltės po 21 dienos, skaičiuojamos nuo rašto pateikimo dienos, kartu informuodamas, kad Užsakovas pasilieka teisę atšaukti Rangos sutarties nutraukimą, jeigu Rangovas iki Rangos sutarties nutraukimo pabaigos įrodo (pateikia įtikinamus įrodymus), kad Rangovas techniškai pajėgus, apsirūpinęs reikiamais pastato konstrukcijos elementais (langai, durys ir pan.) ir statybinėmis medžiagomis įvykdyti Rangos sutartį iki 2020 m. sausio 19 d. 2019 m. gruodžio 20 d. Pranešime apie Rangos sutarties nutraukimą nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. Rangos sutartyje nustatytų darbų įvykdymas sudaro 43,62 proc. nuo bendros sutarties kainos. Pranešime apie Rangos sutarties nutraukimą taip pat nurodyta, jog pareiškėja Rangovui skiria baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei - t. y. 46 789,97 Eur.

2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (4.11)1S-5181 pareiškėja kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, reikalaudama išmokėti 41 562,74 Eur draudimo sumą pagal 2019 m. gegužės 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 144928.

CPVA atliko Pirkimo vertinimą. CPVA 2023 m. gegužės 9 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 vertino, kad Sutartis buvo vykdoma galimai netinkamai: Rangovui nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo visam Darbų atlikimo laikotarpiui (Sutarties užtikrinimas galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir Perkančiajai organizacijai nereikalavus baudos, nutraukus Sutartį. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatytas trečias aspektas dėl kurio buvo kreiptasi į Projekto vykdytoją 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. PR002 „Pranešimas dėl įtarimo dėl pažeidimo IT02 projekte 08.1.1-CPVA-R-407-01-0004“ per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014), nes privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas nebuvo pateiktas nuo 2019 m. gegužės 24 d., nes priimtas negaliojantis PCAD liudijimas Nr. CAR 014007 ir nepareikalautas tinkamas draudimas. CPVA įtarė, kad Rangovui nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir tinkamo PCAD liudijimo, faktiškai Darbus vykdant, ir nepareikalavus baudos nutraukus Sutartį, Perkančioji organizacija galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto draudimą atlikti esminius Sutarties pakeitimus.

CPVA 2023 m. spalio 19 d. Sprendime nustatė, kad pareiškėja leisdama vykdyti Sutartį Tiekėjui pagal Sutartyje ir Pirkimo sąlygose nustatytas Sutarties vykdymo užtikrinimo pateikimo sąlygas, vykdė Sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tokiais veiksmais negalėjo pažeisti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo principų. Su šia Sprendimo dalimi pareiškėja sutinka ir skundo nereiškia. CPVA taip pat nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, nes 1) savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma baudos neišieškant ir leidžiant Tiekėjui įgyti papildomos finansinės naudos, 2) savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be PCAD pratęsimo, taip pažeidžiant Sutarties 5.21 p. nuostatą. CPVA, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, 2.3 lentelės 23 p. nuostatomis, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 25 proc. finansinės korekcijos (124203,604 Eur) dydį nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 496814,54 Eur su PVM).

Pareiškėja su konstatuotais pažeidimais bei pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu nesutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, VPĮ, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės.

Dėl Sutartinės atsakomybės taikymo (CPVA Sprendime Pažeidimas Nr. 2)

Nagrinėjamu atveju CPVA darė išvadą, kad Perkančioji organizacija, leisdama vykdyti Sutartį Tiekėjui pagal kitokias nei Sutartyje ir Pirkimo sąlygose nustatytas išieškant baudą sąlygas, vykdė Sutartį kitokiomis nei nustatyta sąlygomis ir tokiais veiksmais pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, taip pat pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, taigi buvo padarytas pažeidimas kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, nes Sutarties vykdymo veiksmais buvo sukeltos neigiamos pasekmės, pasireiškiančios faktiniu arba galimu finansiniu poveikiu. Taigi, CPVA vertinimu, pareiškėja pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias baudos išieškojimu.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193–197 psl.). LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzctOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177-916/2016">3K-3-177-916/2016</a>). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalis. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar yra sutarties pakeitimas ir ar jis yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo inter alia (be kita ko) nustatomos sąlygos, kurios šio administracinio ginčo atveju, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) arba suteikusios esamam tiekėjui ekonominę naudą (VPĮ 89 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

Nors nagrinėjamu atveju skelbime apie pirkimą ir nebuvo nustatytos Rangos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, sutiktina su atsakovo argumentais, kad Rangos sutarties projektas taip pat laikytinas pirkimo dokumentu.

Pagal 2018 m. gegužės 18 d. statybos rangos sutarties Nr. J-225 12.4.2. papunktį nutraukus sutartį pagal 12.3. papunktį užsakovas turi nustatyti likusias Rangovui mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus. Tačiau Užsakovas Rangovo sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, kitas užsakovo išlaidas, atsiradusias dėl šios sutarties, ir baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei. Užsakovas, padaręs tokius atskaitymus už papildomas išlaidas, praradimus ir nuostolius, visą likusią rangovui mokėtiną sumą privalo išmokėti Rangovui. Taigi, Rangos sutartyje numatyta, kad nutraukus sutartį pagal 12.3. papunktį, Užsakovas Rangovo sąskaita gali reikalauti padengti baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei. Ši nuostata atitinka ir 6.221 straipsnį, numatantį, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 d.), tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taip pat pažymėtina, kad reikalauti netesybų pagal CK yra kreditoriaus teisė, o ne prievolė. Rangos sutartyje taip pat numatyta, kad Užsakovas gali Rangovo sąskaita padengti baudą, kurią sudaro 10 proc. nutraukimo dienai neatliktos darbų dalies vertei.

Byloje nėra ginčo, kad vadovaujantis Rangos sutarties 12.3.3. ir 12.4.2. papunkčiais pareiškėja 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (4.11)1S-5128 pranešė Rangovui apie Rangos sutarties nutraukimą dėl Rangovo kaltės po 21 dienos, ir kad pranešime nurodyta, kad pareiškėja Rangovui skiria baudą, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei - t. y. 46 789,97 Eur.

CPVA vertinimu, pareiškėja iš Rangovės turėjo išsireikalauti skirtą baudą už Rangos sutarties nutraukimą, o to nepadariusi iš esmės pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, t. y. pareiškėja veiksmais pritarė, kad Rangos sutartis būtų vykdoma baudos neišieškant ir leidžiant Tiekėjui įgyti papildomos finansinės naudos.

Šie CPVA argumentai, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nes nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas taip, jog, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl Sutarties pakeitimo teisėtumo, kasacinio teismo vertinimu, taip pat svarbios ir aplinkybės, dėl kurių kilo poreikis keisti Sutartį, ir jų vertinimas. Šiuo aspektu kasacinio teismo pažymėta, kad tiekėjui nepripažįstama išskirtinė, kitus pirkime dalyvavusius ar potencialius tiekėjus diskriminuojanti padėtis, jei situacijoje keisti viešojo pirkimo sutarties nuostatas atsidurtų bet kuris kitas ūkio subjektas (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132/2014">3K-3-132/2014</a>).

Kaip minėta, pareiškėja įvykdė Rangos sutarties projekte, kuris laikytinas pirkimo dokumentu, numatytą sąlygą, t. y. Užsakovui nutraukus Rangos sutartį pagal 12.3. papunktį, pasinaudojo 12.4.1. papunktyje nustatyta teise pareikalauti baudos už sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Rangos sutarties 13.1. papunktyje numatyta, kad sutarties šalys visus ginčus stengiasi išspręsti derybomis. Byloje pateikta UAB „Statpromas“ 2022 m. liepos 25 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad tarp sutarties šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo. Sutartis pasibaigė 2020 m. sausio 10 d., t. y. po 21 d. nuo 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimo pateikimo. Po Rangos sutarties nutraukimo kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir kokybės užsakovas pasitelkė atestuotą statybos ekspertą. Atlikus ekspertizę, minėta 2022 m. liepos 25 d. pretenzija Rangovas pareikalavimo iš Užsakovo (pareiškėjos) atlyginti 105247,96 Eur dydžio nuostolius. Taigi teigti, kad pareiškėjai neišieškojus 2019 m. gruodžio 20 d. pranešime pareikalautos 46789,97 Eur baudos, buvo suteikta esamam tiekėjui ekonominė nauda (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.) nėra pagrindo. Taip pat nagrinėjamu atveju tiekėjui nepripažįstama išskirtinė, kitus pirkime dalyvavusius ar potencialius tiekėjus diskriminuojanti padėtis.

Teisėjų kolegijai yra žinoma, kad ESTT yra pasisakęs, jog šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti neaiškios baigties jų ginčą, kilusį dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu kilusių sunkumų, atsižvelgiant į tokio susitarimo turinį, gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams (ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Finn Frogne, C-549/14), t. y. vien tai, kad Projekto vykdytojas ir Rangovas sudarė taikų susitarimą, vadovaudamiesi CK nuostatomis, nereiškia, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir toks Susitarimas yra teisėtas, nekeičiantis Sutarties iš esmės. Tačiau, kaip nurodyta pačiame ESTT išaiškinime, būtina atsižvelgti į susitarimo turinį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nutraukusi sutartį pareikalavo 46789,97 Eur dydžio baudos, o Rangovė atlikusi atliktų darbų ekspertizę pareikalavo iš pareiškėjos 105247,96 Eur dydžio nuostolių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPVA padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė esmines sąlygų nuostatas ir tai nulėmė mažesnį pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių ar suteikė esamam tiekėjui ekonominės naudos, kuo buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti principai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, šiuo atveju nenustatyta Pirkimo sutarties keitimo atvejis, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo atliktas Pirkimo sutarties keitimas ir juo labiau esminių sąlygų modifikavimas. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su CPVA, kad buvo pažeistas skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad CPVA nepagrįstai pareiškėjai taikė atsakomybę ir skyrė 25 proc. dydžio finansinę korekciją už tai, kad pareiškėja neišieškojo ir Rangovo už sutarties nutraukimą 2019 m. gruodžio 19 d. raštu pareikalautos baudos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog atsakovės CPVA sprendimas dalyje dėl pažeidimo Nr. 2 (Dėl Sutartinės atsakomybės taikymo), ir kuriuo pareiškėjai už šį pažeidimą pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija, turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalies pagrindu. Patenkinus prašymą panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą dalyje dėl pažeidimo Nr. 2, nėra tikslingumo svarstyti alternatyvų suformuluotą reikalavimą dėl finansinės korekcijos už šį pažeidimą sumažinimo.

Dėl Sutartyje numatytų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei statybos darbų draudimo (Pažeidimas Nr. 3)

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, CPVA darė išvadą, kad Perkančioji organizacija savo veiksmais pakeitė Rangos sutarties 5.21 p. nuostatas, eliminuojant sąlygas dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pateikimo iki Darbų pabaigos datos, t. y. leido Tiekėjui pateikti PCAD, nereikalaudama jo galiojimo įrodymų laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., sutartinės atsakomybės dėl to netaikant. CPVA darė išvadą, kad: 1) tokia sąlyga, jeigu ji būtų buvusi paskelbta Pirkimo sąlygose, būtų lėmusi didesnį susidomėjimą Pirkimu (VPĮ 89 str. 4 d. 1 p.) ir 2) nepareikalavus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagal Sutarties 5.21 punkto nuostatą ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė Teikėjo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje: Teikėjas aktualiu Sutarties vykdymo etapu nepatyrė išlaidų už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepateikimą. Perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis vykdant Sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos nesilaikė, nes privalomuoju draudimu apsidraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu pasibaigus Sutarčiai ir netaikius sutartinės atsakomybės.

Pareiškėja neginčija, kad Rangovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki kol buvo nutraukta Rangos sutartis 2020 m. sausio10 d. vykdė Rangos sutartyje nurodytus statybos darbus.

Pareiškėja neneigia, kad Pirkimo sąlygose ir Rangos sutarties 5.21. papunktyje buvo nustatytas reikalavimas laimėjusiam Pirkimą – rangovui iki darbų pradžios pateikti Užsakovui įrodymą, kad Rangovas ir jo projektuotojai yra apdraudę savo civilinę atsakomybę ir Darbus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, bei pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas. Privalomojo draudimo sutartys turi galioti nuo darbų pradžios datos iki Darbų pabaigos datos.

Pareiškėja nurodo, kad Rangovas minėtą Sutarties 5.21. p. įtvirtintą pareigą įvykdė - pateikė 2018 m. gegužės 25 d. sudarytą Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (PCAD) liudijimą Nr. CAR 007696, galiojantį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., apmokėtas 2018 m. gegužės 27 d. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Pareiškėja nurodo, kad baigiantis draudimo laikotarpiui Rangovas 2019 m. gegužės 24 d. sudarė Rangovo PCAD liudijimą Nr. CAR 014007, kuris turėjo galioti nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., bet, kaip paaiškėjo vėliau, PCAD iki 2019 m. gegužės 25 d. neapmokėjus, jis neįsigaliojo. Rangovas 2023 m. gegužės 15 d. sudarė Rangovo PCAD liudijimą Nr. LT23-CARPD-004535- 6, galiojantį nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. birželio 14 d. Draudimo sąlygose nurodytas retroaktyvus laikotarpis galioja nuo 2019 m. gegužės 25 d. Draudimas apmokėtas 2023 m. gegužės 16 d. Vadovaujantis 2023 m. gegužės 15 d. sudaryto PCAD liudijimo Nr. LT23-CARPD-004535-6 sąlygomis, retroaktyvus laikotarpis galioja nuo 2019 m. gegužės 25 d.

Pareiškėja mano, kad Rangovas visą Rangos sutarties draudimo laikotarpį buvo apraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir patyrė su tuo susijusius nuostolius.

Kaip jau buvo minėta, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra sąlygos nurodytos VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Viena iš tokių sąlygų įtvirtinta VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte – kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (1 punktas); 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (2 punktas); 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis (3 punktas); 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys (4 punktas).

VPĮ 89 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai (toliau – pirkimo dokumentai) – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

Sutarties įvykdymo užtikrinimo, galiojančio iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos, sąlyga yra įstatymo reikalavimas, vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Remiantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

Statybos įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Išimtys dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taikomos tik nesudėtingiems statiniams ir paprastojo remonto darbams (Statybos įstatymo 42 straipsnio 10 dalis).Vadovaujantis Statybos įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio.

Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas. Todėl VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad sutarties pakeitimas yra esminis, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, neatitinka aktualios faktinės bei teisinės situacijos, nes nustatyto sutarties vykdymo pažeidimo, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo kontekste pripažintino kaip sutarties keitimas (žr. LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a>), kaip atitinkamos sutarties sąlygos įtraukimas į pradinį pirkimą būtų teisės imperatyvų pažeidimas, todėl draudžiamas.

Taigi, nustatytų pažeidimų kvalifikavimui atsakovė neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

Remiantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nepareikalavus Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Rangos sutartyje: Rangovas nepatyrė išlaidų už Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir Darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimą. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad 2023 m. gegužės 15 d. Rangovas sudarydamas Rangovo PCAD liudijimą Nr. LT23-CARPD-004535-6 su retroaktyviu laikotarpiu, galiojusiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. patyrė išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. gegužės 18 d. Rangos sutartis Nr. J-225 tarp pareiškėjos ir UAB „Statpromas“ buvo nutraukta 2020 m. sausio 10 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimo liudijimas LT23-CARPD-004535-6, kuriame nurodytas retroaktyvus draudimo galiojimas, nėra tinkamas dokumentas, nes jis išduotas po 4 metų nuo Draudimo liudijimo galiojimo termino pabaigos, ir pasibaigus Rangos sutarčiai, t. y. jis nebėra teisiškai reikšmingas ir negali kokiu nors būdu ištaisyti nustatytą netinkamą Sutarties vykdymą. Nors Rangovas retroaktyviai ir apdraudė statybos darbus ir savo civilinę atsakomybę, tačiau tokia draudimo apsauga iš esmės neturi prasmės, nes ji nebeatlieka savo paskirties, t. y. pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti draudimo apsauga tuo atveju, jeigu draudiminis įvykis būtų įvykęs laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki Rangos sutarties nutraukimo. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (pvz.: 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI3LTQxNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-227-415/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-227-415/2025">eA-227-415/2025</a>0. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Rangos sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d.; Rangovas statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo neturėjo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d., taigi pareiškėja nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji buvo Rangovo suklaidinta, nes jai buvo pateiktas negaliojantis draudimo polisas, teismas pažymi, kad pagal Rangos sutarties 5.21. papunktį Rangovas privalo patekti ne tik draudimų liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas, bet ir įrodymą, kad Rangovas ir jo projektuotojai yra apdraudę savo civilinę atsakomybę ir darbus. Tokių įrodymų nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta.

CPVA šį pažeidimą teisėtai kvalifikavo pripažindama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Kaip jau buvo minėta, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Skaidrumo principas reikšmingas ir dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą (įskaitant ir alternatyvų, jei tokį pateikti pagal pirkimo sąlygas negalima), ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia. Be to, neskaidrų pasiūlymų vertinimą gali lemti ne tik akivaizdžiai netinkamo pasiūlymo vertinimas atitinkančiu pirkimo sąlygas, tačiau ir neatidus, neapdairus galbūt tinkamo pasiūlymo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516).

Lygiateisiškumo principas šiuo aspektu reiškia, kad teikėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tai inter alia nustatytina pagal tai, ar perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, dėl atitinkamo reikalavimo de facto nesuteikė jam reikšmės, esmingai priešingos pradinei lingvistinei jo reikšmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>).

Pareiškėja, nepareikalavusi iš Rangovo Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas, nesilaikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius pareiškėjos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2009">3K-3-508/2009</a>, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjIwLTU1Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-620-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-620-552/2018">eA-620-552/2018</a>.).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja padarė nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimą. Šis pažeidimas buvo padarytas pareiškėjos neveikimu – nereikalavo iš Rangovo Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas.

Dėl finansinės korekcijos

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja teigia, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jei nėra nustatyta antroji sąlyga – pažeidimu turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui.

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, kuriame įtvirtinta 25 % pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų korekcija.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

LVAT pateikė išaiškinimą (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI3LTQxNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-227-415/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-227-415/2025">eA-227-415/2025</a>) dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C?175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo), t. y. „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą“. „Pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

Iš minėtų Gairių 1.4 punkto matyti, kad, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

Taigi, LVAT administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI3LTQxNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-227-415/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-227-415/2025">eA-227-415/2025</a> konstatavo, kad iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

Nagrinėjamu atveju CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikė automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, daro išvadą, kad CPVA ginčijamame Sprendime teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Todėl ši CPVA Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta, konstatuojant CPVA padarytą materialinės teisės pažeidimą. Panaikinus CPVA Sprendimo dalį, klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo už pažeidimą Nr. 3 (pareiškėja nepareikalavo Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas) perduodamas CPVA spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdžiuose, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidos 3 660,25 Eur.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Švenčionių rajono savivaldybės struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-446, 8.1.4. papunktyje nustatyta skyriaus pareiga pagal atskirus įgaliojimus atstovauti Švenčionių rajono savivaldybei bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose; rengti procesinius dokumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

Teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, priešingai, teismų praktika byloje nagrinėjamais klausimais yra suformuota, byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, kaip nurodė pareiškėjos atstovas teismo posėdyje, tarp pareiškėjos ir CPVA yra nagrinėjama ne viena tokio pobūdžio byla, atsakovas taip pat nebuvo atstovaujamas advokato, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. IT02 dalį dėl konstatuoto pažeidimo už sutartinės atsakomybės taikymą (pažeidimas Nr. 2).

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. IT02 dalį, kuria buvo konstatuota, kad pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija, nepareikalavusi Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Rangos sutarties nuostatas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. IT02 dalį, kuria Švenčionių rajono savivaldybės administracijai taikytos finansinės korekcijos dėl pažeidimo Nr. 3, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo dėl pažeidimo Nr. 3 perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė