Civilinė byla Nr. e2A-4-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00604-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3 (S)
.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-786/2023 pagal ieškovo S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. G., D. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams A. G. ir D. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovams priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatai ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tarpusavyje nebendrauja ir nėra galimybės susitarti dėl bendrų namo reikalų, negali tvarkyti savo namo dalies. Todėl kreipėsi į teismą ir prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant bendraturčių sutikimo, ieškovui šį nekilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): koridorių, plane pažymėtą 1-1, 2,52 kv. m, virtuvę, plane pažymėtą 1-2, 3,71 kv. m; kambarį, plane pažymėtą 1-39,29 kv. m, kambarį, plane pažymėtą 1-4, 15,49 kv.m; verandą, plane pažymėtą 1-5, 3,46 kv. m; palėpėje esantį kambarį, plane pažymėtą P-1 8,67 kv.m; pagal namo palėpės grindų ploto planą atidalinti 36,43 kv. m palėpės; pagal gyvenamojo namo ir ūkinio pastato stogų planą atidalinti 45 kv. m gyvenamo namo dalies stogo; atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė atsisakantis teisės į kitus bendrus kieme esančius statinius, taip pat prašė atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1-12 kv. m bei 1-48 kv. m bei 37 kv. m po namu, viso 97 kv. m ir palikti 0,10 aro bendro naudojimo žemės sklype.
2. Ieškovas teigė, kad atidalijimas būtinas dėl ieškovo ir atsakovų nesutarimų dėl bendro turto tvarkymo, o atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, namui žala nebus padaryta ir kiekvienas galės naudotis savo turtu, netrukdydamas kitam, namo kaminas liks atsakovų pusėje, o jis kaminu nesinaudos, nes savo namo dalį šildys ne malkomis. Teigė, kad po jo namo dalimi rūsio atidalinti negalima, nes yra kanalizacijos ir vandentiekio įvadai.
3. Atsakovė D. P. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokį atskirą objektą prašo suformuoti, pateikta atidalijimo schema neišsami, neišspręsti namo inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų, kamino), laikančių konstrukcijų atskyrimo klausimai. Teigė, kad ieškovas reiškia neteisingus reikalavimus, ieškovo prašomas atidalijimo būdas yra netinkamas, nes ieškovas turi nurodyti kokią pastato dalį nori atidalinti ir kokį objektą nori suformuoti, nes pastato atidalijimas yra naujo objekto sukūrimas.
4. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Atsakovės R. C., L. C. ir V. C. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad joms priklausančio turto dalį dovanojimo sutartimi perleido A. G. ir prašė jų nelaikyti atsakovėmis.
6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1-2 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atidalijo ieškovo S. K. nuosavybę, nesant bendraturčių sutikimo, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą ir ieškovui S. K. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra turtą: koridorių, plane pažymėtą 1-1/2,52 kv. m, virtuvę, plane pažymėtą 1-2/3,71 kv. m, kambarį, plane pažymėtą 1-3/9,29 kv. m, kambarį, plane pažymėtą 1-4/15,49 kv. m, verandą, plane pažymėtą 1-5/3,46 kv. m; palėpėje kambarį, pažymėtą plane P-1/8,67kv.m.; 36,43 kv. m palėpės (pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą); pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą – 45 kv. m gyvenamo namo dalies stogo, bei 12 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovui S. K. iš atsakovų D. P. ir A. G. po 498,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei D. P. iš ieškovo S. K. 372 Eur bylinėjimosi išlaidų, išieškojo iš atsakovų D. P. ir A. G. po 19,41 Eur į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl dalių nuosavybėje nėra, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, kad jie nesutaria, konfliktuoja eilę metų, o atsakovas A. G. ginčo name nesilanko. Nustatė, kad ieškovas nori priklausantį turtą remontuoti, nes supuvusios sienos, dažyti, sutvarkyti stogą, o atsakovė D. P. nesutinka su ieškovo atliekamu remontu, jį skundžią institucijoms.
9. Taip pat nustatė, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir priklausantys ūkio pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, teismas nurodė, kad daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas pirminį ir patikslintą ieškinį, pateikė gyvenamo namo patalpų naudojimosi planą, pagal kurį nėra patalpų, paskiriamų šalims naudotis bendrai, išskyrus rūsio patalpą. Pagal šį projektą gyvenamą namą galima padalyti į du atskirus butus ir be bendrojo naudojimo patalpų, gyventi yra tinkamos sąlygos. Ieškovas paaiškino, kad ta namo dalis, kurią jis prašo priskirti jam, yra jo įsigytos 1983 m. gegužės 26 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir jis taip naudojasi namu, o kita dalis priklauso atsakovams. Teismas konstatavo, kad šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, taip pat ir atsakovų paaiškinimai, atsakovai kitokio siūlymo atidalinti iš bendrosios nuosavybės neteikė.
11. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovų nesutarimai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra geriausiais būdas baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Teismas manė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo variantas natūra yra pagrįstas ir teisingas, atidalijus nebus padaryta žala turtui, tiek ieškovas, tiek atsakovai galės naudotis atidalintu turtu, nes taip bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
12. Teismas nurodė, kad, remiantis įstatymų nustatytu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, tam tikrais atvejais pagrindinio daikto paskirties, sprendžiant jo atidalijimo klausimą, negali lemti antraeilis daiktas, net ir tada, jeigu jis yra priklausinys. Nurodė, kad atidalijus gyvenamą namą natūra, žala jo paskirčiai padaryta nebus ir jis bus naudojamas pagal paskirtį, paliekant antraeilių daiktų – rūsio ir kiemo statinių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą pagal esamą nustatytą naudojimosi tvarką. Nustatė, kad ginčo dėl namo kamino, kuris liks atsakovų pusėje, ginčo nėra, nes, kaip nurodo ieškovas, jis įsirengs kitą šildymo sistemą.
13. Kadangi ieškovas taip pat prašė atidalinti ūkinį pastatą 12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal 1983 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, esant galimybei daiktu naudotis natūra, ieškovo prašymą dėl gyvenamo namo dalies ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas tenkino, o priklausinius - kitus inžinerinius statinius, kurių ½ dalis priklauso ieškovui, o kita dalis priklauso atsakovams, paliko bendro naudojimo turtu.
14. Teismas nurodė, kad nors ieškovas taip pat prašė atidalinti jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1-12 kv. m, 1- 48 kv. m bei 37 kv. m po namu, viso 97 kv. m, ieškovas su ieškiniu pateikė žemės sklypo naudojimosi planą. Sprendė, kad šis planas nėra žemės sklypo planas, nes jis nėra sudarytas matininko, neatitinka ir kitų reikalavimų, keliamų tokiam dokumentui, taigi iš esmės neturi teisinės galios, dėl ko ieškovo prašymą atidalinti ieškovui priklausantį žemės sklypą teismas atmetė.
15. Spręsdamas dėl atsakovės D. P. atstovės prašymo skirti baudą ieškovui, teismas nurodė, kad piktnaudžiavimo procesu atvejų nėra nustatyta, ieškovas tikslino ieškinį dėl atsakovų pasikeitimo, tikslino patalpų atidalijimo planą. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti, todėl ieškovas teikė papildomus įrodymus, juos tikslino. Pasak teismo, ieškovo teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine padėtimi, kai byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir atidalinta ieškovo S. K. nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo bei ūkinio pastato, nesant bendraturčių sutikimo, panaikinti ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Teigia, kad teismo sprendimo motyvai prieštarauja suformuotai teisminei praktikai dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir pažeidžia atsakovės interesus. Pažymi, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip, galbūt, tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius.
16.2. Teigia, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog ieškovas eilę metų gali netrukdomai naudotis turtu ir jame gyventi, t. y. šalys yra nusistačiusios gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri nėra įteisinta, tačiau bet kada gali būti įteisinta ir ginčo dėl to nėra. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad ieškovui nebuvo teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, o atvirkščiai galėjo būti reiškiamas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos įteisinimo ar dėl namo/stogo remonto darbų atlikimo. Tai, kad ieškovas pageidauja atlikti gyvenamojo namo dalies ir stogo rekonstrukciją, nepateikiant jokių išsamių projektinių dokumentų, nesuteikia teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl atidalijimo, nes atsakovė privalo žinoti kaip bus atliekami darbai ar nebus pakenkta jos nuosavybei. Pažymi, kad atsakovė raštu ieškovo prašė pateikti būsimų darbų sąmatą, kad būtų galima įvertini atliekamų darbų pobūdį, tačiau ieškovas tai ignoravo, o siekdamas išvengti šių dokumentų pateikimo pareiškė teismui ieškinį dėl atidalinimo.
16.3. Nurodo, kad gyvenamojo namo inžineriniai tinklai taip pat gali būti atidalijami, tačiau tam yra būtina parengti jų atidalijimo projektą, darbų atlikimo sąmatą, nurodyti, kam ir kokia dalis teks šių darbų kaštų. Ieškovas tokio projekto neparengė ir teismui nepateikė, nurodydamas, kad rūsio patalpa turėtų likti bendram naudojimui. Šioje byloje teismas apsiribojo ieškovo teiginiu, kad rūsys paliekamas bendram naudojimui ir daugiau nesigilino, todėl teismo argumentas dėl rūsio atidalijimo negalimumo yra absoliučiai nepagrįstas. Pažymi, kad teismui priėmus šitokį sprendimą tarp šalių dar labiau paaštrėjo konfliktas, nes ieškovas kaip ir teigė anksčiau, jog „rūsys yra jo žemėje“, savavališkai po teismo sprendimo priėmimo atjungė vandentiekio vamzdžius, kuriais naudojasi atsakovė. Tokiu būdu, atidalijant ginčo turtą ir paliekant dalį patalpų bendram naudojimui, neginčytinai sudaromos sąlygos tolimesnėms konfliktinėms situacijoms ir tai dar labiau esmingai apsunkins atsakovės teises naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl teismo sprendimas negalima būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
16.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prieštaringi, nes vienu atveju teismas nurodo, kad atidalijant turtą siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių įgyvendinimą, o kitu atveju dalis turto dėl nesuvokiamų priežasčių paliekama šalių bendram naudojimui, sukuriant naujus tolimesnius ginčus.
16.5. Atkreipia dėmesį, jog gyvenamojo namo palėpės nėra įteisintos VĮ Registrų centras ir joms nėra suteiktas unikalus numeris, todėl lieka neaišku kaip šitokį teismo sprendimą galima bus įgyvendinti, kaip bus galima sukurti atskirą objektą. Pažymėtina, jog atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.
16.6. Pasak apeliantės, teismas šioje byloje nepagrįstai remdamasis tik G. K. projektavimo įmonės „SK“ pateikta pastogės patalpų eksplikacija bei geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo specialistės paruošta geodezine nuotrauka/planu tenkino ieškovo ieškinį ir atidalijo ginčo namo palėpės patalpas. Ieškovo pateikta padalijimo eksplikacija/planas nėra informatyvūs. Mano, kad šioje byloje ieškovo pateikti dokumentai šių reikalavimų neatitinka ir negali būti laikomi tinkamais dėl palėpių atidalijimo ir jų tolimesnio remonto darbų atlikimo. Pateikti ieškovo dokumentai įrodo tik pagrindinę idėją bendrais bruožais dėl palėpių atidalijimo ir nepateikia išsamios informacijos apie esminius techninius sprendinius. Eksplikacijoje/plane nėra privalomų normatyvinių statybos techninių reikalavimų: esamos būklės laikančiųjų medinių konstrukcijų įvertinimo po atidalijimo ir vykdomo stogo remonto, nes namas yra 1940 metų statybos, kaip tai atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, pastato palėpių ir stogo būklės tyrimo akto pagrindu, tačiau nėra pateikiama jokios informacijos apie rizikų įvertinimą ir su tuo susijusius konkrečius sprendinius. Techniniai klausimai, susiję su fiziniu palėpių atidalijimu ir jo vykdomu stogo remonto darbais pagal pateiktus dokumentų projektus negali būti paliekami ateities procesams, o privalo būti įvertinti atidalijimo būdo proporcingumo ir įmanomumo aspektais. Šioje byloje turėjo būti atliktas realus techninių rekonstrukcijos galimybių vertinimas ne tik tuo aspektu (kaip atlikta statinio būklė), ar įmanoma atidalinti pastato palėpes bei atidalijus ieškovui atlikti dalį stogo remonto darbų, bet ir tuo aspektu, ar įmanoma saugi likusios pastato dalies eksploatacija ir kaip tai būtų įgyvendinama, atsižvelgiant į pastato būklę.
16.7. Pažymi, kad ieškovas, nepateikė teismui jokių projektinių sprendinių su tikslia darbų apimtimi, kokios medžiagos bus naudojamos, neatliko laikančių konstrukcijų, naujų konstrukcijų įrengimo bei išdėstymą įvertinimo, nes namui yra daugiau kaip 80 metų, ieškovas jau yra pradėjęs palėpių rekonstrukciją, todėl netinkamai atliekant statybos darbus gali pablogėti ar sugriūti atsakovei priklausanti namo dalis. Teismas visiškai nevertinio šių aplinkybių, nevertino, kas atsakys už atsakovei priklausančio turto sunaikinimą ar jo sugadinimą. Šiuo atveju, pasak apeliantės, gyvenamojo namo pastogėje yra dvi izoliuotos patalpos, o kitas plotas – bendroje erdvėje, todėl atidalijimas tik nurodant pastogės grindų plotą negali būti laikomas tinkamu, nes siekiant baigti bendrą dalinę nuosavybę turi būti sukurti savarankiški, izoliuoti objektai. Be to, konkretus ir aiškus pastogės atidalijimas, t. y. numatomų izoliuotų patalpų sukūrimas yra svarbus ir tuo aspektu, nes ateityje turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovams priklausančios dalies atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Eksplikacijoje/plane nėra jokių duomenų laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schemos; nepateikti stogo atskyrimo ir medinių sienų jungimo su nauja siena sprendiniai; nėra pateikta stogo konstrukcijos tvirtinimo sprendinių. Ieškovui nepateikus šių duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
16.8. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai apsiribodamas tik byloje ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu atidalino 45 kv. m. gyvenamojo namo stogo dalį, kadangi ieškovas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atidalijus gyvenamąjį namą su jo nurodoma stogo dalimi, atidalijama daikto dalis galės būti naudojama kaip atskiras daiktas arba, kad toks jo naudojimas netrukdys naudoti ginčo gyvenamojo namo pagal paskirtį. Ieškovas nenurodė ir kas bei kokiomis dalimis dengtų rekonstrukcijos kaštus (jeigu būtų atliekamas bendrųjų namo konstrukcijų atidalijimas), ar tokio masto rekonstrukcijos atlikimas būtų proporcingas ir nepadarytų žalos nekilnojamajam turtui.
16.9. Teigia, kad teismo sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl namo šildymo sistemos atidalijimo, nes šalių naudojamos patalpos yra šildomos atskiromis krosnimis, kurios abi sujungtos į vieną kaminą. Pagal pateiktus ieškovo planus atsakovei atitenka kaminas, todėl kyla klausimas dėl jo priežiūros ir užtikrinimo priešgaisrinės saugos reikalavimų. Ieškovo teigimas, jog jis kaminu nesinaudos, nes savo namo dalį šildys ne malkomis lieka neaiškus, nes šioje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius.
16.10. Mano, kad šioje byloje teismas visiškai nesigilino į tai, kad pagal atidalinimas palėpės dalis atsakovei priklausančioje dalyje yra sumontuotas viso namo elektros įvadas bei instaliacija, kuri aprūpina pilnai šalių visą palėpės plotą. Tam, kad atidalinti palėpės kambarius reikia perdaryti elektros instaliaciją, todėl teismo sprendime nepasisakyta dėl elektros instaliacijos įrengimo darbų, kadangi ieškovas nepateikė jokio projektinio dokumento ir šio reikalavimo ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kurios sudarytų bent pagrindą svarstyti jo pateikto atidalijimo varianto realumą.
17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
17.1. Teigia, kad ieškovas ir atsakovai tarpusavyje mažai bendrauja ir negalima susitarti dėl bendrų namo reikalų. Kiekvienas savininkas savo turtą valdo, naudoja ir disponuoja, ieškovas negali to daryti su savo turtu, negali sutvarkyti savo dalies namo fasado, jį nudažyti, negali suremontuoti stogo.
17.2. Taip pat teigia, kad ieškovas prie šios civilinės bylos prijungė G. K. projektavimo įmonės „SK“ Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) patalpų atidalijimo planą. Planą sudarė G. K., turintis Architekto kvalifikacijos atestatą bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. Pagal pateiktą planą ieškovas S. K. prašė atidalinti jam nekilnojamąjį turtą, tai koridorių, virtuvę, kambarius, verandą, palėpėje kambarį, atidalinti 36,43 kv. m palėpės, atidalinti 45 kv. m gyvenamo namo stogo dalies, o toks atidalijimo būdas apeliantės teisių nepažeidė. Nurodo kad prie šios civilinės bylos yra prijungta 2023 m. kovo 20 d. VĮ Duomenų centro žemės tvarkymo ir geodezijos departamento geodezinių žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus statinių dalių ir patalpų geodezinė nuotrauka, kur yra pastogės atidalijimo schema, o toks atidalijimo būdas apeliantės teisių nepažeidė.
17.3. Ieškovas taip pat pažymi, kad namo kaminas yra apeliantės pusėje ir ieškovas S. K. yra pastatęs sieną, o elektros skydinė yra lauke, kiekvienas butas turi savo elektros skaitiklius, pagal kurių parodymus moka už sunaudotą elektrą savo kambariuose ir palėpėje, todėl nėra reikalinga keisti sumontuoto viso namo elektros įvado bei instaliacijos, apeliantė moka už elektrą pagal savo skaitiklio parodymus, ieškovas S. K. moka pagal savo skaitiklio parodymus
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad klausimai, susiję su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra priskirti šio departamento kompetencijai, todėl prašo teismo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti savo nuožiūra.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis nuo 1983 m. gegužės 26 d. priklauso ieškovui S. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o 11/100 dalių atsakovui A. G. ir 39/100 dalys atsakovei D. P.. Ieškovui taip pat priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių. Atsakovui A. G. priklauso garažas ir 11/100 dalių kitų statinių. Atsakovei D. P. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 39/100 dalių kitų statinių. Šalims bendrosios nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui S. K. priklauso 107/263 dalys žemės sklypo, atsakovui A. G. – 97/263, o atsakovei D. P. – 59/263 žemės sklypo dalys.
22. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo kelis kartus ieškinį tikslinęs, suformulavo tokius galutinius reikalavimus – atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant bendraturčių sutikimo, ieškovui priteisiant šį nekilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): koridorių, plane pažymėtą 1-1, 2,52 kv. m;., virtuvę, plane pažymėtą 1-2, 3,71 kv. m.; kambarį, plane pažymėtą 1-4, 15,49 kv. m.; verandą, plane pažymėtą 1-5, 3,46 kv. m.; palėpėje esantį kambarį, plane pažymėtą P-1/ 8,67 kv. m.; viso 34,37 kv. m; pagal namo palėpės grindų ploto planą atidalinti 36,43 kv. m. palėpės; pagal gyvenamojo namo ir ūkinio pastato stogų planą atidalinti 45 kv. m. gyvenamo namo dalies stogo; atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. 3494-0000-6044. Ieškovas taip pat nurodė atsisakantis teisės į kitus bendrus kieme esančius statinius, taip pat prašė atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus 1-12 kv. m. ir 1-48 kv. m. bei 37 kv. m. po namu, viso 97 kv. m. ir palikti 0,10 aro bendro naudojimo žemės sklype. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad šalys jau daug metų nesutaria dėl bendrosios nuosavybės valdymo, konfliktuoja, ieškovas nori remontuoti namo fasadą, stogą, tačiau atsakovė D. P. su tuo nesutinka.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas atidalijo ieškovo S. K. nuosavybę, nesant bendraturčių sutikimo, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą ir ieškovui S. K. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra turtą: koridorių, plane pažymėtą 1-1/ 2,52 kv. m, virtuvę, plane pažymėtą 1-2/ 3,71 kv. m, kambarį, plane pažymėtą 1-3/ 9,29 kv. m, kambarį, plane pažymėtą 1-4/ 15,49kv.m, verandą, plane pažymėtą 1-5/ 3,46 kv. m; palėpėje kambarį, pažymėtą plane P-1/ 8,67kv.m; 36,43 kv. m palėpės (pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą); pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą – 45 kv. m. gyvenamo namo dalies stogo, bei 12 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsakovė D. P., pateikusi apeliacinį skundą, su priimtu teismo sprendimu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, teigia, kad nėra aišku kokį atskirą nekilnojamąjį turtą siekia suformuoti ieškovas, byloje nėra pateikta gyvenamojo namo atidalijimo projekto, pagal kurį būtų galima matyti, kaip ieškovas ketina atidalinti savo dalį, suformuoti atskirą nekilnojamąjį turtą su atskiru stogu, nepateikia projekto, kaip ketina padalinti palėpę ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo teisme reikštus reikalavimus ir ieškinio pagrindą, teismo sprendimo motyvus, turi pagrindą iš dalies sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
25. CK
26. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai ginčo gyvenamasis namas jau nuo 1981 m. (anksčiausi byloje esantys duomenys apie gyvenamąjį namą) buvo inventorizuojamas kaip turintis du butus (1981 m. lapkričio 2 d. atlikta gyvenamojo namo inventorizacija, žr. pradinio ieškinio priedus), kurių tiek pirmo aukšto patalpų išdėstymas, tiek palėpės patalpų išdėstymas iš esmės išliko iki dabar, buvo pristatyta tik dar viena veranda (1986 m.), šie duomenys yra užfiksuoti kadastrinių matavimų byloje, sudarytoje 2022 m. birželio 13 d., šie nekilnojamojo turto objekto pakeitimai įregistruoti viešajame registre.
27. Iš ieškovo pateiktos G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtos Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemos matyti, kad ieškovui S. K. priskirtinos tokios patalpos: koridorius, plane pažymėtas 1-1/ 2,52 kv. m, virtuvė, plane pažymėta 1-2/ 3,71 kv. m, kambarys, plane pažymėtas 1-3/ 9,29 kv. m, kambarys, plane pažymėtas 1-4/ 15,49 kv. m, veranda, plane pažymėta 1-5/ 3,46 kv. m; palėpės kambarys, pažymėtas plane P-1/ 8,67 kv. m nustatyta, kad toks pirmojo aukšto patalpų priskyrimas ieškovui ir atsakovams iš esmės atitinka 1983 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu ieškovui priskirtas naudotis patalpas – kambarys 1-3/ 9,29 kv. m, kambarys 1-4/ 15,49 kv. m, kambarys 1-5 8,67 kv. m (dabartinis palėpės kambarys), virtuvė 1-2/ 3,71 kv. m, koridorius 1-1/ 2,52 kv. m.
28. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Byloje ginčo dėl šalims priklausančių gyvenamojo namo dalių dydžio nekilo. Ieškovui šiuo metu priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kas sudaro 48,16 kv. m (96,31 kv. m / 2), o pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą ieškovo asmenine nuosavybės teise atitenkančio gyvenamojo namo ploto bendra suma yra 43,14 kv. m.
29. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, į tai, kad ieškovas pagal patikslinto ieškinio dalyką reiškė reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, pateikdamas G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą, į tai, kad pagal šią schema patalpų atidalijimui nėra reikalingas patalpų remontas ar rekonstrukcija, nes šalys (ir ankstesni turto savininkai) tokiomis patalpomis naudojasi nuo 1983 m., toks patalpų atidalijimas niekaip nedaro žalos pačiam daiktui, iš esmės atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia jų teisėtų interesų. Dėl to, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą atidalintos ir ieškovui S. K. priteistos asmeninės nuosavybės teise patalpos: koridorius, plane pažymėtas 1-1 (2,52 kv. m), virtuvė, plane pažymėta 1-2 (3,71 kv. m), kambarys, plane pažymėtas 1-3 (9,29 kv. m), kambarys, plane pažymėtas 1-4 (15,49 kv. m), veranda, plane pažymėta 1-5 (3,46 kv. m), palėpės kambarys, pažymėtas plane P-1 (8,67 kv. m), yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas, prašydamas atidalinti turtą, nenurodė kokį konkretų atskirą nekilnojamojo turto objektą jis siekia sukurti, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, yra laikoma kadastro objektu. Pažymėtina, kad, šiuo konkrečiu atveju, pagal ieškovo pareikštus reikalavimus dėl patalpų atidalijimo pagal patalpų atidalijimo schemą, nėra sukuriamas atskiras statinys, kaip naujas nekilnojamojo turto objektas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl namo šildymo, bendro rūsio ir jame esančių inžinerinių tinklų ar palėpės patalpose, kurios nėra atidalijamos iš bendrosios nuosavybės, esančių elektros tiekimo įrenginių, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi gyvenamajame name atidalijus tik dalį patalpų, bendros namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai lieka bendram naudojimui (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
31. Kita vertus, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl likusios skundžiamos sprendimo dalies, kuria nuspręsta atidalinti 36,43 kv. m palėpės (pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą); 45 kv. m gyvenamo namo dalies stogo pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą, bei 12 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįstumo.
32. Visų pirma, teisiškai nepagrįstas teismo sprendimas atidalinti ir ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti 12 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šios sprendimo dalies plačiau nemotyvavo, tik nurodė, kad, atsižvelgus į šalių santykius, į šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, esant galimybei daiktu naudotis natūra, ieškovo prašymas, be kita ko, dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, ką ne kartą savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, pažymėjo ir atsakovė D. P., kad šis pastatas, unikaliu Nr. 3494‑0000-6044, pagal viešojo registro duomenis, asmeninės nuosavybės teisė priklauso tik ieškovui, todėl tokio turto atidalinti nėra jokio teisinio pagrindo (CK 4.37, 4.72 straipsniai).
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė atidalinti 36,43 kv. m palėpės (pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą) ir 45 kv. m gyvenamo namo dalies stogo pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovo ir atsakovų nesutarimai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra geriausiais būdas užbaigti nekilnojamojo turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise tarp šalių susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Teismas manė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo variantas natūra yra pagrįstas ir teisingas, atidalijus nebus padaryta žala turtui, tiek ieškovas, tiek atsakovai galės naudotis atidalintu turtu, nes taip bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Taigi, nagrinėjamu atveju, matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pateiktų duomenų, argumentų bei dokumentų pakanka priimti sprendimui dėl bendrosios nuosavybės pabaigos turtą atidalijant (išskyrus rūsio patalpas, kurios ieškovo reikalavimu paliktos bendram naudojimui), t. y. atidalijant ne tik gyvenamojo namo patalpas, bet ir stogą bei palėpę. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teismo argumentais nesutinka ir pritaria apeliantei, kad ieškovo pateikti palėpės grindų ploto planas bei stogo ploto planas nėra tinkami dokumentai, pagal kuriuos būtų galima spręsti dėl namo dalies visiško atidalijimo ir atskiro nekilnojamojo turto objekto sukūrimo tam, kad ieškovas jam priklausantį turtą galėtų valdyti savo nuožiūra, pvz. be atsakovų sutikimo remontuoti stogą.
34. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus nekilnojamąjį turtą, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus.
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
36. Ieškovui šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tačiau, kaip teisingai nurodo ir apeliantė, ieškovas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu jis ketina atskirti palėpės patalpas, kurios, be kito, nėra suformuotos ir įregistruotos viešajame registre, kokiu būdu, siekiant suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, bus atskirtas namo stogas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo į bylą pateikti palėpės grindų ploto ir stogo ploto planai atspindi tik tai, kokio ploto turi būti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nėra jokio projektinio pasiūlymo, kaip ieškovas ketina faktiškai įvykdyti palėpės ir stogo atidalijimą. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų (pvz. gyvenamojo namo nuotraukų, palėpės plano) matyti, kad namo stogas, namo sienos šiuo metu funkcionuoja kaip vientisos konstrukcijos, palėpės erdvė (išskyrus suformuotas patalpas) taip pat yra vientisa, todėl ieškovui nepateikus projektinių sprendinių, kaip yra planuojamas įgyvendinti atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pvz. ar planuojama stogą ardyti, jį sutvirtinti, kaip ir kokią sieną palėpės erdvėje planuojama statyti, atskiriant ieškovui atitenkančias palėpės patalpas, kurios dar nėra suformuotos, ar planuojama ardyti bendrąsias namo konstrukcijas ir įrengti atskiras, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl gyvenamojo namo palėpės ir stogo atidalijimo.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas pagal ieškinio reikalavimus atidalino ir ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisė 12 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atidalino 36,43 kv. m palėpės (pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą) 45 kv. m gyvenamo namo dalies stogo (pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą), laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeičiant ir dėl šių ieškovo reikalavimų ieškinį atmetant.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant sprendimo dalis dėl ginčo gyvenamojo namo pastogės, stogo ir ūkinio pastato atidalijimo ir dėl šių ieškovo reikalavimų ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą dėl turto atidalijimo, tačiau šis reikalavimas susidėjo iš penkių reikalavimų, t. y. atidalinti gyvenamojo namo patalpas, atidalinti gyvenamojo namo palėpę, atidalinti namo stogą, atidalinti ūkinį pastatą bei prašymas atidalinti žemės sklypą. Ieškovo ieškinys šioje byloje buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. patenkintas vienas iš penkių reikalavimų, todėl atitinkamai turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme.
41. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1425 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė D. P. – 1240 Eur. Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui priklauso 285 Eur bylinėjimosi išlaidų – po 142,50 Eur iš kiekvieno atsakovo, o atsakovei – 992 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 849,5 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovo A. G. ieškovui priteistinos 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
42. Kadangi pirmosios instancijos teisme susidarė 38,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybei priteistinos 31,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o iš atsakovų likusios išlaidos, nepriteistinos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d., CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
43. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai bei sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 910 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus apie patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios šalių išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų numatytos maksimalios už procesinių dokumentų surašymą sumos. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. netenkinama tik skundo dalis dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo, laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 75 proc., todėl atsakovei, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo priteistinos 482,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 20 d sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viso 96,31 kv. m ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi priklausančio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 39/100 dalimis - atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 11/100 dalių - A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 43, 14 kv. m ploto gyvenamojo namo dalį pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą: koridorių, plane pažymėtą 1-1 (2,52 kv. m), virtuvę, plane pažymėtą 1-2 (3,71 kv. m), kambarį, plane pažymėtą 1-3 (9,29 kv. m), kambarį, plane pažymėtą 1-4 (15,49 kv. m), verandą, plane pažymėtą 1-5 (3,46 kv. m); palėpės kambarį, pažymėtą plane P-1 (8,67 kv. m).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 849,50 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,01 Eur (trisdešimt vieną eurą 1 ct) į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5662), kvitą pateikiant teismui“.
Priteisti atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 482,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos
Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė
