Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-31-2014
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00593-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
50.15.1; 50.15.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko J. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2013 m. liepos 3 d. nutarimu A. V. nubaustas pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį 900 Lt dydžio bauda su kontrabandos daiktų (180 NAR cigarečių) konfiskavimu už tai, kad jis 2013 m. birželio 1 d. apie 1.30 val. iš Baltarusijos Respublikos įvažiavo į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu „Citroen ZX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žaliuoju kanalu ir tokiu savo veiksmu bei žodžiu deklaravo, kad privalomų pateikti muitinei daiktų, nieko neleistino ar viršijančio leistinas normas neveža, tačiau po automobilio detalaus muitinio patikrinimo automobilio sėdynių kišenėse ir vairuotojo rūbų kišenėje buvo rasti devyni pakeliai cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, kurių jis nedeklaravo.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi A. V. skundas atmestas, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2013 m. liepos 3 d. nutarimas paliktas galioti.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi A. V. apeliacinis skundas patenkintas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis bei Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. liepos 3 d. nutarimas pakeisti A. V. veiką perkvalifikuojant pagal ATPK 2096 straipsnio 2 dalį ir paskiriant jam 150 Lt baudą su kontrabandos daiktų (180 NAR cigarečių) konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad A. V. 2013 m. birželio 1 d., apie 1.30 val., automobiliu „Citroen ZX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą žaliojo kanalo režimu, viršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10 punkte nustatytą normą (keturiasdešimt vienetų arba du pakelius cigarečių), vežė asmeniniam naudojimui skirtus devynis pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė yra 65,97 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartimi priimtas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko J. R. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas J. R., remdamasis ATPK 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai, nesiremdamas byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino priešingai, perkvalifikavo A. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 210 straipsnio 3 dalies į 2096 straipsnio 2 dalį. Toks netinkamas ATPK nuostatų aiškinimas ir taikymas, anot pareiškėjo, turi esminės reikšmės, nes tai ateityje gali sudaryti galimybę asmenims, įvykdžiusiems kontrabandą, išvengti atsakomybės.
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje painiai, nesuprantamai ir nepagrįstai nurodė, jog A. V. padaryta veika galėtų būti kvalifikuota tiek pagal ATPK 2096 straipsnio 2 dalį, tiek pagal 210 straipsnio 3 dalį, nors taip pat pripažino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gabeno cigaretes, nepateikdamas jų muitinės kontrolei: „[...]A. V. gabeno cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu (Lietuvos Respublikos ATPK 2096 str. 2 d.), tokiu būdu nepateikdamas jų muitinės kontrolei (Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 3 d.) [...]“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nors ir konstatuodamas, kad kontrabanda (prekių nepateikimas muitinės kontrolei) padaroma tik tyčia, nepagrįstai nurodė, kad „[...] tuo tarpu, iš Lietuvos Respublikos ATPK 2096 str. 2 d. dispozicijos ir žymiai švelnesnės sankcijos galima daryti išvadą, jog šis pažeidimas gali būti įvykdytas dėl neatsargumo, t. y. asmens, nežinojusio, koks yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis, tačiau galėjusio ir turėjusio tai žinoti [...]“. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra ginčo dėl prekių gabenimo fakto, tačiau ginčijamas jų pateikimas muitinės kontrolei, kuris reglamentuojamas pirmiausia pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 40, 41 straipsnius. Pareiškėjas pažymi, kad keleivių muitinį tikrinimą ir prekių deklaravimą, vykstant žaliuoju kanalu, nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-359 patvirtintos Dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo asmeninėms kelių transporto priemonėmis vykstančių keleivių gabenamų prekių muitiniam tikrinimui taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurias, pasirinkę žaliąjį kanalą, asmenine transporto priemone vykstantys keleiviai deklaruoja, kad nė vienas iš jų negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai arba kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, deklaruoti jų gabenamų prekių žodžiu arba raštu nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas (išskyrus pasirinktinai tikrinamus keleivius). Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai nors vienas asmenine transporto priemone vykstantis keleivis gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokiu prekių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. pateiktame atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytais argumentais ir prašo atmesti Vilniaus teritorinės muitinės prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Atsiliepime nurodoma, kad nė vienoje Europos šalyje nėra nustatyta tokios tvarkos, jog vykstant su akcizu apmokestinamomis prekėmis nereikėtų pildyti deklaracijos, taip yra tik Lietuvoje. A. V. teigimu, jei jam būtų buvę liepta užpildyti deklaraciją raštu, nebūtų kilusi ši nesuprantama situacija, o byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad cigaretės nebuvo slepiamos ir buvo įsigytos asmeninėms reikmėms.
Pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko J. R. prašymas atmestinas.
Esminis klausimas byloje – dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. veiksmų kvalifikavimo, ar jo veiksmai kvalifikuotini kaip keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu (ATPK 2096 straipsnio 2 dalis) ar kaip kontrabanda (ATPK 210 straipsnio 3 dalis).
ATPK 2096 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas asmeninio naudojimo ar kitų daiktų gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą, kai viršijančių nustatytą normą gabenamų daiktų vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų su neteisėtai gabenamų daiktų konfiskavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad iš ATPK 2096 straipsnio 2 dalies dispozicijos ir žymiai švelnesnės sankcijos (palyginus su ATPK 210 straipsnio) darytina išvada, jog šis pažeidimas gali būti įvykdytas tik dėl neatsargumo (ATPK 11 straipsnis), t. y. asmens, nežinojusio, koks yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis, tačiau galėjusio ir turėjusio tai žinoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-989/2012).
ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), kai šių neteisėtai gabenamų prekių, daiktų vertė yra iki penkių MGL dydžio sumos, kuri užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Neteisėtu yra laikomas šių daiktų gabenimas ne per muitinės postus arba per muitines, šiuos daiktus nuslėpus nuo muitinės tikrinimo. Kontrabandos dalykas yra prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai. Kitais privalomais pateikti muitinei daiktais turima omenyje ne prekes, bet asmeniniam naudojimui skirtus daiktus, kuriuos privaloma deklaruoti. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis; pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-989/2012).
ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. 2013 m. birželio 1 d., apie 1.30 val., įvažiavo į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą lengvuoju automobiliu, pasirinkęs žaliąjį kanalą; jis vežėsi devynis pakelius cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, t. y. didesnį nei leistinas vežti nedeklaravus – keturiasdešimt vienetų arba du pakeliai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 2, 10 punktai) – cigarečių kiekį; cigaretės buvo rastos automobilio sėdynių kišenėse ir A. V. kelnių kišenėje; A. V. anksčiau už panašaus pobūdžio muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, nors Lietuvos Respublikos sieną jis yra kirtęs ne kartą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. V. nurodė, kad apskritai nežinojo, koks yra leistinas vežti nedeklaruotinų cigarečių kiekis per Lietuvos Respublikos sieną; viso proceso metu teigė, kad jis padarė nebent ATPK 2096 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą; kad žaliojo ir raudonojo kanalo sistema nurodytame muitinės poste neveikia ir jis tikėjosi, jog, esant reikalui, jam bus suteikta galimybė deklaruoti cigaretes net ir važiuojant žaliuoju kanalu.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. V. veiksmus iš ATPK 210 straipsnio 3 dalies į 2096 straipsnio 2 dalį, būtent laikydamasis ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. įvertindamas visumą byloje surinktų įrodymų (paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus apie pažeidimo padarymo aplinkybes; rašytinius administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame užfiksuotas aplinkybes: tai, kur buvo rasti minėti devyni pakeliai cigarečių, kad jie nebuvo faktiškai slepiami automobilyje (pvz., transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse), taip pat dalis jų buvo paties A. V. kelnių kišenėse – gerai matomoje vietoje; A. V. apibūdinančias aplinkybes: anksčiau už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, nors jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo pasienio su trečiąją valstybe zonoje, jis yra ne kartą vykęs į Baltarusijos Respubliką; į deklaruotinų prekių kiekį: kad vežti devyni pakeliai cigarečių, t. y. septyniais pakeliais daugiau nei leistina vežti nedeklaruojant fiziniam asmeniui, gyvenančiam pasienio su trečiąja valstybe zonoje, skirtų asmeniniam naudojimui), vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėjo prie motyvuotų ir argumentuotų išvadų dėl A. V. kaltės. Pagrįstai pripažinta, kad A. V. veiksmai, už kuriuos jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn – važiavimas per Lietuvos Respublikos sieną, pasirinkus žaliąjį kanalą, turint deklaruotinų daiktų – padaryti dėl neatsargumo, nesant byloje įrodymų, kad A. V. tiksliai žinojo, koks kiekis cigarečių jam yra leistinas nedeklaravus vežti per Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos, nors jis tai turėjo ir galėjo žinoti. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl kontrabandos pažeidimo (ATPK 210 straipsnio 3 dalis) surašiusi institucija turėjo surinkti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius esant A. V. tyčią nuslėpti deklaruotinas, leistiną nedeklaruotiną kiekį viršijančias cigaretes nuo muitinės pareigūnų, nes administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi, byloje nesant tokių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų A. V. tyčią, priešingai, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. V. nurodė nežinojęs, koks yra leistinas vežti nedeklaravus cigarečių kiekis (nesant duomenų, paneigiančių šiuos jo parodymus), pagrįstai nekonstatuota esant A. V. tyčią padaryti minėtą, ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą, administracinį teisės pažeidimą. Kita vertus, pagal byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos tesimas pagrįstai nustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2096 straipsnio 2 dalyje, sudėtį A. V. veiksmuose, pripažino esant jo neatsargumą, pasirinkus žaliąjį kanalą, kai su savimi jis turėjo deklaruotinų daiktų, bei neviršydamas nurodyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribų paskyrė A. V. 150 Lt baudą su rastų 9 pakelių cigarečių konfiskavimu.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko Jono Reklaičio prašymas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko J. R. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
