Baudžiamoji byla Nr. 2K–300/2014
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00064-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1;
1.2.22.1;
2.1.15.3.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjo advokato Dominyko Vanharos kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 9 mm revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 02240442, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. D. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Priteista iš A. D. nukentėjusiajam M. Z. 1857 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos bei 3200 Lt proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Taip pat priteista iš A. D. 2385,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiojo M. Z. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Priteista iš A. D. nukentėjusiajam M. Z. 5000 Lt neturtinės žalos ir 400 Lt išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo šaudmenis: 2010 m. vasaros metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), į teisėtai laikomo fabrikinės gamybos 9 mm revolverio „ME 38 Compact-G“, Nr. 022404, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d.) priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, į būgnelio kameras įstatė tris guminius šratus ir tris 9 mm garsinius šovinius ir taip neturėdamas leidimo pagamino ne mažiau kaip tris savadarbius šaudmenis, kurių kinetinė energija yra 22,1 J ir viršija,,D“ kategorijos ginklų šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus, bei šiuos savadarbius šaudmenis įdėjęs į revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404 būgnelį, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose, esančiuose Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 6 d., apie 21.00 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis, įdėtus į revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelį, nešiojosi su savimi Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), kur tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į M. Z. Po to likusius du savadarbius užtaisus ir revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404 parsinešė į namus ir laikė iki tos pačios dienos 21.11 val., kada revolverį „ME 38 Compact–G“ Nr. 022404 su dviem savadarbiais užtaisais perdavė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams.
Taip pat jis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 6 d., apie 21.00 val., Kalipėdos r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytas 0,73 promilės girtumas), priėjęs prie stovinčio automobilio „Audi Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir K. S. atidarius vairuotojo dureles, pareikalavo išvažiuoti ir iššovė į žemę iš „D“ kategorijos šaunamojo ginklo – revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404. Po to jis nuėjo prie to paties automobilio dešinės pusės priekinių durelių ir jas atidaręs nukreipė revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404 į priekinėje keleivio vietoje sėdėjusio M. Z. kojas ir pareikalavo išlipti. M. Z. išlipus iš automobilio, A. D. tyčia vieną kartą iš revolverio „ME 38 Compact-G“ šovė M. Z. į veidą, taip padarė jam taškinius veido sužalojimus, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolyje, šautinį sužalojimą su svetimkūnio prasiskverbimu į kairį maksiliarinį sinusą, prikraujavimu į jį, dėl to M. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Dominykas Vanhara prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Kasatorius teigia, kad A. D. nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nebuvo tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nuteistasis neturėjo visiškai jokių žinių apie ginklus, o šaudmenis (garsinius šaudmenis ir gumines kulkas) įsigijo vienu metu iš tos pačios ginklų parduotuvės patarus parduotuvės darbuotojams, kuriais nuteistasis pasitikėjo. Todėl jeigu pardavėjas būtų liepęs užtaisyti ginklą kitokiais šoviniais arba vienodos rūšies šoviniais, nuteistasis nebūtų pirkęs guminių ir garsinių šovinių kartu su ginklu. Nuteistasis negalėjo žinoti, kad užtaisius ginklą garsiniais šaudmenimis ir guminėmis kulkomis bus viršyti maksimalūs leistini tos kategorijos ginklams keliami energiniai reikalavimai, nes neturi specialių žinių. Be to, šį faktą, kad užtaisius ginklą garsiniais šaudmenimis ir guminėmis kulkomis bus viršyti maksimalūs leistini tos kategorijos ginklas keliami energiniai reikalavimai, gali nustatyti tik ekspertas, naudojantis specialią programą „Balistika“.
Pažymėtina, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo ar motyvo pasigaminti galingesnio nei leidžiama šaudmens. Kadangi nuteistasis nežinojo ir negalėjo žinoti atliekantis neteisėtą veiksmą, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais yra formali veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia, todėl teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti paremtas konkrečiais įrodymais, įrodančiais tyčios buvimą. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigia tiesioginės tyčios buvimą nuteistojo veikoje. Nuteistasis negalėjo suvokti darantis nusikalstamą veiką, nes laikėsi jam duotų ginklo užtaisymo nurodymų.
Taip pat kasatorius teigia, kad teismai turėjo taikyti BK 28 straipsnį, nes jis nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą gindamasis nuo realaus ir pavojingo kėsinimosi. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis grasino nuteistajam alaus buteliu ir grėsmingai artėjo jo link keldamas realią grėsmę sveikatai ar net gyvybei. Kad buvo kilusi reali grėsmė nuteistojo sveikatai patvirtina ir tai, kad lipdamas iš automobilio nukentėjusysis sugriebė nuteistąjį už kairės rankos nykščio, kurį jis susižeidė. Šūvio metu užfiksuotas atstumas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo apie 1 m, tai rodo, kad nukentėjusysis priartėjo nesaugiu atstumu ir sukėlė realų pavojų, dėl to reikėjo gintis.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apeliacinio skundo argumentus dėl būtinosios ginties, nevertino to, kad nukentėjusysis ir jo draugai patys sukėlė konfliktą, po pirmojo nuteistojo perspėjimo palikti teritoriją ir netrikdyti viešosios tvarkos neišsiskirstė, o nuteistajam sugrįžus išlipo iš automobilio ir pradėjo ginčytis. Be to, kasatorius pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginamomis vertybėmis turi būti laikoma ne tik nuteistojo sveikata ir gyvybė, bet ir visuomenės interesai, nes buvo triukšmaujama apie 21.00 val. Be to, nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmus įvykio metu policijos pareigūnai vertino kaip viešosios tvarkos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tai įrodo jiems paskirta bauda). Teismų argumentas neva nuteistasis galėjo iškviesti policiją, kuri būtų sudrausminusi nukentėjusįjį ir jo draugus, neriboja jo teisės į būtinąją gintį. Pažymėtina, kad nuteistasis nesiekė sukelti konflikto, o su nukentėjusiuoju ir jo draugais išėjo pakalbėti draugiškai bei mandagiai paprašyti palikti įvykio vietą ir nebetrikdyti visuomenės rimties.
Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai atmetė liudytojų, patvirtinančių nuteistojo versiją. Kasatorius mano, kad apsvaigusių nuo alkoholio nukentėjusiojo draugų, suinteresuotų jį palaikyti, prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai negali būti laikomi pranašesniais už nuteistojo šeimos narių parodymus. Antai liudytojas V. S. teigė, kad nuteistasis atidarė automobilio duris ir įrėmė šautuvą į vairuotoją, o keleiviui išlipus iš mašinos, šovė jam į veidą. Nukentėjusysis M. Z. teigia, kad jo draugai tuo metu, kai į jį šovė, sėdėjo automobilyje. Tuo tarpu liudytojo A. G. parodymai prieštarauja kitų parodymams, nes jis teigė, kad visi išlipo iš automobilio po to, kai nuteistasis atidarė automobilio duris, o nukentėjusiajam artėjant prie nuteistojo, šis iššovė. Be to, nė vienas liudytojas negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis laikė ką nors rankose artėdamas prie nuteistojo.
Kasatorius ginčija turtinės ir neturtinės žalos priteisimą iš nuteistojo teigdamas, kad nukentėjusysis savo veiksmais išprovokavo konfliktą, o nuteistasis buvo priverstas gintis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi nuteistasis veikė esant būtinosios ginties situacijai, o tai yra BK 28 straipsnyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, todėl iš jo neturėjo būti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
Kartu kasatorius nurodo, kad jeigu kasacinės instancijos teismas pripažintų, jog nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą, priteista suma turi būti sumažinta. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens veiksmus, lėmusius nuteistojo elgesį, tačiau teismas priteisė nepagrįstai didelį 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, juos dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti tinkamai. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nukentėjusiųjų, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus (parodymų patikrinimas vietoje, įvykio vietos apžiūra ir kt.). Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kaip tai nustato BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Nors nuteistasis revolverį bei šaudmenis nusipirko legaliai, tačiau juos užtaisydamas ne pagal instrukciją, pagamino savadarbį užtaisą, kuris viršijo „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energinius reikalavimus. Vadovaujantis specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateikti du savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energinius reikalavimus. Savo išvadą specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad revolverio užtaisas buvo savadarbis, kurio galia viršija leistiną ribą. Toks užtaisas laikomas nelegaliu. Be to, šis specialistas dėl duotos išvados ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į ginklo būgnelio kamerą įstačius guminį šratą ir į tą pačią būgnelio kamerą įstačius garsinį šovinį, gaunamas savadarbis užtaisas, viršijantis „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energinius reikalavimus – 7,5 J, t. y., tokio savadarbio užtaiso kinetinė energija padidėjo ir siekė 22,1 J. Pagal tyrimų praktiką, sviedinio energija šaudant fabrikinės gamybos šoviniais su guminėmis kulkomis (kai šovinys yra vientisas – guminis šratas yra tūtelėje) yra 3-5 kartus mažesnė nei šaudant savadarbiu užtaisu, susidedančiu iš guminio šrato ir garsinio šovinio. Apklausti parduotuvės darbuotojai nurodė, kad pardavinėdami ginklus pirkėjams paaiškindavo, kaip sukomplektuoti šovinius, ir nurodė, jog tokia komplektacija, kurią panaudojo nuteistasis, draudžiama, teigia apie tai informuodavę pirkėjus.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, nes jis namuose išbandė garsinį šovinį su gumine kulka šaudamas į lentą ir matė, jog lentoje atsirado įdubimas, t. y. suprato pagaminto šaudmens pavojingumą. Todėl sukomplektuodamas guminę kulką su garsiniu šoviniu, juos laikydamas ir nešiodamas, jis suvokė, kad neteisėtai gamina, laiko ir nešioja šaudmenis ir norėjo taip veikti. Pirkdamas ginklą ar šaudmenis asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o nesuprantant jos, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, asmuo privalo papildomai pasidomėti pats. Be to, teismų padarytos išvados dėl nuteistojo veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2010, 2K-625/2013).
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis pagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes, tyčia šaudamas nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Teismai neturėjo pagrindo nuteistojo veiksmus pripažinti būtinąja gintimi, nes jie neatitiko būtinosios ginties sąlygų (nebuvo realaus ir pavojingo kėsinimosi). Ištyrus byloje esančius įrodymus, nė vienas liudytojas nepatvirtino nuteistojo versijos, kad nukentėjusysis jį puolė iškėlęs butelį ir grasino sužaloti. Tik liudytoja K. D., kuri viso įvykio nematė, patvirtino nuteistojo parodymus, tuo tarpu D. D. (nuteistojo sūnus), kuris matė visą įvykį, parodė, jog butelį turėjo toliau stovėjęs vaikinas, o ne nukentėjusysis. Taigi teismų išvada, kad nuteistasis neturėjo pagrindo gintis šaunant nukentėjusiajam į veidą, pagrįsta. Nors iš bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo bei kitų kartu su juo buvusių asmenų buvo kilęs konfliktas, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo veiksmai kėlė realią grėsmę. Jeigu nukentėjusysis su draugais kėlė triukšmą ar kitaip drumstė viešąją tvarką, nuteistasis galėjo iškviesti policiją. Be to, konflikto metu alkoholį buvo vartojęs ne tik nukentėjusysis, bet ir pats nuteistasis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam buvo nustatytas 0,73 promilės girtumo, todėl jis galėjo neadekvačiai vertinti situacijos.
Taip pat atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo. Iš nuteistojo pagrįstai priteista nukentėjusiajam 1857 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos bei 3600 Lt už advokato paslaugas. BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis numato, kad nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nuteistasis žalą nukentėjusiajam padarė nusikalstamais veiksmais, žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai, argumentavo, kodėl būtent tokio dydžio žala priteisiama. Pagrįstai priteista ir 2385,20 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, nes nuteistasis nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, dėl to nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos ir šios paslaugos buvo tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais. Be to, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismai pagrįstai nukentėjusiajam priteisė 3600 Lt proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu (šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais)
Pažymėtina, kad teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, t. y. į neturtinės žalos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos, priteisė 5000 Lt neturtinės žalos pagrįstai nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojamas ar rizikingas. Priešingai, nukentėjusiojo, kuris viešoje vietoje vartojo alkoholį, pažeidė KET, elgesys buvo nesuderinamas su viešąja tvarka, bet jis nebuvo nukreiptas į nuteistąjį, nenustatyta, kad nukentėjusysis siekė išprovokuoti nuteistąjį elgtis neteisėtai. Kasacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio kasacine tvarka gali būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, ar teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, ar nesuteikė kuriam nors iš jų nepagrįstai didelės (lemiamos) reikšmės ir ar nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tuo klausimu. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizines ir dvasines kančias – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, iki šiol jaučia neigiamas pasekmes. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, po atliktos operacijos veido dalis iš dalies liko nejautri. Taigi darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo 800 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.
Nukentėjusysis nurodo, kad teismai pagrįstai kasatoriaus veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jis šią veiką, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat teismai pagrįstai kasatoriui netaikė BK 28 straipsnio, nes byloje nenustatytos būtinosios ginties sąlygos: nebuvo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į kasatoriaus sveikatą ar gyvybę. Nė vienas iš įvykio vietoje buvusių liudytojų (išskyrus kasatoriaus žmoną, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi) nepatvirtino kasatoriaus versijos, kad nukentėjusysis jam grasino laikydamas rankoje butelį. Liudytojai taip pat parodė, kad būtent kasatorius jiems grasino ginklu, šaudė į žemę, reikalavo išlipti iš automobilio, todėl jie šiam reikalavimui pakluso. Pažymėtina, kad teismai visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą, kasatoriaus veiką kvalifikuodami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikė tinkamai.
Kasatoriaus teiginys, neva įvykio vietoje buvusių liudytojų, kurie patvirtino nukentėjusiojo versiją, parodymai yra prieštaringi, jais vadovautis negalima, yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, jie yra vienodi ir nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tai, kad nukentėjusiojo draugams buvo nustatytas neblaivumas, jų parodymų teisingumui įtakos neturėjo. Vertindami liudytojo A. J. parodymus, teismai atsižvelgė į tai, kad jis įvykio nematė, nes prie lango priėjo tik tada, kai išgirdo šūvius.
Atsiliepime pažymima, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, nes ją nukentėjusysis patyrė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo – veido sužalojimo. Nustatyta, kad kasatorius šovė jam į veidą iš nedidelio atstumo, kulka įstrigo veido kaule (žandikaulyje), nukentėjusysis buvo operuotas, jam išimtas svetimkūnis – įstrigusi kulka. Ateityje nukentėjusiajam teks patirti dar vieną – rekonstrukcinę žandikaulio operaciją. Be to, pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad nukentėjusiojo kairės veido pusės dalis dėl pažeisto nervo yra visiškai nejautri, taigi jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes.
Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti iš nuteistojo 800 Lt už surašytą atsiliepimą į kasacinį skundą.
Nuteistojo A. D. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
Kasatorius teigia, kad nuteistasis A. D. nukentėjusįjį M. Z. sužalojo gindamas save (nes nukentėjusysis ketino jį sužaloti rankoje laikytu buteliu), todėl jo veiksmai turi būti vertintini kaip būtinoji gintis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį.
Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis, todėl teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė realią grėsmę nuteistojo sveikatai ar gyvybei. Nė vienas įvykį tiesiogiai matęs liudytojas nepatvirtino, kad nukentėjusysis pirmas puolė nuteistąjį rankoje laikydamas butelį ir taip kėsinosi jį sužaloti. Antai kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai V. S. bei A. G. davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir parodė, kad jie sėdėjo automobilyje, klausėsi muziką, gėrė alų. Prie jų priėjo nuteistasis ir, reikalaudamas netriukšmauti, vieną kartą šovė į žemę. Po to nuteistasis atidarė automobilio dureles vairuotojo pusėje, pareikalavo visiems išlipti iš automobilio, o nukentėjusiajam M. Z. pirmam išlipus iš automobilio, šovė jam į kojas. Be to, tokius nukentėjusiojo bei su juo kartu buvusių liudytojų parodymus patvirtino ir nuteistojo sūnus D. D., kuris matė visą įvykį ir parodė, jog butelį turėjo toliau stovėjęs vaikinas, o ne nukentėjusysis. Vienintelė liudytoja K. D. (nuteistojo žmona), kuri viso įvykio nematė, patvirtino nuteistojo parodymus, tačiau teismas juos vertino kritiškai, kaip siekį padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtino nė vienas įvykį matęs liudytojas.
Vertinant byloje iškilusią situaciją pažymėtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo bei kitų kartu su juo buvusių asmenų buvo kilęs konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos, tačiau nuteistasis, siekdamas sudrausminti triukšmaujančius asmenis, galėjo iškviesti policijos pareigūnus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau to nepadarė. Be to, nuteistojo ginklas buvo užtaisytas dviem šoviniais, t. y. garsiniu šoviniu ir guminiu šratu, taip pagaminant savadarbį užtaisą ir padidinant jo kinetinę energiją. Tai leidžia teigti, kad nuteistasis nesiruošė gintis ir turėjo tyčią sutrikdyti triukšmaujančiųjų sveikatą, nes ginklą naudojant gynybai ar perspėjimui būtų pakakę jį naudoti teisėtai, užtaisant vienu šoviniu. Šiuo atveju, pagaminęs savadarbį užtaisą ir padidinęs jo kinetinę energiją, nuteistasis suvokė, kad toks ginklas jį naudojant sukels sunkesnius padarinius negu jį naudojant pagal tiesioginę paskirtį, t. y. užtaisius vienu šoviniu, o šaudamas į nukentėjusįjį numatė galinčius kilti padarinius kito asmens sveikatai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas visus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, išanalizavo, taip pat nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji (motyvuojamoji) dalis atitinka jai keliamus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Nesant būtinosios ginties sąlygų, nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnį. Teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatoriaus teigimu, nuteistasis neturėjo tyčios padaryti BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes nežinojo, kad, užtaisius ginklą garsiniais šaudmenimis ir guminėmis kulkomis, bus viršyti maksimalūs leistini tos kategorijos ginklas keliami energetiniai reikalavimai.
BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas šaunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas – tai jų rinkimas, neturint leidimo, iš atskirų detalių, darymas pagal kaltininko pasirinktą technologiją ir konstrukciją (namų gamybos šaunamasis ginklas), perdirbimas, pakeičiant konstrukcines savybes iš nešaunamojo ginklo į šaunamąjį ginklą arba iš D kategorijos šaunamojo ginklo į aukštesnės kategorijos šaunamąjį ginklą (pvz., dujinio pistoleto į B kategorijos šaunamąjį ginklą), savadarbių šaudmenų darymas (pvz., iš garsinių šovinių ir guminių šratų ir pan.), savo gamybos sprogmenų sprogstamųjų medžiagų darymas.
Nors nuteistasis revolverį bei šaudmenis nusipirko legaliai, tačiau užtaisydamas ginklą naudojant dvejus šaudmenims – garsinį šaudmenį ir guminę kulką, pagamino savadarbį užtaisą, kuris viršijo „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energinius reikalavimus, ir jį panaudojo iššaudamas į nukentėjusiojo veidą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad tyrimui buvo pateikti du savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, kurie viršijo šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Šią išvadą specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad revolverio užtaisas buvo savadarbis, kurio galia viršija leistiną ribą. Be to, specialistas dėl duotos išvados ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sviedinio energija šaudant fabrikinės gamybos šoviniais su guminėmis kulkomis (kai šovinys yra vientisas – guminis šratas yra tūtelėje) yra 3–5 kartus mažesnė nei šaudant savadarbiu užtaisu, susidedančiu iš guminio šrato ir garsinio šovinio. Apklausti parduotuvės darbuotojai nurodė, kad pirkėjams paaiškindavo, kaip sukomplektuoti šovinius, ir nurodė, jog tokia komplektacija, kurią panaudojo nuteistasis, draudžiama, teigė apie tai informuodavę pirkėjus, taip pat ir nuteistąjį.
Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia patvirtina bylos duomenys, o būtent tai, kad pats nuteistasis pripažino namuose išbandęs garsinį šovinį su gumine kulka šaudamas į lentą ir matęs, jog lentoje atsirado įdubimas, t. y. suprato pagaminto šaudmens pavojingumą. Todėl sukomplektuodamas guminę kulką su garsiniu šoviniu, juos laikydamas ir nešiodamas, jis suvokė, kad neteisėtai pagamina šaudmenis ir norėjo taip veikti.
Be to, teismų padarytos išvados dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2009, 2K-520/2010, 2K-625/2013).
Dėl civilinio ieškinio priteisimo (BPK 109 straipsnis)
Kasatorius ginčija turtinės ir neturtinės žalos priteisimą teigdamas, kad nukentėjusysis savo veiksmais išprovokavo konfliktą, nuteistasis buvo priverstas gintis, todėl, esant BK 28 straipsnyje nustatytoms būtinosios gintiems sąlygoms, iš jo neturėjo būti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Ieškinio priteisimas gali būti laikomas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas sutiktų su kasatoriaus teiginiu apie žalos padarymą esant būtinajai ginčiai. Tačiau teisėjų kolegija atmetė šį kasacinio skundo argumentą. Taigi teismai pagrįstai priteisė iš nuteistojo žalos atlyginimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 1000 Lt neturtinės žalos, o apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį padidino iki 5000 Lt.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikos materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi nukentėjusysis turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl ji pagrįstai buvo iš jo priteista. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais (ne dėl būtinosios ginties), t. y. po šūvio jam buvo sužalotas veidas, atlikus operaciją pažeista veido dalis iš dalies liko nejautri. Tai rodo, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, iki šiol jaučia neigiamas pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir žalą padariusio asmens kaltę, taip pat tai, kad net ir atlikus operaciją nukentėjusysis jautė nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos pasekmes, priteistą 1000 Lt neturtinės žalos dydį pagrįstai padidino iki 5000 Lt.
Kasatorius teigia, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Abiejų instancijų teismai išsamiai įvertino nukentėjusiojo elgesį. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį, nes jis nepaisė nustatytų elgesio taisyklių, pažeidinėjo viešąją tvarką, Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą pažymėdamas, jog nors toks nukentėjusiojo elgesys galėjo būti nesuderinamas su viešąja tvarka ir kelti aplinkinių nepasitenkinimą, tačiau nebuvo nukreiptas prieš nuteistąjį siekiant jį išprovokuoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas tinkamai, todėl tenkinti kasatoriaus skundą dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
Nukentėjusysis prašo priteisti iš nuteistojo 800 Lt už surašytą atsiliepimą į kasacinį skundą. Teismui pateikta sąskaita patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 800 Lt advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Esant šioms aplinkybėms, iš nuteistojo A. D. priteistina nukentėjusiajam M. Z. 800 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Dominyko Vanharos kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajam M. Z. 800 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
Teisėjai Gintaras Goda
Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
