Bylos Nr. 1A-148-491/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31033-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. liepos 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donata Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,
sekretoriaujant Donatai Petraško,
dalyvaujant prokurorui Tomui Dzikui,
nuteistajam G. B. ir jo gynėjui Eugenijui Karosui (prokuroro, nuteistojo G. B., jo gynėjo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (duomenys neskelbtini) programa),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. B. 2023 m. liepos 12 d. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu skirtos kardomosios priemonės - suėmimo, ir
n u s t a t ė :
Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) G. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta: G. B. suimti nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo; bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo suėmimo dienos; į bausmės laiką G. B. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021-09-09 iki 2021-12-09.
Šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. 2023 m. liepos 11 d. Panevėžio apygardos teisme yra gautas G. B. apeliacinis skundas, kurio nagrinėjimas yra numatytas (duomenys neskelbtini) (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
2023 m. liepos 17 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo G. B. 2023 m. liepos 12 d. prašymas byloje taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti švelnesne, kuri netrukdytų rūpintis jo senyvo amžiaus močiute, materialiai prisidėti prie savo mamos išlaikymo, vykdyti turimą labai didelę paskolą, kitus finansinius įsipareigojimus bei vykdyti vairuotojo veiklą. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje vienerius metus, t. y. nuo 2021-12-17 iki 2022-11-17 jam buvo taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios nustatytų sąlygų atsakingai laikėsi, vykdydamas savo individualią taksi vežėjo veiklą, bei vairuotojo pareigas medicinos klinikoje (duomenys neskelbtini), aptarnaudamas neįgalius asmenis. Intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidinėjo, o dėl užfiksuotų laiko vėlavimų darbo metu, tai Panevėžio apygardos teismo 2023-01-11 nutartyje yra pasisakyta, kad vėlavimai buvo dėl ne nuo jo (G. B.) valios priklausančių aplinkybių. Po 8 mėnesių trukusio klaidingai pagrįsto suėmimo 2023-07-11 10 val. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) ir vykdamas autobusu į iš anksto (duomenys neskelbtini) nurodytą savo gyvenamąją vietą, pusiaukelėje, t. y. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atvežtas atgal į (duomenys neskelbtini). Paleistas 2023-07-11 iš suėmimo, jis neketino bėgti ar slėptis, o vyko į savo namus, kuriuose gyvena su savo senyvo amžiaus močiute, kurią nuolat prižiūri, rūpinasi namų ūkiu. Prašo įvertinti, jog močiutės sveikatos būklė yra sunki, o dabar ypač pablogėjusi dėl patirto šoko, kai 2023-07-11 jo (G. B.) nesulaukė bei atsižvelgti į tai, jog jo motina dėl ligos netekusi darbo yra registruota užimtumo tarnyboje, jis (G. B.) yra vienintelis darbingas asmuo šeimoje. G. B. nurodo, jog yra apskundęs Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-06-20 nuosprendį apeliacine tvarka.
Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Skundas atmetamas.
G. B. Utenos apylinkės teismo 2023-06-20 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme penkeriems metams už tai, kad jis 2021-09-07 apie 17.00 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, stovėjusiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai (duomenys neskelbtini)), panaudojo savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo(.22LR) šoviniais, kuris buvo užtaisytas pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22LR) šoviniais, kuriuo ne mažiau kai du kartus šovė į nukentėjusįjį A. B., pastarajam padarydamas šautinius krūtinės ląstos kairės pusės, kairio žasto ir pilvo sužalojimus su kepenų pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko A. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Taip pat G. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2021-09-07 apie 17.00 val., su savimi nešiojo ir automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. NR. (duomenys neskelbtini) (numeriai (duomenys neskelbtini)) į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją gabeno revolverį, kuris yra savadarbis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais. Revolveris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 6 mm (.22 LR) kalibro revolverį „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, kuriam buvo pakeistas vamzdis bei perdirbtas būgnelis, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklas, bei ne mažiau kaip du pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinius, kuriuos 2021-09-07 apie 17.00 val., minėtos degalinės teritorijoje, panaudojo padarydamas nukentėjusiajam A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą revolverį neteisėtai laikė iki 2022-06-07 11.50 val., kol jį prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
Nustatyta, jog šios baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu G. B. buvo taikomos kardomosios priemonės suėmimas (nuo 2021-09-09 iki 2021-12-07), intensyvi priežiūra (nuo 2021-12-07 iki 2022-11-21 (5 t., b. l. 152)). Dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo - kitoje baudžiamojoje byloje (sulaikytas nuo 2022-11-17) G. B. šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės iki pat nuosprendžio paskelbimo taikomos nebuvo.
Nustatyta, jog nagrinėjamojoje byloje po 2023-06-20 nuosprendžio paskelbimo G. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o būtent: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta - G. B. suimti nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo; bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo suėmimo dienos; į bausmės laiką G. B. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021-09-09 iki 2021-12-09. Jokių motyvų dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą - nurodyti pagrindus, motyvus, o taip pat terminą bei termino skaičiavimo pradžią (BPK 122 straipsnis, 125 straipsnis, 127 straipsnis).
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Nustatyta, kad G. B. Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) nuteistas realia laisvės atėmimo bausme 5 metams, už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Nors skundo nagrinėjimo metu nuteistasis G. B. ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio argumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl G. B. argumentų, kuriuose yra ginčijama jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrįstumu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad medžiagoje esantys duomenys nurodo, jog egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindas, kuris yra numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra pagrindas manyti, jog G. B. siekdamas išvengti bausmės atlikimo, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Suėmimas šiuo pagrindu (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo) gali būti paskirtas, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Taip pat šio pagrindo konstatavimui turi įtakos padaryto nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje už jį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis G. B. laikėsi iki šiol visų jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygų, jų nepažeidinėjo, ir ateityje žada švelnesnių kardomųjų priemonių nepažeidinėti, niekur nebėgti ir nesislėpti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. B. nors ir turi gyvenamąją vietą, iki bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį dirbo, tačiau yra nevedęs, išlaikomų asmenų neturi. Aplinkybė, jog G. B. kartu gyvena su močiute, kuri yra senyvo amžiaus, negali būti vertinama kaip aiškiai paneigianti taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindą. Juolab, kad jo motinos gyvenamoji vieta paties G. B. pateiktuose dokumentuose nurodoma (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 177). Pripažįstama, jog G. B. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiai ryšiais. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti teiginiai, kad jis vienintelis darbingas asmuo šeimoje. Teismo vertinimu G. B. nurodomos aplinkybės dėl santykių su močiute, motina jo socialinių ir šeiminių ryšių tvirtumo neparodo. Tokie duomenys sprendžiant dėl asmeniui skirtos kardomosios priemonės gali būti reikšmingi tuomet, kai nustatytų socialinių ir šeiminių ryšių praradimo rizika eliminuoja asmens pasislėpimo riziką. Nagrinėjamu atveju jokių socialinių ir šeiminių ryšių, kurie eliminuotų G. B. pasislėpimo riziką teismas nenustatė. Netgi priešingai, byloje nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo darbo pobūdžio (Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), aprašomojoje dalyje nurodyta, jog nuo 2018 m. iki 2021 m. gegužės dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo gerą atlyginimą, išvykdavo į reisus visoje Europoje, kurie trukdavo 3-4 mėnesius (6 t., b. l. 92)) patvirtina, kad nuteistojo G. B. nurodomi artimi asmenys santykinai ilgus laikotarpius apsėjo be G. B. pagalbos. Aplinkybė, jog dėl klaidos G. B. beveik tris valandas nepagrįstai buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) raštas (registracijos numeris (duomenys neskelbtini))), o G. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo buvimo, kadangi kitos prieš tai aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis G. B., vengdama jam nuosprendžiu skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistajam G. B. nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti, kadangi pripažįstama, jog šios kardomosios priemonės paskyrimą pagrindžia, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, kuris šios nutarties priėmimo momentu egzistuoja.
Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, nes netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, o taikant kitas švelnesnes, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų paskirčių įgyvendinimas, jog nuteistasis dalyvautų baudžiamajame procese, taip pat nuosprendžio įvykdymą.
Pagal BPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, teismas privalo nustatyti ir šios kardomosios priemonės taikymo trukmę. Šio reikalavimo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas, priimdamas 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį, nesilaikė, nes nenustatė nei suėmimo taikymo termino, nei jo taikymo pradžios. Todėl nustatytinas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas bei jo taikymo pradžia.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. B. 2023 m. liepos 12 d. skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo - atmesti.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.
Nustatyti, kad kaltinamajam G. B. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas yra 3 (trijų) mėnesių ir terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 20 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Jatužis
Jolanta Raščiuvienė
Daina Vaidachavičienė