Civilinė byla Nr. e2-525-1175/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09995-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
(S)
3.1.14.6; 3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 21 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Agnei Labutytei-Raškevičei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. D. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1432,87 Eur skolą, 121,50 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas: 35,00 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. sausio 3 d. ieškovė ir D. D. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius perėmė, o D. D. perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Pradinis kreditorius D. D. sudarė su atsakove 2019 m. vasario 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. DD/19/02/01 (toliau – Sutartis) pagal kurią išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos) ir (duomenys neskelbtini) (gamybos ir sandėliavimo patalpos). Pagal Sutarties 7.1 p. atsakovė įsipareigojo laiku mokėti pradiniam kreditoriui 800,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (nuo 2022 m. spalio 31 d. – 900,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį) bei papildomai nuomininkui, tenkantį gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM). Už 2022 metus buvo deklaruota pradinio kreditoriaus 9000,00 Eur pajamų iš nuomos santykių pagal Sutartį, tačiau šios sumos apskaičiuotas GPM nebuvo sumokėtas, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikalavo iš pradinio kreditoriaus sumokėti nuo šios deklaruotos sumos GPM (1350,00 Eur) kartu su netesybomis (82,87 Eur). Pradinis kreditorius pats sumokėjo VMI mokesčius, kuriuos pagal Sutartį privalėjo sumokėti atsakovė. Taip pat pradinis kreditorius sumokėjo VMI delspinigius, kurie buvo paskaičiuoti dėl atsakovės laiku nesumokėto GPM. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kilo pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui pastarojo VMI sumokėtas sumas. Pradinis kreditoriaus VMI visa sumokėta suma sudaro 1432,87 Eur (1350 Eur + 82,87 Eur). Be to, pagal Sutarties 7.13 p. atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, jeigu laiku nesumoka nuomos mokesčių ir kitų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 121,50 Eur dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos GPM sumos (1350,00 Eur (pradinio kreditoriaus sumokėtas GPM) x 0,05 proc. delspinigiai x 180 pradelstų dienų (GPM turėjo būti sumokėtas iki 2023 m. gegužės 2 d., pradelsta daugiau nei 180 dienų, skaičiuojama už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui). Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus, todėl tam, kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus, ieškovė buvo priversta kreiptis su ieškiniu į teismą.
Ieškovė atstovas advokatas Kęstutis Jokimas teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui D. D. buvo grąžinta sumokėta GPM suma, ieškinio dalies dėl 1350,00 Eur skolos priteisimo atsisako, o kitus ieškinio reikalavimus palaiko. Pažymėjo, kad ieškovė 2024 m. sausio mėn. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir tik po šios sutarties sudarymo ieškovė 2024 m. liepos 3 d. sumokėjo GPM. Dėl to, nėra ginčo, kad ieškovė GPM sumokėjo, tačiau tai padarė pavėluotai. Byloje susiklostė situacija tik dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl jos neveikimo, laiku nesumokėjus GPM, dėl ko susidarė ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė galėjo tiesiog grąžinti sumokėtą GPM trečiajam asmeniui, dėl ko nebūtų iškilę jam pareigos kreiptis į VMI dėl permokos sugrąžinimo, tačiau atsakovė pati pakartotinai sumokėjo mokesčius.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu su ieškovės (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ir reiškia nepagrįstus reikalavimus (duomenys neskelbtini) dėl prievolės, kuri neegzistuoja, vykdymo. Patvirtino, kad su D. D. buvo sudaryta Sutartis, o pagal Sutarties 7.1 p. atsakovė įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui 800,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (nuo 2022 m. spalio 31 d. – 900,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį) bei papildomai nuomininkui tenkantį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pažymėjo, kad prašydama išduoti teismo įsakymą, ieškovė nurodė, jog už negyvenamų patalpų nuomos laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. D. D. išrašė skolininkui sąskaitas apmokėjimui. Bendra nurodoma skolos suma siekė 3270,00 Eur. Kaip matyti iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolos sumą sudaro nuo nuomos kainos apskaičiuota GPM suma. Ieškovė reikalavimą priteisti jai skolą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad skolininkas neapmokėjo kreditoriaus pateiktų sąskaitų ir yra skolingas pradiniam kreditoriui apskaičiuotą GPM sumą. Tuo tarpu teikdama ieškinį, po priimtų prieštaravimų, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1432,87 Eur skolą. Grįsdama savo reikalavimą, ieškovė nurodo jau naujas aplinkybes, jog pradinis kreditorius D. D. už 2022 m. ataskaitinį laikotarpį deklaravo 9000,00 Eur pajamų iš nuomos santykių. Pateikus deklaraciją, VMI apskaičiavimo mokėtiną nuo gautų pajamų GPM sumą 1350,00 Eur, o už vėlavimą ją sumokėti dar paskaičiavo ir netesybas 82,87 Eur. Pradinis kreditorius sumokėjo šią sumą VMI, todėl ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl šios sumos priteisimo. Nurodė, kad nesutiktina su ieškovės reiškiamu ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės skolą. Tiek vienu, tiek kitu ieškovės nurodomu atveju, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo atsakovei dėl GPM skolos jam sumokėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – GPMĮ), nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasės pajamų gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokantis asmuo. Nekilnojamo turto nuomos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir jos apmokestinamos 15 proc. GPM mokesčiu. (GPMĮ 22, 25 straipsniai). Atsiliepime vadovaujamasi GPMĮ 23 straipsniu ir nurodoma, kad negyvenamąsias patalpas iš fizinio asmens nuomojosi juridinis asmuo, remiantis teisiniu reglamentavimu būtent atsakovė įgijo prievolę mokant nuomos mokestį fiziniam asmeniui, nuo išmokėtų turto nuomos išmokų apskaičiuoti ir sumokėti GPM į biudžetą. Taip pat remiamasi GMPĮ 24 straipsnio 1, 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir nurodoma, kad asmuo, mokėdamas fiziniam asmeniui nuomos mokestį, kurio suma laikytina asmens A klasės pajamomis, įgyja įstatyme įtvirtintą prievolę apskaičiuoti nuo šios sumos GPM mokestį ir sumokėti jį VMI. Juridinis asmuo taip pat turi prievolę teikti VMI mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM 313) ir metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (GPM 312). Atsakovė yra pateikusi VMI minėtas GPM 312 ir GPM 313 deklaracijas tiek už 2022 metus, tiek už 2023 metus, ir sumokėjusi apskaičiuotą nuo išmokėtų gyventojams išmokų GPM. Kaip matyti iš deklaracijų duomenų, 2022 metų ataskaitiniu laikotarpiu D. D. buvo išmokėta 9800,00 Eur išmokų suma ir nuo jos apskaičiuota bei sumokėta 1470,00 Eur GPM mokesčio prievolė. 2023 metų laikotarpiu D. D. buvo išmokėta 7200,00 Eur išmokų, nuo kurių paskaičiuotas 1080,00 Eur GPM. Atsakovės pateiktos GPM 312 deklaracijos buvo tikslinamos, nes jose VMI buvo nustačiusi trūkumų. Ir galutinės, teisingos deklaracijos, kurias nenustačiusi trūkumų VMI priėmė, buvo pateiktos praleidus deklaracijos pateikimo terminus. Dėl šios priežasties, tikėtina situacija, jog D. D. teikiant savo 2022 m. pajamų deklaraciją, VMI duomenų bazėje dar neatsispindėjo duomenys apie juridinio asmens sumokėtą GPM, kurį sumokėti prievolę turėjo atsakovė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai, kad D. D. teikiant 2022 metų deklaraciją, atsakovė dar nebuvo pateikusi tikslios deklaracijos, kurią VMI būtų priėmusi ir sumokėję apskaičiuoto GPM, D. D. sumokėta suma negalėjo būti įvykdyta atsakovės prievolė. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, vadovaujantis GPMĮ, prievolę apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui mokamų išmokų, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, turi išmokas mokanti atsakovė. Ir šią prievolę sumokėti GPM į valstybės biudžetą gali įvykdyti tik atsakovė, turi įstatyme įtvirtintą prievolę sumokėti VMI GPM mokestį, kuris yra apskaičiuojamas nuo nuomos mokesčio išmokų, mokėtinų D. D. pagal šalių sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė niekada neturėjo ir negalėjo turėti prievolės GPM mokestį mokėti pačiam D. D.. Be to, paminėjo, kad D. D., teikdamas VMI gyventojų pajamų deklaraciją, turi nurodyti savo visas per ataskaitinius finansinius metus gautas pajamas ir jo pajamos gali būti įvairių rūšių, nuo kurių gali būti kildinama ir jo paties prievolė mokėti GPM. Tačiau nuo nekilnojamo turto nuomos išmokų, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, prievolė mokėti GPM kyla šias išmokas mokančiam juridiniam asmeniui ir D. D. negali įvykdyti šios prievolės už atsakovę. Atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš pateikiamos D. D. 2022 metų deklaracijos, joje nurodoma gautų pajamų suma 9000,00 Eur ir 6360,00 Eur ir nuo deklaruotų pajamų apskaičiuotas GPM 1500,00 Eur, o ne 1350,00 Eur (9000 x 15 proc.), kaip nurodoma ieškinyje. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą GPM 312 deklaraciją, matyti, kad 2022 metų laikotarpiu D. D. buvo išmokėta 9800,00 Eur išmokų, susijusių su turto nuoma ir nuo šios sumos apskaičiuotas mokėtinas GPM dydis yra 1470,00 Eur. D. D. sumokėjus GPM pagal savo pateiktą 2022 m. deklaraciją, jis neperėmė iš VMI reikalavimo reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę sumokėti GPM nuo turto nuomos išmokų. Teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą pagal GPM prievolę nuo gyventojams išmokėtų išmokų, kurios prilyginamos A klasės pajamoms, neperėjo iš VMI D. D.. Šiuo atveju negali būti taikomos CK nuostatos dėl asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininką įgyjamos regreso teisės į skolininką. Atsakovė šią savo prievolę įvykdė, GPM, apskaičiuotą nuo D. D. išmokėtų išmokų už turto nuomą, sumokėjo VMI. Kadangi prievolė sumokėti GPM buvo įvykdyta pavėluotai, už vėlavimo laikotarpį buvo sumokėti ir VMI paskaičiuoti delspinigiai. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikė 2024 m. liepos 2 d. VMI pranešimą atsakovei apie nesumokėtus mokesčius. Kaip matyti iš šiame pranešime nurodomų duomenų, pranešimo parengimo dienai (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdę prievolės sumokėti delspinigius už pavėluotai įvykdytą prievolę sumokėti GPM (įmokos kodas 1411 Gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų) nuo D. D. 2022 m. išmokėtų nuomos išmokų. Šiame pranešime nurodyta, jog pati prievolė sumokėti GPM už 2022 metus nuo D. D. sumokėtų nuomos išmokų, buvo įvykdyta. Skola 2024 m. liepos 2 d. matoma tik už 2023 m. gegužės mėnesio – 2023 m. rugsėjo mėnesio laikotarpį ir delspinigiai už vėlavimą. Šiai dienai atsakovė GPM įsiskolinimo VMI neturi. Atsakovė yra sumokėjusi visą nuo išmokų D. D. apskaičiuotą GPM už atitinkamus laikotarpius ir delspinigius, kurie VMI buvo paskaičiuoti dėl vėlavimo vykdyti prievolę laiku. Šis VMI pranešimas ne tik patvirtina, jog prievolę mokėti GPM už 2022 metus atsakovė yra įvykdžiusi, bet ir patvirtina tai, kad prievolę sumokėti GPM nuo D. D. išmokėtų turto nuomos išmokų, VMI reikalavo įvykdyti atsakovės. Atsakovė negalėjo prievolės sumokėti GPM į biudžetą per VMI sąskaitą, įvykdyti sumokant apskaičiuotą sumą tiesiogiai D. D.. O D. D., savo ruožtu, taip pat negalėjo, sumokėdamas pagal įmokos kodą 1441, įvykdyti GPM nuo nuomos išmokų sumokėjimo prievolę, kurią gali ir privalo įvykdyti tik atsakovė ir tik sumokant į VMI surenkamąją biudžeto sąskaitą. Dėl to, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pradinio kreditoriaus D. D. VMI sumokėtą 1432,87 Eur sumą yra nepagrįstas. Reikalavimas priteisti delspinigius nuo pradinio kreditoriaus sumokėtos 1350,00 Eur skolos taip pat yra nepagrįstas. Visų pirma, aukščiau išvardinti argumentai, dėl pagrindinio reikalavimo priteisti skolą, nepagrįstumo, pagrindžia ir išvestinio reikalavimo priteisti delspinigius nuo skolos nepagrįstumą. Antra, Sutarties 7.13 punkte įtvirtinta nuomotojo, pradinio kreditoriaus, teisė reikalauti delspinigių nuo nuomininko laiku jam nesumokėtos sumos. Šiuo atveju, nuomininkas yra sumokėjęs nuomotojui visus mokesčius (nuomos ir komunalinius), kuriuos turėjo mokėti nuomotojui pagal nuomos sutartį. Delspinigius dėl vėlavimo sumokėti GPM skaičiavo VMI ir jie VMI buvo sumokėti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Agnė Labutytė-Raškevičė prašė teismo atmesti ieškinį bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad GPM privalo sumokėti įmonė VMĮ, ir tik fizinis asmuo gali tikslinti deklaracijas ir susigrąžinti permokas. D. D. yra grąžinta visa jo sumokėta suma, tiek GPM, tiek ir delspinigiai po to, kai buvo patikslinta deklaracija. Skolos teikiant ieškinį jau nebuvo. 2024 m. liepos mėn. skolos nebuvo, taigi skolos nebuvo ir teikiant ieškinį. Apie tai buvo informuotas ir pats D. D., kuris informavo ieškovę, tačiau kaip matyti, jie nurodė, kad išsiaiškins proceso metu, nes buvo nuspręsta kreiptis į teismą. 2024 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas ieškinys, nors jau buvo žinoma, kad skolos nėra, ir tai buvo padaryta, siekiant pasipelnyti. Pats D. D. netikslino deklaracijos, tai padarė tik įpareigotas teismo.
Trečiasis asmuo D. D. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nuomininkė (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas adresu - (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki jų pardavimo 2023 m. Per septynerius bendradarbiavimo metus palaikė pagarbius, kompromisais grįstus santykius, toleravo pavėluotus mokėjimus ir taikė nuolaidas, niekada nesikreipdamas į teismą. Pagal Sutarties 7.1 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir GPM, o pagal 7.13 punktą - visus mokėjimus atlikti iki einamojo mėnesio 15 d. Nuomos mokestis buvo padidintas tik kartą, nuo 800,00 Eur iki 900,00 Eur. Prieš parduodant patalpas, atsakovė buvo informuota apie sandorį. 2023 m. spalio 4 d. atsakovės atstovas E. Z. el. paštu patikino, kad visi mokėjimai atlikti, todėl grąžino nuomos depozitą. Tačiau šis patikinimas buvo klaidingas, kas rodo atsakovės nesąžiningumą. 2023 m. lapkričio 8 d. VMI pranešė, kad atsakovė nesumokėjo GPM už 2022 m. nuomos pajamas (9000,00 Eur), todėl jam buvo priskaičiuotas 1350,00 Eur GPM ir 82,87 Eur delspinigiai. Pagal GPM įstatymo 23-24 straipsnius ir Sutarties 7.1 punktą, GPM apskaičiuoti ir sumokėti privalėjo atsakovė. Atsakovė nevykdė pareigų: 2021 m. nuomos sumokėtos pajamos nedeklaruotos; 2022 m. deklaracija pateikta pavėluotai, tik 2024 m. liepos 3 d.; 2023 m. duomenys pateikti pavėluotai. Dėl atsakovės neveikimo pats sumokėjo 1350,00 Eur GPM ir 82,87 Eur delspinigių. Jo 2022 m. deklaracija iš pradžių rodė mokėtiną sumą, kuri po atsakovės pavėluoto patikslinimo tapo permoka. Vėlyvas deklaravimas buvo tiesiogiai sąlygotas atsakovės neveikimo, todėl negali būti laikomas jo kaltės pasekme. Nuo ginčo pradžios siekė taikaus sprendimo: 2023 m. lapkričio 16 d. el. paštu prašė GPM mokėjimo įrodymų, bet atsakovė vilkino atsakymą, teigdama, kad buhalterė nežinojo apie GPM pareigą ir įmonė neturi lėšų; 2023 m. lapkričio 30 d. pasiūlė mokėjimo grafiką, tačiau atsakovė ignoravo; 2023 m. gruodžio 20 d. įspėjo apie teisines pasekmes, bet bendravimas nutrūko; kreipėsi į ieškovę, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina: klaidingas patikinimas apie atliktus mokėjimus; vengimas taisyti klaidas, nepaisant jo raginimų ir VMI nurodymų; deklaracijų pateikimas tik po teisinio spaudimo. Dėl atsakovės veiksmų negalėjo naudotis lėšomis, patyrė finansinę žalą ir buvo priverstas imtis teisinių priemonių, baimindamasis didesnių baudų už 2021, 2022 ir 2023 m. Dėl atsakovės aplaidumo privalės tikslinti 2021 m. deklaraciją, 2022 metų deklaraciją jau teko taisyti ir mokėti baudas, kas yra tiesioginė finansinė žala.
2025 m. birželio 16 d. teismo posėdyje tretysis asmuo D. D. patvirtino, kad po 2025 m. gegužės 6 d. posėdžio kreipėsi į VMĮ dėl sumokėto GPM ir delspinigių ir jam buvo grąžinta visa sumokėta suma 1350,00 Eur GPM ir 82,87 Eur delspinigiai. Patikslino, kad rašytiniuose paaiškinimuose reikšdamas reikalavimus dėl 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų suklydo, jis tik palaiko ieškinio reikalavimus, šios sumos turėtų būti priteisiamos ieškovei. Apie sumokėtas sumas buvo informuotas tik 2024 m. spalio mėn., tačiau jis atsakove jau nebetikėjo. Iš VMI negavo jokių pranešimų, kad reikia peržiūrėti deklaracijas ir tikslinti. Jis neturi pareigos kasdien tikrinti VMI duomenų.
Ieškinys dalyje atmestinas, dalyje civilinė byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius D. D. sudarė su atsakove (duomenys neskelbtini) Sutartį, pagal kurią išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos) ir (duomenys neskelbtini) (gamybos ir sandėliavimo patalpos). Pagal Sutarties 7.1 p. atsakovė įsipareigojo laiku mokėti pradiniam kreditoriui 800,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (nuo 2022 m. spalio 31 d. – 900,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (2022 m. spalio 24 d. (Priedas prie Sutarties) bei papildomai nuomininkui tenkantį GPM. Už 2022 metus buvo deklaruota pradinio kreditoriaus 9000,00 Eur pajamų iš nuomos santykių pagal Sutartį.
Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2022 metus D. D. nurodyta: „Mokėtina pajamų mokesčio suma už 2022 metus - 1 350,00 Eur”.
Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 28 d. D. D. VMI sumokėjo 1350,00 Eur GPM, o po 2023 m. gruodžio 6 d. VMI D. D. siųsto „Pranešimo apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą“ - 2023 m. gruodžio 6 d. - 82,87 Eur delspinigių.
2023 m. gruodžio 20 d. D. D. el. paštu atsakovę informavo, kad nesant padengtam GPM įsiskolinimui, jis dėl skolos išieškojimo imsis teisinių veiksmų.
2024 m. sausio 3 d. ieškovė ir D. D. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius perėmė, o D. D. perleido reikalavimo teisę į atsakovę.
2024 m. liepos 2 d. VMI pranešimas atsakovei apie nesumokėtus mokesčius patvirtina, kad pranešimo parengimo dienai atsakovė buvo neįvykdę prievolės sumokėti delspinigius už pavėluotai įvykdytą prievolę sumokėti GPM (įmokos kodas 1411) nuo D. D. 2022 m. išmokėtų nuomos išmokų. Šiame pranešime nurodyta, jog pati prievolė sumokėti GPM už 2022 m. nuo D. D. sumokėtų nuomos išmokų, buvo įvykdyta.
2025 m. birželio 16 d. teismo posėdyje tretysis asmuo D. D. patvirtino, kad visos ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. sumokėtas GPM ir delspinigiai, VMI jam grąžintos šiam asmeniui.
Dėl dalies ieškinio atsisakymo.
Nagrinėjamu atveju po civilinės bylos iškėlimo 2025 m. birželio 16 d. teismo posėdyje trečiajam asmeniui D. D. patvirtinus, kad prašomus priteisti jo VMI sumokėtos pinigų sumos: 1350,00 Eur GPM mokesčio ir 82,87 Eur delspinigių, VMI yra jam grąžinusi, ieškovės atstovas teismo posėdyje pateikė teismui pareiškimą žodžiu dėl ieškinio dalies reikalavimo 1350,00 Eur sumoje atsisakymo, prašydamas jį priimti ir civilinę bylą dalyje dėl 1350,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nustatyta, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovės atstovas advokatas yra teisinę kvalifikaciją turintis asmuo, dėl ko darytina išvada, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 1350,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo šioje dalyje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl 82,87 Eur skolos priteisimo
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės 82,87 Eur skolą, kuri susidarė trečiajam asmeniui D. D. VMI sumokėjus netesybas (delspinigius) nuo pradelstos mokėti GPM sumos.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Pažymėtina, kad vadovaujantis GPMĮ 23 straipsniu, asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GMPĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru. Asmuo, mokėdamas fiziniam asmeniui nuomos mokestį, kurio suma laikytina asmens A klasės pajamomis, įgyja įstatyme įtvirtintą prievolę apskaičiuoti nuo šios sumos GPM mokestį ir sumokėti jį VMI. Esant nurodytam, aptariamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) įgijo prievolę, mokant nuomos mokestį fiziniam asmeniui, nuo išmokėtų turto nuomos išmokų apskaičiuoti ir sumokėti GPM į biudžetą VMI, o ne trečiajam asmeniui D. D.. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad prašomą priteisti 82,87 Eur delspinigių sumą atsakovė į valstybės biudžetą yra sumokėjusi, o D. D. patvirtino, kad ši jo sumokėta suma VMI jam yra grąžinta. Esant nurodytam, darytina išvada, kad atsakovė neturi nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo gražinti ieškovei 82,87 Eur sumos delspinigių forma, kadangi tam nėra nei faktinio pagrindo, nei teisinio pagrindo. Remiantis tuo, šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo teismo Sutarties 7.13 punkto pagrindu priteisti 121,50 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotų nuo 1350,00 Eur (pradinio kreditoriaus sumokėtas GPM), 0,05 proc. dydžio už 180 pradelstų dienų. Tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 7.13 punktas numato nuomotojo, pradinio kreditoriaus, teisę reikalauti delspinigių nuo nuomininko laiku jam nesumokėtos sumos. O nagrinėjamu atveju ieškovė atsiėmė reikalavimą dėl 1350,00 Eur (pradinio kreditoriaus sumokėtas GPM), o 82,87 Eur sumos delspinigių forma priteisimo iš atsakovės nėra pagrįstas, kaip nurodyta prieš tai. Remiantis tuo, kad nėra atsakovės, kaip nuomininkės, laiku nuomotojui D. D. nesumokėtų sumų, kaip to reikalauja Sutarties 7.13 punktas – nėra nei faktinio pagrindo, nei teisinio pagrindo priteisti prašomo dydžio delspinigių Sutarties 7.13 punkto pagrindu. Remiantis tuo, šis ieškinio reikalavimas dėl 121,50 Eur dydžio delspinigių priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl 1350,00 Eur skolos priteisimo, o ieškinio reikalavimus dėl 82,87 Eur skolos ir 121,50 Eur delspinigių priteisimo teismas atmetė, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei procesines palūkanas, dėl ko ir šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo tarpu CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. <...>. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
Ieškovės atstovas nurodė, kad nors trečiajam asmeniui D. D. VMI ir grąžino jo sumokėtas sumas, dėl kurių kilo ginčas byloje, tačiau sprendžiant bylinėjimosi atlyginimo klausimą reikia įvertinti tai, kad mokėtinas sumas atsakovė deklaravo ir sumokėjo pavėluotai, dėl ko D. D. kilo pareiga jas sumokėti už ieškovę, dėl ko jis turėjo finansinių nepatogumų, o skolą perleido ieškovei.
Vis dėlto, teismas aptariamu atveju vertina tas aplinkybes, kad atsakovė 2024 m. liepos 2 d. 1350,00 Eur dydžio skolos VMI neturėjo, kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apie visą padengtą įsiskolinimą VMI D. D. informavo jau 2024 m. spalio mėn., ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats D. D.. Be to, D. D. nurodė, kad šią informaciją jis perdavė ieškovei, tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neišsiaiškino, ar egzistuoja faktinis pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Bylos nagrinėjimo kontekste taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovė yra ikiteisminio bei teisminio skolų išieškojimo paslaugas teikianti įmonė, taigi ir profesionali teisininkų komanda, kuri nuolat susiduria su teisminiais procesais ir todėl jai turi būti keliami aukštesni reikalavimai dėl naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tuo tarpu atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, jau ir pateiktuose 2024 m. lapkričio 7 d. prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje Nr. eL2-9773-1175/2024 nurodė, kad skolą prašoma priteisti nepagrįstai. Taip pat teismas nenustatė ir aplinkybių, kurios rodytų galimai netinkamą atsakovės procesinį elgesį teisminio nagrinėjimo stadijoje, kuriomis būtų nepagrįstai didinamos proceso išlaidos.
Aptariamu atveju ieškovė atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl 1350,00 Eur skolos priteisimo, o ieškinio reikalavimai dėl 82,87 Eur skolos ir 121,50 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo teismo atmesti, kaip nepagrįsti.
Atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ji teisminio proceso metu patyrė 1100,00 Eur (2025 m. sausio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 151 ir 2025 m. birželio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 166) bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1100,00 Eur. Pažymėtina, kad šios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktus, ieškovės prašoma priteisti maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio bei atitinka bylos sudėtingumą.
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškovei atsisakius ieškinio dalyje dėl 1350,00 Eur, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo 1350,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodama teismui ieškinį ieškovė sumokėjo VMI 35,00 Eur žyminį mokestį (2024 m. vasario 16 d. pavedimu Nr. 680189457 sumokėta 21,00 Eur, 2024 m. lapkričio 25 d. pavedimu Nr. 735192201 sumokėta 14,00 Eur), todėl jai grąžinama proporcinga atsiimto ieškinio daliai žyminio mokesčio suma – 22,84 Eur (30,45 Eur × 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys, 140 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 87, 140, 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
priimti ieškovės (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio 1350,00 Eur dalies iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,84 Eur (dvidešimt du eurus 84 ct) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. vasario 16 d. pavedimu Nr. 680189457 ir 2024 m. lapkričio 25 d. pavedimu Nr. 735192201. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėjas Giedrius Nemeikšis
