Baudžiamosios bylos Nr. 1-775-1240/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05429-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;
1.2.14.9.2.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2025 m. liepos 21 d.
Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,
sekretoriaujant Laimai Gučaitei,
dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui,
kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas specialus vidurinis, turi mechaniko specialybę, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą medkirčiu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,
n u s t a t ė :
1. Kaltinamasis R. N. 2024 m. vasario 11 d., apie 00:40 val. (duomenys neskelbtini), D. S. sodyboje, tyčia sunaikino bei sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: su tikslu sukelti gaisrą ir tokiu būdu sunaikinti bei sugadinti D. S. ir R. K. priklausantį turtą, atidaręs neužrakintas sodybos pagalbinio pastato - daržinės duris, įėjęs į vidų, žiebtuvėliu padegė daržinės viduje sudėtus šiaudus; dėl šių jo veiksmų kilo gaisras, kurio metu užsidegė D. S. priklausančio pagalbinio pastato - daržinės konstrukcija 5 150 eurų vertės, sudegė daržinėje buvęs D. S. priklausantis turtas: elektrinis pjūklas 50 eurų vertės, svarstyklės 100 eurų vertės, 3 kubiniai metrai lentų 200 eurų vertės ir daržinėje buvęs nukentėjusiajam R. K. priklausantis turtas - 10 kubinių metrų malkų 300 eurų vertės, šiais visais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino 5800 eurų vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 5500 eurų dydžio turtinę žalą, nukentėjusiajam R. K. 300 eurų turtinę žalą.
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. Kaltinamasis R. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kada tiksliai įvykdė nusikalstamą veiką nepamena, bet galėjo būti 2024 m. vasario 11 d. apie 00.40 val. Tą vakarą buvo išgėręs, todėl gal alkoholis turėjo įtakos tokiems veiksmams. Gyvena netoliese, iki daržinės nuėjo takeliu, per tvorą lipti nereikėjo, yra varteliai. Eidamas mūvėjo auliniais batais, kuriuos paėmė policija. Nuėjęs prie pastato atsidarė duris ir įėjo į vidų, durys nerakinamos. Pastato viduje atsisėdęs rūkė, gal iškrito žarija ir padegė šiaudus. Ne visai tyčinis padegimas gavosi. Padegęs, nekreipė dėmesio į tai, ką padarė, grįžo į namus. Kai nuėjo atsinešti malkų jautė pašalinį kvapą, paskambino nukentėjusiajam, kad jaučia kvapą ir nuėjo miegoti. Pabudęs pamatė šviesas ir nuėjo pažiūrėti. Tuomet iš karto išgirdo kaimynų kaltinimus. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jiems žalą atlygino, šiuo metu alkoholio nebevartoja. Suvokia, kad taip elgtis negalima. Kodėl padegė daržinę nežino, jokio motyvo neturėjo, nesipyko su kaimynais.
3. Kaltinamajam R. N. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui, gynėjui bei kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
5. Iš nukentėjusiosios D. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad gyvenamoji sodyba (duomenys neskelbtini) yra jos nuosavybė. Ją paveldėjo mirus tėvams. Šiuo metu jau kelerius metus sodyboje gyvena nuomininkas R. K. Sodyboje yra keletas ūkinių pastatų ir gyvenamasis namas. Ūkinis pastatas, kuris yra atokiau nuo kitų statinių ir yra pats didžiausias statytas jos tėčio prieš 30-40 metų. Pastatas medinis. Pastato stogas - šiferis. Pastatas buvo sudarytas iš dvejų dalių. Į pastato pagrindinę dalį buvo galima patekti per 2 įėjimus: dvejas dvivėres duris, kurių vienas priešais kiemą, kitas - esančias priešingoje pastato sienoje. Taip buvo padaryta, kad įvažiavus į pastatą su transportu, būtų galima kiaurai išvažiuoti per kitas duris. Dvivėrės durys, kurios yra iš kiemo pusės buvo rakinamos, o priešingoje sienoje buvusios dvivėrės durys buvo užremtos mediniu pagaliu kažkokiu, todėl patekimas per šias duris buvo laisvas. Į mažesnę pastato dalį patekimas buvo per vienvėres duris iš kiemo pusės, jos buvo rakinamos. Ūkiniame pastate viduje buvo sudėtas turtas: aruodai grūdams, tušti, elektrinis pjūklas medienai "zeimeris", neveikiantis, svarstyklės metalinės dideliems svoriams sverti, išpjautos lentos, apie 3 kubai, jos buvo apie 3 metrus ilgio. Taip pat buvo R. K. malkos. Pastate dar buvo senų šieno ir šiaudų likučių, kurių nevertina atskirai. Gaisro, kuris įvyko 2024 vasario 10-11 dienomis metu šis ūkinis pastatas sudegė praktiškai visas, jį reikalinga pilnai atstatyti. Sudegusį pastatą vertina 5 150 eurų. Viduje buvusį turtą vertina: zeimerį - 50 eurų, svarstykles 100 eurų. Lentas vertina 200 eurų. Iš viso padaryta turtinė žala gaisro metu 5 500 eurų. Su R. N. jie pažįstami nuo vaikystės, kaimynystėje augo. Kai dar buvo vaikai sutarė draugiškai. Šiuo metu nebendrauja, tačiau jokių pykčių neturėjo. Neišspręstų reikalų dėl skolų taip pat neturėjo. Sodyboje šiuo metu gyvenantis R.K. pasakojo apie gaisrą. Pagal jo pasakojimą ir visas gaisro aplinkybes, įtaria, kad gaisrą galėjo sukelti R.N., nes jis paskambino R.K., kai dar nesimatė paties gaisro. Be to R.K. sakė, kad po R.N. skambučio jis buvo nuėjęs iki ūkinio pastato ir nematė pėdų sniege, todėl mano, kad R.N. galėjo į ūkinį pastatą įeiti per galines dvivėres duris, nuėmęs duris prilaikantį pagalį ir ten padegti šiaudus ar šieną. R.N. žino jos sodybą gerai, kadangi jie yra kaimynai nuo vaikystės, be to R.N. laikė malkas kituose jos sodybos ūkiniuose pastatuose, ateidavo į svečius. Koks galėjo būti R.N. motyvas ar tikslas padegti jos ūkinį pastatą liudytoja nežino, bet jo elgesys dar iki gaisro buvo metu keistas, stengiasi su juo nebendrauti. (1 tomas, b. l. 53).
6. Iš nukentėjusiojo R. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2024 m. vasario 10 d 23 val. 34 min. jam paskambino kaimynas R. N., kuris pasakė, kad dega sodybos, kur jis gyvena, priklausančios D. S., klojimas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jis išėjo pasižiūrėti. Nuėjo iki daržinės kampo, kad matytų klojimą. Jokio gaisro nebuvo. Degėsių kvapo taip pat nebuvo. Be to nebuvo pėdų sniege link klojimo. Apžiūrėjęs grįžo į gyvenamąjį namą, kur žiūrėjo kompiuterį. Maždaug po valandos, būdamas namo viduje išgirdo sproginėjant šiferiams. Išėjęs pamatė, kad dega klojimas atvira liepsna. Apie gaisrą pranešė pagalbos telefonu. Buvo 0:46 val. Nuėjęs prie klojimo pamatė, kad sniege yra didelės pėdos vedančios nuo liudytojo kiemo iki klojimo. Jis įtarė, kad klojimą galėjo padegti R. N., todėl nuėjęs prie jų sodybos ribos matė, kad yra sniege tokios pat pėdos. Pas R. N. gyvenamajame name degė šviesa. Kai atvyko ugniagesiai, prisirinko žmonių prie gaisro vietos. Matė, kad buvo atėjęs R. N. Jis avėjo didelius guminius, aulinius batus. R. N. elgesys dažnai yra keistas, jis serga psichine liga. Klojimas buvo mažai naudojamas. Paskutinį kartą jis klojime buvo malkų maždaug prieš dvi savaites. Klojimo durys užrakintos nebuvo, buvo tik užkabinta spyna. Klojime buvo priekaba skaldytų malkų, šienas. Su R. N. susipykę nebuvo (1 tomas, b. l. 65-68).
7. Iš nukentėjusiojo R. K. 2024 m. vasario 14 d. papildomos apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis į klojimą, kuris buvo padegtas, iki gaisro nuėjęs nebuvo, nes jo malkos yra kitame ūkiniame pastate, kieme, o klojimas yra toliau už ūkinių pastatų. Klojimo didžiosios durys, kurios yra priešais liudytojo kiemą, prieš gaisrą buvo uždarytos. Ant durų ąselės buvo užkabinta pakabinama spyna, bet durys nerakintos. Durys buvo dviejų dalių, atsidarančios į lauko pusę. Durys iš lauko buvo užremtos mediniu žaginiu, kad neatsidarytų. To pirmos apklausos metu nepasakė, nes buvo pamiršęs, be to buvo susijaudinęs dėl kilusio gaisro. Norint atidaryti duris reikėjo nuimti žaginį, o spynos nukabinti nereikėjo, nes ji buvo užkabinta ant ąselės. R. N. vasario 10 d. jis išgerti alaus nesiūlė. Pėdsakus, kuriuos pastebėjo ties jų su R. N. sodybų riba, pamatė iš karto po to, kai grįžo nuo degančio klojimo, tuo metu dar jokių pašalinių žmonių ir gaisrinės dar nebuvo, R.N. irgi nebuvo atėjusio. Anksčiau R.N. pro šią vietą per tvorą neidavo pas jį, todėl mano, kad pėdos šviežios, atsiradusios sniege prieš pat gaisrą (1 tomas, b. l. 69).
8. Iš nukentėjusiojo R. K. 2024 m. balandžio 23 d. papildomos apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad D. S. sodybos (duomenys neskelbtini) daržinėje, kuri sudegė per gaisrą 2024 m. vasario mėn. naktį iš 10 į 11 d., laikė savo malkas. Su D.S. buvo sutaręs, ji jam leido laikyti ten savo malkas, kadangi gyvena laikinai jos sodyboje, šildymas name malkinis. Malkos buvo skaldytos, mišrios medienos, jų buvo apie 10 kubinių metrų. Jas vertina 300 eurų, jam gaisro metu padaryta 300 eurų turtinė žala. Dėl malkų vertės reikš civilinį ieškinį byloje, kad gaisro kaltininkas jam atlygintų padarytą turtinę žalą. Sutiktų, kad ši žala nebūtinai pinigais būtų atlyginta, tiktų jei ir malkų atvežtų tokių pat priekabą - 10 kubinių metrų, skaldytų Taip pat dar papildomai parodo, kad į klojimą - daržinę į vidų patekti nebuvo jokios galimybės, kadangi jis ant dvivėrių durų nuo girininkijos pusės buvo uždėjęs pagalį, dar su viela užsukęs, kad jų niekas negalėtų atidaryti. O dvivėres duris iš kiemo pusės naudojo patekimui į daržinę, jų nerakino, tik spyną užkabindavo dėl vaizdo. Dar iš lauko pusės nuo kiemo pusės ant dvivėrių durų žaginį užrėmęs buvo tokį trikampį. Šiaip užremdavo, be jokio tikslo. Su R.N. po gaisro nebendrauja. R.N. liudytojo lyg ir vengia (1 tomas, b. l. 75-77)
9. Iš liudytojos M. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2024 m. vasario 11 d. apie 1 val. jai paskambino draugė V. S. ir pasakė, kad jai skambino R. P. ir pasakė, kad kilo gaisras jos motinai D. S., kuriai atstovauja ji, nes ši yra prastos sveikatos, priklausančiame klojime, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ji atvyko į vietą. Atvykus ugniagesiai gesino gaisrą. Jau buvo beveik užgesinę. Buvo apdegę klojimo sienos, stogas, aruodai, viduje buvęs šienas, malkos. Šioje sodyboje, kur degė klojimas gyvena R. K.. R. K. jai sakė, kad jam skambino kaimynas R. N. ir pasakė, kad dega klojimas. R. K. sakė, kad jis išėjo pasižiūrėti. Minėjo, kad jokio gaisro nematė. Prie klojimo sniege pėdų nematė. Apžiūrėjęs grįžo į namo vidų. Kaip teigia R. K. maždaug po pusvalandžio išgirdo sproginėjant šiferiams ir išėjęs į lauką pamatė klojimą degantį atvira liepsna ir prie klojimo sniege matė pėdas. Jis iš karto išvietė ugniagesius. Įtaria, kad klojimą galėjo padegti R. N. dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių. Be to kiek žino, jis turi psichikos sutrikimų. Klojime elektros nebuvo. Klojimas buvo užrakintas ir nenaudojamas apie 10 metų. Jokių cheminių medžiagų klojime nelaikė. Kokia padaryta žala šiuo metu negali pasakyti, nes nežino, nesupranta apie pastatų statybą. Pasitars su specialistais ir informuos papildomai. Ji ar jos motina ar kiti artimieji su R. N. jokių konfliktų nėra turėję. Sodyba nedrausta (1 tomas, b. l. 24-31).
10. Iš R. K. 2024 m. vasario 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad parodymų patikrinimas pradėtas liudytojo R. K. gyvenamosios sodybos kieme (duomenys neskelbtini). Pasiūlius liudytojui R. K. parodyti vietą, apie kurią jis davė parodymus, kad atėjus pirmą kartą po R. N. skambučio nebuvo sniege pėdsakų, R. K. parodo eiti link ūkinių pastatų, pasukti į kairę, priėjus ūkinio pastato pietinį kampą, parodo kryptį nuo ūkinio pastato kampo į kairę link sudegusio pastato ir parodo, kad nuo šio vietos iki rodomo kairėje esančio klojimo, jam atėjus pirmą kartą nebuvo jokių pėdų sniege. Pasiūlius liudytojui R. K. parodyti vietą, apie kurią jis davė parodymus, kad atėjus antrą kartą link klojimo, kai šis jau degė, stovėdamas prie ūkinio pastato pietinio kampo matė pėdsakus sniege link klojimo nuo savo kiemo, liudytojas R. K. parodo kryptį nuo ūkinio pastato pietinio kampo į kairę link sudegusio pastato ir parodo, kad nuo šios vietos iki rodomo kairėje esančio klojimo, jam atėjus kai klojimas jau degė atvira ugnimi, jis sniege matė pėdsakus, vedančius nuo jo kiemo link klojimo. Neįsidėmėjo kokia kryptimi buvo pėdos, ar viena brydė. Fotografuojama, nuotrauka Nr. 1. Pažymima plane. Pasiūlius liudytojui R. K. parodyti vietą, apie kurią jis davė parodymus, kad nuėjęs prie jo ir kaimyno R. N. sodybų ribos matė, kad yra sniege tokios pat pėdos, liudytojas parodo eiti link įvažiavimo į kiemą (duomenys neskelbtini), parodo vietą, kur matyti pėdsakų takelis vedantis per tvorą tarp sodybų(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų. Fotografuojama, nuotrauka Nr. 2. Pažymima plane (1 tomas, b. l. 70-74).
11. M. S. 2024 m. vasario 11 d. pareiškimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d., kad 2024 m. vasario 11 d. apie 0:40 val. jos motinai D. S., kuriai ji atstovauja, priklausančiame klojime, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė klojimo sienos, stogas, aruodai, viduje buvęs šienas, malkos. Įtaria, kad klojimas buvo padegtas. Kokia padaryta žala šiuo metu negali pasakyti, nes nežino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 24-31).
12. 2024 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje koordinatėmis (duomenys neskelbtini) stovi daržinė 7x22,5m dydžio. Daržinės šiaurinėje pusėje matosi keli buvę įėjimai Foto1-16. Labiausiai išdegusi daržinės vidurinė dalis šiaurinėje pusėje. 11.5 m atstumu nuo rytinio kampo šiaurinės sienos apačioje, nuo apatinio karkaso medinės apdegusios sijos išorinės pusės PGT specialistas paima degėsių pavyzdį. Nuo daržinės šiaurinės sienos iki 5m atstumu nuo jos sniegas yra ištirpęs nuo gaisro šilumos ir vandens. Toliau sniege matosi daug avalynės pėdsakų. Rasti keturi avalynės pėdsakų fragmentai, kurie matuojami nuo šiaurės rytinio ir nuo šiaurės vakarinio daržinės kampų atstumais: pėdsakas Nr.1- 10,24 m ir 15,4 (nufotografuojamas Foto19); Nr. 2 - 13,46 m ir 23,2 m (nufotografuojamas Foto 21 ir padaroma gipsinė išlieja Nr. 1), Nr. 3 – 13,34 m ir 23,7 m (nufotografuojamas Foto 23 ir padaroma gipsinė išlieja Nr. 2). Nuo daržinės yra keliukas pro (duomenys neskelbtini) namą ir pro (duomenys neskelbtini) namo sklypo pietinę tvorą. Šis keliukas yra ištryptas sniege ir išvažinėtas. Keliukas veda į (duomenys neskelbtini) gatvę, vartų nėra. (duomenys neskelbtini) namo pietinėje sklypo tvoroje, ties pietvakariniu namo kampu nuo išvažinėto keliuko per tvorą (kurią galima atkabinti) puriame sniege matosi keli pėdsakų takeliai Foto 25, bet pėdsakų raštai neįžiūrimi, toliau kieme takelis ištryptas, pėdsakų raštų nesimato (1 tomas, b. l. 37-36, 37-50).
13. 2024 m. kovo 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto R. D. išvada (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad du avalynės pėdsakai, užfiksuoti gipsinėse išliejose Nr. 1, Nr. 2, rasti ir paimti 2024-02-11 įvykio vietos apžiūros metu dėl svetimo turto sugadinimo, (duomenys neskelbtini), yra tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, grupinės priklausomybės nustatymui. Du avalynės pėdsakai, nukopijuoti gipsinėse išliejose Nr. 1, Nr. 2, yra palikti panašaus tipo avalyne kaip ir tyrimui pateikta įtariamojo R. N. avalynė-guminiai batai (1 tomas, b. l. 92-94).
14. 2024 m. vasario 12 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad pas įtariamąjį R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose ir priklausiniuose, kurių savininkas R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2024-02-12, buvo atlikta nesankcionuota krata. Asmens savanoriškai pateikti objektai: 1. Dujinis žibintuvėlis, baltos spalvos, plastiko korpusu, 1 vnt. Supakuota į popierinį voką Nr. 1. Kratos metu rasti ir paimti objektai: 1. Dujinis žibintuvėlis, baltos spalvos, plastiko korpusu, 1 vnt. Surasta ir paimta virtuvėje, liemenės kišenėje. Supakuota į popierinį voką Nr. 2. 1. Dujinis žibintuvėlis, baltos spalvos, plastiko korpusu, 1 vnt. Surasta ir paimta gyvenamajame kambaryje, spintelėje. Supakuota į popierinį voką Nr. 3. Kratos teisėtumas patvirtintas 2024 m. vasario 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo D. S. nutartimi (1 tomas, b. l. 114-115, 116-122, 123-124, 125-126).
15. 2024 m. vasario 14 d. prokuroro nutarimu susipažinti su informacija, kurio pagrindu gauta telefono ryšio numerio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas R. N., išklotinė laikotarpiui nuo 2024-02-10 (00:00 val.) iki 2024-02-11 (24:00 val.). Nurodytu laikotarpiu fiksuotas vienas sujungimas, kurio duomenys: Operatorius UAB "Bitė Lietuva". Telefono aparatas, kuriame veikė R. N. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš R. N. telefono ryšio numerio (duomenys neskelbtini) fiksuotas išeinantis skambutis 2024-02-10 23:35:10 į liudytojo R. K. naudojamą telefono ryšio numerį (duomenys neskelbtini). Kontakto trukmė - 48 s. Tuo metu R. N. telefono ryšio numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie operatoriaus UAB "Bitė Lietuva" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 159-160, 161, 164-165).
16. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. vasario 10 d. 22 val. iki vasario 11 d. 1 val. krituliai nefiksuoti. Vasario 10 d. nuo 23 val. iki 24 val. stebėta rūkana, nurodyti tikslaus pradžios ir pabaigos laiko neturi galimybės. Vėjo kryptis rytų. Vidutinis vėjo greitis nuo 4,3 iki 4,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis nuo 7,3 iki 8,3 m/s (1 tomas, b. l. 157-158).
17. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga dėl gaisro, iš kurios matyti, kad 2024 m. vasario 11 d. 01 val. 04 min. gautas pranešimas iš BPC, kad kilo gaisras ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su Biržų PGT pamainos vadu buvo priimtas sprendimas vykti į gaisro vietą, kadangi įtariamas padegimas. Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad ūkinis pastatas yra 81 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., vakarų kryptimi, koordinatės (duomenys neskelbtini)). Ūkinis pastatas 12x7 m, dviejų šlaitų, stogas dengtas asbestcemenčio lakštais, perdengimas neįrengtas, sienos medžio karkaso, apkaltos medžio lentomis. Prie minėto ūkinio pastato pristatyti du vienšlaičiais stogais, ūkinės paskirties pastatai, kurie yra 5x7 m. Abu statiniai neatskirti nuo sudegusio ūkinio pastato aklinomis sienomis, tai yra sudaro bendrą gaisrinį skyrių. Ūkinis pastatas priklauso D. S. Apžiūrėjus gaisravietę, nustatyta, kad sklypas, kuriame yra ūkinis pastatas nėra aptvertas. Apžiūrėjus ūkinį pastatą iš lauko matyti, kad gaisro židinio zona yra šiaurės vakarinėje pastato pusėje ties viduriu (žiūrėti ūkinio pastato schemą). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė sienos, liko mediniai laikančių sienų konstrukcijų fragmentai. Sudegė viduje laikyti šiaudai, šienas ir malkos. Gaisro metu apdegė šalia pastatytų vienšlaičių ūkinių pastatų vidus, juose laikyti grūdai, seni mediniai langai su stiklais, dviratis, rąstų pjovimo įrenginys. Iš pastato šiaurės vakarinės pastato sienos, esančios tarp dviejų vartų, paimti du medinių apdegusių lentų fragmentai, įrengti ant apatinės sienos medinio tašo, laikančio pastato sienų medines konstrukcijas. Ar pastato vartai buvo sandarūs nėra galimybės nustatyti, kadangi atvykus ugniagesiams gelbėtojams jau buvo sudegę. Pastate elektros instaliacija įrengta nebuvo. Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado A. J. teigimu, atvykus į gaisro vietą degė ūkinis pastatas atvira liepsna. Atvykus pasitiko neprisistačiusi moteris, kuri nurodė privažiavimą prie degančio pastato. Minėta moteris paminėjo, kad matė žmogaus pėdsakus, vedančius prie degančio pastato. Prieš atliekant gesinimo darbus, ūkinio pastato stogo danga jau buvo sudegusi, baiginėjo degti likusios stogo konstrukcijos. Pastato šiaurės vakarinės pusėje esanti siena ir vartai buvo jau sudegę, priešingoje sienoje dar buvo matyti degančių medinių lentų fragmentai. Gaisro gesinimui iš vidaus buvo išlaužta pakabinama vartų spyna, vienšlaičio ūkinio pastato, esančio šiaurės rytų kryptimi. Prieš atliekant gesinimo darbus prie degančio pastato jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Gaisro gesinimo metu atvyko pastato savininkės dukra M. S., kuri įtarė, kad pastatas buvo padegtas. Gaisro gesinimo metu pastate elektros instaliacijos laidų ar kitų elektros įrengimo požymių nepastebėjo. Gaisro gesinimo metu intensyviausiai liepsna buvo pastato vidurinėje dalyje, kur buvo laikomi šiaudai, šienas ir malkos. Pastato savininkės dukra M. S. teigė, kad 2024 m. vasario 11 d. apie 01 val. gavo informaciją, jog kilo gaisras jos mamai priklausančiame ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi į gaisro vietą 01 val. 30 min. pastebėjo, kad pastato stogas ir sienos buvo sudegusios. Pabendravusi su piliečiu R. K., kuris gyvena name minėtu adresu teigė, turinti įtarimų, kad ūkinį pastatą padegė kaimynystėje gyvenantis R. N. Ūkiniame pastate elektros instaliacija įrengta nebuvo. Pastato durys buvo užrakintos. Raktus nuo minėto pastato turėjo pilietis R. K.. Ūkinio pastato viduje buvo laikomi šiaudai, šienas, malkos, grūdų aruodai. Degių skysčių ar savaime užsidegančių medžiagų ūkiniame pastate nebuvo. Turtas nedraustas. Atliekant neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Ūkinio pastato apžiūros metu nustatyta, kad gaisro židinio zona pagal išanglėjusių pastato likučių fragmentus yra pasato viduryje link šiaurės vakarinės sienos, kur buvo laikyti šaudai, šienas, malkos. Remiantis gaisro vietos apžiūra, išdegimo požymiais, apklaustų asmenų parodymais galima teigti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (1 tomas, b. l. 139-154).
18. 2024 m. vasario 11 d. surašytu Reagavimo skyriaus vyr. patrulės Ž. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 11 d. 01:49 val. dirbant kartu su Panevėžio AVPK Biržų r. PK RS vyr. tyrėju D. K. telefonu susisiekė Panevėžio AVPK Biržų r. PK Veiklos sk. vyr. tyrėja E. R., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dega ūkinis pastatas ir įtaria padegimą. Nuvykus nurodytu adresu medinis klojimo pastatas buvo beveik užgesintas, įvykio vietoje dirbo PGT ugniagesiai. Pabendravus su E. R., ji nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena R. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris galimai padegė pastatą. Įvykio vietoje buvo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad sudegęs pastatas priklauso jos mamai D. S.. Ji nurodė, kad namas priklausė jos seneliams, kuriems mirus namuose apsigyveno R. K., gim. (duomenys neskelbtini). R. K. pasakojo, kad klojimo pastate elektros energijos nebuvo, pastate stovėjo šienas ir priekaba malkų. Durys buvo uždarytos, ant jų uždėta bet neužrakinta pakabinama spyna. Asmuo nurodė, kad paskutinį kartą sudegusiame pastate buvo prieš dvi savaites. R. K. pasakojo, kad 2024-02-10 23:34 jam paskambino R. N., kuris pasakė, kad dega R. K. daržinė. R. K. išėjo iki kampo daržinės pasižiūrėti, tačiau nieko nepastebėjo, niekas nedegė, jokių pėdsakų nebuvo. 00:46 val. R. K. išgirdo šiferio spragsėjimo garsą. Išbėgus į lauką pastebėjo, kad dega daržinė. Jis iškvietęs ugniagesius pastebėjo, kad link degančios daržinės ant sniego yra pėdos, kurios veda pro R. K. kiemą ir nuveda link R. N. kiemo. R. K. pasakojo, kad kai atvyko ugniagesiai ir pradėjo gesinimo darbus ant R. K. kiemo susirinko kaimynai stebėti kaip vyksta gesinimas, tarp tų buvo ir R. N., kuris nepasirodė nustebęs, elgėsi ramiai. Pasak E. R., kai ugniagesiai gesino gaisrą ji bendravo su R. N. ir jis jai pasakojo tris skirtingas versijas kaip pastebėjo gaisrą. Pasak jos, R. N. serga šizofrenijos liga, todėl elgiasi neprognozuojamai. Ji nurodė, kad yra baiminamasi, kad R. N. vėl gali kažką padegti. (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo nurodė, kad turi vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau ji užfiksavo tik atvykusius ugniagesius. Apie 6 val. ryto buvo apsilankyta (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Raktas buvo duryse lauko pusėje, todėl įėjus į vidų lovoje, neapsiklojęs, su striuke ir auliniais batais rastas miegantis vyras. Jį pažadinus neatrodė nustebęs matantį policiją. Asmuo nurodė, kad tikriausiai mes apsilankėme dėl gaisro pas kaimynus, tačiau prie ko jis, teigė nesuprantantis. Nustatyta, kad asmuo yra R. N., kuriam alkotesterio matuokliu nustatytas 2,16 prom. girtumas. Asmuo sulaikytas (1 tomas, b. l. 166-167).
19. Pagal BK 187 straipsnio 2 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
20. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. N. 2024 m. vasario 11 d., apie 00:40 val. (duomenys neskelbtini), D. S. sodyboje, tyčia sunaikino bei sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: su tikslu sukelti gaisrą ir tokiu būdu sunaikinti bei sugadinti D. S. ir R. K. priklausantį turtą, atidaręs neužrakintas sodybos pagalbinio pastato - daržinės duris, įėjęs į vidų, žiebtuvėliu padegė daržinės viduje sudėtus šiaudus; dėl šių jo veiksmų kilo gaisras, kurio metu užsidegė D. S. priklausančio pagalbinio pastato - daržinės konstrukcija 5 150 eurų vertės, sudegė daržinėje buvęs D. S. priklausantis turtas: elektrinis pjūklas 50 eurų vertės, svarstyklės 100 eurų vertės, 3 kubiniai metrai lentų 200 eurų vertės ir daržinėje buvęs nukentėjusiajam R. K. priklausantis turtas - 10 kubinių metrų malkų 300 eurų vertės, šiais visais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino 5800 eurų vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 5500 eurų dydžio turtinę žalą, nukentėjusiajam R. K. 300 eurų turtinę žalą. Šios aplinkybės nustatytos: paties kaltinamojo R. N. parodymais, nukentėjusiųjų D. S. ir R. K., liudytojos M. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga, tarnybiniu pranešimu ir kitais byloje esančiais duomenimis. Taigi, teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo R. N. veiksmai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, jo kaltė įrodyta.
21. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
22. Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 5500 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 300 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. nurodė, kad kaltinamasis jai žalą atlygino jie susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų neturi. Taip pat nukentėjusioji D. S. patvirtino, kad patirtą žalą kaltinamasis atlygino ir nukentėjusiajam R. K. bei su juo susitaikė. Be to kaltinamojo gynėjas pateikė žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus (sąskaitos išrašą ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą) iš kurių matyti, kad R. N. 2025 m. liepos 4 d. atlygino nukentėjusiesiems patirtą žalą, pervesdamas D. S. 5500 Eur, R. K. – 300 Eur. Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl nukentėjusiųjų D. S. ir R. K. pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
23. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
24. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, dėl kurio buvo sunaikintas turtas visuotinai pavojingu būdu. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, atlygino padarytą žalą, kritiškai vertina savo elgesį, dirba. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
25. Taigi teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, dėl to kaltinamasis R. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Kiti bylos klausimai
26. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
27. Daiktai – trys dujiniai žibintuvėliai, priduoti saugojimui 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu (1 tomas, b. l. 135-138); Gipsinės avalynės išliejos 2 vnt., priduotos saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu (1 tomas, b. l. 95-98); Degėsių pavyzdys, priduotas saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu (1 tomas, b. l. 108-111), sunaikintini, o batai - priduoti saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu (1 tomas, b. l. 95-98), grąžintini savininkui R. N.
28. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTMtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-93-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-93-788/2017">2K-93-788/2017</a> ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo R. N. neišieškomos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. N., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Procesą dėl nukentėjusiųjų D. S. ir R. K. civilinių ieškinių nutraukti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:
- tris dujinius žibintuvėlius, priduotus saugojimui 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu – sunaikinti;
- gipsinės avalynės išliejas 2 vnt., priduotas saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu – sunaikinti;
- degėsių pavyzdį, priduotą saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu – sunaikinti;
- batus – priduotus saugojimui 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu – grąžintini savininkui R. N.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.
Teisėjas Marius Zubkas
