Civilinė byla Nr. e2S-179-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00407-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-839/2022 pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. Z., V. Z., V. A. ir H. A. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB SEB bankas, S. B. individuali įmonė.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ieškinį tenkino ir nusprendė panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo planą, 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis, kuriomis pagal atliktus S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengto žemės sklypo planą leista V. A. parduoti – 0,0333 ha žemės 0,8918 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę; pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NJ-1038, dalį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,0333 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę; pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NJ-3807, ir 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. NJ-3808 dalis, kuriomis V. A. pardavė ir perdavė, o A. Z. nupirko ir priėmė 0,0333 ha žemės 0,8918 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę; taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas, priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 222 Eur; pavesti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021-11-16 schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą.
2. Atsakovai A. Z. ir V. Z. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, kad jiems nesuprantamas ir neaiškus 2022 m. rugsėjo 27 d. priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjams kilo neaiškumas ar byloje priimtu sprendimu teismas panaikino dalyje ar visoje apimtyje: 1) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus; 2) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo planą; 4) 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4. Taip pat, ar teismas, taikydamas restituciją, grąžino valstybei įregistruoto žemė sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į kurią gali būti registruotos nuosavybės teisės, ar teismas grąžino valstybei nesuformuotos žemė dalį, kurios kaip žemės sklypo suformavimas buvo panaikintas tuo pačiu sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovų prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad sprendimas yra pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas. Pasak teismo, iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jie iš esmės siekia išsiaiškinti ar teismo sprendimu panaikinti viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, 2002 m. sausio 25 d. parengtas žemės sklypo planas, ar tik dalies sklypo. Teismo nuomone, iš byloje esančių įrodymų ir jų vertinimo, pateikto Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendime, matyti, kad priimtas sprendimas yra aiškus, t. y. teismo sprendimu panaikinti viso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, 2002 m. sausio 25 d. parengtas žemės sklypo planas. Teismas, naikindamas 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ nurodė minėto įsakymo 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis bei jas įvardijo, nes minėti teisės aktai turi daugiau dalių, kurios nesusiję su nagrinėtu ginču ir dėl jų nebuvo sprendžiama. Būtent panaikintos minėto teisės akto dalys buvo priimtos remiantis ginčytais žemės sklypo kadastrinių matavimais, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu ir 2002 m. sausio 25 d. parengtu žemės sklypo planu.
5. Teismas nurodė, kad VĮ,,Registrų centras“ duomenimis priimtas teismo sprendimas iš esmės yra įvykdytas, t. y. 333/8918 dalys žemės sklypo įregistruota nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu, o 8585/8918 dalys nuosavybės teise A. Z. vardu. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismo sprendimo aiškinimui, nes sprendimas įvykdytas, t. y. valstybei grąžinta 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo.
6. Konstatavo, kad kiti pareiškėjų nurodyti argumentai ir keliami klausimai dėl UAB,,Žemės aras“ atliktų kadastrinių matavimų yra susiję ne su neaiškiai suformuluota teismo sprendimo rezoliucine dalimi, bet su po teismo sprendimo įvykdymo kylančiu žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei galimu tolimesniu sklypo pertvarkymo poreikiu, kas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovai A. Z. ir V. Z. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – išaiškinti 2022 m. rugsėjo 27 d. Utenos apylinkės teismo sprendimą, įvardijant kokioje apimtyje buvo panaikinti ir palikti galioti (nepanaikinti): S. B. individualios įmonės atlikti kadastriniai matavimai; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 2002 m. sausio 25 d. parengtas žemės sklypo planas; 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punktas sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4.; įvardijant kas taikant restitucija buvo grąžinta valstybei – suformuoto žemės sklypo dalis, į kurią gali būti registruotos nuosavybės teisės bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar nesuformuota kaip nekilnojamas daiktas buvusi žemės sklypo dalis; arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.1. Apeliantai teigia, kad dėl galimybės sprendimą įvykdyti tik iš esmės ir kyla sprendimo, kurį prašoma išaiškinti, neaiškumai ir dviprasmiškumai. Būtent dėl to, apeliantai prieš savo valią išlieka tokioje teisinėje situacijoje dėl kurios buvo iškelta ir pati byla. Nurodo, kad tik siekdami aiškumo ir norėdami nebūti valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės (žemės sklypo dalies) bendrasavininkais, apeliantai ir kreipiasi su šiuo atskiruoju skundu.
7.2. Taip pat nurodo, kad teismas valstybei gražino 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, kurios pateko į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas. Mano, kad sprendimas bus įvykdytas, kai valstybei vienai priklausys žemė patenkanti į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas. Tačiau šiuo metu valstybė ir apeliantai yra viso 0,8918 ha ploto žemės sklypo bendrasavininkai, įskaitant ir žemės, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas. Tokiu būdu apeliantai išlieka ir žemės, patenkančios į atitinkamo kelio juostą, bendrasavininkiai. Todėl apeliantai teigia, jog sprendimas nėra įvykdytas ir jie teismo prašo atitinkamo sprendimo išaiškinimo. Pasak apeliantų, kaip tik dėl tokio ne visiško sprendimo įvykdymo šiuo metu yra jau nagrinėjamos dvi bylos, kuriomis apeliantai siekia, kad sprendimas būtų įvykdytas pilnai, o ne iš esmės.
7.3. Apeliantai nurodo dėl to prašantys išaiškinti teismo sprendimą, įvardijant, kas taikant restituciją buvo grąžinta valstybei – suformuoto žemės sklypo dalis, į kurią gali būti registruotos nuosavybės teisės bendrosios dalinės nuosavybės teise; ar nesuformuota kaip nekilnojamas daiktas buvusi žemės sklypo dalis.
7.4. Pasak apeliantų, ieškovė reiškė reikalavimą panaikinti žemės sklypo planą tik dalyje. Teismas sprendime nemotyvavo, jog peržengia šiuos reikalavimus ir panaikina visą žemės sklypo planą. Teismas pasisakė, kad naikina tik atitinkamus aktus dalyje, ir nei vienoje sprendimo dalyje nepasisako, jog naikina visus kadastrinius matavimus ar visą žemės sklypo planą. Sprendime nenurodyta dėl ko šie dokumentai galėtų būti panaikinti visoje apimtyje, o ne dalyje.
7.5. Apeliantų teigimu, visi teismo panaikinti aktai ir sandoriai buvo panaikinti tik dėl to, kad dalis valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės buvo nepagrįstai įtraukta į vėliau privačios nuosavybės teise tapusį žemės sklypą, todėl visi aktai ir buvo panaikinti atitinkamoje dalyje. Dėl šių priežasčių apeliantai ir teigia, jog sprendimas nėra aiškus ir prašo atitinkamą sprendimą išaiškinti. Pažymi, jog šioje byloje Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kaip perteklinę, panaikino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimo dalį, kuria įpareigojama atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai organizuoti Žemės sklypo kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą (nutarties 51 – 53 punktai). Teismas nurodė, jog būtent žemės sklypo savininkai turi kreiptis į matininką. Taigi, jei prašomu išaiškinti sprendimu buvo nuspręsta, kad valstybė tapo žemės sklypo bendrasavininkė (kaip šiuo metu yra iš dalies įvykdytas sprendimas), tai ji kaip bendrasavininkė ir galėjo kreiptis dėl atitinkamų kadastrinių matavimų atlikimo.
8. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, mano, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas yra aiškus ir jau įvykdytas. Pažymi, kad bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai suformavo praktiką, analogiškose civilinėse ir administracinėse bylose yra priimta daugybė sprendimų, kurie įvykdyti. Į privačią nuosavybę patekusios valstybinės reikšmės kelių dalys, grąžintos valstybės nuosavybėn. Taip pat pažymi, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme.
9. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka ir nurodo tuos pačius nesutikimo su juo argumentus, kaip ir ieškovė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Šioje civilinėje byloje prokuroro ieškinys buvo patenkintas, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi sprendimas pakeistas.
12. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. rezoliucinėje dalyje (kuri liko nepakeista apeliacinės instancijos teismo) nurodyta, kad teismas panaikina ab initio (nuo sudarymo momento) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo planą.
13. Teismas taip pat panaikino 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis, kuriomis pagal S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengto žemės sklypo planą leista V. A. parduoti – 0,0333 ha žemės 0,8918 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
14. Sprendimu taip pat pripažinta negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NJ-1038, dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,0333 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę. Pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NJ-3807, ir 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. NJ-3808 dalis, kuriomis V. A. pardavė ir perdavė, o A. Z. nupirko ir priėmė 0,0333 ha žemės 0,8918 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
15. Teismas taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas, priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų A. Z. ir V. Z. naudai 222 Eur.
16. Atsakovai A. Z. ir V. Z. (apeliantai) kreipėsi į teismą, prašydami išaiškinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, įvardijant kokioje apimtyje buvo panaikinti ir palikti galioti (nepanaikinti): S. B. individualios įmonės atlikti kadastriniai matavimai; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 2002 m. sausio 25 d. parengtas žemės sklypo planas; 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punktas sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4. Taip pat prašo įvardyti, kas taikant restituciją buvo grąžinta valstybei - suformuoto žemės sklypo dalis, į kurią gali būti registruotos nuosavybės teisės bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar nesuformuota kaip nekilnojamas daiktas buvusi žemės sklypo dalis.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti sprendimą ir nurodė, kad priimtas sprendimas yra aiškus, t. y. teismo sprendimu panaikinti viso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, 2002 m. sausio 25 d. parengtas žemės sklypo planas. Teismas, naikindamas 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ nurodė minėto įsakymo 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis bei jas įvardijo. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimas iš esmės yra įvykdytas, nes 333/8918 dalys žemės sklypo įregistruota nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu, o 8585/8918 dalys nuosavybės teise A. Z. vardu.
18. Atskirajame skunde nurodomi tie patys reikalavimai, kaip ir pareiškime išaiškinti sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su jais nesutinka ir vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
19. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymima, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, kt.). Oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
20. Iš skundžiamos teismo nutarties matyt, kad teismas prašymą išaiškinti sprendimą atmetė tuo pagrindu, kad sprendimas yra ne tik aiškus, bet ir įvykdytas.
21. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad nustatant Žemės sklypo ribas bei plotą ir perleidžiant jį V. A., o pastarajam vėliau perleidžiant sklypą A. ir V. Z. buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurią prašoma išaiškinti, nurodoma, kad teismas nusprendžia panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo planą. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, ši teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nėra dviprasmiška, iš jos suprantama, kad teismas naikina visus minėtus dokumentus, kuriais, kaip nurodyta sprendimo motyvuojamoje dalyje, pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, nustatytos žemės sklypo ribos bei plotas. Apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodyta, kad dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir naujo šio žemės sklypo plano parengimo, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkai turi kreiptis į matininką, turintį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškimo ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantams sprendimo rezoliucinė dalis ne tik dėl minėtų dokumentų, bet ir dėl 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-04-19 dalies panaikinimo yra aiški, jie supranta, kad teismas panaikino kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo planą, o ne dalį jų, kad panaikino apskrities viršininko administracijos įsakymo dalį, tačiau jie norėtų, kad sprendimas būtų kitoks, jiems priimtinesnis ir palankesnis, iš esmės kelia abejones dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kas nesudaro CPK 278 straipsnio taikymo pagrindų.
22. Be to, atskirajame skunde apeliantai teigia, kad siekdami aiškumo ir norėdami nebūti valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės (žemės sklypo dalies) bendraturčiais, jie kreipiasi su atskiruoju skundu, mano, kad sprendimas bus įvykdytas, kai valstybei vienai priklausys žemė, patenkanti į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos ribas. Tačiau Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, taikius restituciją, valstybei grąžinta 0,0333 ha dalis iš 0,8918 ha žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nespręsti jokie kiti klausimai, susiję su žemės sklypo atidalijimu, performavimu ar pan., todėl apeliantai negali tikėtis, kad valstybei grąžinus tam tikrą dalį atitinkamo žemės sklypo, kurio kita dalis liko apeliantų nuosavybėje, jie su valstybe netaps to žemės sklypo bendraturčiais. Skundžiamoje teismo nutartyje visiškai teisingai nurodyta, kad klausimai, susiję su žemės sklypo valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, žemės sklypo pertvarkymo klausimai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, šie klausimai turi būti sprendžiami atskirai, o ne pasitelkiant CPK 278 straipsnyje įtvirtintą sprendimo išaiškinimo institutą.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamos nutarties argumentais, kad prašomas išaiškinti sprendimas yra įvykdytas, o tokio sprendimo išaiškinimą draudžia įstatymas (CPK 278 straipsnio 2 dalis). Svarbu tai, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėtos civilinės bylos pagal viešąjį interesą ginančios prokuratūros ieškinį esmė buvo grąžinti valstybei į jos nuosavybę neteisėtai parduotą žemės sklypo dalį, į kurią patenka valstybinės reikšmės rajoninio kelio dalis. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu valstybės nuosavybėn jau yra įregistruota teismo sprendimu, taikant restituciją, grąžinta žemės sklypo dalis. Nors apeliantai siekia nebūti valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės (žemės sklypo dalies) bendraturčiais, toks klausimas, nagrinėjant bylą, nebuvo sprendžiamas, todėl apeliantų subjektyvus įsivaizdavimas kada sprendimas turėtų būti laikomas įvykdytu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad sprendimas šiuo metu yra įvykdytas, su kuo sutinka ir kiti byloje dalyvavę asmenys, ir leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje konkrečioje byloje, neturėjo pagrindo pagal CPK 278 straipsnį aiškinti teismo sprendimo.
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų išaiškinimą, todėl naikinti ją remiantis apeliantų argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Pranckienė