Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-879/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10099-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. (toliau – apeliantas) ir jo gynėjos advokatės Vaivos Savickienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių;
- BK 180 straipsnio 1 dalį (G. J. plėšimas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- BK 178 straipsnio 2 dalį (IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vagystė) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių;
- BK 180 straipsnio 1 dalį (A. B. plėšimas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vagystę) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę, bei dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (apimančios bausmę už baudžiamąjį nusižengimą) pridedant po dalį likusių švelnesnių bausmių, T. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 05.00 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 16.15 val. ir nuo 2023 m. sausio 29 d. 01.45 val. iki 2023 m. sausio 29 d. 11.18 val. (viso trys paros).
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. M., S. K. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, T. M. neturint būtino amžiaus baudžiamajai atsakomybei dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo, 2022 m. kovo 25 d. apie 3.20 val. akmeniu išdauždami UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą 250 eurų vertės, įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - kasos aparato stalčių 55 eurų vertės bei jame buvusius pinigus 19,88 eurų, viso pagrobė turtą bendros 74,88 eurų vertės.
2. Be to, T. M. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, 2022 m. kovo 25 d. apie 21.28 val. šalia (duomenys neskelbtini) panaudodami fizinį smurtą G. J. atžvilgiu, t. y. priėję iš nugaros ranka sugriebė už kaklo ir taip smaugdami ir atimdami galimybę G. J. priešintis, patikrinę G. J. kišenes, ir radę mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y7“ - 120 eurų vertės, jį pagrobė.
3. Be to, T. M., D. L. ir Ž. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, T. M. neturint būtino amžiaus baudžiamajai atsakomybei dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo, 2022 m. kovo 30 d. apie 2.45 val. sugadindami apsaugines žaliuzes ir akmeniu išdauždami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), durų stiklo paketą bendros 180 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamąją patalpą - parduotuvę, iš kur pagrobė svetimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - kasos aparato stalčių 67 eurų vertės bei jame buvusius pinigus 1877,79 eurų, viso pagrobė svetimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 1944,79 eurų vertės.
4. Be to, T. M. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, 2022 m. kovo 30 d. apie 14.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) m. panaudodami fizinį smurtą A. B. atžvilgiu, t. y. pasekę nukentėjusįjį A. B. iki laiptinės, A. B. įėjus į (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) laiptinę, D. L. liko stebėti aplinkos prie laiptinės, o jis įėjęs į namo laiptinę iš nugaros papurškė nukentėjusiajam A. B. į akis ašarinių dujų, bei vieną kartą sudavė ranka per pakaušį, po ko A. B. pagriuvo ir prarado sąmonę, taip atimdami galimybę A. B. priešintis, pagrobė telefoną „Samsung“ - 50 eurų vertės, piniginę - bevertę, kurioje buvo pinigai - 220 eurų, įvairios kortelės, viso pagrobė svetimo turto bendros 270 eurų vertės, bei A. B. padarė kairio žasto sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje bei kairio žastikaulio išnirimą, t. y. nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.
5. Be to, T. M., D. L. ir Ž. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, 2022 m. balandžio 3 d. apie 3.59 val. akmeniu išdauždami UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), durų stiklo paketą bendros 111,05 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamąją patalpą - parduotuvę, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi suveikė apsaugos sistema, dėl ko nerado kasos stalčiaus ir jo nepagrobė.
6. Be to, T. M., D. L. ir Ž. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, T. M. neturint būtino amžiaus baudžiamajai atsakomybei dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo, 2022 m. balandžio 3 d. apie 4.50 val. sugadindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apsaugines durų ir lango žaliuzes bendros 500 eurų vertės ir akmeniu išdauždami langą 100 eurų vertės, pasikėsino įsibrauti į negyvenamąją patalpą - parduotuvę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikslu pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
7. Be to, T. M. 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), prie kavos ir kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“ tyčia sudavė kumščiu N. M. į kairės pusės žandikaulį, šiam sukeldamas fizinį skausmą kairiajame žande.
8. Be to, T. M. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 2 paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 0,441 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 3,1 %, ir kurios masė yra 0,196 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 4,5 %, iki kol 2023 m. sausio 29 d. apie 1.45 val., daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptinėje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams atliekant jo dalinę asmens apžiūrą, šie jas surado ir paėmė.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Apeliaciniu skundu T. M. prašo sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas 14 metų amžiaus, t. y. labai jaunas, todėl negalvojo apie pasekmes, tačiau teisme kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Svarstant klausimą dėl paskirtos bausmės mažinimo, prašo atsižvelgti į tai, kad yra nepilnametis, šis teistumas jam yra pirmas ir moka jam paskirtas baudas.
10. Apeliaciniu skundu T. M. gynėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti T. M. paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, T. M. paskirta per griežta bausmė. Nors T. M. pripažino kaltę dėl visų turtinių nusikalstamų veikų, teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, darydamas nepagrįstą išvadą, kad jis nesigaili padaręs nusikalstamas veikas. Pasak advokatės, nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė orientuota į asmens auklėjimą, todėl visų pirma, vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių, orientuotų ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą, skyrimas. Skiriant bausmę kiekvieną kartą svarbu atsižvelgti į socialinę ir biologinę nepilnamečio asmens brandą ir nustatyti, ar tam tikro amžiaus asmuo iš tiesų suvokia savo veiksmų neteisėtumą. Nuteistojo gynėja skunde atkreipia dėmesį į BK 80 straipsnyje reglamentuotą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams asmenims ypatumus bei nepilnamečiams, palyginus su pilnametystės sulaukusiais asmenimis, gerokai išplėstas bausmės vykdymo atidėjimo ribas (BK 92 straipsnis). Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 91 straipsnio 3 dalis). Skunde pažymima, kad T. M. nepadarė nei sunkaus, nei labai sunkaus nusikaltimo. Nors jis padarė šešis apysunkius nusikaltimus, tačiau du iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, viena veika – nesunkus nusikaltimas, viena – baudžiamasis nusižengimas. Nuteistojo advokatė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. bausmę, neįvertino, kad T. M. yra nepilnametis, anksčiau neteistas ir pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui paskyrę realią ir gana didelę laisvės atėmimo, t. y. netinkamai individualizuotą ir per griežtą bausmę.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis prašo nuteistojo T. M. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų, T. M. skirtas bausmes individualizavo tinkamai, o paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Apeliaciniai skundai atmetami.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu prašo T. M. paskirtą bausmę sušvelninti.
14. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.
15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
16. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
17. T. M. skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių; už BK 180 straipsnio 1 dalyje (G. J. plėšimas) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; už BK 178 straipsnio 2 dalyje (IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vagystė) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių; už BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. B. plėšimas) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vagystę) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams; už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vagystę) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams; už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams; už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta arešto bausmė 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas T. M. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę, bei dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (apimančios bausmę už baudžiamąjį nusižengimą) pridedant po dalį likusių švelnesnių bausmių, T. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
18. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę, o baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo nuteistajam T. M. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistajam skirtinų atskirų ir galutinės bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo ir arešto bausmes ir nustatydamas jų trukmes, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54, 61 ir 90 straipsniuose, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagrįstai bei teisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. M., būdamas nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas (administracinių nusižengimų teisenos nutrauktos dėl atsakomybei būtino amžiaus neturėjimo), padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių šešios – apysunkiai nusikaltimai (iš kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje), viena – nesunkus nusikaltimas, viena – baudžiamasis nusižengimas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šiuo metu T. M. yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, iki sulaikymo jis nedirbo, nesimokė, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, po inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydžius atsižvelgė ir į T. M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl BK 259 straipsnio 2 dalies – kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis-2 veikos, 180 straipsnio 1 dalis – 2 veikos, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis – 2 veikos) nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – šias veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines ir bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bendraisiais ir nepilnamečiams skirtais bausmių skyrimo pagrindais sprendė, kad siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, nepilnamečiui kaltinamajam T. M., nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos kriminalinės bausmės. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas darė išvadą, kad visi bausmės tikslai gali būti pasiekti T. M. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes, už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, jų trukmę, įvertinus kaltinamojo amžių, atliktų nusikalstamų veikų kiekį, bausmių griežtumą, nustatant trumpesnę nei sankcijose numatyti vidurkiai. Apylinkės teismo vertinimu, kaltinamajam parinktos bausmės leis įgyvendinti BK 41 ir 80 straipsniuose įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visas šešias nusikalstamas veikas nuosavybei T. M. padarė būdamas penkiolikos, kitas dvi – BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas šešiolikos metų amžiaus, t. y. būdamas nepilnametis. Apygardos teismo manymu, svarbu atkreipti dėmesį į T. M. individualius veiksmus vykdant turtinio pobūdžio nusikaltimus bendrininkų grupėje – nors jis, būdamas nepilnametis, nusikalstamas veikas įvykdė su kitais pilnamečiais asmenimis, tačiau nusikaltimų metu veikė ne kaip pasyvus stebėtojas ar padėjėjas, o kaip lygiavertis bendravykdytojas. Vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atveju T. M. pripažino išdaužęs stiklą su plyta, įėjęs į parduotuvę, paėmęs kasos aparatą ir išbėgęs, o tuo metu D. L. gatvėje stebėjo, kad niekas neateitų. Vagystės iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ epizode T. M. taip pat prisipažino pats išdaužęs durų stiklą su plyta ir paėmęs kasos aparatą. Plėšimo A. B. epizode nuteistasis parodė, kad būtent jis papurškė dujų ir trenkė kumščiu į veidą nukentėjusiajam, paėmė jo telefoną ir pabėgo. Pasikėsinimų įvykdyti vagystes iš parduotuvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizoduose T. M. taip pat teigė išdaužęs parduotuvių stiklus, kad patektų į jų vidų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. M. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. po jam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka 3 kartus pagal ANK 485 straipsnio 1 ir 2 dalis už alkoholinių gėrimų vartojimą esant šešiolikos metų amžiaus, 3 kartus pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už vagystes iš parduotuvių (10 t., b. l. 112-121). Iš to paties išrašo matyti, kad T. M., dar nesulaukęs 16 metų, t. y. amžiaus, nuo kurio asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vartojo alkoholį, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, įvykdė kelias smulkias vagystes iš parduotuvių. Iš 2022 m. gruodžio 6 d. Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad T. M. poreikiai šeimoje tenkinami, jis aprūpintas maistu ir reikalingomis priemonėmis. Pokalbio su specialiste metu T. M. negalėjo nurodyti, kodėl neatsispiria netinkamiems draugams ir poelgiams bei teigė, kad nei pamokų, nei būrelių lankyti nenori, nes jam niekas neįdomu. T. M. motina nurodė nuolat kalbanti su sūnumi apie netinkamą jo elgesį, tačiau netinkami poelgiai kartojasi, o ji nebeturi sūnui įtakos (11 t., b. l. 28-29). Bylos duomenimis šiuo metu T. M. nebesimoko, tačiau iš 2022 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad mokydamasis šioje mokymo įstaigoje jis buvo nepažangus, neturintis motyvacijos mokytis, pastoviai vėluodavo arba iš viso neateidavo į pamokas, pertraukų metu sunkiai valdydavo emocijas, buvo impulsyvus, įžūlus, įžeidinėdavo kitus mokinius ir mokytojus, trukdydavo mokytojams vesti pamokas, į duodamas pastabas nereaguodavo arba demonstruodavo agresiją (11 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. M. yra linkęs daryti teisei priešingas veikas (tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas), taip pat ir smurtinio pobūdžio, siekiantis greito neteisėto pasipelnymo, nepaklūstantis visuotinai priimtinoms moralės ir elgesio normoms, linkęs vartoti alkoholį, pasiduoti nusikalstamą praeitį turinčių draugų įtakai, nemotyvuotas mokytis, neturintis moralinio autoriteto šeimoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie T. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia konstatuoti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o jo susiformavusių antivisuomeninių pažiūrų ir akivaizdaus polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms pasekmė.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 ir 80 straipsniuose deklaruojamas bausmės paskirties nuostatas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. M. pagrįstai paskyrė už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, bausmės trukmes nustatydamas trumpesnes nei įstatyme numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Nors apeliantas prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, tačiau toks prašymas laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vieną T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad apylinkės teismas, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskirdamas mažesnes nei atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas vidutinės trukmės bausmes jau švelnino nuteistojo teisinę padėtį, todėl dar labiau mažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių nėra jokio pagrindo. Skirdamas galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje, todėl ją mažinti taip pat nėra pagrindo.
23. Skirdamas bausmes T. M. už turtinio pobūdžio nusikaltimus teismas konstatavo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog T. M. pripažino kaltę dėl visų turtinių nusikalstamų veikų, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos aplinkybių vertinimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2013). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. M. pripažino kaltę tik dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat ir turtinio pobūdžio, parodymus nurodė duosiantis teisme.
24.1. Teisme T. M. prisipažino dalyvavęs vagystėje iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė besigailintis. Tačiau kaltinamasis duodamas parodymus dėl vagystėje dalyvavusių asmenų skaičiaus nebuvo konkretus – pradžioje teigė neprisimenantis, ar buvo daugiau žmonių, tačiau vėliau jau tvirtino atsimenantis, kad S. K. tikrai nedalyvavo. Teismas T. M. nurodytas aplinkybes dėl S. K. nedalyvavimo minėtoje vagystėje, atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus, vertino kaip bandymą padėti S. K. išvengti atsakomybės.
24.2. Dėl G. J. plėšimo nuteistasis kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad labai gailisi, tačiau teigė tokio įvykio nepamenantis ir negalėjo nurodyti tikslių nusikaltimo padarymo aplinkybių.
24.3. T. M. pripažino dalyvavęs vagystėje įsibraunant į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir tyčia sugadinant svetimą turtą, tačiau buvo nenuoseklus dėl šio nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų ir nurodė nepamenantis ar su juo buvo dar daugiau asmenų, o jei ir buvo – nepamenantis, kas buvo kartu.
24.4. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad T. M. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, įvykdė A. B. plėšimą. Teisme abu kaltinamieji neigė kartu įvykdę plėšimą, jie abu pripažino buvę kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, matę nukentėjusįjį, kurį, T. M. teigimu – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apiplėšė jis vienas, o D. L. teigimu – apiplėšė jis pats vienas. Įvertinęs tokius kaltinamųjų parodymus surinktų įrodymų visumoje, kiekvienam prisiimant asmeninę kaltę, apylinkės teismas pagrįstai laikė bandymu klaidinti teismą.
24.5. Dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bendrininkų grupėje T. M. prisipažino pilnai ir nurodė, kad labai gailisi, tačiau jo ir D. L. parodymai buvo prieštaringi nurodant asmenį, išdaužusį parduotuvės lango stiklą.
24.6. Nors T. M. pripažino dalyvavęs pasikėsinime įvykdyti vagystę įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę bei tyčia sugadinant minėtos bendrovės turtą ir parodė tą daręs kartu su D. L., teigė, kad Ž. L. nebuvo. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai dėl Ž. L. nedalyvavimo prieštaravo byloje surinktų įrodymų visumai, todėl juos teismas vertino kritiškai, kaip bandymą padėti Ž. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
25. Aptarti duomenys atskleidžia, jog T. M. ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų dėl jam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikaltimų, o teisme nors ir nurodė prisipažįstantis kaltu dėl pastarųjų nusikalstamų veikų, tačiau jo parodymai teisme nebuvo nuoseklūs, išsamūs bei aiškūs, dalį teismo nustatytų aplinkybių neigė, tokiu būdu siekdamas kitiems kaltinamiesiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir klaidindamas teismą. Iš to, kas išvardyta, darytina išvada, jog negalima laikyti, kad T. M. pilnai pripažino visas teismo pripažintas įrodytomis bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl bendrininkų grupėje įvykdytų nusikaltimų nuosavybei. Be to, akivaizdu, jog T. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotus turtinio pobūdžio nusikaltimus (pripažindamas dalį jam inkriminuotų aplinkybių) ne savo noru, bet verčiamas įrodymų, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų buvo tik formalus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas T. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikaltimų nuosavybei – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo.
26. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas nepilnamečiams asmenims. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-788/2017). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtimi bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 80 ir 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, į individualų T. M. vaidmenį bendrininkų grupėje įvykdytose nusikalstamose veikose, į jo baustumą administracine tvarka bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad, nepaisant to, kad T. M. padarė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis ir yra teisiamas pirmą kartą, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai T. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis ir pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba gali turėti įtakos nepilnamečio T. M. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistojo gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad T. M. įvykdė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis ir yra teisiamas pirmą kartą, negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei paties kaltinamojo ir įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. M. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir jos trukmė yra proporcingos jo asmenybei bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl nėra jokio pagrindo jų keisti švelnesnėmis bausmėmis, sumažinti jų trukmę ar atidėti galutinės bausmės vykdymą.
28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. M. ir jo gynėjos advokatės Vaivos Savickienės apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Jolanta Raščiuvienė
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
