Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-879/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20103-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.1.2; 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. R. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas T. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 2 d. 21.55 val. iki 2023 m. birželio 3 d. 19.24 val. (1 diena) nurodant, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2023 m. gegužės mėnesį ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), savo poreikiams – vartojimui įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, ne mažiau kaip 0,268 g kanapių (antžeminių dalių) (Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,3 %), dalį narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią laikė plastikiniame maišelyje, piniginėje, ir gabeno (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis iki kol 2023 m. birželio 2 d. apie 21.40 val. degalinėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atlikus automobilio BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, ant priekinės keleivio vietos, kuprinėje esančioje piniginėje buvo rasta ir paimta ši narkotinė medžiaga.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės – taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirti 15 MGL dydžio baudą, ją sumažinus vienu trečdaliu skirti 10 MGL baudą ir šios bausmės nebendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, pas jį rastas nedidelis narkotinės medžiagos kiekis, kurį jis įsigijo savo reikmėms ir iš karto prisipažino kaltu, be to, jis laikosi beveik visų jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą paskirtų įpareigojimų. T. R. manymu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, kadangi už padarytą baudžiamąjį nusižengimą siųsti jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, kuri ankstesniu nuosprendžiu paskirta už nusikaltimą, nėra teisinga.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras A. R. prašo nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti, kadangi priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, pagrįstai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei pagrįstai netaikė galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo T. R. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimas, tačiau prašoma atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą ir šios bausmės nebendrinti su ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
7. T. R. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas T. R. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. R. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a) papunkčiu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, T. R. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę, o baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam T. R. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. R. arešto bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir nustatydamas jos trukmę, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, pasirinko teisingą skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdą.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. R., atsižvelgė į tai, jog jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis), teisme neneigė vartojantis narkotines medžiagas ir teigė nematantis tame nieko bloga, nors kaltinamasis nurodė parūkantis kanapes, tačiau jo organizme, atlikus testą dar rasta ir kitų rūšių narkotinių medžiagų – amfetamino, marihuanos, morfino. Teismas atsižvelgė į vieną T. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis - teistas 6 kartus, iš pataisos namų atlikęs bausmę paleistas 2022 m. balandžio 22 d., teistumai neišnykę, pastarąją veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo probacijos pradžios (2023 m. gegužės 11 d.) pagal ankstesnį nuosprendį, jo atžvilgiu pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kuriame jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o šiuo metu taikoma intensyvi priežiūra, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas kaltinamajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą - arešto bausmę, kurios dydį nustatė artimą vidurkiui – 30 (trisdešimt) parų, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu iki 20 (dvidešimties) parų.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad T. R. teistas 8 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už apysunkius bei sunkius nusikaltimus, jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnamečiui, skirtos laisvės apribojimo ir daugeliu nuosprendžių laisvės atėmimo bausmės, pastarąjį baudžiamąjį nusižengimą T. R. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos jam taikymo metu, nepraėjus net mėnesiui nuo probacijos pradžios. Taigi darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnio pobūdžio (laisvės apribojimo) bei realios laisvės atėmimo bausmės T. R. teigiamos įtakos neturėjo, jo elgesio iš esmės neįtakojo ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai dėl bausmės rūšies parinkimo, konstatuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią – arešto bausmę. Kadangi nustatyta viena T. R. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į BK straipsnio nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai nustatyta arešto bausmės trukmė, artima vidurkiui. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę bausmę ar dar labiau sumažinti paskirtos bausmės trukmę, nėra.
12. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Kadangi T. R. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos jam taikymo metu, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai subendrino skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (16 parų) ir paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamajame įstatyme imperatyviai numatyta teismo pareiga subendrinti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, kurios vykdymas atidėtas ankstesniu nuosprendžiu, todėl apelianto prašymas nebendrinti šių bausmių laikytinas visiškai nepagrįstu.
13. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
14. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
15. Nors apeliantas prašo jo atžvilgiu dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo, kodėl šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo. Pagal T. R. padarytų nusikalstamų veikų kategorijas ir jam paskirtos subendrintos bausmės dydį baudžiamasis įstatymas galimybę atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą numato. Tačiau tai yra tik formalus pagrindas, kurio šio įstatymo taikymui nepakanka. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties T. R. asmenybe (jo požiūriu į narkotinių medžiagų vartojimą, ankstesnį daugkartinį teistumą, probacijos sąlygų ignoravimą padarant naują nusikalstamą veiką), nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. R. paskyrus tik realų laisvės atėmimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principą bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų.
16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
