Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-124-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02175-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-902/2023 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovėms UAB,,Žvalguva“, G. K., tretiesiems asmenims ŽŪB,,Karužiškiai“, antstoliui Andriui Bespalovui, notarei N. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. G. 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB,,Žvalguva“ ir G. K., kuriuo prašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494 pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei K. G. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei G. K. iš UAB „Žvalguva“ priteisti už žemės sklypą sumokėtą sumą; priteisti ieškovei iš atsakovo UAB,,Žvalguva“ 9000 Eur žalai atlyginti; priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyje dėl 9000 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui UAB,,Žvalguva“ atsisakymo ir byla šioje dalyje buvo nutraukta.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. ŽŪB „Karužiškiai“ ir UAB „Žvalguva“ pasirašė Skolos atidėjimo sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 005). Sutartyje Nr. 005 buvo užfiksuota bendra ŽŪB „Karužiškiai“ įsipareigojimų suma ir susitarta dėl skolos gražinimo tvarkos, t. y. nurodyta prievolės suma – 142 903,25 Lt (41 387,64 Eur), numatytas jos įvykdymo terminas 2014 m. spalio 1 d., taip pat numatyta ŽŪB „Karužiškiai“ pareiga mokėti 12 % metinių palūkanų (12 873,03 Lt/ 3 728,29 Eur). Prievolėms, kylančioms iš Sutarties Nr. 005, užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. 20120140031854. Hipotekos sandoriu be kito turto įkeistas ir įkaito davėjos – ieškovės K. G. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nors prievolė buvo visiškai įvykdyta, atsakovė UAB „Žvalguva“ nesąžiningai kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. 2014 m. lapkričio 7 d. notarė N. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. NM-7751 dėl priverstinio 141 264,58 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų, 444,53 Lt notaro išlaidų išieškojimo pagal minėtą hipotekos sandorį. Vykdomojo įrašo pagrindu atsakovė UAB „Žvalguva“ ŽŪB „Karužiškiai“ atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0025/14/03105 (antstolis A. Bespalovas). Skola buvo išieškoma pagal hipotekos sandorį Nr. 20120140031854, nors UAB „Žvalguva“ žinojo apie prievolės įvykdymo faktą ir hipotekos pasibaigimą. Vykdydamas vykdomąją bylą, antstolis Andrius Bespalovas iš varžytynių pardavė ieškovės ginčo žemės sklypą ir 2022 m. kovo 30 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S‑22-25-7494. Šiais veiksmais, ieškovės turtas buvo realizuotas siekiant vykdyti nebeegzistuojančią prievolę, ieškovės įsitikinimu, buvo pažeistos jos nuosavybės teisės.

3. Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu, pareikštu jos atžvilgiu, nesutiko, prašė jį atmesti ir iš ieškovės jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad varžytinėse ji įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo surašytas tik 2022 m. kovo 30 d., kadangi K. G. buvo apskundusi antstolio veiksmus, o skundą galutinai išnagrinėjo Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-566-1000/2022. Atsižvelgiant į byloje Nr. 2YT-566-1000/2022 priimtą sprendimą ir išdėstytus motyvus, matyti, kad varžytinės Nr. 216737 buvo visapusiškai teisėtos ir jų rezultatai yra galiojantys.

4. Atsakovė UAB,,Žvalguva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį prašė atmesti ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus apie prievolės, kuri buvo užtikrinta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo hipoteka, pasibaigimą, kas nulėmė ieškovės, kaip įkaito davėjos, esminį teisės pažeidimą arba įrodyti visas sąlygas, būtinas taikyti UAB,,Žvalguva“ civilinę atsakomybę. Teigė, kad su ieškiniu pateikti dokumentai neįrodo ir negali įrodyti, kad hipoteka, kurios identifikavimo kodas 20120140031854, užtikrinta prievolė, yra pasibaigusi (įvykdyta). Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu antstolis A. Bespalovas toliau vykdė vykdomąją bylą remiantis vykdomuoju dokumentu (Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarės N. M. 2014 m. lapkričio 7 d. atliktu vykdomuoju įrašu, išduotu dėl ŽŪB,,Karužiškiai“ skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, įskaitant iš ieškovei priklausančio ginčo žemės sklypo). Tai dienai vykdomoji byla nebuvo užbaigta. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas jau nagrinėjo ir vertino K. G. ir ŽŪB,,Karužiškiai“ teiginius ir dokumentus, kuriais buvo grindžiamas skundas dėl antstolio veiksmų – atsiliepimas į skundą, atskirasis skundas, atsiliepimas į atskirąjį skundą, ir kuriais grindžiamas ieškinys. Po teismo 2022 m. kovo 22 d. priimtos nutarties priėmimo neatsirado naujų aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokią išvadą dėl dokumentų ir teiginių. Nenuginčijus varžytinių Nr. 216737 teisėtumo, antstoliui A. Bespalovui buvo pagrindas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą dėl parduoto žemės sklypo.

5. Trečiasis asmuo antstolis Andrius Bespalovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vykdant priverstinį ginčo skolos išieškojimą, 2021 m. spalio 18 d. buvo paskelbtos pirmos pakartotinės varžytinės dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo pardavimo. Pradinė parduodamo sklypo kaina nurodyta 7200 Eur. 2021 m. lapkričio 22 d. iš VĮ,,Registrų centras“ gautas elektroninis laiškas apie tai, kad šios varžytinės baigėsi, kurių laimėtojas už perkamą turtą pasiūlęs didžiausią, 7200 Eur, kainą. 2021 m. gruodžio 7 d. gautas subsidiariai atsakingos K. G. skundas dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, buvo prašoma nutraukti išieškojimo procesą pagal 2014 m. lapkričio 7 d. notarės N. M. vykdomąjį įrašą. Antstolis atsisakė tenkinti ieškovės skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Panevėžio apylinkės teismui. 2022 m. sausio 7 d. nutartimi teismas atmetė K. G. skundą. 2022 m. kovo 30 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-22-25-7494, kuriuo iš varžytinių G. K. už 7200 Eur sumą buvo parduotas 1,79 ha žemės ūkio paskirties sklypas, priklausantis ieškovei. 2022 m. balandžio 6 d. gauta iš varžytinių suma buvo paskirstyta bei pervesta išieškotojui UAB,,Žvalguva“. Kadangi K. G. pateiktame 2022 m. balandžio 27 d. ieškinyje išdėstyti argumentai analogiški antstoliui pateiktame skunde, kurį 2021 m. sausio 7 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. 2YT‑566-1000/2022 atmetė, tai, ir šiuo atveju, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pasak antstolio, turėtų atmesti K. G. pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis asmuo notarė N. M. nurodė neturinti suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad tuo metu, kai vyko priverstinis ŽŪB,,Karužiškiai“ skolos išieškojimas išieškotojos UAB,,Žvalguva“ naudai per teismo antstolį, taip pat vykdomojo įrašo atlikimo metu, nebuvo neginčijamų įrodymų apie skolos nebuvimą ir kad hipoteka (jos identifikavimo Nr. 20120140031854), kuria buvo užtikrinta prievolė, buvo pasibaigusi. Tokių įrodymų neturėjo nei teismo antstolis, kuris vykdė (tęsė) skolininko ŽŪB,,Karužiškiai“ skolos išieškojimą ir per varžytines pardavė ieškovei priklausantį žemės sklypą, nei išieškotojas ar skolininkas, taip pat ginčo žemę nusipirkusi ieškovė G. K., kai vyko varžytinės.

9. Pasak teismo, nebuvo neginčijamų įrodymų apie tai, kad skolininko ŽŪB,,Karužiškiai“ įsiskolinimas UAB,,Žvalguva“ yra padengtas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus byloje, tai savo esme patvirtino ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-566-1000/2022, kai nagrinėjo pareiškėjų Z. G. ir K. G. skundus dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/03105. Skundais buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2021 m. lapkričio 17 d. varžytines dėl 1,79 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo, nutraukti išieškojimo procesą pagal 2014 m. lapkričio 7 d. notarės N. M. vykdomąjį įrašą. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodė, jog pateikti dokumentai (atsiskaitymo žiniaraštis, išieškotojo raštas, kiti dokumentai) nepatvirtina, kad ŽŪB,,Karužiškiai“ atsiskaitė su UAB,,Žvalguva“, išieškojimo proceso pagal N. M. vykdomąjį įrašą teismas nenutraukė. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą 2022 m. sausio 7 d. teismo nutartį. Toje byloje teismas kritiškai vertino apeliančių teiginius apie skolos, kurios grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, sugrąžinimą 2014 metais (teismo nutarties 17-18 punktai), teismas vertino 2014 m. rugsėjo 23 d. Trišalį susitarimą ir tai, kad UAB,,Žvalguva“ kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o įkaito davėjai (ir ŽŪB,,Karužiškiai“) dėl to prieštaravimų nepateikė, tokiu būdu, apygardos teismas padarė išvadą, jog vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui metu skola nebuvo sumokėta (teismo nutarties 19 punktas).

10. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ŽŪB,,Karužiškiai“ ir išieškotoja UAB,,Žvalguva“ Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023 sudarė taikos sutartį (ją teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino), kur nurodyta, jog ginčo prievolė pagal 2013 m. gruodžio 30 d. skolos atidėjimo sutartį buvo įvykdyta iki varžytinių žemės sklypui (duomenys neskelbtini), paskelbimo, o hipoteka pasibaigusi, savaime neduoda teismui pagrindo manyti, kad Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-25-7494 negalioja (arba pripažintinas negaliojančiu). Pasak teismo, teismai (tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos), kurie nagrinėjo K. G. ir Z. G. skundus dėl antstolio veiksmų, nenustatė, kad teismo antstolis kaip tai netinkamai veikė organizuodamas varžytines dėl ginčo turto pardavimo, vykdant kitus priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/03105, todėl skundų netenkino. Dar daugiau, aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui ir antstoliui užvedus vykdomąją bylą Nr. 0025/14/03105, būtent K. G., taip pat kiti asmenys, buvo pasyvūs, neteikdami prieštaravimų dėl skolos išieškojimo, neginčydami antstolio patvarkymų dėl arešto taikymo įkeistam turtui.

11. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus šią civilinę bylą, nenustatyta, kad ginčo turto įgijėja (byloje atsakovė) G. K. netinkamai elgėsi dalyvaudama varžytinėse, bylos duomenimis, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo ŽŪB,,Karužiškiai“ įsiskolinimo nebuvo iki varžytinių paskelbimo, nes tas faktas buvo konstatuotas tik Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ŽŪB,,Karužiškiai“ ir išieškotojo UAB,,Žvalguva“. Todėl, šiuo atveju, teismo vertinimu, G. K. yra laikytina sąžininga ieškovei priklausančio ginčo žemės sklypo įgijėja ir iš jos turtas neturėtų būti išreikalautas.

12. Teismas atkreipė dėmesį į UAB,,Žvalguva“ 2023 m. liepos 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, jog ši bendrovė, atsižvelgdama į taikos sutartį, kuri buvo sudaryta Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sutinka ieškovei (ar atsakovei G. K.) sumokėti parduoto sklypo kainą – 7200 Eur. Teismo manymu, atmetus ieškovės ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atsižvelgiant į UAB,,Žvalguva“ išdėstytą poziciją, jos (turtinis) interesas nenukentės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494 pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra – grąžinti K. G. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei G. K. iš UAB „Žvalguva“ priteisti už žemės sklypą sumokėtą sumą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Apeliantė teigia, kad skundžiamą sprendimą priimdamas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sprendimui reikšmingas yra ne prievolės buvimo/nebuvimo faktas, o antstolio nežinojimas apie prievolės pasibaigimą, tačiau tokios savo išvados pirmosios instancijos teismas nepagrindė nei teisės normomis, nei jokia kita teisine logika. Skundžiamame sprendime nėra argumentų kaip antstolio nežinojimas ir/ar kreditoriaus nebendradarbiavimas (prievolės pasibaigimo fakto neatskleidimas) sukuria konstituciškai pateisinamą kito asmens nuosavybės neliečiamumo apribojimo (priverstinio turto realizavimo) pagrindą. Mano, kad nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad apeliantė varžytynių akto neteisėtumą grindžia ne vykdymo proceso metu antstolio padarytais pažeidimais, bet aplinkybėmis, įrodančiomis, kad vykdymo procesas vyko nepagrįstai, neegzistuojant skolai, t. y. vykdymo procesas pats savaime buvo neteisėtas. Turto realizavimas ir ginčijamo varžytynių akto surašymas yra ir buvo neteisėto vykdymo proceso pasekmė.

13.2. Apeliantės teigimu, jos turto (žemės sklypo) realizavimas vykdant neteisėtą vykdomąjį procesą, kuris negalėjo vykti, pažeidė pamatinį principą „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex injuria jus non oritur), taigi iš neteisėto vykdomojo proceso negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Mano, kad, ginčo atveju, pirmosios instancijos teismo dėmesio sutelkimas į procedūrinių pažeidimų nebuvimą ignoruojant pačią ginčo situacijos esmę – faktą, kad pats vykdymo procesas savaime buvo neteisėtas, yra nesuderinamas su teisingumo vykdymu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatskleidė ginčo esmės ir neišnagrinėjo esminio ginčo klausimo – ar neteisėtai vykstantis vykdymo procesas gali sukurti teisinius padarinius, o jeigu gali, tai kokiu teisiniu pagrindu.

13.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog priverstinis apeliantės turto realizavimas nepažeidžia nei jos interesų, nei konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio, vien dėl to, kad tai įvyko dėl nežinojimo, prieštarauja konstitucinės nuosavybės apsaugos principui. Apeliantės turto priverstinis realizavimas yra nepateisinamas jokia teisės norma, todėl varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu tiek (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindu.

13.4. Apeliantė pabrėžia, kad civilinėse bylose Nr. 2YT-566-1000/2022 ir Nr. 2S-178-278/2022 nustatytos aplinkybės nagrinėjamam ginčui nesukuria prejudicinės reikšmės, kadangi byloje dėl antstolio veiksmų buvo nagrinėjamos iš esmės kitos aplinkybės – buvo nustatinėjama, ar antstolis, atlikdamas atskirus konkrečius vykdymo veiksmus, nepažeidė jų atlikimo tvarkos. Kiek tai susiję su išieškotinos sumos konstatavimu, teismai toje byloje tik nurodė, kad nėra neginčijamų įrodymų prievolės pasibaigimo faktui konstatuoti, tačiau skolos buvimo/nebuvimo/likučio nustatymas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Teigia, kad formalių atskirų vykdymo veiksmų pažeidimų antstolis nepadarė, tačiau jis vykdė neegzistuojančios skolos išieškojimą, t. y. vykdė vykdomąją bylą, kuri turėjo būti užbaigta.

13.5. Pasak apeliantės, turto įgijėjos sąžiningumas nėra restitucijos taikymo galimybę lemiantis veiksnys. Atsakovė G. K. byloje rėmėsi išimtinai vindikacijos taisyklėmis ir savo sąžiningumą aiškino būtent per vindikacijos instituto prizmę. Tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktas yra sandoris, taigi sandorio negaliojimo teisinių padarinių išsprendimui taikomos išimtinai tik restitucijos taisyklės. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad vykdant restituciją, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, pripažinus sandorį negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo (CK 6.145 straipsnis).

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius argumentus:

14.1. pasak atsakovės, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023 neišsprendė ginčo iš esmės, o rašytinio proceso tvarka patvirtino šalių sudarytoje taikos sutartyje nurodytas sąlygas. Atkreipia dėmesį, kad aptariamoje 2023 m. balandžio 5 d. teismo nutartyje, šalių taikos sutarties tekstas yra įdedamas į kabutes, t. y. tekstas cituojamas iš šalių pateikto teksto. Teismas, neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, nenustatinėjo ir nenustatė, kad prievolė, užtikrinta hipoteka Nr. 20120140031854, buvo įvykdyta iki varžytynių pradžios, todėl ieškovės atkaklus tvirtinimas, kad teismas nustatė tokią aplinkybę, yra nepagrįstas ir klaidinantis teismą.

14.2. Nurodo, kad tik 2023 m. pavasarį ŽŪB „Karužiškiai“ atsisakius dalies ieškininių reikalavimų UAB „Žvalguva“ atžvilgiu ir tuo pačiu atsisakius reikalavimų į šioje civilinėje byloje keliamus reikalavimus UAB „Žvalguva“ atžvilgiu, pastaroji kardinaliai pakeitė poziciją ir melagingai, deklaratyviai taikos sutartyje nurodė, jog „prievolė, užtikrinta hipoteka Nr. 20120140031854, buvo įvykdyta iki varžytynių pradžios“. Vėlesnis UAB „Žvalguva“ procesinis piktnaudžiavimas, kuris pasireiškė tuo, kad gavusi naudų iš ŽŪB „Karužiškiai“, pakeitė savo pačios procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-566-1000/2022, negali būti savarankiškas pagrindas pripažinti, kad varžytinės Nr. 216737 buvo neteisėtos.

14.3. Mano, kad varžytinių akto Nr. S-22-25-7494 pripažinimu negaliojančiu apeliantė siekia pagrįsti išimtinai savo tėvo valdomos ŽŪB „Karužiškiai“ ir UAB „Žvalguva“ dvišaliu susitarimu, todėl tenkinus apeliantės apeliacinį skundą pagal nurodytus pagrindus, būtų sukurtas ypač ydingas precedentas dėl teisinio neapibrėžtumo varžytinių būdu įsigyjamo turto įgijėjų teisių ir teisinių pasekmių, kadangi suformavus tokią ydingą praktiką, iš bet kuriuo varžytinių būdu įsigijusio sąžiningo asmens, būtų galima susigrąžinti turtą, jeigu vėliau skolininkas ir kreditorius susitartų dėl skolos ir jos padengimo tariamo termino atbuline data.

14.4. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovė laikytina sąžininga ieškovei priklausančio ginčo žemės sklypo įgijėja ir iš jos turtas neturėtų būti išreikalautas. Atsakovės veikė sąžiningai ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, negalėjo žinoti, kad varžytinės gali būti neteisėtos, priešingai, turtą įsigydama per antstolį, atsakovė buvo užtikrinta tokio sandorio teisėtumu, todėl turi būti atsižvelgiama tiek į sąžiningo įgijėjo teisių gynybą, tiek į teisėtų lūkesčių (lot. expressis verbis) principo įgyvendinimą. Pasak atsakovės, ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie vienintelį tėvų padovanotą turtą ir artimą ryšį su šiuo turtu yra nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o apeliantės argumentai, kad atsakovė G. K. sistemingai dalyvauja įvairiose varžytynėse ir supirkinėja turtą yra visiškai nepagrįsti ir sugalvoti pačios apeliantės.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ŽŪB „Karužiškiai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir nurodo, kad skolos neegzistavimo faktas varžytynių metu buvo visiems žinomas. Būdama skolininku vykdomojoje byloje ŽŪB „Karužiškiai“ teikė antstoliui informaciją apie skolos neegzistavimą, tačiau šie įrodymai nebuvo vertinami, tie patys įrodymai apie tai, kad varžytynės skelbiamos ir turtas realizuojamas nebeegzistuojant skolai, buvo pateikti ir teismui kartu su skundu dėl antstolio veiksmų. Deja, teismai skundą atmetė susikoncentruodami tik į antstolio atliekamų procedūrinių veiksmų vertinimą, t. y. apsiribodami atskirų vykdymo veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimu. Nurodo, kad siekdama apginti pažeidinėjamas savo teises ŽŪB „Karužiškiai“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir atitinkamai ginčo turto (apeliantės žemės sklypo) hipotekos pabaigos, toje byloje teismas prievolės egzistavimo/pasibaigimo faktą ėmėsi nagrinėti iš esmės, įvertinęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti jog prievolė yra pasibaigusi, teismas pareikalavo/pasiūlė šalims pateikti priešpriešinių prievolių vykdymo balansą. Būtent jį padariusi UAB „Žvalguva“ pripažino faktą, jog ginčo prievolė yra pasibaigusi ir neegzistavo varžytynių metu, taigi šalys ginčą užbaigė taikiai, o Panevėžio apygardos teismas patvirtino jų taikos sutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos esmė

18. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms, prašydama Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494 pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei K. G. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) o Atsakovei G. K. iš UAB „Žvalguva“ priteisti už žemės sklypą sumokėtą sumą. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. ŽŪB „Karužiškiai“ ir UAB „Žvalguva“ pasirašė Skolos atidėjimo sutartį (prievolės suma – 142 903,25 Lt (41 387,64 Eur), įvykdymo terminas 2014 m. spalio 1 d., o prievolėms užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. 20120140031854, kuriuo, be kito turto, įkeistas ir įkaito davėjos – ieškovės K. G. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB,,Žvalguva“ prašymu 2014 m. lapkričio 7 d. notarė N. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. NM-7751 dėl priverstinio 141 264,58 Lt skolos pagal 2013 m. gruodžio 30 d. Sutartį Nr. 005 išieškojimo, taip pat 6 % metinių palūkanų ir 444,53 Lt notaro išlaidų išieškojimo pagal hipotekos sandorį. Nurodyta išieškoti iš ŽŪB „Karužiškiai“ ir subsidiariai iš UAB „Ekovika“, ieškovės K. G. bei Z. G. 141 264,58 Lt, 6 % metines palūkanas, 444,53 Lt notaro išlaidas. Vykdomojo įrašo pagrindu atsakovė UAB „Žvalguva“ ŽŪB „Karužiškiai“ atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0025/14/03105 (antstolis A. Bespalovas), buvo išieškoma skola pagal hipotekos sandorį Nr. 20120140031854, dėl ko antstolis Andrius Bespalovas iš varžytynių pardavė ieškovės ginčo žemės sklypą ir 2022 m. kovo 30 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494. Ginčo dėl visų šių nustatytų aplinkybių byloje nėra.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-566-1000/2022 pagal pareiškėjų Z. G. ir K. G. skundus dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/03105, kurioje pareiškėjos, tarp kurių ir ieškovė šioje byloje, prašė teismo panaikinti 2021 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. 0025/14/03105 „Dėl varžytynių“, pripažinti negaliojančiomis 2021 m. lapkričio 17 d. varžytynes, kuriose parduotas 1,7900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nutraukti išieškojimo procesą pagal 2014 m. lapkričio 7 d. notarės N. M. vykdomąjį įrašą. Pareiškėjos teigė, kad hipoteka užtikrintas skolininkės ŽŪB „Karužiškiai“ įsipareigojimas yra visiškai įvykdytas, skola padengta ŽŪB „Karužiškiai“ tiekiant prekes ir atliekant užskaitas. 2022 m. sausio 7 d. nutartimi teismas netenkino pareiškėjų skundų, konstatuodamas, kad pateikti dokumentai (atsiskaitymo žiniaraštis, išieškotojo raštas, kiti dokumentai) nepatvirtina, kad ŽŪB,,Karužiškiai“ atsiskaitė su UAB,,Žvalguva“. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą 2022 m. sausio 7 d. teismo nutartį, be kita ko, konstatuodamas, kad duomenų, jog su išieškotoju buvo tinkamai atsiskaityta, nepateikta, teismas kritiškai vertino apeliančių teiginius apie skolos, kurios grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, sugrąžinimą 2014 metais, padarė išvadą, jog vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui metu skola nebuvo sumokėta.

21. Byloje taip pat buvo duomenys, kad ŽŪB,,Karužiškiai“ ir išieškotojas UAB,,Žvalguva“ Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023 sudarė taikos sutartį, patvirtintą 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi, kurioje ginčo šalys sutarė, jog ginčo prievolė pagal 2013 m. gruodžio 30 d. skolos atidėjimo sutartį buvo įvykdyta iki varžytinių žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo, o hipoteka pasibaigusi.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį konstatavo, kad, atsižvelgus į Panevėžio apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo procesinius sprendimus atmesti Z. G. ir K. G. skundus dėl antstolio veiksmų, antstolis A. Bespalovas pardavė ieškovei priklausantį žemės sklypą pagal tuo metu egzistavusią ŽŪB,,Karužiškiai“ skolą ir imperatyvių (proceso) įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl taikos sutarties savaime neduoda teismui pagrindo manyti, kad Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-25-7494 negalioja arba turi būti pripažintas negaliojančiu, nes apie skolos grąžinimą iki varžytinių ginčo žemės sklypui paskelbimo išieškotojas UAB,,Žvalguva“ pripažino tik 2023 m. balandžio 5 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi, t. y. įvykus ieškovei priklausančio žemės sklypo varžytinėms ir po varžytinių akto surašymo.

23. Apeliaciniu skundu ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad ji varžytynių akto neteisėtumą grindžia ne vykdymo proceso metu antstolio padarytais pažeidimais, bet aplinkybėmis, įrodančiomis, kad vykdymo procesas vyko nepagrįstai, neegzistuojant skolai, t. y. vykdymo procesas pats savaime buvo neteisėtas, o turto realizavimas ir ginčijamo varžytynių akto surašymas yra ir buvo neteisėto vykdymo proceso pasekmė.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių reikalavimus bei atsikirtimus į juos, šiai bylai taikytinas teisės normas, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

25. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

26. Antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių (pagrindų). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Tokie esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai kaip pagrindas panaikinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus yra nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Įrodinėdamas sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdamas nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

27. Teismų praktikoje pripažįstami, neskaitant CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, ir kiti vykdymo proceso dalyvių bei suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimo būdai, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022, 37 punktas). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

28. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė jau vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/03105 siekė apginti savo teises prašydama pripažinti paskelbtas ginčo turto varžytines neteisėtomis, vykdymo procese teigė, kad skolininkė skolą, dėl kurios įvykdymo užtikrinimo hipoteka įkeistas ieškovės ginčo turtas – žemės sklypas. Be to, iš karto po skundžiamo turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo 2022 m. kovo 30 d., skolininkė ŽŪB „Karužiškiai“ 2022 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl, be kita ko, hipoteka užtikrintos prievolės, kylančios iš 2013 m. gruodžio 30 d. skolos atidėjimo sutarties Nr. 005, pripažinimo įvykdyta ir hipotekos, identifikavimo kodas 20120140031854, pripažinimo pasibaigusia. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2022 m. balandžio 29 d., ši civilinė byla 2022 m. liepos 7 d. nutartimi sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-241-280/2022 (vėlesnis Nr. e2-82-755/2023), nurodant, kad civilinės bylos Nr. e2-241-280/2022 nagrinėjimo metu bus tiriamos aplinkybės, susijusios su hipotekos, identifikavimo kodas 20120140031854, pasibaigimu ir turės įrodomąją vertę šioje civilinėje byloje bei bus reikšmingos vertinant tiek vienos, tiek kitos šalies argumentus, susijusius su varžytynių akto Nr. S-22-25-7494 teisėtumu.

29. Jau minėta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 2-4 punktuose šalys sutarė, kad: „Taikos sutartimi Atsakovas pripažįsta žemiau nurodytą Ieškinio reikalavimą, t. y.: reikalavimą pripažinti, kad hipoteka užtikrinta prievolė, kylanti iš 2013-12-30 skolos atidėjimo sutarties Nr. 005, yra įvykdyta ir hipoteka, identifikavimo kodas 20120140031854, yra pasibaigusi; Šalys patvirtina, kad hipoteka, kurios identifikavimo kodas Nr. 20120140031854, užtikrinta prievolė, kylanti iš 2013-12-30 skolos atidėjimo sutarties Nr. 005, yra įvykdyta ir ji buvo įvykdyta iki varžytinių žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. 216737, paskelbimo; Ieškovas ir Atsakovas susitaria, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, Atsakovas ne vėliau kaip per 3 dienas pateiks antstoliui Andriui Bespalovui atsisakymą nuo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/03105“.

30. CPK

31. Nors civilinėje byloje Nr. e2-82-755/2023 šalims ginčą išsprendus abipusių nuolaidų nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl prievolės įvykdymo, akivaizdu, kad išieškotojai UAB,,Žvalguva“ įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinus, kad ŽŪB,,Karužiškiai“ hipoteka užtikrinta prievolė, kylanti iš 2013 m. gruodžio 30 d. skolos atidėjimo sutarties Nr. 005, yra įvykdyta ir hipoteka, identifikavimo kodas 20120140031854, yra pasibaigusi, kad yra įvykdyta ir ji buvo įvykdyta iki varžytinių žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. 216737, paskelbimo, ši aplinkybė negali būti laikoma nereikšminga nagrinėjamos bylos kontekste ir nesukurianti šalims atitinkamų teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad jai priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas negalėjo būti parduodamas iš varžytinių, kadangi ŽŪB,,Karužiškiai“ prievolė, kuriai užtikrinti ir taikyta hipoteka, buvo pasibaigusi ją įvykdžius. Būtent ši aplinkybė atsakovės ir išieškotojos UAB,,Žvalguva“ pripažinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, t. y. išieškotoja iš esmės pripažino, kad jokių teisių pagal minėtą hipotekos sutartį ieškovės turto realizavimo metu ginčo turto atžvilgiu nebeturėjo.

32. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad antstolis A. Bespalovas parduodamas ginčo turtą iš varžytinių, imperatyvių (proceso) įstatymo pažeidimų nepadarė, nes taip konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovei priklausantis ir hipoteka įkeistas žemės sklypas buvo išieškotas pagal tuo metu egzistavusią ŽŪB,,Karužiškiai“ skolą UAB,,Žvalguva“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad ji turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumą grindė ne vykdymo proceso metu antstolio padarytais pažeidimais, bet tuo, kad vykdymo proceso veiksmai išieškant iš hipoteka įkeisto turto buvo neteisėti, nes neegzistavo skola, kurios įvykdymo užtikrinimui taikyta hipoteka ieškovės turtui.

33. CPK 745 straipsnio 1-2 dalys numato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų, taikomos Civilinio kodekso nuostatos; jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.

34. CK 4.194¹ straipsnis numato skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad hipoteka pasibaigia kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas.

35. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri yra neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

36. Atsižvelgus į tai, kad pagal vykdymo proceso taisykles gali būti realizuojamas tik tas turtas, kuris įkeistas nepasibaigusia ir neįvykdyta hipoteka, o šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo turto realizavimo metu, parduodant jį viešosiose varžytinėse, hipoteka buvo pasibaigusi, spręsti, kad ginčo turto realizavimas buvo teisėtas, šioje konkrečioje byloje, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinė situacija, kai tik po priverstinio hipoteka įkeisto turto realizavimo išieškotojas (hipotekos turėtojas) pripažino, kad priverstinio vykdymo metu prievolė, užtikrinta hipoteka, jau buvo pasibaigusi. Tai lėmė, kad ieškovės, kaip įkaito davėjos, teisėti interesai buvo neabejotinai pažeisti, realizavus turtą, kurio atžvilgiu taikyta hipoteka buvo pasibaigusi, t. y. buvo pažeista esminė ieškovės teisė – teisė į nuosavybę. Todėl, atsižvelgus į šias nustatytas esmines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-25-7494 yra negaliojantis, nes ieškovės turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių esant hipotekos pasibaigimo pagrindams (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 745 straipsnis, CK 4.197 straipsnis, CK 1.80 straipsnis).

37. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriui veikiant sąžiningai ir pripažinus prievolės įvykdymą bei hipotekos pasibaigimą iki ieškovės turto realizavimo priverstine tvarka, antstolis nebūtų iš varžytinių pardavęs ginčo turto ir nebūtų surašęs ginčo turto pardavimo iš varžytinių akto, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimų dalį, t. y. pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494 negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

38. Kadangi pagal CPK 724 straipsnio 2 dalį turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl tik panaikinus varžytynių aktą kaip neteisėtą yra sprendžiama dėl jo negaliojimo teisinių padarinių taikymo. CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais būtent restitucijos taisyklės apibrėžia teisinių padarinių, kylančių dėl įvykdyto teismo sprendimo, skolininko turtą pardavus iš viešųjų varžytynių, taikymą. Įstatymų leidėjas, CPK normose nustatęs specialų turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutą, nenustatė specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

39. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

40. Kasacinis teismas, aiškindamas minėto CK 6.145 straipsnio normas, yra nurodęs, kad restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-356/2014). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas).

41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucijos taikymo galimybei įvertinti taikytinas trijų pakopų testas, t. y. spręstina dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-25-7494 pripažinimo negaliojančiu, yra pagrindas spręsti dėl restitucijos taikymo klausimo, tačiau, nagrinėjamoje byloje, teisingo restitucijos klausimo išsprendimui yra svarbu atsižvelgti į turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinį reglamentavimą bei varžytynių ir vykdymo proceso institutų esmę bei specifiką. Teismas, šioje konkrečioje byloje, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, turi atsižvelgti ne tik į neteisėtai realizuoto turto savininko interesus, bet ir į iš varžytinių turtą įsigijusio asmens teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius nusprendus dalyvauti antstolio paskelbtose varžytinėse, t. y. teismas, įvertindamas visų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, turi įžvelgti pusiausvyrą tarp jų ir nuspręsti, ar šioje konkrečioje byloje taikytina restitucija, ir jei taikytina, ar galima restitucija natūra. Neįžvelgus pagrindo byloje taikyti restituciją natūrą, turi būti sprendžiama dėl ekvivalento pinigais, šioje konkrečioje byloje, be kita ko, atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad turtas varžytinėse parduotas tik už pradinę kainą, bei įvertinant išieškotojos (kreditorės) veiksmus, jų sąžiningumą šios bylos kontekste, nustatant kokia buvo ginčo turto vertė (didžiausia vertė) jo pardavimo metu (CK 6.147 straipsnio 1-2 dalys).

43. Šioje byloje, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą ir ieškinį atmetęs, restitucijos taikymo sąlygų nenustatė, atitinkamai jos taikymo galimumo ir būdo netyrė, nevertino nei ieškovės, nei atsakovės (turtą įgijusio asmens) argumentų dėl restitucijos galimumo šioje byloje, nevertino atsakovės – kreditorės – veiksmų svarbos susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste. Todėl byloje nesant pakankamai duomenų nustatyti, kokia ir kokio būdo restitucija (ne)gali būti taikoma, byla negali būti išnagrinėta iki galo, todėl ši bylos dalis yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimų dalį, t. y. pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494 negaliojančiu, o bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Kadangi bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti antstolio Andriaus Bespalovo 2022 m. kovo 30 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-25-7494, kuriuo parduotas K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,79 ha, esantis (duomenys neskelbtini), pirkėjai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos

Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė